Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių M. Z., G. Z. atstovaujamų įstatyminės atstovės, ieškovės V. Z. (toliau – ieškovės) ieškinį atsakovui M. Z. (toliau – atsakovas), institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, esant vieno sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškiniu visiškai sutiko, paaiškino, kad vaikus išlaikys, ras lėšų. Šią savaitę įsidarbino L. traktorininku. Atlyginimas bus nuo 850 Eur. Iš ūkininkavimo nelabai gauna pajamų, gyvuliai užtrūkę. Gauna išmokas už žemę. Mažina alkoholio vartojimą. Teistas už ankstesnį pažeidimą, kai vairavo neblaivus, mašiną Audi A 4 atėmė. Ieškovei neina prisiskambinti, nes jį yra užblokavusi. Nori matyti savo dukras. Neteikia joms išlaikymo, nebendrauja, nebuvo pasiėmęs. Bendravimo tvarka su vaikais jį tenkina. Savo kaltę iš dalies mato. Nemato sutuoktinės kaltės. Reiktų santuoką nutraukti bendru sutikimu.

Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. T. paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos grupę, tačiau ją žino, nes buvo ne vienas vaiko teisių pažeidimas, t. y. dėl girtavimo, socialinių įgūdžių stokos, vaikų apleidimo. Mamai buvo pasiūlyta gyventi krizių centre. Ji sutiko. Dabar yra išsinuomojusi butą. Atvykus patikrinti, vyresnioji dukra buvo tvarkingai aprengta, linksma. Nesimatė, kad būtų skriaudžiama. Atsakovo gyvenamojoje vietoje sąlygos labai prastos. Mergaičių kambaryje baisi netvarka. Pats, matyt, iš vakaro buvo vartojęs alkoholį. Jam sakė, kad gali vaikus lankyti. Teigė, kad ieškovė jį užblokavo. Prižadėjo išlaikyti vaikus. Sakė, jog norės mergaites pasiimti. Išaiškino, kad turės būti blaivus jei norės pasiimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad šalys santuoką sudarė, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Bendrajame ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 69. Ieškovei ši santuoka buvo antra, atsakovui pirma. Šalys iki santuokos sudarymo susilaukė dukros M. Z., , o santuokoje - dukros G. Z., gimusios 2021 m. vasario 25 d. VĮ „Regitra“ 2023 m. balandžio 11 d. duomenimis atsakovo vardu registruota santuokos metu įgyta transporto priemonė – automobilis FORD Galaxy valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalys santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. Kreditorių šalys neturi.

Dėl termino susitaikyti nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodė, jog santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę, atsakovas neprašo skirti termino susitaikymui, teismas sprendžia, kad termino sutuoktiniams susitaikyti nustatymas neatitiktų nei šalių, nei jų nepilnamečių vaikų interesų.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos A. T. 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Šalys tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu sutarė, kad šiuo metu kartu negyvena, bendro ūkio neveda nuo 2022 m. gruodžio 17 d., kai ieškovė su dukromis išsikraustė iš atsakovo namų į moterų pagalbos centrą. Šalys sutinka nutraukti santuoką, atsakovas sutinka, jog santuoka iširo dėl jo kaltės. Ieškovės nuomone, santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes jis smurtavo, girtavo, atsisakė gydytis nuo alkoholizmo, nesirūpino šeima.

Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovas savo elgesiu pažeidė sutuoktinio pareigas, todėl daro išvadą, kad atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, iš esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė palikti santuokines pavardes – Z., Z.. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė neprašo priteisti išlaikymą šalims, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Kadangi šalys yra sveiki ir darbingi asmenys, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei pareikšti reikalavimą padalinti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas dalintinas turtas – automobilis AUDI AVANT valst,. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2022 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-747-799/2022 yra konfiskuotas, ir automobilis FORD Galaxy valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bevertis ir nenaudojamas (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl šio turto padalijimo, ieškovės reikalavimas tenkinamas visiškai ir nustatoma, kad po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka bevertis automobilis FORD Galaxy valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl kreditorių.

