- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-31-883/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- J. P.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-674/2020 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių ir atsakovo R. P. priešieškinį ieškovei J. P. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių; trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) tarp R. P. ir J. (T.) P., nutraukti dėl sutuoktinio R. P. kaltės; buvusių sutuoktinių išlaikymo vienas kitam nepriteisti; nutraukus santuoką palikti iki santuokos turėtas pavardes: P. ir T.; santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įgytą turtą padalinti taip: J. P. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti: automobilį (duomenys neskelbtini) 200 Eurų vertės; R. P. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti: automobilį (duomenys neskelbtini)700 EUR vertės; motociklą (duomenys neskelbtini) 1000 EUR vertės; priteisti iš atsakovo R. P. 750 Eur piniginę kompensaciją už R. P. natūra tenkantį didesnės vertės turtą; finansinius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) bankui pagal kredito sutartį (duomenys neskelbtini), suteiktą būsto (duomenys neskelbtini) įsigijimui, nutraukus santuoką pavesti toliau vykdyti asmeniškai J. P.; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino 2003 m., 2004 metų vasarą persikėlė gyventi į Raseinius, pati susirado butą, kuriame apsigyveno ir atsakovas, kuris įsipareigojo sumokėti jai už buto priežiūrą; bendro ūkio tuo metu nevedė, ji nežinojo, kiek atsakovas uždirba. Butą pirko pati, bankas suteikė paskolą lengvatinėmis sąlygomis, nes ji buvo išsituokusi, augino du nepilnamečius vaikus, todėl 20 procentų kainos dengė savivaldybė. Šiuo metu kredito likutis yra apie 3 000 Eur. Visas įmokas ji mokėjo pati, susidarius sunkiai finansinei padėčiai, būstas buvo perduotas antstoliams, ieškovei teko važiuoti į užsienį uždirbti lėšų skolų išmokėjimui. Apie santuoką tuo metu šalys nekalbėjo, atsakovas žadėjo sutvarkyti namus, išklijuoti tapetus, tačiau ir šiuo metu butas nėra sutvarkytas. Remontui medžiagas pirkdavo bendrai, net už atsakovo pirktas medžiagas sumokėdavo ieškovė. Už komunalinius patarnavimus, kai ieškovė dirbo Vokietijoje, nebuvo mokama, įsiskolinimus susimokėdavo grįžusi ieškovė. Automobilį (duomenys neskelbtini) prašo pripažinti ieškovės nuosavybe. Santuokos metu yra įgytas automobilis (duomenys neskelbtini) ir motociklas, bendra įgyto turto vertė 1900 Eur, tokiu atveju kiekvienai šaliai turėtų atitekti turto už 950 Eur; automobilis ir motociklas ieškovei nėra reikalingi, iš atsakovo prašo jai priteisti piniginę kompensaciją 750 Eur. Su atsakovu nesutarė, yra buvę atvejų, kad atsakovas naudojo prieš ją ir jos vaikus fizinį smurtą, dėl to kreipėsi ir į policiją, ir į vaiko teisių apsaugos skyrių. Ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes jis yra neištikimas. Ieškovė rado SMS žinutes, kuriomis atsakovas bendrauja su kita moterimi, paaiškėjo, kad daug metų ieškovė yra apgaudinėjama. Ieškovės nuomone, ji nėra kalta dėl santuokos iširimo, nes rūpinosi šeima, ieškojo būdų padėti vyrui ir jo vaikams, mokėjo vyro skolas, dėjo pastangas taikytis ir išsaugoti šeimą. Santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriuo prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti atsakovui pavardę – P., ieškovei – T.; pripažinti atsakovui R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį J. P. vardu įregistruoto turto – buto, (duomenys neskelbtini); atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės J. P. priklausančią dalį, išmokant J. P. 10 000 Eur kompensaciją, o atsakovui R. P. paliekant asmeninės nuosavybės teise butą, (duomenys neskelbtini); finansinius įsipareigojimus (negrąžintą kredito dalį) bankui pagal kredito sutartį (duomenys neskelbtini), suteiktą būsto (duomenys neskelbtini) įsigijimui, pripažinti atsakovo R. P. asmeniniu kreditu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas R. P. prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodo, kad su kita moterimi yra seni pažįstami, susirašinėjo žinutėmis, kalbėdavosi bendro pobūdžio klausimais. Dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė, kuri išvažiavo dirbti į Vokietiją. Dėl buto įsigijimo tarėsi kartu su ieškove, sprendė, kokiomis sąlygomis geriau butą įsigyti ir ieškovė pasinaudojo lengvatinėmis sąlygomis, paskola gauta ieškovės vardu. Kredito mokėjimui jis duodavo pinigų ieškovei, o kur ieškovė pinigus išleisdavo – atsakovui nežinoma. Jokių rašytinių įrodymų jis neturi, nes manė, kad jie šeima, įrodymų nerinko ir nesaugojo. Mano, kad kreditą turi grąžinti abu su ieškove kartu, nori, kad ½ dalis buto būtų palikta jam, kreditas paliktas jam asmeniškai išmokėti. Mano, kad buto vertė 8000 – 9000 Eur.
5. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad kreditas buvo suteiktas J. P. buto, (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Banko nuomone, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis su ieškove vedė bendrą ūkį negali būti laikomos pagrindu daryti išvadą, jog jo prisidėjimas buvo toks esminis, kad jį galima būtų traktuoti kaip partnerio įnašas atsiradęs iš jungtinės veiklos. Bankas duomenų apie tai, kad ieškovė ir atsakovas buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį, neturi ir tokia informacija prieš suteikiant ieškovei kreditą Bankui pateikta nebuvo. Taip pat Bankui nebuvo suteikta informacija apie tai, kad turtas perkamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokios svarbios informacijos nuslėpimas sąlygojo tai, kad Bankas neturėjo galimybės įvertinti pilnos rizikos, susijusios su tuo, kad kreditas suteikiamas vienam asmeniui, o turtas įsigyjamas dalinės nuosavybės teise. Pažymėjo, kad, jeigu Bankui būtų suteikta aukščiau nurodyta informacija, Bankas svarstytų klausimą dėl kredito nesuteikimo arba pareikalautų į prievolę įstoti ir atsakovą. Mano, kad pilnos informacijos neatskleidimo arba nuslepiant esminę kredito suteikimui svarbią informaciją Banko atžvilgiu vertintini kaip nesąžiningi. Šios paskolos sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimui ieškovė hipotekos lakštu Bankui įkeitė butą, (duomenys neskelbtini). Ieškovė J. P. įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas. Remiantis aukščiau išdėstytu mano, kad atsakovo reikalavimas, kuriuo jis prašo pripažinti atsakovui R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį J. P. vardu įregistruoto turto – buto, (duomenys neskelbtini) bei reikalavimas finansinius įsipareigojimus (negrąžintą kredito dalį) pagal kredito sutartį, suteiktą būsto įsigijimui, pripažinti atsakovo R. P. asmeniniu kreditu yra nepagrįsti, todėl neteisėti. Prašo teismo priešieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Pirmosios instancijos teismas 202 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: nutraukė šalių santuoką, (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo R. P. kaltės; po santuokos nutraukimo šalių pavardės: P., T.; po santuokos nutraukimo J. P. asmenine nuosavybe pripažino automobilį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo R. P. asmenine nuosavybe pripažino automobilį (duomenys neskelbtini) ir motociklą (duomenys neskelbtini); paliko J. P. asmeninės nuosavybės teise butą(duomenys neskelbtini), priteisė R. P. naudai iš J. P. kompensaciją 2 500,00 Eur už J. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą; po santuokos nutraukimo finansinį įsipareigojimą (duomenys neskelbtini) bankui pagal kredito sutartį paliko asmenine J. P. turtine prievole; priteisė iš R. P. J. P. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas 546,00 Eur, priteisė iš R. P. valstybei 19,68 Eur teismo patirtų išlaidų; priteisė iš J. P. 6,56 Eur teismo patirtų išlaidų valstybei.
