Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovei G. P. dėl paveldėto turto ir žemės sklypo susidariusių eksploatavimo išlaidų priteisimo, tretysis asmuo – L. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo L. L. teismui nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 441 straipsnyje nustatytas bylas dėl mažų piniginių sumų (iki 2000 Eur) priteisimo teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje bendra ieškinio reikalavimo suma neviršija 2000 Eur. Pažymėtina, jog šalys prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka teismui nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš į bylą pateikto 2018 m. kovo 20 d. Paveldėjimo teisės liudijimo nustatyta, kad atsakovė G. P. pagal įstatymą po senelio I. P. mirties t. y. 2016 m. liepos 23 d. paveldėjo 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei 3/8 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinė bylą Nr. e2-460-925/2020, pagal ieškovės G. P. patikslintą ieškinį atsakovėms L. L. ir M. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovių L. L. ir M. P. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Minėtoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino. Atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei G. P. nuosavybės teise priklausančias 3/16 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): priteisė atsakovėms L. L. ir M. P. nuosavybės teise lygiomis dalimis 3/16 dalis buto (po 3/32 dalis buto kiekvienai atsakovei), o ieškovei G. P. už jos 3/16 dalis buto bendrojoje dalinėje nuosavybėje priteisė iš atsakovių L. L. ir M. P. lygiomis dalimis 13 125 Eur piniginę kompensaciją, t. y. po 6 562,50 Eur kompensacijos iš kiekvienos atsakovės ieškovės naudai. Atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei G. P. nuosavybės teise priklausančias 3/8 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0637 ha ploto: priteisė atsakovėms L. L. ir M. P. nuosavybės teise lygiomis dalimis 3/8 dalis žemės sklypo (po 3/16 dalis žemės sklypo kiekvienai atsakovei), o ieškovei G. P. už jos 3/8 dalis žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje priteisti iš atsakovių L. L. ir M. P. lygiomis dalimis 8 136 Eur piniginę kompensaciją, t. y. po 4 068 Eur kompensacijos iš kiekvienos atsakovės ieškovės naudai. Priešieškinį atmetė. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 24 d.

Ieškovės teigimu, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) t. y. nuo I. P. mirties, iki 2020 m. rugsėjo 24 d. t. y. sprendimo dėl turto atidalinimo įsiteisėjimo, už 4 metus ir 2 mėnesius, susidarė 3 684,85 Eur suma už buto išlaikymą, atitinkamai atsakovei tenkanti sumos dalis sudaro 690,91 Eur. Tuo tarpu už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymą susidarė 360 Eur suma, atsakovei tenkanti sumos dalis yra 135,00 Eur.

Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog ieškovė pilnai neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių ir jų pagrįstumo, todėl ieškovės ieškinys yra tenkinamas iš dalies (CPK 176 str. – 179 str.).

Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).

Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK nuostatas šalys turi procesinę pareigą įrodyti savo reiškiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą, t. y. šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į civilinę bylą privalo pateikti visus turimus įrodymus, tiesiogiai susijusius su konkrečia civiline byla (CPK 176 str. – 179 str.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad ieškovė nepagrįstai į prašomą priteisti sumą įtraukia išlaidas už karštą vandenį.

Teismas pažymi, kad pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: bendrosios nuosavybės teisės dalis, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, kuris yra visų bendraturčių nuosavybė, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015).

Pažymėtina, kad daiktinės teisės normos yra išdėstytos CK ketvirtoje knygoje. CK 4.10 straipsnis apibrėžia daikto išlaidų sąvoką ir skirsto daikto išlaidas į įprastines ir ypatingąsias. Įprastinėmis išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo. Ypatingosiomis išlaidomis laikomos išlaidos, daromos tiek pačiam daiktui pagerinti, tiek ir gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti. Tuo tarpu nei viena iš ieškovės pateiktų sąskaitų nebuvo skirta apmokėti būtent daikto išlaidas, t. y. tokias išlaidas, kurių neapmokėjus būtų kilusi grėsmė ginčo patalpų kaip nekilnojamojo turto būklei, išlikimui, saugumui, būtinajam pagerinimui, avarinės situacijos likvidavimui ir pan. Be to, buto (patalpos) savininkas negali atsisakyti apmokėti išlaidų, susijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Ši nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, jog daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl daikto pagerinimo darbų taip pat svarbu nustatyti, ar buvo kito bendraturčio sutikimas padidinti bendrą daiktą ar jo vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-684/2016, 22 punktas).