Ieškovė bei atsakovas patvirtino, jog kreditorių neturi, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Iš 2022 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamojo įsakymo Nr. e1-747-799/2022 nustatyta, kad atsakovas M. Z. jam paskirtą 2500 Eur baudą turi sumokėti per 7 mėnesius, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Ši prievolė valstybei yra atsakovo asmeninė, nes jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, taigi jam ir kyla asmeninė pareiga šią teismo paskirtą baudą sumokėti per teismo nustatytą terminą.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal CK 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nustatyta, kad šalių nepilnametės dukros M. ir G. Z., visą laiką gyvena su ieškove, yra jos prižiūrimos ir išlaikomos, jas sieja artimas emocinis ryšys. Ieškovė tinkamai rūpinasi dukrų buitiniais poreikiais, jų lavinimu. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vaikų motina. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, bei jų atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka vaikų interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepilnamečių M. ir G. Z. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą (CK 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu siekiama išlaikyti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena nuo 2022 m. gruodžio 17 d. Atsakovas nebendrauja su dukromis, neprieštarauja ieškovės siūlomai atsakovo bendravimo su dukromis tvarkai. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus ir norus, o atsakovui išaiškinta, kad su mergaitėmis galės bendrauti ir pasiimti vaikus, kai bus blaivus.

Teismas konstatuoja, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka nepažeidžia jų interesų ir ji nustatytina tolia atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka: 1) Tėvas turi teisę matyti savo vaikus ir juos lankyti pagal nustatytą gyvenamąją vietą; 2) Šią savo teisę tėvas gali įgyvendinti apie savo apsilankymą pas vaikus iš anksto apie tai telefonu pranešęs vaikų motinai ieškovei V. Z.; 3) Vaikų lankymas nustatomas du kartus per mėnesį, tai yra antrą ir ketvirtą šeštadienį nuo 11 val. iki 14 val. Tokią tvarką nustatyti lemia vaikų nedidelis amžius; 4) Vaikų motina gali neleisti pasimatyti su vaikais jeigu jie serga ar su motina yra išvykę; 5) Tėvui vaikų motina gali neleisti matytis su vaikais jeigu ji įsitikina, kad vaikų tėvas į pasimatymą atvyko aiškiai neblaivus; 6) Vaiko tėvas gali pasiimti vaikus į savo namus kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. šeštadienį iki 20 val. sekmadienį. Tėvas vaikus pasiima iš motinos ir vaikų gyvenamosios vietos ir juos ten pat grąžina, perduodamas vaikus vaikų motinai V. Z.. Šia teise vaikų tėvas galės naudotis tik tada, kai vaikams bus suėję penkeri metai; 7) Kilę ginčai dėl bendravimo su vaikais tvarkos sprendžiami teismine tvarka.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikomas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (CK 6.461 straipsnio 2 dalis, Lietuvos A. T. nutartys civilinėse bylose 2009 m. lapkričio 10 d. Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. vasario 9 d. Nr. 3K-3-71/2010, 2011 m. gruodžio 19 d. Nr. 3K-3-525/2011, 2016 m. balandžio 18 d. Nr. 3K-3-209-916/2016, kt.). Nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) buvo 555,00 Eur (iki mokesčių išskaičiavimo), atskaičius mokesčius („į rankas“) ši suma buvo 394,00 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. MMA buvo 607,00 Eur, atskaičius mokesčius – 425,00 Eur, nuo 2021 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini)00 Eur, atskaičius mokesčius – 468,41 Eur, nuo 2022 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini)00 Eur, atskaičius mokesčius – 518,00 Eur, nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840,00 Eur, atskaičius mokesčius – 633,00 Eur).

Taigi, kaip minėta, pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai, kurie yra individualūs ir priklauso nuo daugelio įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.) (Lietuvos A. T. 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Šiuo atveju šalių dukros yra 2 ir 3,5 metų amžiaus ir visiškai suprantama, kad jos turi poreikius maistui, aprangai, higienai, buičiai, ugdymui, laisvalaikio praleidimui, taip pat jų poreikiams priskiriamos ir išlaidos būstui, komunalinėms paslaugoms, o kainos tų poreikių patenkinimui, kaip visuotinai žinoma, turi tendenciją didėti.

Teismas pažymi, kad aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui po 150 Eur kiekvienai per mėnesį.

Nustatyta, kad šalių dukros gyvena su ieškove, kuri viena prižiūri ir jomis rūpinasi. Šalys patvirtino, kad atsakovas išlaikymo neteikia. Atsakovas sutinka mokėti dukrų išlaikymui kiekvienai po 150 Eur per mėnesį. Atsakovas teigė, kad stengsis ir suras lėšų dukrų išlaikymui, šiuo metu įsidarbino L. durpių įmonėje, nes iš ūkininkavimo nelabai gavo pajamų. Ieškovė nedirba, gauna išmokas –270 Eur už vaikus, 500 Eur iš Užimtumo tarnybos.