7. Remdamasis ieškovės paaiškinimais, liudytojo S. P. parodymais, pateiktu susirašinėjimu SMS žinutėmis, teismas sprendė, kad atsakovo kitai moteriai rašytos SMS žinutės nėra atsitiktinės, susirašinėjimai trunka ilgą laiką, o asmenis sieja artimas ryšys. Spręsdamas dėl santuokos iširimo priežasčių, teismas atsižvelgė į ieškovės ir atsakovo dukters E. P. paaiškinimus dėl atsakovo naudoto smurto ieškovės atžvilgiu, taip pat atsižvelgė į tai, kad šalys dėl santuokos nutraukimo į teismą kreipiasi antrą kartą (atsakovui prižadėjus pakeisti savo elgesį ieškovė dokumentus atsiėmė), kad atsakovas pripažino turintis kitą moterį, su kuria susirašinėja ir retkarčiais susitinka. Teismas sprendė, kad nors santuoka truko 10 metų, tačiau šalys bendro ūkio neveda, šalių santuokiniai ryšiai nesusiklostė, atsakovas buvo neištikimas, nesirūpino šeima, nebuvo jai lojalus, pažeidė abipusės pagarbos principą. Aplinkybės, kad ieškovė vyksta uždarbiauti į užsienį, į namus grįžta kas du mėnesiai, teismas nepripažino esminiu pažeidimu įtakojusiu santuokos iširimą. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka faktiškai nutrūkusi, sutuoktiniai neveda bendro ūkio, atsakovo elgesys pripažintinas netinkamu ir turėjusių įtakos santuokai iširti dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoką nutraukė pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kaltas atsakovas R. P. (CPK 185 straipsnis, CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
8. Teismas šalims paliko iki santuokos turėtas pavardes, nurodė, kad šalys viena iš kitos išlaikymo nepageidauja.
9. Remdamasis bylos medžiaga ir viešųjų registrų duomenimis, teismas nustatė, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo; ieškovė turi pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą įgyto nekilnojamojo turto, kuris yra jos asmeninė nuosavybė ir į dalintiną turtą neįtraukiamas.
10. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise 2004 m. įgijo butą, (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas prašo pripažinti šalių bendrąja daline nuosavybe. Šalys santuokos metu yra įgiję transporto priemonių: ieškovės vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu registruotos transporto priemonės: automobilis (duomenys neskelbtini) ir motociklas (duomenys neskelbtini), baldus. Atsižvelgęs į teismo metu išsakytus paaiškinimus, teismas ieškovei priteisė automobilį (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisė automobilį (duomenys neskelbtini), motociklą (duomenys neskelbtini). Spręsdamas dėl ieškovei priteistinos kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį priteisimo, teismas nurodė, kad ieškovei turėtų būti priteista 200 Eur kompensacija, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pirko siuvamąsias mašinas, jas palieka ieškovei, o siuvamosios mašinos įvertinus jų nusidėvėjimą, teismo vertinimu galėtų kainuoti 200 Eur, ieškovei iš atsakovo nepriteisė kompensacijos už jam tenkančią didesnę turto dalį. Kilnojamųjų daiktų (baldų) tarp šalių teismas nedalino, nes ieškovei sutikus, kad norimus baldus pasiimtų atsakovas, ginčas nekilo.
11. Teismas, atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, šalių išsakytus paaiškinimus, nenustatęs aiškios šalių valios butą įgyti bendrąja daline nuosavybe, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu sprendė, kad nėra teisinio pagrindo J. P. lengvatinėmis sąlygomis įgytą butą iki santuokos su R. P. sudarymo pripažinti bendrąja daline jų nuosavybe.
12. Teismas pripažino, kad atsakovas atliko tam tikrus remonto darbus J. P. nuosavybės teise priklausančiame bute, savo darbu prisidėjo prie buto gerinimo, nors iš pateiktų nuotraukų matyti, kad šis butas apleistas. Atsakovas pakeitė langus – viso 232,00 Eur (po 400 Lt), du balkoninius langus – viso 521,32 Eur (po 900 Lt), pakeitė ketverias duris – viso 115,85 Eur (po 100 Lt), vienos durys už 57,93 (200 Lt), tvarkė bute grindis, atliko kitus remonto darbus, pirko medžiagas remontui, tačiau jų mokėjimo kvitų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad teismui pateiktose nuotraukose matyti, jog daryti tam tikri remonto darbai vonioje ir tualete, tinkuotos sienos svetainėje, tapetais išklijuota dalis prieškambario, dažytas miegamojo kambarys, nors ir padėvėtu, bet keistas laminatas miegamojo kambaryje, teismas pripažino, kad atsakovas savo darbu siekė gerinti būsto kokybę, ir iš ieškovės J. P., atsakovo R. P. naudai priteisė 2 500 Eur kompensaciją už buto (duomenys neskelbtini) pagerinimą.
