Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1254-123/2012

2012 m. spalio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovui V. B. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo tenkintas atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą, kilusią autoįvykio metu, asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad Ispanijoje, Kartagenos savivaldybėje, Avenida de la Unificacion (Los Urrutias) 2009-07-26 atsakovui, vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio registracijos vieta buvo Lietuvoje, įvyko eismo įvykis (t. 1, b. l. 122). Eismo įvykio metu (t. 1, b. l. 125–126) atsakovo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš kelio į kairę pusę, atsitrenkdamas į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo lygiagrečiai kitiems automobiliams. Šis automobilis nuo smūgio atsitrenkė į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo šalia ir kuris atsitrenkė į paskutinį šalia stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės, atsakovas už eismo įvykį atsakingas todėl, kad jis vairavo neskirdamas tam pakankamai dėmesio, tokiu būdu padarė Ispanijos Bendrųjų kelių eismo taisyklių 18 straipsnio, nustatančio vairuotojų pareigas transporto priemonių vairavimo metu, pažeidimą (t. 1, b. l. 125–126). Eismo įvykio metu atsakovas vairavo būdamas neblaivus, atsakovui nustatytas 0,54 mg alkoholio kiekis viename iškvėpto oro litre, alkoholio kiekis viršijo leistiną alkoholio kiekį – 0,25 mg alkoholio viename iškvėpto oro litre, kurį nustato Ispanijos Bendrosios kelių eismo taisyklės, draudžiančios esant tokiam alkoholio kiekiui vairuoti (t. 1, b. l. 125). Eismo įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta Įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, 2009-05-05 sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo (t. 1, b. l. 8). Draudimo įmonė „MAPFRE“, kaip ieškovo atstovas pretenzijoms nagrinėti Ispanijoje, išmokėjo už automobilių sugadinimą draudimo išmokas. Ieškovė sumokėjo draudimo įmonei „MAPFRE“ 44 691,10 Lt draudimo išmokų ir 6 703,68 Lt administravimo mokestį, iš viso 51 394,78 Lt (t. 1, b. l. 35, 37), šios išmokos pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo priteistos ieškovei.

Apeliantas nurodo, kad Kartagenos vietinės policijos eismo įvykio aprašymo išvadoje konstatuojama, jog už eismo įvykį atsakingas asmuo V. B. vairavo neskirdamas tam pakankamai dėmesio ir dėl tokio vairavimo išvažiavo iš kelio ir atsitrenkė į stovėjusias transporto priemones, mano, kad autoįvykio metu kilusią žalą lėmė ne atsakovo neblaivumas, o vairuotojo dėmesio stoka, todėl civilinė atsakomybė taikyta nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Iš Kartagenos vietinės policijos eismo įvykio aprašymo matyti, kad eismo įvykio metu atsakovas vairavo būdamas neblaivus, atsakovui nustatytas 0,54 mg alkoholio kiekis viename iškvėpto oro litre ir 0,59 mg alkoholio antro bandymo metu, tačiau dėl to, kad nebuvo apsvaigimo požymių ir dėl to, kad nustatytas alkoholio kiekis nesiekė minimalios ribos, kad tai būtų laikoma nusikaltimu, buvo nuspręsta pereiti prie sankcijų administracine tvarka (t. 1, b. l. 125). Ispanijos Bendrosios kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti, jei alkoholio kiekis iškvėptame ore viršija 0,25 mg litre (t. 1, b. l. 89). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas vairavo neblaivus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog sumokėjęs išmoką draudikas, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p., 14 str.). Kartagenos vietinės policijos eismo įvykio aprašymo išvadoje nustatyta, jog autoįvykis kilo dėl to, kad V. B. nesilaikė pareigos vairuoti saugiai, apkaltinamasis teisinis aktas baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje dėl atsakovo neblaivumo priimtas nebuvo, tačiau šios aplinkybės nepaneigia V. B. neblaivumo fakto, todėl civilinė atsakomybė atsakovui taikyta pagrįstai.

