- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-23
- Bylos Nr.
- 2S-2515-658/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15021-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Pareiškėjas
- S. U., J. U.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Ž.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. U. ir J. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-21954-921/2017 pagal pareiškėjų S. U. ir J. U. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – J. Ž. ir antstolis M. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai S. U. ir J. U. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolio M. P. 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo aktą. Nurodė, kad iš akto neaišku, kas yra pašalinta ar iš dalies pašalinta, kas nepašalinta ir ką pareiškėjai turi pašalinti. Antstolio reikalavimai turi būti suformuluoti, kad asmenys juos suprastų ir galėtų įvykdyti. Antstolis nurodė, kad nepašalintos trinkelės, apvadėliai, dekoratyviniai takai, tačiau apvadėlių ir takų nėra. Pažymėjo, kad antstolio nurodymas per vieną darbo dieną pašalinti virš įvažiavimo į požeminį garažą uždėtas betonines plokštes, kurių plotis viršija 1,20 metrą, nepagrįstas ir prieštarauja teisės aktams, nes prieš ardymo/griovimo darbus, atsižvelgiant į eksperto išvadą, turi būti įrengtos sutvirtinančios atraminės sienutės, kurių sutvirtinimui turi būti gautas gretutinio sklypo savininko sutikimas.
Antstolis M. P. 2017 m. liepos 19 d. patvarkymu netenkino skundo dėl antstolio veiksmų ir persiuntė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad pakartotinai patikrinus sprendimo įvykdymą nustatytos tos pačios aplinkybės, kurios jau buvo nustatytos 2016 m. rugsėjo 29 d. akte dėl teismo sprendimo nevykdymo. Minėtą aktą skolininkai skundė, tačiau Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi skundą atmetė. Faktinės aplinkybės užfiksuotos nuotraukomis, iš kurių matyti kas pašalinta, o kas nepašalinta. Be to, skolininkai nepateikė jokių įrodymų paneigiančių antstolio akte nustatytas faktines aplinkybes. Antstolis neturi įgaliojimų revizuoti ar vertinti teismo sprendimo vykdymo tikslingumą ir naudingumą. Be to, skolininkai skundą šiais argumentai pareiškė pakartotinai, teismas dėl jų jau yra pasisakęs. Sprendimo neįvykdymo aktas nėra antstolio procesinis veiksmas, kuris tiesiogiai sukelia tam tikras procesines pasekmes skolininkui, aktu nenustatomi proceso šaliai (skolininkui) privalomi nurodymai, draudimai, turto apribojimai ir pan. Jame užfiksuojamos faktinės aplinkybės apie sprendimo įvykdymą ir išdėstomi tik faktai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. Ž. atsiliepimu į skundą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjų pateiktas skundas yra analogiškas 2016 m. rugsėjo 29 d. pateiktam skundui, kuris buvo išnagrinėtas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-697-584/2017. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi skundą atmetė. Todėl pareiškėjų skundas negali būti tenkinamas. Pareiškėjai privalo įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, tačiau to nedaro.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pareiškėjų S. U. ir J. U. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų atmetė. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas visa apimtimi. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad antstolis netinkamai konstatavo faktines aplinkybes, taip pat, jog Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimas įvykdytas. Pareiškėjai pateikė 2017 m. balandžio 25 d. įvažos į buvusį garažą (duomenys neskelbtini), atstatymo projektą – aiškinamąjį raštą, tačiau jis išduotas po to, kai antstolis konstatavo faktines aplinkybes apie sprendimo neįvykdymą ir surašė aktą, todėl tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog antstolis nepagrįstai surašė skundžiamą aktą. Taip pat teismas pažymėjo, kad pateikta 2016 m. gegužės 16 d. eksperto išvada Nr. 16-05/03-1 pareiškėjams nesuteikia teisės nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo daugiau kaip pusantrų metų, be to, įsiteisėjęs sprendimas nekvestionuojamas, sprendimas, kurio pagrindu pradėtas priverstinis vykdymas, nėra nei peržiūrimas, nei keičiamas, todėl turi būti vykdomas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai S. U. ir J. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir pareiškėjų skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas neišnagrinėjo skundo motyvų, kad antstolio surašytas aktas yra nekonkretus, neaiškus ir nesuprantamas. Nurodė, kad iš antstolio surašyto akto neaišku nei kas pašalinta, nei kas nepašalinta ir ką pareiškėjai turi pašalinti per 1 darbo dieną. Antstolio reikalavimai turi būti suformuoti taip, kad juos asmenys suprastų ir galėtų įvykdyti, tuo tarpu iš antstolio surašyto akto 1 punkto negalima suprasti kas konkrečiai yra neįvykdyta ir ką pareiškėjai turi įvykdyti.