13. Atsakovui neįrodžius, kad šis turtas yra bendra dalinė R. P. ir J. P. nuosavybė, atsižvelgęs į tai, kad sudarant kredito sutartį ieškovė nebuvo sudariusi santuokos su R. P., kad nenustatyta šalių aiškiai išreikštos valios dėl buto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise, kad prieš suteikiant kreditą bankas nebuvo informuotas, jog turtas perkamas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kad ieškovė J. P. hipotekos lakštu įkeitė bankui butą, įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir mokėti palūkanas, teismas sprendė, kad atsakovo ir AB Swedbank nesieja jokie prievoliniai santykiai. Teismas nurodė, kad banko suteiktų kredito sutarčių modifikuoti negali ir kad draudžiama vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.), todėl kredito grąžinimą pagal kredito sutartį pripažino asmenine J. P. prievole.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Atsakovas R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį, kuria teismas šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, ieškovei asmeninės nuosavybės teise paliko butą, (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovui iš ieškovės 2500 Eur už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą, finansinį įsipareigojimą pagal kredito sutartį paliko asmenine ieškovės turtine prievole, priteisė ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinti atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/2dalį ieškovės vardu registruoto buto, (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad šalys yra solidarūs skolininkai pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1.Teismas, spręsdamas sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl sprendime padarė nepagrįstas išvadas. Atsakovo susirašinėjimas SMS žinutėmis su pažįstama moterimi nėra neištikimybės fakto įrodymas. Apeliantas yra neįgalus, jam yra atlikta iki 10 širdies operacijų, duomenų apie smurto naudojimą byloje nėra, remtis ieškovės ir jos dukters, kuri suinteresuota bylos baigtimi, paaiškinimais yra klaidinga.
14.2.Spręsdamas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos. Šalių apsigyvenimas kartu nuomojamame bute Raseiniuose rodo jų apsisprendimą kurti bendrą gyvenimą; šalims neturint jokio asmeninio nekilnojamojo turto, sprendimas įsigyti bendrą būstą yra logiškas ir dėsningas, atsižvelgiant į tai, kad šalys vėliau susituokė; ginčo buto įsigijimo metu šalių santykiai buvo geri, šalys gyveno kartu penkerius metus, vedė bendrą ūkį ir 2009 metais susituokė; buto įsigijimo ir remonto metu šalys veikė kaip lygiaverčiai partneriai, už remonto paslaugas mokėjo tiek ieškovė, tiek atsakovas, remontuoti butą padėjo atsakovo giminaičiai.
Žemesnės instancijos teismas
14.3.Teismas neįvertino, kad sprendimas kreditą buto įsigijimui imti ieškovės vardu buvo sietinas su paskolos būstui gavimu lengvatinėmis sąlygomis ir Raseinių rajono savivaldybės sumokėtu pirminiu įnašu.
14.4. Teismas neįvertino, kad atsakovas elgėsi kaip ginčo buto bendrasavininkas, rūpinosi jo įrengimo darbais, tam skirdamas asmeninį laiką, jėgas ir turimus materialinius išteklius, savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs ginčo bute.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir 2020-08-12 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Atsakovo ryšiai su iki šalių santuokos sudarymo pažįstama moterimi nebuvo nutrūkę, paskutiniais metais suintensyvėjo; jų susirašinėjimo turinys rodo, kad buvo kuriami ateities planai, laukiama sprendimo dėl turto padalijimo.
15.2. Atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, darbas užsienyje buvo ne pramoga, o būtinumas uždirbti lėšas paskolos grąžinimui, komunalinių paslaugų apmokėjimui, dukrų išlaikymui.
15.3. Atsakovo naudotą smurtą patvirtina kartu su šalimis tam tikrą laiką gyvenusi atsakovo dukra.
15.4. Jokio bendro susitarimo įsigyti būstą kartu su atsakovu nebuvo; ieškovė jautėsi atsakinga už save ir savo nepilnametes dukras, todėl savo iniciatyva kreipėsi į savivaldybę dėl socialinio būsto, vėliau dėl lengvatinio kredito gavimo, visas būsto įgijimo ir išlaikymo išlaidas apmokėjo savo lėšomis.
15.5. Bendro ūkio šalys nevedė, atsakovas ėmė greituosius kreditus ir gautomis lėšomis disponavo savo nuožiūra; nurodė, kad automobilį R. M. įsigijo iš savo sutaupytų atostoginių, laikė šį automobilį išskirtinai savo asmenine nuosavybe, neapmokėjo jokių skolų už butą, teigdamas, kad „butas tai J.“.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjami apeliacinio skundo teisiniai ir faktiniai pagrindai.
