Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui A. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo; institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme priimtas ieškovės ieškinys, kuriuo ji prašo nustatyti nepilnamečio vaiko R. P. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo A. P. nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovę D. Z. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nepilnametis R. P. yra atsakovo sūnus. Nuo 2016 m. atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda, atsakovė neturi pakankamai galimybių užtikrinti vaiko poreikius ir materialinį išlaikymą, jos finansinė padėtis yra sunki, todėl jai padeda artimieji. Ieškovės nuomone, atsakovas turi dėti pastangas gauti didesnį atlyginimą ir vykdyti savo pareigą – prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Ieškovės nuomone, ji užtikrina pakankamai geras vaiko gyvenimo sąlygas, nepilnametis sūnus gyvena su ja, taip pat nurodo, kad tarp sūnaus ir ieškovės yra stiprus dvasinis ryšys. Dėl vaiko bendravimo su atsakovu problemų nekyla.

Atsakovas A. P. teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyriaus specialistai apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje ir nustatė, jog ieškovė su sūnumi R. P. gyvena 25 m², vieno kambario socialiniame būste, kuris priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Apsilankymo metu nustatyta, kad sąlygos vaikui augti tinkamos. Buvo išklausyta ir vaiko nuomonė, R. teigė, jog gyvenimo sąlygos su mama jį visiškai tenkina, mama jam skiria 2–3 Eur dienpinigių, mokykloje gauna nemokamą maitinimą. Su tėvu bendrauja gana dažnai, santykiai su abiem tėvais geri. R. ir toliau norėtų gyventi su mama. Institucijos nuomone, ieškovė užtikrina būtiniausius vaiko poreikius ir tinkamai atlieka savo, kaip mamos, pareigas, kadangi ginčo dėl tėvo bendravimo su vaiku nekyla, konkrečią bendravimo tvarką su atsakovu nustatyti netikslinga. Nors 2020 m. gegužės 11 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad atsakovas, būdamas neblaivus, bandė patekti į butą, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiu sūnumi, tačiau smurtas artimoje aplinkoje nepasitvirtino. Duomenų, kad tėvai netinkamai vykdytų savo pareigas vaiko atžvilgiu, byloje nėra. Institucija taip pat nurodė, kad išlaikymą vaikams turi teikti abu tėvai pagal savo galimybes ir vaikų poreikius, todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis neprieštarauja vaiko interesams, apima ne tik būtiniausių vaiko poreikių tenkinimą, bet ir lavinimą bei ugdymą.

Teismo posėdžio metu ieškovė D. Z. ieškinį palaikė jame išdėstytais pagrindais ir motyvais, papildomai nurodė, kad su atsakovo siūlomu 100 Eur išlaikymo dydžiu nesutinka, kadangi ji viena nepajėgi išlaikyti nepilnamečio vaiko. Atsakovas nesistengia susirasti darbo, kildavo problemų šeimoje ir dėl to, kad atsakovas vartojo alkoholį. Sūnus greitai sulauks 16 metų amžiaus, ieškovė sūnui perka brangius rūbus, kad jie būtų patvaresni ir šiltesni, be to, sūnus turi gerai atrodyti, todėl rūbams pinigų negaili. Pažymėjo, kad išlaikymas turėtų būti mokamas išskirtinai į ieškovės sąskaitą, kadangi tuos pinigus, kuriuos atsakovas duoda vaikui grynaisiais, vaikas išleidžia smulkmenoms, ir ieškovė negali jų kontroliuoti ir paskirti būtiniems vaiko poreikiams.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. P. su reikalavimu dėl išlaikymo sutiko iš dalies, nurodė, kad šiuo metu gali teikti 100 Eur dydžio išlaikymą. Paaiškino, kad kol gyveno su ieškove, visą laiką išlaikė sūnų. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad iki šiol ieškovė dėl išlaikymo priteisimo į teismą nesikreipė. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove atsakovas neprieštarauja. Jis turi statybininko specialybę, iš darbo išėjo pavasarį savo noru dėl sveikatos problemų. Šiuo metu niekur nedirba, po karantino ketina kreiptis į medikus dėl darbingumo lygio nustatymo. Vasaros metu dirbo atsitiktinius darbus, antstoliai atsakovo atžvilgiu vykdo skolų išieškojimą. Teigia, kad rugsėjo ir spalio mėn. ieškovė nuo atsakovo sąskaitos nusiėmė po 170 Eur vaiko išlaikymui.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė ieškinį palaikė, prašė priteisti ieškovės prašomą išlaikymo dydį, paaiškino, kad siekiant užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, nepilnamečiui vaikui turėtų būti priteistas ne mažesnis nei 200 Eur išlaikymas, tačiau didesnis išlaikymo dydis labiau užtikrintų nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovės nurodytos vaiko išlaikymui reikalingos išlaidos yra pagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ginčo dėl nepilnamečio R. P. gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra, atsakovas nesutikimo, kad nepilnametis vaikas neturėtų gyventi su mama, nepareiškė. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Abiejų nepilnamečio vaiko tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečio sūnaus R. P. gyvenamąją vietą su ieškove, nurodo, jog ji gali tinkamai ir gerai pasirūpinti vaiku, iki šiol nepilnametis sūnus visą laiką gyveno su motina, ieškovė sūnumi rūpinasi tinkamai, atsakovas su šia ieškinio dalimi sutinka.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės gyvenimo aplinka yra tinkama vaikui augti ir vystytis, ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri tinkama nepilnamečio vaiko poreikiams (poilsiui, ugdymuisi ir kt.) patenkinti. Taip pat nustatyta, kad vaikas gyvena su ieškove, pagal institucijos pateiktus duomenis ieškovė sūnų prižiūri ir augina tinkamai, vaikas jaučiasi saugiai, jo interesai yra užtikrinami.

Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, įvertinus vaiko amžių ir jo nuomonę, kurią jis išdėstė Vaiko teisių specialistams apsilankymo šeimoje metu, taip pat į mamos santykį su vaiku, į tai, kad sveikai vaiko emocinei raidai yra būtina motinos globa, bylos duomenimis, vaiko interesus labiau atitinka gyvenimas su mama, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas kaip pagrįstas, nepilnamečio R. P. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina D. Z. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Be to, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Pažymėtina ir tai, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė šiuo metu viena augina ir išlaiko 15 metų nepilnametį sūnų, kuris lanko gimnaziją. Ieškovė su vaiku gyvena socialiniame būste. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas paskutiniu metu sūnui nebeteikia jokio išlaikymo, išskyrus tai, kad du kartus sumokėjo po 173 Eur teismo nutartimi priteistą laikiną išlaikymą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad kol gyveno su ieškove, pagal galimybes visą laiką teikė sūnui išlaikymą, skirdavo pinigų smulkioms išlaidoms, nupirkdavo rūbų. Šiuo metu atsakovas nedirba (dirbo operatoriumi) dėl sveikatos būklės (stuburo problemos), todėl kas mėnesį galėtų skirti ne daugiau kaip po 100 Eur sūnaus išlaikymui. Nors atsakovas įrodymų nepateikė, tačiau paaiškino, kad nekilnojamojo turto neturi, gyvena garaže, yra tik iš dalies darbingas.

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ji gauna minimalų darbo užmokestį, išvadą teikiančios institucijos pateiktame 2020 m. rugsėjo 2 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad ieškovės darbo užmokestis yra 437 Eur, taip pat ieškovė patvirtino, kad gauna 60 Eur vaiko pinigus, kuriuos skiria savivaldybė, ir 72 Eur iš Sodros. Vaiko sveikata yra silpna, jam pripažinta bronchinė astma, turi problemų su inkstais, paskirtas dietinis maitinimas, todėl jam maistas gaminamas atskirai ir tai sudaro papildomas išlaidas, kai kurie sūnui paskirti vaistai yra nekompensuojami. Taip pat paaiškino dėl išlaidų vaiko aprangai ir laisvalaikiui, nurodė, kad batai sūnui kainavo 75 Eur, striukė 110 Eur, sportinės kelnės 65 Eur, bliuzonai apie 60 Eur.

Ieškovė pateikė skaičiavimus, kad kas mėnesį vaiko išlaikymui vidutiniškai ji skiria 632 Eur, todėl mano, kad atsakovas privalo skirti išlaikymui ne mažesnę kaip 300 Eur dydžio sumą. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės nurodyta suma, reikalinga vaiko mokyklos išlaidoms – kas mėnesį po 50 Eur, laikytina nepagrįsta, ieškovė nepateikė paaiškinimų ir įrodymų, kas sudaro tokią išlaidų sumą. Byloje nustatyta, kad ieškovei skiriama valstybės parama mokinio reikmėms, todėl ši suma turėtų būti mažinama.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sūnui vaistams kas mėnesį reikalinga apie 50 Eur, todėl prie ieškinio pateiktuose išlaidų skaičiavimuose nurodyta 100 Eur suma, kas mėnesį reikalinga sveikatos priežiūrai, taip pat laikytina nepagrįsta, nepateikus ją pagrindžiančių įrodymų.

