- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-21
- Bylos Nr.
- 2-494/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- A. T., Julidona SIA L-T OIL
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui priklausančio turto areštas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1803-232/2014 pagal ieškovo SIA „L – T OIL“ ieškinį nurodytam atsakovui, V. O. ir uždarajai akcinei bendrovei „Julidona“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas SIA „L-T OIL“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Julidona“ ir subsidiariai iš atsakovų V. O. ir A. T. 1 930 576,68 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų UAB „Julidona“, V. O. ir A. T. 1 930 576,68 Lt vertės turtą (1 – 4 b. l.).
Nurodė, kad pagal 2013 m. liepos 31 d., 2013 m. rugpjūčio 9 d. ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. sutartis dėl prekių (dyzelinio kuro) pirkimo – pardavimo atsakovas UAB „Julidona“ skolingas jam 1 904 542,65 Lt skolos ir 26 034,53 Lt delspinigių už vėlavimą laiku atsiskaityti (iš viso – 1 930 576,68 Lt). Ieškovo manymu, atsakovas UAB „Julidona“ nepajėgus įvykdyti savo prievolės ieškovui, todėl įmonės vadovas turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnį; be to, pagal minėtą normą įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turtintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovė V. O. nuo 2012 m. spalio 22 d. yra UAB „Julidona“ direktorė, o atsakovas A. T. – vienintelis įmonės akcininkas nuo 2013 m. balandžio 12 d., kurie nesikreipia į teismą dėl UAB „Julidona“ bankroto bylos iškėlimo, nors įmonės finansinė padėtis yra labai bloga.
Ieškovas pažymėjo, kad, nepritaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų turto atžvilgiu, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovas UAB „Julidona“ dirba nuostolingai, neturi jokio nekilnojamojo turto ir lėšų, todėl areštuotinas visų atsakovų turtas pareikšto ieškinio reikalavimo ribose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi patenkino ieškovo SIA „L-T OIL“ prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo atsakovo UAB „Julidona“ 1 930 576,68 Lt vertės priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždrausdamas jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę; nustatė, kad trūkstant tokio turto, areštuotinos atsakovo piniginės lėšas, esančios banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos; tuo atveju, jeigu atsakovas UAB „Julidona“ turto neturi arba jo neužtenka sprendimo įvykdymui užtikrinti, trūkstamo turto apimtimi taikomas areštas subsidiarių atsakovų V. O., A. T. priklausančio nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, o trūkstant tokio turto, areštuotinos atsakovų piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, trūkstamo turto apimtimi, išskyrus lėšas, gaunamas atsakovų V. O., A. T. kaip darbo užmokestis (108, 109 b. l.).
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų 1 930 576,68 Lt, o pagal suformuotą vieningą teismų praktiką didelės sumos reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti; be ieškinio dydžio, pavojus, kad būsimas teismo sprendimas, jei jis būtų priimtas ieškovo naudai, gali likti neįvykdytas priešingos šalies, vertinamas individuliai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovo finansinę padėtį, turimą turtą ir įsipareigojimus, taip pat į kitas aplinkybes, kurios leistų teismui objektyviai spręsti apie atsakovo galimą mokumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, iš ieškovo į bylą pateiktų VĮ Registro centro išrašų – atsakovo UAB „Julidona“ balanso už 2012 m. matyti, kad įmonės turtą sudaro 4 114 789 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija turto sumą ir sudaro – 4 637 853 Lt; atsakovas neturi nekilnojamojo turto, įmonės turtą sudaro trumpalaikis turtas; pagal pelno (nuostolių) ataskaitą už 2012 m. įmonės nuostolis sudarė – 549 748 Lt; subsidiarūs atsakovai yra fiziniai asmenys, be to nutarties priėmimo dieną nėra žinoma apie šių atsakovų turimą turtą, finansinę padėtį bei jų galimybes įvykdyti būsimą ieškovui galimą palankų teismo sprendimą, todėl ieškinio suma atsakovams laikytina didele.
Teismas pažymėjo, kad, esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog yra pagrindo teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.); laikinosios apsaugos priemonės pirmiausia taikomos pagrindiniam skolininkui - UAB „Julidona“, o tik tuo atveju, jeigu pagrindinio skolininko turto teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nepakanka, trūkstamo turto apimtimi laikinosios apsaugos priemonės taikytinos subsidiariems skolininkams – V. O. ir A. T..