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės aiškinimo ir taikymo, keliamas klausimas dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, dėl šalių bendro gyvenimo metu susiklosčiusių tarpusavio turtinių santykių, įsigyjant nekilnojamąjį turtą – butą, taip pat dėl prievolių pagal buto įsigijimui gautą kreditą.
Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką.
18. Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei, inter alia (be visa kita), jis yra neištikimas (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).
19. Apeliantas nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Nurodo, kad byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apelianto argumentai teisiškai nepagrįsti, nes byloje teismo nustatytas ir įvertintas ne tik atsakovo, bet ir ieškovės elgesys, kitos santuokos iširimą sąlygojusios aplinkybės. Spręsdamas dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, vertino bylos duomenų visumą, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, egzistavusias iki santuokos nutraukimo. Dėl santuokos iširimo šalys kaltino viena kitą, todėl joms teko atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareiga.
20. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 str.) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismas gali patikėti tik tokiais aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl jų nenuoseklumo – kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams. Vadovaudamasis išdėstytomis taisyklėmis teismas turėtų vertinti ginčo šalių paaiškinimų įrodomąją vertę ir juos įvertinti visapusiškai kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 185 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).
21. Ieškovė įrodinėjo atsakovo smurto prieš ją ir taip pat neištikimybės aplinkybes. Apeliantas teigia, kad smurtauti prieš ieškovę jis nebūtų galėjęs dėl silpnos savo sveikatos ir turimo neįgalumo, nurodo, kad remtis ieškovės ir liudytojos E. P. parodymais negalima, nes santykiai su jomis yra blogi. Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas būtų prieš ieškovę vartojęs smurtą (CPK 12, 178 straipsniai), tačiau atsakovo duktė paliudijo, jog gyvenant katu šalys konfliktavo, konfliktų metu fizinis smurtas buvo naudojamas tiek ieškovės, tiek dukterų atžvilgiu. Teismo vertinimu, tokie veiksmai netoleruotini nei teisės, nei moralės požiūriu, ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, yra pagrindo konstatuoti, kad jie buvo viena iš santuokos iširimo priežasčių.
22. Teisėjų kolegija atsižvelgia į ieškovės paaiškinimus, į byloje esantį atsakovo susirašinėjimą SMS žinutėmis su kita moterimi, susirašinėjimo asmeniškumą, tačiau atkreipia dėmesį, kad jokių kitų įrodymų, kuriuos būtų galima vertinti kaip akivaizdžią atsakovo fizinę neištikimybę su kita moterimi, byloje nėra. Todėl sprendžiant sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad atsakovas neneigia, kad palaikė ryšį su kita moterimi. Nors atsakovas nurodo, kad tai yra jo pažįstama iš ankstesnių laikų ir su ja susitikdavo tik pasikalbėti, atsižvelgiant į susirašinėjimo turinį (šeimos reikalų ir santykių aptarimas, ateities planavimas) galima pagrįstai teigti, jog bendravimas su kita moterimi buvo asmeninio pobūdžio ir vyko atsakovo iniciatyva. Tokie santykiai su priešinga lytimi ieškovės buvo suprantami kaip neištikimybė ir neabejotinai darė neigiamą įtaką šalių šeimyniniam gyvenimui.
23. Visas aukščiau aptartas aplinkybes įvertintus kaip vieną visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, kad santuoka iširo dėl to, jog atsakovas buvo neištikimas, nes šioms aplinkybėms įrodyti nepateikta pakankamai įrodymų, tačiau yra pagrindo teigti, kad atsakovas pažeidė kitas sutuoktinio pareigas.
24. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkta medžiaga leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas nebuvo lojalus ieškovės atžvilgiu, nerodė jai pagarbos. Toks atsakovo elgesys yra pakankama priežastis pripažinti, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, tokiu savo elgesiu jis prisidėjo prie santuokos iširimo ir tolesnio bendro gyvenimo negalimumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada, kuri, priešingai nei teigia apeliantas, padaryta tinkamai vadovaujantis įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis.
Dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino atsakovo reikalavimo dėl ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomo buto (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendra daline nuosavybe. Atsakovas su priimtu sprendimu nesutinka, teigdamas, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes byloje surinkti duomenys įrodo, jog ieškovei ir atsakovui persikėlus gyventi į Raseinius, buvo priimtas šalių susitarimas lengvatinėmis sąlygomis įsigyti butą, kuris buvo būtinas bendro gyvenimo kūrimui.
26. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 str. 5 d.); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
27. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys nuo 2003 metų iki gyveno kartu, nagrinėjamu atveju, byloje keliamas klausimas, ar ieškovės ir atsakovo veiksmai, gyvenant kartu, sukūrė susitarimą bendrąja daline nuosavybe įgyti ginčo butą (duomenys neskelbtini).
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis Nr. 3K-3-158-695/2015).
29. Pažymėtina, kad nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, nustatęs, kad šalys iki ginčo buto įsigijimo gyveno drauge kaip sugyventiniai, įvertino ne vien bendrą šalių gyvenimą, bet ir ieškovės ir atsakovo indėlį, jų asmenines finansines lėšas įsigyjant ginčo butą, todėl, kolegijos vertinimu, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog gyvendami kaip sugyventiniai su ieškove, veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir buvo susitarę įsigyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą – butą, (duomenys neskelbtini).
30. Byloje nustatyta, kad šalys nuo 2003 metų nesusituokę gyveno kartu (santuoka įregistruota 2009 metais). Ieškovės J. P. vardu įgytas butas, (duomenys neskelbtini). Apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad turto įsigijimui buvo panaudotos ir jo lėšos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad su darbo santykiais susijusias pajamas atsakovas pradėjo gauti tik 2006 m. spalio mėnesio, taip pat pateikti įrodymai, kad ne atsakovas duodavo pinigų ieškovei, o būtent ieškovė atsakovui pervesdavo pinigų. Duomenų apie šalims gyvenant kartu atsakovo pajamų skyrimą bei panaudojimą nekilnojamojo turto įsigijimui ar jo išlaikymui byloje nėra pateikta.
31. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien tik atsakovo deklaratyvūs teiginiai, kad atsakovas kartu su ieškove ieškojo būsto pirkimui, tarėsi, kokiomis sąlygomis geriau įsigyti butą, prisidėjo, kiek galėjo santaupomis, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina aplinkybių, kad jo gautos pajamos buvo panaudotos buto įsigijimui ir paskolos dengimui.
32. Iš byloje esančių duomenų apie ieškovės indėlį įsigyjant ginčo turtą nustatyta, kad ginčo butas įsigytas ieškovės vardu. Ieškovė nurodo, kad buto įsigijimo metu atsakovas nesiūlė sudaryti santuokos ir kokia nors forma prisidėti prie kredito grąžinimo. Ieškovė, turėdama neįgalumą, viena augindama nepilnamečius vaikus, pasinaudojo galimybe ginčo butą įsigyti lengvatinėmis sąlygomis. Buto pirkimui bankas (duomenys neskelbtini) J. T. kredito sutartimi, vadovaudamasis Raseinių rajono savivaldybės išduota pažyma apie teisę į valstybės paramą būstui įsigyti, suteikė 25 000 litų kreditą; kredito grąžinimo terminas - (duomenys neskelbtini); prievolių pagal sutartį tinkamas įvykdymas užtikrintas buto įkeitimu. Ieškovė pateikė įrodymus, kad mokėjo už ginčo bute sunaudotą elektros ir šilumos energiją, vandenį, eksploatavimo išlaidas, televiziją, interneto paslaugas.
33. Byloje neįrodyta, kad šalys turėjo tikslą sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės turtą. Faktai, kad atsakovas gyveno ginčo bute, prisidėjo prie jo remonto, patys savaime nereiškia, kad ieškovės įgytas turtas tapo bendrąja daline nuosavybe (CK 6.969 str. 1 d., 6. 970 str. 1 d.). Be to, atsakovas nuo pat ginčo turto įgijimo ieškovės vardu lengvatinėmis sąlygomis turėjo suprasti ir žinojo, kad ginčo turto savininkė yra ieškovė, ir ta situacija jį tenkino. Ginčo buto nepripažinus bendra daline nuosavybe, nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą pripažinti, kad šalys yra solidarūs skolininkai pagal kredito sutartį (duomenys neskelbtini).
Dėl procesinės bylos baigties
34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tinkamai taikydamas materialinės teisės normas, vadovaudamasis įstatymais priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
35. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020-09-29 nutartimi apeliantui žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybei priteistina 300 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą (CPK 96 straipsnis).
36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 350 Eur išlaidų advokato pagalbai paruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti. Kadangi minėta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, ji ieškovei priteistina iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. P. valstybei 300 Eur (tris šimtus eurų) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Priteisti iš atsakovo R. P. ieškovei J. P. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.