Ieškovė nurodo, kad sūnaus laisvalaikiui ji skiria 50 Eur, atskirai išskiria boulingą, baseiną, kas sudaro papildomai 30 Eur išlaidų. Išvadą teikiančios institucijos pateiktame 2020 m. rugsėjo 2 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad R. P. papildomų užsėmimų nelanko, apie papildomas veiklas duomenų byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodo ir ieškovė, todėl, teismo nuomone, 50 Eur suma kas mėnesį laikytina pakankama vaiko laisvalaikiui.

Atsakovas nesutinka, kad pagrįstos ieškovės išlaidos vaiko rūbams. Jo nuomone, nesant pakankamai pajamų, nebūtina pirkti tokių brangių darbužių. Ieškovės nurodyti motyvai, kodėl, jos nuomone, nepilnamečiui vaikui turėtų būti perkami brangūs ir žymių prekės ženklų rūbai, nelaikytini pagrįstais, kadangi neatitinka tėvų finansinių galimybių, todėl išlaidos aprangai taip pat turėtų būti mažintinos. Ieškovė nurodo, kad jos pajamų pragyvenimui su sūnumi nepakanka, tačiau pakankamai didelę pajamų dalį išleidžia sūnaus aprangai. Ieškovės deklaratyvūs teiginiai, jog sūnaus išlaikymui patiria didesnes išlaidas nei gauna pajamų, nesant šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo tokias išlaidas pripažinti pagrįstomis. Teismas atkreipia šalių dėmesį, kad pirmiausia turi būti tenkinami būtinieji vaiko poreikiai, o tik jei yra pakankamai ar papildomų lėšų, gali būti tenkinami ir papildomi vaiko poreikiai. Kitos ieškovės nurodytos išlaidos, nors ir nepagrįstos rašytiniais įrodymais, iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingos piniginės lėšos maistui, vaistams, mokyklinėms priemonėms, išlaidoms už komunalinius patarnavimus (vanduo, elektra, šildymas, dujos) ir kt.

Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui vaikui reikalingą, būtiną, protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 607 Eur (neatskaičius mokesčių), tai sudarytų 471 Eur pagal ankstesnę mokestinę sistemą, taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 235 Eur. Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius svyruoja tarp 425 – 445 Eur. Ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaikymo vaikui dydis viršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų.

Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Nors atsakovas teigia, kad iš darbo buvo priverstas išeiti dėl sveikatos problemų, šiuo metu jo darbingumo lygį patvirtinantys dokumentai nebegalioja, todėl jis planuoja kreiptis į medicinos įstaigą dėl darbingumo lygio nustatymo. Kadangi teismui nepateikta duomenų dėl atsakovo darbingumo lygio arba įrodymų, kad jis ėmėsi veiksmų dėl jų gavimo (pratęsimo), teismas negali daryti išvados, kad atsakovas turi ribotą darbingumą. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad šiuo metu jo pajamas per mėnesį sudaro 236 Eur nedarbo išmoka. Duomenų apie savo turimus įsipareigojimus, išlaikytinius, sveikatą atsakovas nepateikė. Nekilnojamojo turto šalių vardu nėra registruota. Pažymėtina, kad gyvenamąjį būstą sūnui užtikrina ieškovė, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, užtikrinant sūnui gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius. Nuolatinių pajamų neturėjimas iš darbo teisinių santykių nepašalina atsakovo pareigos teikti reikalingo dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui ir užtikrinti būtinas sąlygas jo visapusiškam vystymuisi ir poreikių tenkinimui. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas yra vidutinio ir darbingo amžiaus, duomenų apie jo negalėjimą dirbti byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui, todėl jis turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Pažymėtina, kad abi šalys turi visas objektyvias galimybes padidinti savo darbines pajamas. Sprendžiant, kokio dydžio išlaikymą priteisti, atsižvelgtina ir į vaiko amžių, jo poreikius, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į jų elgesį, siekiant uždirbti, gauti didesnes pajamas vaiko išlaikymui, į tai, jog kitų išlaikytinių neturi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą ir vaiko poreikius, ieškovės nurodyta suma, reikalinga šalių sūnaus išlaikymui per mėnesį, mažintina iki 500 Eur.