Tam, kad būtų galima įvykdyti sprendimą reikalingas gretutinio sklypo savininko sutikimas ir tai patvirtina pateiktas teismui projekto aiškinamasis raštas ir STR 1.07.01:2010. Todėl teismas nepagrįstai nevertino šių pateiktų įrodymų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. Ž. atsiliepimu prašo skolininkų S. U. ir J. U. atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nubausti skolininkus už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Antstolis, surašydamas Sprendimo neįvykdymo aktą, turi pareigą konstatuoti, jog teismo sprendimas yra neįvykdytas. Ką turi atlikti skolininkas, kad būtu laikoma, jog teismo sprendimas yra įvykdytas, yra nurodyta vykdomuosiuose raštuose, kuriuos išduoda teismas įsiteisėjus teismo sprendimui. Taigi nei antstolis, nei kuris nors kitas teisėjas ar teismas, o juo labiau pats skolininkas, neturi teisės kvestionuoti įsiteisėjusių teismų sprendimų, kurie turi res judicata galią proceso šalims, ypač po to, kai tas sprendimas buvo tikrinamas ir revizuojamas kitomis įstatymo suteiktomis galimybėmis.
Šalies argumentai
Nurodė, kad pareiškėjų pateiktas skundas yra analogiškas skundui dėl 2016 m. rugsėjo 29 d. akto, kuris buvo išnagrinėtas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-697-584/2017. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi skundą atmetė.
Skolininkai S. ir J. U. nepateikia jokių įrodymų, jog jie yra įvykdę teismo sprendimą ir kad dėl to antstolio 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo neįvykdymo aktas yra neteisėtas. Skolininkai siekia įtikinti teismą tuo, jog jie negalintys įvykdyti teismo sprendimo, nors šis klausimas jau buvo išnagrinėtas ir jo atžvilgiu yra įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų skundas dėl antstolio surašyto sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo akto panaikinimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo J. Ž. 2017 m. lapkričio 22 d. pateikė rašytinius įrodymus: prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su jį pagrindžiančiais dokumentais, rašytinius paaiškinimus su pridedamu 2014 metų Dviejų butų gyvenamojo namo 1A1p dalies apšiltinimo (duomenys neskelbtini), projektu ir prašo juos prijungti prie bylos.
Suinteresuotas asmuo turi teisę teikti teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su jų pagrindimu ir šiuo dokumentus teismui pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su jį pagrindžiančiais dokumentais apeliacinės instancijos teismo yra priimami. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 2014 metų Dviejų butų gyvenamojo namo 1A1p dalies apšiltinimo (duomenys neskelbtini), projektą suinteresuotas asmuo yra gavęs 2015 metais Jonavos rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2-722/2015, dėl to šis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Teismas svarbių priežasčių, kodėl jis nebuvo pateiktas, nenustatė. Be to, suinteresuoto asmens pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nėra pasisakoma dėl ginčijamo antstolio akto pagrįstumo, o tik reiškiama nuomonė dėl pareiškėjų veiksmų vykdymo procese ir šiuo metu apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, suinteresuoto asmens J. Ž. rašytiniai paaiškinimai ir 2014 metų Dviejų butų gyvenamojo namo 1A1p dalies apšiltinimo (duomenys neskelbtini), projektas atsisakomi priimti ir grąžinami jį pateikusiam asmeniui (CPK 314 straipsnis).
Dėl antstolio akto teisėtumo
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio M. P. kontoroje vykdomi Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. išduoti vykdomieji raštai Nr. 2-2-722/2015, įpareigojant skolininkus S. U. ir J. U. iki 2016 metų balandžio 13 d. iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pašalinti: žemės sklype sudėtas betonines trinkeles, plyteles, apvadėlius, įrengtus dekoratyvinius takus, išpiltą palei takus akmens skaldos dangą ir medžio tošių dangą, sklype padėtus didelius akmenis, virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 metrą, įrengtą nulipimą į požeminį garažą ir atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą (vykdomosios bylos Nr. 0123/16/00538 l. 2). Antstolis M. P. 2016 m. rugsėjo 29 d. surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo aktą (vykdomosios bylos Nr. 0123/16/00538 l. 54). Šį aktą skolininkai apskundė, tačiau Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi skundą atmetė (vykdomosios bylos Nr. 0123/16/00538 b. l. 79-81).
Antstolis, pakartotinai patikrinęs teismo sprendimo įvykdymą, 2017 m. balandžio 20 d. surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, kad Jonavos rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-2-722/2015 įvykdytas tik iš dalies, kas matyti ir iš prie akto pridėtų nuotraukų (vykdomosios bylos Nr. 0123/16/00538 l. 86-87, 91). Pareiškėjai šį aktą apskundė, tačiau antstolis ir Kauno apylinkės teismas jų skundą atmetė.
Apeliantai atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo skundo motyvų dėl nekonkrečiai, neaiškiai ir nesuprantamai surašyto antstolio akto. Nurodo, kad iš 2017 m. balandžio 20 d. akto neaišku, kas yra įvykdyta, o kas ne ir ką pareiškėjai turi įvykdyti.
Remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame CPK straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Priimtas teismo sprendimas (nutartis) tampa priverstinai vykdytinu dokumentu, vykdomu pagal CPK taisykles.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
Antstolis skundžiamame 2017 m. balandžio 20 d. akte nurodė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra pašalinta ar iš dalies pašalinta šalia dekoratyvinių takų medžio tošių danga ir akmens skalda; nepašalintos trinkelės, apvadėliai, dekoratyviniai takai; nepašalintos virš įvažiavimo į požeminį garažą uždėtos betoninės plokštės, kurių plotis viršija 1,20 metrą ir neatkurtas buvęs įvažiavimas į požeminį garažą. Taigi, antstolis konstatavo, kad teismo sprendimas įvykdytas tik iš dalies ir nurodė skolininkams per 1 darbo dieną nuo akto surašymo įvykdyti likusią teismo sprendimo dalį. Pareiškėjai nėra pateikę teismui įrodymų, kurie patvirtintų, jog Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas 2017 m. balandžio 20 d., t. y. akto surašymo dieną, buvo įvykdytas. Iš vykdomojoje byloje esančių prie 2017 m. balandžio 20 d. akto pridėtų nuotraukų galima aiškiai nustatyti, kad teismo sprendimas įvykdytas tik iš dalies, t. y. nuotraukose matyti, kad akmens skalda ir medžio tošių danga yra pašalinta ne iš viso kiemo, taip pat nepašalintos betoninės trinkelės, plytelės, apvadai, dekoratyviniai takai, virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtos perdengimo plokštės, įrengtas nulipimas į požeminį garažą, o buvęs įvažiavimas į požeminį garažą neatkurtas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad antstolis surašydamas skundžiamą 2017 m. balandžio 20 d. aktą netinkamai konstatavo faktines aplinkybes.
Remiantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, pažymėtina, kad antstolis vykdo vykdomuosius dokumentus ir privalo veikti tik jam suteiktų įgalinimų ribose, bei neturi teisės atlikti tų veiksmų, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstoliui nesuteikta teisė aiškinti įsiteisėjusių teismų sprendimų, todėl nagrinėjamu atveju antstolis M. P. neturėjo pareigos nurodyti apeliantams ką jie turi atlikti, nes tai jau yra nurodyta vykdomuosiuose raštuose, kurie išduoti pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Apeliantai taip pat teigia, kad siekiant įvykdyti sprendimą reikalingas gretutinio sklypo savininko sutikimas ir tai patvirtina pateiktas teismui projekto aiškinamasis raštas ir STR 1.07.01:2010.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantų pateiktas 2017 m. balandžio 25 d. įvažos į buvusį garažą (duomenys neskelbtini), atstatymo projekto aiškinamasis raštas išduotas po to, kai antstolis surašė skundžiamą aktą, todėl šis dokumentas nesudaro pagrindo panaikinti antstolio surašytą 2017 m. balandžio 20 d. aktą. Be to, apeliantų nurodomi argumentai neatleidžia jų nuo pareigos vykdyti įsiteisėjusį Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2-722/2015. Pažymėtina, kad teismo sprendimas yra tikrinamas įstatymų nustatyta tvarka jį skundžiant aukštesnės instancijos teismui, taip pat per proceso atnaujinimo institutą, o ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų vykdant įsiteisėjusį sprendimą. Įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimas vykdymo procese yra negalimas.
Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis M. P., laikydamasis savo veiklos ribų, pagrįstai surašė 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo aktą.
Dėl piktnaudžiavimo procesine teise
Suinteresuotas asmuo J. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo nubausti skolininkus S. U. ir J. U. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teigia, kad skolininkų atskirasis skundas yra nepagristas ir nemotyvuotas, jame išdėstomi asmeniniai samprotavimai dėl vykdymo proceso eigos, dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymo galimumo, tokiu būdu tiesiog siekiant užvilkinti bylinėjimosi procesą. Be to, 2017 m. gegužės 10 d. skolininkų skundas yra analogiškas 2016 m. spalio 12 d. skundui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti aiškaus apeliantų piktnaudžiavimo procesine teise kreiptis į teismą teisminės gynybos. Byloje esamų duomenų nepakanka padaryti išvadai, kad pareiškėjai skundą pateikė siekdami kitų tikslų nei apginti savo teises, t. y. kad elgėsi nesąžiningai. Pažymėtina, kad 2017 m. gegužės 10 d. ir 2016 m. spalio 12 d. skundais pareiškėjai skundė skirtingus antstolio surašytus aktus, todėl minėti skundai negali būti laikomi analogiškais. Tai, kad nepasitvirtino pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės, savaime nereiškia, kad pareiškėjai, pateikdami šį procesinį dokumentą, elgėsi nesąžiningai, t. y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), todėl suinteresuoto asmens J. Ž. prašymas skirti pareiškėjams baudą atmestinas.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus pareiškėjų atskirąjį skundą, iš jų priteistinos suinteresuoto asmens J. Ž. apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme suinteresuotas asmuo J. Ž. turėjo 200 Eur advokato išlaidų (2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 466/16). Todėl atskirąjį skundą atmetus, iš pareiškėjų lygiomis dalimis suinteresuotam asmeniui priteisiama 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (8.16 punktas – 838,70 Eur x 0,4) ir yra pagrįstos pateiktais įrodymais (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis iš pareiškėjų S. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir J. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.