Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-04-03 teismo nutartimi, atsakovėms nepašalinus dalies priešieškinio trūkumų, priimtas tik pirmasis atsakovių priešieškinio reikalavimas, kuriuo atsakovės prašo teismo nustatyti ieškovei G. P. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), jai priklausančių 3/8 dalių naudojimosi tvarką pagal teikiamą planą, nustatant ieškovei naudotis žemės sklypo tarp taškų Nr. 5, 6, 7, 8, 5 (plane pažymėtu indeksu „B“) dalimi ir nustatant atsakovėms naudojimosi tvarką žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, tarp taškų Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 8, 7, 1. Priešieškinyje atsakovės nurodė, kad ieškovė nesiekia savo valios suderinti su atsakovėmis, o tik siekia patenkinti savo interesus kitų bendraturčių sąskaita, t. y. blogindama jų finansinę padėtį ir siekdama joms priklausančio turto dalies priverstinio praradimo. Pažymėjo, kad atsakovė M. P. yra pensininkė, todėl iš jos priteisus piniginę kompensaciją už G. P. turto dalies perleidimą natūra, M. P. negalės šios prašomos kompensacijos išmokėti, nes nei vienas Lietuvos Respublikoje registruotas bankas jai dėl jos amžiaus bei turimų pajamų jokio kredito nesuteiks. Analogiška padėtis yra ir dėl atsakovės L. L., kuri, nors ir yra darbinga, tačiau gauna minimalias pajamas, dėl kurių gauti kreditą ir išmokėti kompensaciją ieškovei už jos turto dalį negalės. Tai sudarys pagrindą ieškovei ieškinio tenkinimo atveju kreiptis dėl priverstinio jai priteistos piniginės kompensacijos išieškojimo, kas neproporcingai suvaržys bendraturčių M. P. ir L. L. turtinius interesus. Atsakovių teigimu, bylos išsprendimas dalyje dėl žemės sklypo nustatant žemės sklypo, sudarančio 0,0637 ha, naudojimosi tvarką pagal atsakovių pateiktą planą atitiktų visų bendraturčių interesus, nes kiekvienam bendraturčiui paskirtos naudotis dalys atitiks bendraturčiams tenkančių idealių dalių dydžius, bus išvengiama kompensacijų priteisimo, užkirstas kelias konfliktams tarp bendraturčių, būtų nustatytas efektyvus, ekonomiškas žemės sklypo naudojimas, kuris niekaip neapribos kiekvieno iš bendraturčių teisių ir interesų, nepažeis jokių trečiųjų asmenų teisių ar teisės aktų reikalavimų.

Atsakovės L. L. ir M. P. bei jų atstovas į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie parengiamąjį teismo posėdį atsakovėms ir jų atstovui pranešta tinkamai – CPK 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovės ir jų atstovas teismo apie jų negalėjimą atvykti į parengiamąjį teismo posėdį pateisinančias priežastis neinformavo, atidėti teismo posėdžio neprašė, todėl teismas nutarė nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje atsakovėms ir jų atstovui nedalyvaujant. Byloje nesant gautų procesinio teisinio pobūdžio prašymų, teismas parengiamojo teismo posėdžio metu sprendė, kad bylos nagrinėjimui iš esmės yra pasirengta ir perėjo iš parengiamojo teismo posėdžio į bylos nagrinėjimą iš esmės (apie tokią galimybę atsakovės ir jų atstovas buvo informuoti teismo 2019-03-27 nutartimi) ir išnagrinėjo bylą atsakovėms ir jų atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims – ieškovei G. P. ir atsakovėms L. L. ir M. P. - bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudarantį 0,0637 ha ploto (toliau – ir butas, žemės sklypas). Ieškovei G. P. nuosavybės teise priklauso 3/16 dalys buto ir 3/8 dalys žemės sklypo, atsakovei M. P. – 3/5 dalys buto ir ¼ žemės sklypo, atsakovei L. L. – 3/16 dalys buto ir 3/8 dalys žemės sklypo. Tarp šalių kilo ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atidalijimas yra vienas nuosavybės teisių įgyvendinimo būdų, kurio pasekmė - nuosavybės teisės rūšies pasikeitimas, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisė modifikuojasi į asmeninės nuosavybės teisę. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Nagrinėjamu atveju viena iš buto ir žemės sklypo bendraturčių – G. P. - ieškiniu pareiškė reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tuo tarpu likusios bendraturtės – atsakovės - su ieškovės siūlomu atidalijimo variantu nesutinka, teigdamos, kad juo pažeidžiamos atsakovių teisės, bloginama jų turtinė padėtis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu (kompensacija) nesant kito bendraturčio sutikimo galimas tik išimtinais atvejais. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė santykinio atidalijimo projektą, kurio pagrindu būtų atskirta tik jos kaip bendraturtės dalis išmokant jai kompensaciją, o kitos bendraturtės – atsakovės - ir toliau joms tenkančias buto ir žemės sklypo dalis valdytų bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