CK 4.76 straipsnyje taip pat yra nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan.

Teismas pažymi, kad ieškovė išlaidas skaičiuoja tik už šildymą bei bendras eksploatavimo išlaidas t. y. elektra bendram naudojimui, šalto vandens pastovioji dalis, kitos paslaugos, šiluma, kaupiamasis. Teismo vertinimu - elektra bendram naudojimui, šalto vandens pastovioji dalis, kitos paslaugos, šiluma - tai yra įprastinės išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti, tuo tarpu TEO LT ir Tele LT yra nepagrįstai priskirtos prie turto išlaikymo išlaidų, todėl turi būti mažinamos. Minėtų išlaidų suma sudaro 61,49 Eur, todėl ieškovės reikalavimas mažintinas šia suma. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaidų už karštą vandenį ieškovė nėra įtraukusi į skaičiavimo lentelę.

Sutiktina su atsakove, kad ieškovė nepagrįstai prašo teismo priteisti sumas, susijusias su apmokėjimu už UAB ,,Geometra“ atliktas paslaugas, pagal 2009-09-16 sąskaitą Nr. 0001216 bendrai 1 100 Lt (318,58 Eur) sumai už žemės sklypo ribų plano parengimą. 2009-09 bei 2009-06 UAB ,,Geometra“ pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad dar I. P. būnant gyvam L. L. UAB ,,Geometra“ sumokėjo 300 Lt ir 900 Lt. Teismas pažymi, kad patirtos išlaidos susidarė iki palikimo atsiradimo dienos, nėra susijusios su paveldėto turto išlaikymu, todėl ieškovės reikalavimas mažintinas ir 135,00 Eur suma.

Atsakovė nurodo, kad pareigą išlaikyti jai priklausiusio turto dalį ji turi už - laikotarpį nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo 2018-03-20 iki jos nuosavybės teisių išregistravimo 2020-09-24 Vilniaus miesto apylinkes teismo sprendimo pagrindu.

Teismas pažymi, kad nors pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovė G. P. nuosavybės teisės į 6/16 buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei 3/8 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotos tik 2018 m. kovo 20 d., nes tą dieną jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 866, tačiau VĮ Registrų centras vykdo tik registratoriaus funkciją, t. y. įregistruoja ir išregistruoja bei keičia duomenis apie daiktines teises, tame tarpe ir apie nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad G. P. nuosavybės teisių atsiradimo momentas sutampa su įregistravimo registre data ar su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo data. Nuosavybės teisės atsiradimo momentas šiuo atveju sietinas su senelio I. P. mirties momentu. CK 5.3 straipsnis nustato, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, - diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, kad pareiga išlaikyti jai priklausiusio turto dalį ji turi už laikotarpį nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo 2018-03-20, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys įstatyminiam reglamentavimui.

Teismas, įvertinęs byloje konstatuotas faktines aplinkybes, sprendžia kad yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį dėl paveldėto turto ir žemės sklypo susidariusių eksploatavimo išlaidų priteisimo iš dalies, priteisiant iš atsakovės 629,42 Eur ( 825,91 Eur - 61,49 Eur – 135,00 Eur) skolą, susidariusią iš komunalinių mokesčių laikotarpiu nuo 2016-07-23 iki 2020-09-24, skirtus už atsakovės 3/16 buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalies išlaikymą bendrame daikte.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis. Palūkanų dydis už pradelstas pinigines prievoles nustatytas CK 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 629,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį iš dalies (76,21 proc.), ieškovei priteistina iš atsakovės jos patirtos 19,05 Eur (25,00 Eur*76,21 proc.) dydžio bylinėjimosi išlaidos t. y. žyminis mokestis. Atsakovė pateikė jos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus ir prašė priteisti 500 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį (24 proc.), atsakovei iš ieškovės priteistina 120 Eur advokatės pagalbai apmokėti (CPK 93 str., 98 str.). Teismo vertinimu, tai yra protingos ir pagrįstos išlaidos.

Taip pat, remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 93 str., teismas proporcingai paskirsto tarp šalių procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, kurios byloje sudaro 31,36 Eur. Tokiu būdu iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 7,36 Eur, o iš atsakovės - 24 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsniu, 4.83 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 629,42 Eur (šešių šimtų dvidešimt devynių eurų 42 ct) skolą, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (629,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 19,05 Eur (devyniolikos eurų 05 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,36 Eur (septynis eurus ir 36 ct) pašto išlaidų.

Priteisti iš atsakovės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.