Ieškovė nurodė, kad gauna 60 Eur išmoką vaikui. Pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, išmoka teikiama vaikui (3 straipsnio 2 punktas), ji skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinės bylos Nr. e3K-3-164-687/2020 išaiškino, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Vadovaujantis šia teismų praktika, 60 Eur suma mažintinas vaikui iš tėvų reikalingo išlaikymo dydis.

Teismas nustatė, kad šalių sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga 500 Eur suma. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiui vaikui yra skiriamos šios išmokos, kurias uzufrukto teise valdo ieškovė – 60 Eur vaiko pinigai ir 72 Eur išmoka iš Sodros, iš viso 132 Eur. Todėl nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas 132 Eur ir nustatytina, kad vaiko poreikiams tėvai turėtų skirti 368 Eur, tai yra kiekvienas po 184 Eur.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktas). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Nagrinėjamu atveju, ištyrus byloje surinktus įrodymus, sprendžiant dėl abiejų tėvų galimybės tenkinti vaiko poreikius ir teikti vaikui panašaus dydžio išlaikymą, teismas daro išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovo, todėl yra pagrindas skirtingai paskirstyti išlaikymo, tenkančio kiekvienam iš tėvų, naštą ir nukrypti nuo išlaikymo iš abiejų tėvų lygiomis dalimis principo.

Siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, nustatytinas skirtingas išlaikymo dydis atsižvelgiant ir į tai, kad, kaip jau minėta, atsakovas nors ir bendrauja su vaiku, pagal galimybes dalyvauja vaiko gyvenime ir duoda rankpinigių, tačiau jo turtinė padėtis neleidžia jam mokėti ieškovės nurodyto dydžio išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas keletą mėnesių sūnui teikė išlaikymą po 173 Eur, todėl teismo nuomone, 170 Eur suma atitiks atsakovo finansines galimybes bei išimtinai vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, byloje nustatytomis aplinkybėmis, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui R. P. periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį. Kadangi 2020 m. liepos 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi buvo priteistas laikinasis išlaikymas vaikui, teismo sprendimu išlaikymas priteistinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnio). Toks 14 Eur (184 Eur - 170 Eur) mažesnės išlaikymo sumos vaikui kas mėnesį iš atsakovo priteisimas nepažeis šalių interesų pusiausvyros ir kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo, nes minėta, kad didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Teismas taip pat pažymi, kad paskirstant materialinę naštą dėl išlaikymo tarp tėvų, svarbi ir ta aplinkybė, kad nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, todėl būtent jai tenka kasdienė sūnaus auginimo ir priežiūros našta, nuolatinis vaiko materialinio aprūpinimo teikimas ir užtikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl nėra pagrindo labiau mažinti priteistinos iš atsakovo išlaikymui skirtinos sumos dydį. Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nereiškia ir nurodė, kad ginčo šiuo klausimu su atsakovu nėra, neprieštarauja, kad atsakovas lankytų sūnų. Ateityje ieškovė geranoriškai sieks netrukdyti ir sudaryti sąlygas jų bendravimui, atsakovo dalyvavimui sūnaus auklėjime ir ugdyme ir kt. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, kad atsakovas su sūnumi bendrauja, todėl mano, kad konkrečią bendravimo tvarką su atsakovu nustatyti netikslinga. Remiantis išdėstytais argumentais, ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos nėra, todėl ji teismo sprendimu nenustatytina.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2020 m. liepos 1 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo A. P. priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui R. P. po 200 Eur (du šimtus eurų) periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 30 d., iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje. Priėmus teismo sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 149, 150 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 2.3-(NPT-2)-19-T-1793-14212 ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleista 100 proc. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje 2020 m. rugsėjo 17 d. Nr. (12.34)-PT-3797 patikslintoje pažymoje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos sudaro 281 Eur.

Reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 100 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pateikiant ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 57 proc., todėl už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 61 Eur (170 Eur x 12 mėn. x 3 proc.).

Iš viso iš atsakovo priteistina 161 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo taip pat priteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos 160 Eur (281 Eur x 57 proc.) išlaidos už advokato pagalbą ieškovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama – ieškove D. Z..

Priteisti iš atsakovo A. P. nepilnamečio sūnaus R. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos iki R. P. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio R. P. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jo motiną D. Z..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

2020 m. liepos 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą – panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš atsakovo A. P. į valstybės biudžetą 161 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo A. P. 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.