Apeliantas nurodo, kad teismas prieštaringai pasisakė dėl draudimo išmokos dydžio pagrįstumo, konstatuodamas, kad didesnes automobilių remonto kainas nei Lietuvoje sąlygojo valstybių ekonominiai skirtumai, tačiau neišvedė ekonominio skirtumo proporcijos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino regreso tvarka išmokėtos žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajam trečiajam asmeniui realumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog atsakovas nenurodė konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių, kad išmokėtos draudimo išmokos dydis yra nepagrįstas ir nerealus, teismui pasiūlius, įrodinėjant draudimo išmokos dydžio nepagrįstumą ir nerealumą, prašymo atlikti ekspertizę neteikė (t. 1, b. l. 146). Ieškovei pateikus išsamius rašytinius įrodymus apie trims automobiliams eismo įvykyje padarytų apgadinimų mastą bei remonto sąnaudas (t. 1, b. l. 41–46, 47–51, 52, 87), teismas pagrįstai vertino ieškovės pateiktus įrodymus kaip patikimus ir 44 691,10 Lt draudimo išmokų sumą priteisė iš atsakovo. Pažymėtina, kad nurodyti įrodymai pagal turinį ir formą atitinka 2004-06-23 Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklių Nr. 795 13 ir 15 p. reglamentuotą tvarką, nes pateiktos ne tik automobilius remontavusių įmonių sąskaitos, bet ir nepriklausomų vertintojų ataskaitos–vertinimai, fotonuotraukos, kiti dokumentai. Nustatant žalos dydį atsižvelgtina į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nustato, jog kai draudimo sutarties galiojimo metu transporto priemonė yra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, draudimo sutartis suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos Europos Sąjungos valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai. Taigi žalos dydis yra nustatomas pagal tos šalies, šiuo atveju Ispanijos, teisę ir ten esančius remonto darbų įkainius.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo padarytos žalos administravimo mokestį, kuris nėra draudimo teisinių santykių dalykas, kylantis iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turintis regreso teisę asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja teisę iš žalą padariusio asmens reikalauti tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek sumokėjo nukentėjusiajam (CK 6.280 str.), o padaryti nuostoliai pagal CK 6.251 straipsnį turi būti atlyginti visiškai. Teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovės draudimo įmonei „MAPFRE“ sumokėtą eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo mokestį – 6 703,68 Lt.

Nepagrįstas ir atsakovo apeliacinio skundo teiginys, jog teismas neturėjo pagrindo priteisti iš jo 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovės prašomos priteisti procesines palūkanos numatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, o šių palūkanų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje, todėl apylinkės teismas patenkinęs ieškinį turėjo pagrindą priteisti 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nepaisant to, kad prievolė atlyginti žalą kyla iš delikto.

Civilinės bylos teismingumo klausimas buvo sprendžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-16 nutartimi (t. 1, b. l. 101–103). Nustatyta, kad atsakovas, pateikdamas informaciją ieškovui įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje nurodė, kad faktinė jo gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje (t. 1, b. l. 8), ieškovės nurodytu adresu siųsti procesiniai dokumentai pasiekdavo atsakovą. Atsakovas nėra deklaravęs savo išvykimo į užsienį, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Klaipėdos rajono teritorijoje, nenurodant konkrečios gyvenamosios vietos, atsakovo atstovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme negalėjo paaiškinti, kur Klaipėdos rajone yra konkreti atsakovo gyvenamoji vieta. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje (CK 2.16 str.) ir civilinė byla pagrįstai išnagrinėta Klaipėdos miesto apylinkės teisme, o ne Klaipėdos rajono ar Klaipėdos apygardos teisme, kaip nurodo apeliantas. Be to, ieškovė pareiškė ieškinį pagal jai žinomą atsakovo gyvenamąją vietą, ieškinys priimtas nagrinėti teisme nepažeidžiant teismingumo taisyklių, todėl teismas priimtą civilinę bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui (CPK 34 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-28 nutartimi atidėjo apeliantui V. B. 1 542 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovo apeliacinį skundą valstybei iš atsakovo priteistinas 1 542 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 4 d., 84 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. B. 1 542 Lt žyminio mokesčio valstybei.