Teismo vertinimu, šalių dukrų poreikiams patenkinti ieškovės nurodytos reikalingos išlaidos apskaičiuotos realiai ir, įvertinus prekių bei paslaugų kainas Lietuvoje, laikomos pagrįstomis ir nepadidintomis, juolab, kad apskaičiuoti bei įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas labai sunku, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems gali būti didesni, kitą – mažesni. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką, nes kasdieniame gyvenime atsiranda nepilnamečiui vaikui nenumatytų išlaidų, reikalingų vaiko saugumui užtikrinti, vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, nes išlaikymą teikiantis kitas tėvas (ar mama) prie tų išlaidų dažnai neprisideda. Akivaizdu, jog tokios išlaidos šiuo metu tenka su šalių nepilnametėmis dukromis gyvenančiai ieškovei.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl periodinių išlaikymo mokėjimo tenkintinas – iš atsakovo dukrų išlaikymui priteistina kiekvienai po 150 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį.

Išlaikymo paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, taigi, jis reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, todėl lėšos turi būti pervedamos reguliariai kas mėnesį. Priteistos periodinio išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nepilnamečių dukrų priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaiko motina – ieškovė V. Z., kuri išlaikymo lėšas privalo tvarkyti išimtinai šių vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.190, 3.203 straipsniai).

Išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteisiamas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2023 m. vasario 13 d. iki vaikų pilnametystės.

Kartu teismas pažymi, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaikų poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

I. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-00852, buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų iš valstybės lėšų. Pažyma dėl ieškovės atstovavimo išlaidų byloje nepateikta, todėl klausimas dėl valstybės turėtų išlaidų už antrinę teisinę pagalbą atlyginimo nespręstinas.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina valstybei 143 Eur žyminio mokesčio dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, 108 Eur (300 Eur x 12 mėn. x 0,03 proc.) žyminio mokesčio dėl materialinio išlaikymo priteisimo, iš viso 251 Eur (CPK 96 straipsnis, 80, 85 straipsniai).

Iš atsakovo priteistina valstybei 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

I. V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (buvusi pavardė P.) ir atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą Tauragės rajono savivaldybės administracijos Bendrajame ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 69, nutraukti dėl sutuoktinio M. Z. kaltės.

Palikti ieškovei V. Z. ir atsakovui M. Z. po santuokos sudarymo turėtas pavardes, ieškovei – Z., atsakovui – Z..

Po santuokos nutraukimo atsakovui M. Z. asmeninės nuosavybės teise atitenka transporto priemonė – automobilis FORD Galaxy valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (bevertis).

Nepilnamečių vaikų M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su vaikų motina ieškove V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvienai periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2023 m. vasario 13 d., ir tęsti iki vaikų pilnametystės, indeksuojant priteistas lėšas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų piniginių lėšų tvarkytoja skirti vaikų motiną ieškovę V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią atsakovo M. Z. bendravimo su nepilnametėmis dukromis M. Z. ir G. Z. tvarką:

1) tėvas turi teisę matyti savo vaikus ir juos lankyti pagal nustatytą gyvenamąją vietą;

2) šią savo teisę tėvas gali įgyvendinti apie savo apsilankymą pas vaikus iš anksto apie tai telefonu pranešęs vaikų motinai ieškovei V. Z.;

3) vaikų lankymas nustatomas du kartus per mėnesį, tai yra antrą ir ketvirtą šeštadienį nuo 11 val. iki 14 val. Tokią tvarką nustatyti lemia vaikų nedidelis amžius;

4) vaikų motina gali neleisti pasimatyti su vaikais jeigu jie serga ar su motina yra išvykę;

5) tėvui vaikų motina gali neleisti matytis su vaikais jeigu ji įsitikina, kad vaikų tėvas į pasimatymą atvyko aiškiai neblaivus;

6) vaiko tėvas gali pasiimti vaikus į savo namus kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. šeštadienį iki 20 val. sekmadienį. Tėvas vaikus pasiima iš motinos ir vaikų gyvenamosios vietos ir juos ten pat grąžina, perduodamas vaikus vaikų motinai V. Z.. Šia teise vaikų tėvas galės naudotis tik tada, kai vaikams bus suėję penkeri metai;

7) kilę ginčai dėl bendravimo su vaikais tvarkos sprendžiami teismine tvarka.

Priteisti iš atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 251 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidas (šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini) „Luminor bank“ AS skyrius, (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Priteisti iš M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ( šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.