Teismas nurodė, kad, atsižvelgus į šalių interesų pusiausvyrą bei į atsakovų teisėtus interesus, pirmiausiai turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas ieškinio sumai užtikrinti, o tik jo nesant – piniginės lėšos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos jo atžvilgiu, ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo A. T. atžvilgiu (12 – 17 b. l.). Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad:
Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino to, kad ieškovas tinkamai nepagrindė savo reikalavimo subsidiarijųjų skolininkų atžvilgiu, kad nepagrįsti ieškovo argumentai dėl UAB „Julidona“ direktoriaus ir akcininko pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas visiškai nepagrindė ne tik neteisėtų atsakovo veiksmų, bet ir UAB „Julidona“ negalėjimo vykdyti prievoles; subsidiarus laikinųjų apsaugos priemonių taikymas UAB „Julidona“ akcininkui ir direktorei bet kuriuo atveju yra perteklinis, nes bendrovė yra finansiškai pajėgi įvykdyti ieškovo reikalavimą, jeigu jis būtų patenkintas;Teismas neteisingai sprendė, kad yra galima grėsmė dėl būsimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo. Atsakovas A. T. turi pakankamai nekilnojamojo turto ir kito turto tam, kad prireikus įvykdytų teismo sprendimą, kadangi atsakovui priklauso 8 žemės sklypai, du žemės sklypai su statiniais, keturios patalpos – butai; trijų iš keturiolikos atsakovui nuosavybės teise priklausančių objektų vertė yra apylygė ieškovo reikalavimo dydžiui; be to, atsakovas UAB „Julidona“ taip pat būtų pajėgus įvykdyti ieškovo reikalavimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo A. T. atskirąjį skundą ieškovas SIA „L-T OIL“ prašo jį atmesti (30 – 35 b. l.). Nurodo, kad jis ne tik tikėtinai pagrindė ieškinį, bet ir pateikė neginčytinus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Julidona“ skolingas jam 1 930 576,68 Lt sumą; juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo UAB „Julidona“ finansinė padėtis yra labai bloga, ir jis nepajėgus atsiskaityti su ieškovu, UAB „Julidona“ neturi nekilnojamojo turto; pagal antstolės padėjėjo raštą UAB „Julidona“ neturi turto, iš kurio galėtų gražinti ieškovui 1 930 576,68 Lt įsiskolinimą; atsakovo A. T. pateikti dokumentai patvirtina, kad UAB „Julidona“ 2013 m. dirbo nuostolingai, todėl neturi jokių galimybių atsiskaityti su kreditoriumi. Ieškovo teigimu, atsakovas A. T., matydamas savo bendrovės „Julidona“ finansinius rodiklius ir tvirtindamas finansinę atskaitomybę, turėjo pareigą savo akciniais įnašais padengti UAB „Julidona“ nuostolius, šios pareigos neįvykdė, todėl ieškovas patyria žalos; be to, atsakovas nevykdo ĮBĮ 8 straipsnyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Julidona“ iškėlimo. Ieškovo nuomone, neįrodytas apelianto teiginys, kad jo turtinė padėtis yra labai gera, nes iš pateiktų dokumentų nesimato, kokia šio turto dalis priklauso apelianto sutuoktinei, juose nėra informacijos apie turto vertę, galimus apribojimus, šiuose dokumentuose nėra duomenų, kad turtas priklauso A. T., be to, tuo atveju, jei A. T. finansinė padėtis yra gera, jis turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 1 930 576,68 Lt ir panaikinti jo turto atžvilgiu pritaikytą areštą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d.).
CK 2.50 straipsnio 3 dalis numato, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.
Pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesiejamas su ieškinio pagrįstumu ar nepagrįstumu, kurį teismas konstatuoja išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs įrodymus ir atlikęs jų vertinimą; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismui pakanka įsitikinti tuo, jog ieškovas pateikė pakankamai ieškinio faktinį pagrindą patvirtinančių įrodymų, kuriems pasitvirtinus, ieškinys galėtų būti patenkintas; teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, tik tada, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagristas materialinis teisinis reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-487/2012).