Kiekvienas bendraturtis, įgyvendindamas savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali savo nuožiūra rinktis tarp atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, be to, tam tikrais atvejais (pvz., kai nėra įmanomas visiškas bendro daikto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės) yra galimas mišrus šių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymas. Kita vertus, aptariama bendraturčio nuožiūros teisė nėra absoliuti. Šios teisės įgyvendinimas yra, inter alia, neatskiriamas nuo kito bendraturčio (jų daugeto) teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Tiek atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, tiek nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 22 punktas).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016, 32 punktas, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 23 punktas). Vertindamas pateiktą atidalijimo variantą, teismas turi patikrinti, ar jis procedūriškai ir techniškai priimtinas, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016, 32 punktas).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, yra konstatavęs, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Atsakovės, nesutikdamos su ieškovų siūlomu atidalijimo projektu, turi teisę, bet ne pareigą pateikti alternatyvų projektą. Nesiekdamos jokio atidalijimo varianto, atsakovės, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovų projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamos bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovų siūlomą projektą, tiek pasiūlydamos aiškias alternatyvias ieškovų atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

Nagrinėjamu atveju būtent ieškovei, reikalaujančiai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jos dalis, tenka pareiga įrodyti, kad jos siūlomas atidalijimo ir kartu bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovėmis pasibaigimo būdas, inter alia, nepažeidžia atsakovių, kaip bendraturčių, teisių ir teisėtų interesų.

Ieškovė pareikštu ieškiniu reikalauja atidalyti jai priklausančias buto ir žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės šalių nuosavybės tokiu būdu: 1) priteisti natūra atsakovėms M. P. ir L. L. lygiomis dalimis ieškovei G. P. priklausančias 3/16 dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ; priteisti ieškovei G. P. iš atsakovių M. P. ir L. L. po 6562 Eur piniginės kompensacijos už atsakovėms tenkančią ieškovės buto dalį; 2) priteisti natūra atsakovėms M. P. ir L. L. lygiomis dalimis ieškovei G. P. priklausančias 3/8 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei G. P. iš atsakovių M. P. ir L. L. po 4068 Eur piniginės kompensacijos.

Atidalijimo instituto aspektai ir nuosavybės neliečiamumo principas lemia tam tikrą atidalijimo teisės apsaugą. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė nei butu, nei žemės sklypu faktiškai nesinaudoja, šį turtą ieškovė 2018 m. paveldėjo pagal įstatymą po jos senelio I. P. mirties, nurodytu nekilnojamuoju turtu naudojasi atsakovės (mirusio I. P. sutuoktinė ir dukra). Bylos duomenys leidžia teismui sutikti su ieškovės argumentais ir daryti išvadą, kad ieškovei priklausančios buto dalies atidalijimas natūra dėl patalpų išdėstymo, sanitarinių mazgų skaičiaus ir sąlyginai nedidelės ieškovei priklausančios buto dalies (ieškovei priklauso tik 3/16 dalys, t. y. mažiau nei penktadalis, buto) yra neįmanomas, t. y. akivaizdu, jog nebūtų techninės galimybės suformuoti ieškovei priklausančią nuosavybės dalį atitinkančio atskiro nekilnojamojo turto objekto – atskiro (atidalyto) daikto. Nors ieškovė kaip alternatyvų reikalavimą nurodė, kad sutiktų, jog būtų nustatyta naudojimosi butu tvarka tarp bendraturčių, tačiau iš atsakovių pateiktų atsiliepimų matyti, jog jų ieškovės siūloma naudojimosi butu tvarka netenkina. Atsakovės atsiliepimuose pažymėjo, kad sutinka su ieškovei priklausančios buto dalies kompensacija pinigais, tačiau kartu teigė, jog ieškovė jai priteistiną kompensaciją už buto dalį skaičiuoja ne pagal realią buto kainą. Nors pasirengimas bylos nagrinėjimui truko ilgiau nei vienerius metus, o atsakovės byloje buvo atstovaujamos teisininko – advokato padėjėjo, tačiau atsakovės teismui jokių duomenų apie, jų vertinimu, realią buto vertę teismui nepateikė, taip pat neprašė skirti teismo ekspertizės buto rinkos vertei nustatyti (CPK 12, 178 straipsniai). Buto vertinimas byloje buvo atliktas ieškovės iniciatyva ir prašymu. Į bylą yra pateikta teismo ekspertės I. K. 2019-12-15 Nekilnojamojo turto vertinimo išvada, kurioje nurodyta, jog 66,93 kv. m. bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019-12-15 dienai yra 70 000 eurų. Atsakovės teismui duomenų, galinčių paneigti minėtoje išvadoje nustatytą buto rinkos vertę, kad ši vertė yra nereali ar kitokia, teismui nepateikė, todėl teismas vadovaujasi 2019-12-15 Nekilnojamojo turto vertinimo išvadoje nustatyta buto verte (CPK 185 straipsnis).