Be to, teismų praktikoje pažymima, kad, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui; pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima; laikinosios apsaugos priemonės, kai pirmiausia areštuojami nekilnojamieji daiktai, o tik vėliau kilnojamieji daiktai, lėšos ir turtinės teisės, yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą; sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taip pat turi būti atsižvelgiama į ieškovo reikalavimo dydį, jo santykį su atsakovo turtine padėtimi; pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė; be to, esant skolininkų daugetui, pagrindinė taisyklė yra ta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos, neviršijant bendros ieškinio sumos apskritai, o ne visa reikalavimo apimtimi kiekvienam iš solidariųjų ar subsidiariųjų skolininkų; tokiu atveju, taikant turto areštą, reikalavimo dydis vertinamas, atsižvelgiant į bendraskolių bendrą turtinę padėtį, o ne į kiekvieno bendraskolio turtinę padėtį atskirai, t. y. vertinama, ar pagal bendrą jų visų turto vertę ieškinio sumą galima laikyti didele (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2008; 2010 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-88/2010; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-616/2010; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-573/2008; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1795/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).
Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti ieškovo SIA „L – T OIL“ pareikšto ieškinio pagrįstumo, o preliminariai įvertindamas ieškovo reiškiamų reikalavimų faktinį ir teisinį pagrindą, nustatęs, kad ieškinys yra grindžiamas sutartiniais santykiais tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Julidona“, kad atsakovas A. T. yra UAB „Julidona“ dalyvis (akcininkas), kuris, ieškovo teigimu, atliko nesąžiningus veiksmus, dėl kurių UAB „Julidona“ negali atsiskaityti su ieškovu, turėjo pagrindo spręsti, jog esant preliminariai nustatytoms ginčo aplinkybėms yra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CK 2.50 str. 3 d.; CPK 144 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog, nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovui palankaus teismo sprendimo dėl 1 930 576,68 Lt priteisimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, kadangi teisingai nustatė, kad pagal bylos pateiktus duomenis (tarp jų VĮ Registrų centras išrašus) atsakovas UAB „Julidona“ 2012 m. veikė nuostolingai ir neturi nekilnojamojo turto; 2013 m. taip pat veikė nuostolingai, turto vertė sumažėjo (2 873 030 Lt), per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus sudarė 3 732 496 Lt (20, 21 b. l.). Be to, apelianto A. T. pateikti su atskiruoju skundu dokumentai, t. y. preliminarus 2013 m. UAB „Julidona“ balansas ir Pelno (nuostolių) ataskaita nepaneigia apygardos teismo padarytos išvados dėl galimos grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos apygardos teismo nutarties ir atskirojo skundo argumentas, jog atsakovas A. T. turi pakankamai nekilnojamojo turto ir prireikus įvykdytų teismo sprendimą.
Apygardos teismas, neturėdamas išsamių duomenų apie atsakovo A. T. finansinę padėtį, turėdamas omenyje, kad atsakovas yra fizinis asmuo, turėjo pagrindo konstatuoti, kad 1 930 576,68 Lt ieškinio suma yra didelė ir padidina būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, atsakovo A. T. teisės nebuvo suvaržytos neproporcingai, ir apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į ekonomiškumo principą, rezoliucinėje skundžiamos nutarties dalyje nustatęs, kad tik nesant, ar esant nepakankamai atsakovo UAB „Julidona“ turto ieškovo reikalavimų patenkinimui, turi būti areštuotos subsidiarių atsakovų A. T. ir V. O. kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kurio nesant, areštuotinos minėtų atsakovų piniginės lėšos ir turtinės teisės. Tokia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarka atitinka tiek ieškovo, tiek atsakovų interesus (CPK 145 str. 2 d.).
Nepaneigia skundžiamos teismo nutarties išvados bei motyvų ir apelianto pateikti išrašai iš VĮ Registrų centro duomenų banko apie jo turimą nekilnojamąjį turtą (46, 47 b. l.), kadangi jie nėra pakankami įrodymai apie atsakovo A. T. finansinę padėtį ir jo galimybę įvykdyti galimą jam nepalankų teismo sprendimą (CPK 314 str., 185 str.).
Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Beje, atsakovas A. T., pateikęs papildomus įrodymus, gali motyvuotai prašyti teismo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o, įmokėjęs reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba pateikęs banko garantiją, gali prašyti panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 str.).
Atkreiptinas dėmesys, kad, esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali motyvuotai kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pateikdamas tokių nuostolių apskaičiavimą ir tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 146 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį.