Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-75-309/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-24
Bylos Nr.: 1A-75-309/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-00734-2017-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė, Gražvydas Poškus
Nuteistasis: A. G., ir M
Advokatai: Juta Kareivė

Kategorijos

1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
1.1.4.5.2Organizuota grupė (BK 25 str. 3 d.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
1.2.14.1.2.6Didelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 3 d.)
2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
2.1.7.5Kiti su įrodymais ir įrodinėjimo procesu susiję klausimai
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-75-309/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00734-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.4.5.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.2.14.1.2.6; 2.1.7.4.1; 2.1.7.5; 2.4.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės, Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Ingai Jocienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,gynėjai advokatei Jutai Kareivei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (UAB „G.“ turto vagystė) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams,

- pagal 178 straipsnio 3 dalį (AS „B. V. f.“ ir AB „K. e.“ turto vagystė) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams,

- pagal 178 straipsnio 3 dalį (V. N. turto vagystė) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams,

- pagal 178 straipsnio 3 dalį (ūkio „L.“ turto vagystė) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

- pagal 178 straipsnio 3 dalį (ūkio „R.“ turto vagystė) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams,

- pagal 178 straipsnio 3 dalį (bendrovės SIA „T. U.“ turto vagystė ir pasikėsinimas padaryti vagystę) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir A. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, A. G. į bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2019 m. birželio 26 d. ir pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendį atlikta bausmė.

AB „K. e.“ civilinis ieškinys patenkintas ir AB „K. e.“ priteista solidariai iš M. S. ir A. G. 4 328,34 Eur turtinei žalai atlyginti.

Ūkio „L.“ civilinis ieškinys patenkintas ir ūkiui „L.“ priteista solidariai iš M. S. ir A. G. 23 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

Bendrovės SIA ,,T. U.“ civilinis ieškinys patenkintas ir bendrovei SIA ,,T. U.“ priteista solidariai iš M. S. ir A. G. 9 769,45 Eur.

UAB „T.“ ir V. S. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. S., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. G. nuteistas už tai, kad jis, M. S. ir J. J., kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą (toliau – J. J.), organizuotoje grupėje pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y. veikdami organizuotoje grupėje A. G., M. S. ir J. J., turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti pagrobiant didelės vertės svetimą turtą – automobilį, parengę nusikalstamos veikos planą, aptarę su grupės nariais vagystės įvykdymo būdą, priemones, vietą ir laiką, surinkę informaciją apie didelės vertės turto laikymo vietą, tuo tikslu turėdami iš anksto įsigiję nusikaltimo priemones, t. y. prietaisus skirtus automobilių apsaugos signalizacijų bei kitų radijo dažnių nuskenavimui ir atrakinimui, ir taip būdami iš anksto tam pasirengę, 2017 m. sausio 4 d., apie 19.50 val., įsibrovė pro gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemo uždarytus laukujus vartus į privačią kiemo teritoriją, iš kur pagrobė ten stovėjusį 2016 m. gamybos UAB „G.“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz GL 350 BLUETEC 4MATIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 80 000 eurų vertės, o būtent, J. J. padavus A. G. ir M. S. po vieną prietaisą, skirtą automobilių apsaugos signalizacijų bei kitų radijo dažnių nuskenavimui ir atrakinimui, bei J. J. likus stovėti netoli namo kiemo tvoros ir stebint aplinką, A. G. su M. S. pro vartus įėjo į kiemą, nuėjo prie automobilio ir M. S. laikant pridėjus vieną prietaisą prie automobilio durų spynelės, A. G. tuo metu su kitu prietaisu vaikščiojo šalia namo ir skenavo automobilio užvedimo raktelio signalą, kurį nuskenavus, M. S. atidarė automobilio dureles, įlipo į automobilį, jį užvedė ir M. S. vairuojant A. G. kartu su M. S. iš vagystės vietos su pagrobtu automobiliu pasišalino, tokiu būdu, jie, veikdami organizuota grupe, pagrobė didelės vertės svetimą turtą – UAB „G.“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz GL 350 BLUETEC 4MATIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydami 80 000 eurų turtinę žalą.

2. Be to, A. G. nuteistas už tai, kad jis ir M. S. organizuotoje grupėje pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y. kartu veikdami organizuotoje grupėje, turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti pagrobiant didelės vertės svetimą turtą – statybinės ir žemės ūkio paskirties techniką, parengę nusikalstamos veikos planą, aptarę vagystės įvykdymo būdą, priemones, vietą ir laiką, surinkę informaciją apie didelės vertės turto laikymo vietą ir būdami iš anksto tam pasirengę, 2017 m. balandžio 18 d., apie 1.00 val. automobiliu „Fiat Scudo“, kurio numeris (duomenys neskelbtini), nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur prie automobilio „Fiat Scudo“ prikabino ten stovėjusią automobilinę priekabą „M. D. 262S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 2 000 eurų vertės, kurioje buvo pneumatinis reversinis plaktukas „IP-4603A“ su 20 metrų žarnomis 4 328,34 eurų vertės, priklausantys AB „K. e.“ bei įkeltas mini ekskavatorius „Komatsu PC26MR-3“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 26 620 eurų vertės priklausantis įmonei AS „B. V. f.“, tokiu būdu, A. G. ir M. S., veikdami organizuota grupe pagrobė didelės vertės svetimą – įmonei AS „B. V. f.“ priklausantį mini ekskavatorių „Komatsu PC26MR-3“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydami AS „B. V. f.“ 26 620 eurų turtinę žalą bei AB „K. e.“ priklausančią automobilinę priekabą „M. D. 262S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pneumatinį reversinį plaktuką „IP-4603A“ su 20 metrų žarna, tuo padarydami AB „K. e.“ 6 328,34 eurų turtinę žalą, iš viso padarydami 32 948,34 eurų turtinę žalą.

3. Be to, A. G. nuteistas už tai kad jis ir M. S. organizuotoje grupėje pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y. veikdami kartu organizuotoje grupėje, turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti pagrobiant didelės vertės svetimą turtą – traktorių, parengę nusikalstamos veikos planą, aptarę vagystės įvykdymo būdą, priemones, vietą ir laiką, surinkę informaciją apie didelės vertės turto laikymo vietą, tuo tikslu turėdami iš anksto įsigiję reikiamas nusikaltimo priemones traktoriaus pagrobimui – užvedimo raktus ir GPS ryšio blokatorių-slopintuvą, ir būdami iš anksto tam pasirengę, 2017 m. gegužės 28 d., apie 3.00 val., automobiliu „Opel Vectra“, kurio valstybiniai numeriai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur netoli esančių dirbtuvių, iš neaptvertos teritorijos, pagrobė didelės vertės nukentėjusiajam V. N. priklausantį 2014 m. traktorių „Valtra N123H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su krautuvu „Kronos 6020XL“, 98 000 eurų vertės, o būtent, pasistatę automobilį netoliese, su A. G. ir M. S. nuėjo prie traktoriaus, kur A. G. pritaikius su savimi atsineštus durelių bei užvedimo spynelių raktus, ir tokiu būdu atrakinus ir užvedus traktorių, o M. S. stovint šalia, A. G. išlipo iš traktoriaus, padavė M. S. GPS ryšio blokatorių-slopintuvą ir liepė jį įsijungti bei nuvairuoti traktorių į sutartą vietą, o A. G. ten išvyko atvykusiu automobiliu, o tuo metu M. S. įlipo į traktoriaus kabinos vidų, įsijungė GPS ryšio blokatorių-slopintuvą ir iš vagystės vietos su pagrobtu traktoriumi pasišalino, tokiu būdu, A. G. ir M. S. veikdami organizuota grupe pagrobė didelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajam V. N. priklausantį 2014 m. traktorių „Valtra N123H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , su krautuvu „Kronos 6020XL“, tuo padarydami 98 000 eurų turtinę žalą.

4. Be to, A. G. nuteistas už tai, kad jis, M. S. ir J. J. organizuotoje grupėje pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y. veikdami kartu organizuotoje grupėje, turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti pagrobiant didelės vertės svetimą turtą – traktorių, parengę nusikalstamos veikos planą, aptarę vagystės įvykdymo būdą, priemones, vietą ir laiką, surinkę informaciją apie didelės vertės turto laikymo vietą, tuo tikslu turėdami iš anksto įsigiję reikiamas nusikaltimo priemones traktoriaus pagrobimui – užvedimo raktus ir GPS ryšio blokatorių – slopintuvą, ir būdami iš anksto tam pasirengę, laikotarpyje nuo 2017 m. birželio 15 d. 18.30 val. iki 2017 m. birželio 16 d. 8.00 val., automobiliu „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) nuvyko į Latvijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, „M.“, esantį Ūkį „L.“, kur iš tvora aptvertoje teritorijoje esančio neužrakinto angaro, pagrobė didelės vertės Ūkiui „L.“ priklausantį 2001 m. traktorių „Case MX 135“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , 23 000 eurų vertės, o būtent, pasistatę automobilį netoliese, visi trys kartu nuėjo prie to angaro, tuomet A. G. su J. J. įėjo į angaro vidų, o M. S. liko saugoti, kur jam arba J. J., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pritaikius su savimi atsineštus durelių bei užvedimo spynelių raktus, ir tokiu būdu atrakinus ir užvedus traktorių, įjungus GPS ryšio blokatorių-slopintuvą, J. J. vairuodamas pagrobtą traktorių iš vagystės vietos pasišalino ir nuvažiavus apie 300 m sustojo, kur A. G. su M. S. atbėgus, M. S. persėdo už pragrobto traktoriaus vairo ir jį parvairavo į Lietuvos Respubliką bei paliko pamiškėje, adresu: (duomenys neskelbtini), o tuo metu A. G. su J. J. važiavo automobiliu „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekyje rodydami kelią, kur M. S. su pavogtu traktoriumi važiuoti, tokiu būdu, jie visi trys, veikdami organizuota grupe, pagrobė didelės vertės svetimą turtą – Ūkiui „L.“ priklausantį 2001 m. traktorių „Case MX 135“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , tuo padarydami 23 000 eurų turtinę žalą.

5. Be to, A. G. nuteistas už tai, kad jis, M. S. ir J. J. organizuotoje grupėje pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y. veikdami visi trys organizuotoje grupėje, turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti pagrobiant didelės vertės svetimą turtą – traktorių, parengę nusikalstamos veikos planą, aptarę vagystės įvykdymo būdą, priemones, vietą ir laiką, surinkę informaciją apie didelės vertės turto laikymo vietą, tuo tikslu turėdami iš anksto įsigiję reikiamas nusikaltimo priemones traktoriaus pagrobimui – užvedimo raktus ir GPS ryšio blokatorių-slopintuvą, ir būdami iš anksto tam pasirengę, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 25 d. 22.00 val. iki 2017 m. birželio 26 d. 8.00 val., automobiliu „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) nuvyko į Latvijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) , Ūkį (duomenys neskelbtini), kur neaptvertoje teritorijoje, įsibrovę į ten esantį angarą, iš kur pagrobė didelės vertės Ūkiui „R.“ priklausantį 2011 m. traktorių „John Deere 6930“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 45 000 eurų vertės, o būtent, pasistatę automobilį netoliese, visi trys kartu nuėjo prie to angaro, kur A. G. su J. J., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įsibrovė į angaro vidų, o M. S. liko saugoti, kur A. G. arba J. J., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu atrakinus ir užvedus traktorių, įjungus GPS ryšio blokatorių – slopintuvą, J. J. vairuodamas pagrobtą traktorių iš vagystės vietos pasišalino ir nuvažiavo į sutartą vietą Lietuvos Respublikoje, Mažeikių r., kur A. G. su M. S. ten nuvyko automobiliu „Mazda“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po to M. S. persėdus už pagrobto traktoriaus vairo ir jį parvairavus bei palikus pamiškėje, adresu: (duomenys neskelbtini), tuo metu A. G. su J. J. važiavo automobiliu „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekyje rodydami kelią, kur M. S. su pavogtu traktoriumi važiuoti, tokiu būdu, A. G., M. S. ir J. J., veikdami organizuota grupe pagrobė didelės vertės svetimą turtą – Ūkiui „R.“ priklausantį 2011 m. traktorių „John Deere 6930“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydami 45 000 eurų turtinę žalą.

6. Be to, A. G. nuteistas už tai, kad jis, M. S., J. J ir M. S., kurio atžvilgiu išskirta baudžiamoji byla (toliau M.S.) organizuotoje grupėje pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y. veikdami visi kartu organizuotoje grupėje su dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti pagrobiant didelės vertės svetimą turtą – traktorius, parengę nusikalstamos veikos planą, aptarę vagystės įvykdymo būdą, priemones, vietą ir laiką, surinkę informaciją apie didelės vertės turto laikymo vietą, tuo tikslu turėdami iš anksto įsigiję reikiamas nusikaltimo priemones traktorių pagrobimui – užvedimo raktus ir GPS ryšio blokatorius-slopintuvus, ir būdami iš anksto tam pasirengę, 2017 m. liepos 24 d., naktį, tiksliai nenustatytu ikiteisminio tyrimo laiku, iš (duomenys neskelbtini) su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos markės automobiliu nuvyko į Latvijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), esančią žemės ūkio bendrovę SIA „T. U.“, kur laikotarpiu tarp 3.18 val. ir 4.14 val., iš dalies tvora aptvertos teritorijos pasikėsino pagrobti didelės vertės bendrovei SIA „T. U.“ priklausantį 2016 m. traktorių „Fendt 516 Vario“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 100 000 eurų vertės, 2013 m. traktorių „Fendt 936 Vario“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 140 000 eurų vertės, 2012 m. traktorių „Claas Axion 820“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 50 000 eurų vertės ir 2012 m. traktorių „Claas Axion 810“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 49 000 eurų vertės bei pagrobė didelės vertės bendrovei SIA „T. U.“ priklausantį 2012 m. traktorių „Claas Axion 820“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 50 000 eurų vertės ir 2007 m. ekskavatorių „JCB 4CX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 30 000 eurų vertės, o būtent:

pasistatę automobilį netoliese pamiškėje, A. G. su J. J. ir M.S. nuėjo į bendrovės SIA „T. U.“ teritoriją, o M. S. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu liko laukti automobilyje iki kol A. G. M. S. į mobiliojo ryšio telefoną parašys SMS, kada jiems ateiti, tuo metu A. G., J. J. ar M. S., tiksliai ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nenustatyta, pritaikius su savimi atsineštus durelių bei užvedimo spynelių raktus, ir tokiu būdu bandant užvesti traktorius „Fendt 516 Vario“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Fendt 936 Vario“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Claas Axion 810“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasikėsino juos pagrobti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes traktorių neužvedė,

po to, tęsdami toliau savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, A. G., J. J. ar M. S., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pritaikius su savimi atsineštus durelių bei užvedimo spynelių raktus, ir tokiu būdu atrakinus ir užvedus ekskavatorių „JCB 4CX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo sėdo už užvesto ekskavatoriaus vairo ir jį vairuodamas su pagrobtu ekskavatoriumi iš vagystės vietos pasišalino ir jį parvairavo į Lietuvos Respubliką, adresu: (duomenys neskelbtini), kur pamiškėje už pagrobto ekskavatorių „JCB 4CX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo persėdo M. S., kurį jis nuvairavo į pamiškę, adresu: (duomenys neskelbtini), o tuo metu A. G., J. J. ir M. S., važiavo automobiliu, kurio markė ir valstybiniai numeriai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, priekyje rodydami kelią, kur M. S. su pavogtu traktoriumi „Claas Axion 820“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui su pavogtu ekskavatoriumi „JCB 4CX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoti, tokiu būdu, A. G., M. S., J. J., M. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdami organizuota grupe, pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą – bendrovei SIA „T. U.“ priklausantį 2016 m. traktorių „Fendt 516 Vario“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 100 000 eurų vertės, 2013 m. traktorių „Fendt 936 Vario“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 140 000 eurų vertės, 2012 m. traktorių „Claas Axion 820“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 50 000 eurų vertės ir 2012 m. traktorių „Claas Axion 810“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) , 49 000 eurų vertės, iš viso už 339 000 eurų, bei pagrobė 2012 m. traktorių „Claas Axion 820“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 50 000 eurų vertės ir 2007 m. ekskavatorių „JCB 4CX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 30 000 eurų vertės, tuo padarydami bendrovei SIA „T. U.“ 80 000 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendį ir nepriteisti iš jo civilinio ieškinio.

7.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinės teismo nuosprendis yra itin griežtas, teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 241 straipsnio 2 dalies ir 242 straipsnio 1 dalies nuostatas, netinkamai ištyrė bylos aplinkybes dėl nepagrįstai ilgo bylos nagrinėjimo, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinamų procesinių delsimų, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (T. K. v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004), Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005 ir kt.).

Šalies argumentai

7.2. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį jam priėmė remdamasis tik kaltinamojo M. S. parodymais, kuris yra teistas net 8 kartus. Nors byloje yra vaizdo įrašas, kuriame jis yra užfiksuotas svetimoje teritorijoje, tačiau teismas šį vaizdo įrašą nepagrįstai laikė jo kaltę patvirtinančiu įrodymu, nes toje teritorijoje nebuvo įvykdytas nusikaltimas, t. y. vagystės. Atliekant tyrimą buvo paimti seilių mėginiai, pirštų atspaudai, kvapų testai, tačiau jie buvo neigiami. Nors M. S. nurodė, kad jis (A. G.) vairuodavo vogtas transporto priemones, tačiau jo DNR nebuvo rasta, o M. S. DNR aptikta, todėl visos abejonės, vadovaujantis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, turi būti vertinamos jo (A. G.) naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-105/2012, 2K-177/2009 ir kt.). Atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas įrodymais gali būti pripažįstami tiek BPK, tiek ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad asmens kaltė negali būti grindžiama tikėtinais, nepakankamais ar keliančiais abejonių duomenimis.

7.3. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino jį recidyvistu ir šią aplinkybę laikė jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, taip pat nepagrįstai konstatavo, kad nusikalstamos veikos padarytos organizuotoje grupėje (BK 25 straipsnio 3 dalis).

7.4. Skunde taip pat pažymima, kad BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios. Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstama situacija, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Tas pats nusikalstamos veikos padarymo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp veikų, ta pati ar greta esanti veikų padarymo vieta ir pan. ne visada yra būtini konstatuojant tęstinę nusikalstamą veiką, tačiau, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos specifiką, jais gali būti papildomai remiamasi pagrindžiant tęstinį nusikalstamos veikos pobūdį. Taigi tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, bet sudaro tos pačios nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis – epizodus.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tęstinės veikos, nepagrįstai konstatavo, kad veikos padarytos organizuotoje grupėje, nepagrįstai pripažino jį recidyvistu ir šią aplinkybę laikė jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, neatsižvelgė į tai, kad nepagrįstai ilgas bylos nagrinėjimas yra pagrindas sumažinti kaltinamajam skiriamą bausmę, nepagrįstai priteisė iš jo civilinius ieškinius.

Dėl nuteistojo A. G. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus

9. Pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Kartu pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. G. kaltės klausimą, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs minėtų BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą, o ne vien remiantis kaltinamojo M. S. parodymais, kaip nepagrįstai teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatyta.

11. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. A. G. nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kaip didelės vertės svetimo turto pagrobimas organizuotoje grupėje. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013). Pagal teismų praktiką organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-403/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Tai reiškia, kad nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Tačiau tokie organizuotoje grupėje veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408-139/2016).

12. Nors nuteistasis A. G. neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jo kaltę padarius šešis nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, patvirtina visuma byloje surinktų įrodymų. Apelianto kaltę organizuotoje grupėje pagrobus UAB „G.“ turtą – automobilį „Mercedes Benz GL 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina ne tik nuoseklūs nuteistojo M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (22 t., b. l. 66–70), kuriuos jis patvirtino suvestas į akistatą su A. G. (20 t., b. l. 65–66) bei parodymų patikrinimo vietoje metu (22 t., b. l. 72–82), bet ir jo parodymai, duoti teisiamajame posėdyje (29 t., b. l. 87–93), ir šiuos parodymus patvirtinantys liudytojų J. T. (30 t., b. l. 76–77), F. K. teisiamajame posėdyje duoti parodymai (31 t., b. l. 56), apžiūros protokolas (2 t., b. l. 69–79), 2017 m. gegužės 5 d. specialisto išvada Nr. 102–104), 2018 m. gegužės 11 d. specialisto išvada Nr. 140-(2123)-IS1-2653 (3 t., b. l. 110–113).

13. Nuteistojo A. G. kaltę organizuotoje grupėje pagrobus AS „B. V. f.“ ir AB „K. e.“ priklausantį turtą patvirtina ne tik nuoseklūs nuteistojo M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (22 t., b. l. 99–104), kuriuos jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (22 t., b. l. 136–142), bei jo parodymai, duoti teisiamajame posėdyje (30 t., b. l. 2–11), bet ir juos patvirtinantys liudytojų E. I. (31 t., b. l. 119) ir R. V. (31 t., b. l. 143–144) parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuoti duomenys (4 t., b. l. 102–106, 107–111), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos analizės metu gauti duomenys (17 t., b. l. 164–168).

14. Nuteistojo A. G. kaltę organizuotoje grupėje pagrobus V. N. priklausantį traktorių „Valtra N123H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su krautuvu „Kronos 6020XL“, taip pat patvirtina nuteistojo M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (22 t., b. l. 99–104), kuriuos jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (22 t., b. l. 136–140), taip pat teisiamajame posėdyje duoti parodymai (30 t., b. l. 2–11), bei juos patvirtinantys kiti įrodymai: liudytojų D. N., E. B. parodymai (30 t., b. l. 74–75; 31 t., b. l. 55), apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (7 t., b. l. 59–71), 2018 m. gruodžio 6 d. specialisto išvada Nr. 140-(5740)-IS1-6729 (29 t., b. l. 120–121), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos analizės metu gauti duomenys (8 t., b. l. 17–18).

15. Nuteistojo A. G. kaltę organizuotoje grupėje pagrobus Ūkio „L.“ turtą – traktorių „Case MX 135“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina ne tik nuteistojo M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (22 t., b. l. 174–177), jo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys (22 t., b. l. 144–153), teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (30 t., b. l. 2–11), tačiau ir kiti byloje surinkti įrodymai, t. y. liudytojų G. Š., J. M. parodymai (31 t., b. l. 52, 116–117), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos analizės metu gauti bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys (17 t., b. l. 164–168, 169–181; 18 t., b. l. 115).

16. Nuteistojo A. G. kaltę organizuotoje grupėje pagrobus Ūkiui „R.“ priklausantį traktorių „John Deere 6930“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina nuteistojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai (22 t., b. l. 99–104, 30 t., b. l. 2–11), bei juos patvirtinantys parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys (22 t., b. l. 144–153, 161–164), taip pat nukentėjusiojo V. S. parodymai (31 t., b. l. 52–53), liudytojų J. G., E. D., R. Š. parodymai (31 t., b. l. 7–9; 33 t., b. l. 117–118), apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (11 t., b. l. 100–111).

17. Nuteistojo A. G. kaltę organizuotoje grupėje pagrobus SIA „T. U.“ priklausantį traktorių „Claas Axion820“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ekskavatorių „JCB 4CX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei pasikėsinus pagrobti bendrovei SIA „T. U.“ priklausančius traktorius „Fendt 516 Vario“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Fendt 936 Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Claas AXION 820“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Claas Axion 810“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina nuoseklūs nuteistojo M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (22 t., b. l. 99–104), kuriuos jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (22 t., b. l. 144–153) bei suvestas į akistatą su M. S. (24 t., b. l. 102–104), taip pat parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu (30 t., b. l. 2–11), ir M. S. parodymus patvirtinantys liudytojų A. P. ir E. S. parodymai (31 t., b. l. 71, 72–74), įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys (12 t., b. l. 4–18, 56–68, 69–90; 15 t., b. l. 53–87), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos analizės metu gauti bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys (14 t., b. l. 153–154; 17 t., b. l. 164–168, 169–181; 18 t., b. l. 115).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų – įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam iš įrodymų nesuteikė išskirtinės reikšmės, ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Patikrinus skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį A. G. grindė tik nuteistojo M. S. parodymais, kuris yra teistas aštuonis kartus. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad tai, jog asmuo anksčiau yra ne kartą teistas, nėra pagrindas netikėti jo parodymais, jeigu juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai, o nagrinėjamu atveju nuteistojo M. S. parodymus, kurie dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys, patvirtina pirmiau išvardinti nuteistojo A. G. kaltę padarius visus jam inkriminuotus nusikaltimus patvirtinantys įrodymai. Taip pat pastebėtina, kad nuteistasis M. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis ir A. G. buvo geri draugai, seniai vienas kitą pažinojo, pastoviai bendravo ir apkalbėti pastarąjį jis neturi jokio pagrindo. Nuteistojo A. G. nurodyta aplinkybė, kad tyrimo metu buvo paimti kvapų lyginamieji pavyzdžiai, DNR mėginiai, mikrodalelės, seilių lyginamieji pavyzdžiai, rankų atspaudai, tačiau būtent jo kvapo, pirštų atspaudų, nerasta, tirtų biologinių pėdsakų genotipas su jo, t. y. A. G., nesutapo, nepaneigia pastarojo kaltės padarius nusikalstamas veikas, nes byloje surinkta pakankamai kitų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę. Atsakant į A. G. skundo argumentą, kad teismas be pagrindo jo kaltę grindė vaizdo įrašu, kuriame jis užfiksuotas svetimoje teritorijoje, tačiau šioje teritorijoje nusikalstama veika nebuvo padaryta (15 t., b. l. 20–26, 30–36, 38), atkreipiamas dėmesys, kad teismas šiuo įrašu rėmėsi tik kaip faktine aplinkybe, patvirtinančia, jog kaltinamieji važinėjo automobiliu „Mazda“ ir planavo vagystes (nuosprendžio 183, 196, 227.1 punktai).

19. Byloje įrodyta, kad nuteistasis A. G., veikdamas kaip organizuotos grupės narys, padarė šešis nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. G. buvo vienas iš pagrindinių nusikaltimų organizatorių, o M. S. vaidmuo buvo antraeilis ir konkretus – vairuoti pagrobtą transporto priemonę iki tos vietos, kurią nurodydavo kiti grupės nariai, pavogtą žemės ūkio techniką realizuodavo A. G. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, gautus pinigus jie pasidalindavo, fiksuotą pinigų sumą duodavo M. S.. Kiekvienas grupės narys žinojo, ką jis turi daryti ir atlikdavo tam tikrą užduotį siekiant bendro tikslo, veikė pagal nusistovėjusį planą, jų veiksmai buvo suderinti. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistieji, rengdamiesi daryti nusikalstamas veikas, rinkdavo informaciją apie didelės vertės turto laikymo vietą, buvo iš anksto įsigiję nusikaltimo priemones – prietaisus skirtus automobilių apsaugos signalizacijų bei kitų radijo dažnių nuskenavimui ir atrakinimui, turėjo GPS ryšio blokatorių-slopintuvą, traktorių durelių bei užvedimo spynelių raktus. Akivaizdu, kad nusikaltimų bendrininkai suvokė, kad nusikaltimus daro bendrai ir organizuota grupe. Nuteistasis M. S. patvirtino, kad A. G. pažįsta seniai, jie buvo geri draugai, kartu vykdė vagystes. Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra nustatyti visi organizuotos grupės požymiai ir nuteistųjų veikos kvalifikuotos tinkamai. Dėl to nuteistojo A. G. skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nusikalstamos veikos padarytos organizuotoje grupėje, atmetamas kaip nepagrįstas.

20. Kaip teisingai pažymėta nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde, BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Atkreipiamas dėmesys, kad BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios. Tokiai vieningai (bendrai) tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Pakartotinės vagystės atveju kiekvienu atveju tyčia būna susiformavusi ne dėl visos nusikalstamos veikos, o dėl kiekvienos vagystės savarankiškai. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, 2K-7-109/2013, 2K-196-489/2021). Taip pat pažymima, kad atsižvelgiant į turto pagrobimų bylų specifiką, veikos tęstinumo papildomais (neesminiais) kriterijais pripažintini tas pats grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122-693/2015, 2K-12/2009, 2K-649/2006, 2K-454/2008, 2K-307/2007, 2K-146/2008, 2K-207-788/2021).

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. G. dvi nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje su M. S. ir keturias – su M. S. bei J. J., kurio atžvilgiu byla išskirta, UAB „G.“ priklausantis automobilis „Mercedes Benz GL 350“ buvo pagrobtas 2017 m. sausio 4 d. iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo, pagrobti automobilį „Mercedes Benz“ pasiūlė asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta; automobilinė priekaba „M. D. 262S“, į kurią buvo įkeltas mini ekskavatorius „Komatsu PC26MR-3“, pagrobta 2017 m. balandžio 18 d., adresu: (duomenys neskelbtini), M. S. apie šį traktorių pasakius A. G. ir pastarajam po kelių dienų pasiūlius šį traktorių pavogti; 2017 m. gegužės 28 d. A. G. nurodymu iš netoli (duomenys neskelbtini), esančių dirbtuvių, iš neaptvertos teritorijos buvo pagrobtas V. N. priklausantis traktorius „Valtra N123H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su krautuvu „Kronos 6020XL“; laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 15 d. 18.30 val. iki 2017 m. birželio 16 d. 8.00 val., iš Latvijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje esančio neužrakinto angaro buvo pagrobtas Ūkiui „L.“ priklausantis traktorius „Case MX 135“; laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 25 d. 22.00 val. iki 2017 m. birželio 26 d. 8.00 val. iš Latvijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), Ūkio (duomenys neskelbtini), angaro pagrobtas didelės vertės Ūkiui „R.“ priklausantis traktorius „John Deere 6930“; 2017 m. liepos 24 d., naktį, iš Latvijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) , esančios žemės ūkio bendrovės SIA „T. U.“ pasikėsinta pagrobti didelės vertės šiai bendrovei priklausančius traktorius ir pagrobtas traktorius „Claas Axion 820“ bei ekskavatorius „JCB 4CX“. Byloje nenustatyta, kad tyčia padaryti kitus nusikaltimus organizuotos grupės nariams kilo darant pirmąjį nusikaltimą, priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad vagytės buvo daromos pasitaikius palankioms aplinkybėms pavogti svetimą turtą, iš anksto nenumačius, kur ir kam priklausantis turtas bus grobiamas, išankstinio plano, ką ir kur pavogti, nusikaltimų bendrininkai neturėjo, vagystės buvo padarytos iš šešių skirtingų fizinių ir juridinių asmenų, iš skirtingų Lietuvoje ir Latvijos Respublikoje esančių grobiamo turto buvimo vietų. Taigi padarytų vagysčių sumanymo ir padarymo aplinkybės nagrinėjamu atveju neleidžia daryti išvados, kad visus nusikaltimus jungė kaltininkų vieningas (bendras) sumanymas, jie savo pusę metų vykdytą neteisėtą veiklą suvokė kaip vientisą, darydami pirmąją vagystę, turėjo sumanymą ir dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad nuteistojo A. G. veikos teisingai kvalifikuotos kaip šešios atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, o ne kaip viena tęstinė veika.

Dėl nuteistajam A. G. paskirtos bausmės

22. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. nurodė, kad apylinkės teismo nuosprendis yra itin griežtas, teismas pažeidė BPK 241 straipsnio 2 dalies bei 242¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir bylą nagrinėjo nepateisinamai ilgai, o tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinamų procesinių delsimų, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Be to, apeliuodamas į švelnesnę bausmę, nuteistasis nurodė, kad teismas nepagrįstai jį laikė recidyvistu ir šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

23. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).

24. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 24 d.) atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veiką padarė recidyvistas. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 24 d.). Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

25. Bylos duomenimis A. G., būdamas pilnametis, iki naujų tyčinių nusikalstamų veikų, nagrinėjamų šioje byloje, padarymo paskutinį kartą buvo nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), kuriuo subendrinus paskirtą bausmę su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, A. G. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendžiu už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausme ir A. G. galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Iš pataisos namų, atlikus bausmę, nuteistasis paleistas 2013 m. rugpjūčio 6 d. Taigi A. G. naujus tyčinius nusikaltimus 2017 metais padarė turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas, nes asmenys, nuteisti už sunkius nusikaltimus, turinčiais teistumą laikomi bausmės atlikimo laikotarpiu ir 5 metus po bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktis). Atkreipiamas dėmesys, jog BK 97 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

26. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam A. G. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. G. veikdamas organizuotoje grupėje, padarė šešias baigtas sunkias tyčines nusikalstamas veikas (BK 178 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), siekdamas neteisėtai praturtėti, buvo aktyvus organizuotos grupės dalyvis, nusikalto anksčiau būdamas teistas keturis kartus Lietuvos Respublikoje ir vieną kartą – užsienio valstybėje, neišnykus teistumui, bylos nagrinėjimo metu, 2021 m. liepos 1 d., jam buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis (20 t., b. l. 3–12, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), o tai rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, nusikalstamų polinkių nekeičia. Teismas taip pat įvertino tai, kad A. G. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (20 t., b. l. 13), nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas (20 t., b. l. 15, 16), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas).

27. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalies sankciją, asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. G. už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, laisvės atėmimo bausmes, truputį didesnes negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 4 metai 1 mėnuo 15 dienų). Daryti išvadą, kad nuteistajam už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos ir jas švelninti, nėra pagrindo. Už visas nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtos bausmės, taip pat nauju ir ankstesniu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

28. Iš bylos medžiagos matyti, kad nepagrįsto procesinio vilkinimo ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenustatyta, baudžiamojo proceso trukmė byloje pagrįsta BPK nustatyta tvarka priimtais procesiniais sprendimais, ikiteisminio tyrimo metu atliktu itin dideliu kiekiu procesinių veiksmų (atlikta daug apklausų, tyrimas buvo atliekamas ir Latvijos Respublikoje, apklausti ir Latvijos Respublikos piliečiai, versti dokumentai iš latvių kalbos ir į latvių kalbą, sujungti keli ikiteisminiai tyrimai, atliktos įvykių vietų apžiūros, atlikti parodymų patikrinimai vietose, akistatos, parodymai atpažinti, daiktų, dokumentų apžiūros, skirtos užduotys specialistams ir pan., ikiteisminio tyrimo medžiagą sudaro 27 tomai). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose byla su kaltinamuoju aktu gauta 2018 m. gruodžio 17 d. (28 t., b. l. 44–45), 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi nutarta surengti teismo posėdį dėl kardomosios priemonės A. G. ir M. S. (28 t., b. l. 121–122), 2018 m. gruodžio 20 d. priimta nutartimi kaltinamiesiems A. G. ir M. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas (28 t., b. l. 140–148), 2019 m. sausio 2 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamuosiuose posėdžiuose, numatytuose 2019 m. sausio 17 d., 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. vasario 13 d., 2019 m. vasario 26 d., 2019 m. kovo 25 d., 2019 m. kovo 19 d., 2019 m. balandžio 2 d., 2019 m. balandžio 10 d., 2019 m. balandžio 16 d., 2019 m. balandžio 24 d. (29 t., b. l. 4–16). Gavus kaltinamųjų gynėjų pranešimus, kad jie dėl užimtumo kitose bylose negali dalyvauti kai kuriuose teismo numatytuose posėdžiuose, 2019 m. sausio 8 d. nutartimi buvo nutarta posėdžių, paskirtų 2019 m. sausio 17 d., 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. vasario 13 d., 2019 m. balandžio 10 d. nerengti (29 t., b. l. 27–28), 2019 m. sausio 24 d. nutartimi pratęstas kardomosios priemonės terminas kaltinamajam M. S. (29 t., b. l. 60–64). Pirmas teisiamasis posėdis įvyko 2019 m. vasario 19 d. (29 t., b. l. 72–74), antras – 2019 m. kovo 15 d. (29 t., b. l. 86–93), jo metu, atsižvelgus į suplanuotas kaltinamųjų gynėjų atostogas bei prokuroro komandiruotę į Graikiją, kiti posėdžiai, be anksčiau paskirtų, buvo paskirti 2019 m. gegužės 16 d., 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. liepos 2 d., 2019 m. liepos 16 d. (29 t., b. l. 86–93). Teisiamasis posėdis 2019 m. balandžio 16 d. nevyko dėl kaltinamojo J. J. ligos (30 t., b. l. 25, 26), į 2019 m. gegužės 28 d. posėdį dėl ligos neatvykus kaltinamajam J. J. (30 t., b. l. 108), taip pat neatvykus jo gynėjui advokatui R. Dobrovolskiui, buvo paskelbta pertrauka iki 2019 m. liepos 2 d. (30 t., b. l. 84), 2019 m. liepos 2 d. posėdis neįvyko, nes baudžiamoji byla buvo perduota Šiaulių apygardos teismui prokuroro skundo dėl apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties nagrinėjimui (30 t., b. l. 112), 2019 m. lapkričio 27 d. posėdis neįvyko dėl kaltinamojo A. G. ligos, kiti teisiamieji posėdžiai buvo paskirti 2020 m. sausio 13 d., 2020 m. sausio 29 d., 2020 m. vasario 24 d., 2020 m. kovo 2 d. (32 t., b. l. 67–68, 94). Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi paskelbta kaltinamojo M. S. paieška (32 t., b. l. 137–139). 2020 m. balandžio 1 d. teisiamasis posėdis neįvyko dėl šalyje paskelbto karantino (32 t., b. l. 159), suderinus datas su proceso dalyviais, kiti posėdžiai buvo paskirti 2020 m. gegužės 28 d., 2020 m. liepos 15 d., 2020 m. rugpjūčio 4 d., 2020 m. rugpjūčio 20 d. (32 t., b. l. 160). 2020 m. balandžio 6 d. Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai pateiktas kaltinamojo M. S. atžvilgiu surašytas Europos arešto orderio projektas (33 t., b. l. 8–13, 14), 2020 m. balandžio 23 d. kaltinamajam M. S. išduotas Europos arešto orderis (33 t., b. l. 16–19). 2020 m. liepos 15 d. į teisiamąjį posėdį neatvykus kaltinamajam M. S. ir liudytojui V. P., bylos nagrinėjime buvo paskelbta pertrauka iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. (33 t., b. l. 42–43), 2020 m. liepos 15 d. nutartimi byla dėl kaltinamojo M. S. išskirta, nutarta tęsti bylos nagrinėjimą kitų kaltinamųjų atžvilgiu (33 t., b. l. 44–55). 2020 m. vasario 3 d. paskirtas teismo posėdis neįvyko prokurorui pateikus prašymą perkelti teismo posėdžio datą į kitą anksčiau suderintą, t. y. 2021 m. vasario 24 d. (33 t., b. l. 125). Kaltinamajam J. J. neatvykus į 2021 m. balandžio 23 d. teisiamąjį posėdį ir neprisijungus prie jo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, bei gavus duomenų, kad J. J. nerandamas gyvenamojoje vietoje, 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi kaltinamajam J. J. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą ir paskelbta jo paieška (34 t., b. l. 45–49), 2021 m. birželio 8 d. J. J. atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis (34 t., b. l. 69–90). Kaltinamajam J. J. neatvykus į 2021 m. liepos 29 d. teisiamąjį posėdį, teismas nutarė tęsti pertrauką iki 2021 m. rugsėjo 24 d. dėl prokuroro atostogų (34 t., b. l. 105–106). Teisiamasis posėdis 2021 m. rugsėjo 24 d. neįvyko dėl prokuroro komandiruotės, 2021 m. spalio 14 d. nutartimi byla kaltinamojo J. J. atžvilgiu išskirta, nutarta tęsti bylos nagrinėjimą dėl kitų kaltinamųjų (34 t., b. l. 129–139).

29. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, daug kartų buvo tęsiami kaltinamiesiems paskirtų kardomųjų priemonių terminai bei skiriamos kardomosios priemonės (28 t., b. 140–148; 29 t., b. l. 60–64, 98–106; 30 t., b. l. 41–45, 150–154, 31 t., b. l. 77–79; 32 t., b. l. 29–38, 73–75, 81–85, 111–115, 150–154; 33 t., b. l. 23–27; 58–62, 85–89, 128–132; 34 t., b. l. 36–40, 109–113), teismo nutartys, kuriomis buvo tęsiamas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, buvo skundžiamos apeliacinės instancijos teismui (28 t., b. l. 158; 29 t., b. l. 136–139, 31 t., b. l. 87–88). Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad teisiamieji posėdžiai vyko pakankamai intensyviai, pertraukos tarp jų nebuvo ilgos, posėdžiai buvo atidedami tik dėl pačių kaltinamųjų ligos, prokuroro komandiruotės, kaltinamųjų gynėjų užimtumo kitose bylose, kaltinamiesiems pasislėpus nuo teismo ir neatvykus į teisiamuosius posėdžius, teismas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas užtikrinti kuo greitesnį ir efektyvesnį teismo procesą: 2019 m. balandžio 1 d. ir 2020 m. vasario 19 d. nutartimis vietoje nedarbingumą turinčios kaltinamojo A. G. gynėjos advokatės J. Kareivės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo paprašyta parinkti kitą gynėją (29 t., b. l. 130–131; 32 t., b. l. 122–123), 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi teisėja kreipėsi į teismo pirmininkę, prašydama bylą pripažinti greičiau nagrinėtina ir šis prašymas buvo patenkintas (31 t., b. l. 126, 127), konstatuojama, kad teisminis bylos nagrinėjimas ar ikiteisminis tyrimas nebuvo nepateisinamai ilgas ir šiuo pagrindu nuteistajam A. G. paskirta bausmė nešvelninama. Duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo skundo argumentą, kad teismas pažeidė BPK 241 straipsnio 2 dalies bei 242¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, byloje nėra, todėl šis skundo argumentas vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu A. G. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

30. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistojo A. G. prašymas atmesti civilinius ieškinius yra siejamas tik su jo prašymu išteisinti jį, nenurodant jokių kitų civilinių ieškinių atmetimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų išteisinti A. G. dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, minėtas apelianto prašymas netenkinamas, nes byloje nustatyta, jog būtent bendrais A. G. ir M. S. nusikalstamais veiksmais padaryta žala AB „K. e.“, ūkiui „L.“ ir SIA „T. U.“, todėl nuteistajam kyla pareiga šią žalą atlyginti (BPK 109 straipsnis).

31. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nuosprendį nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

32. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo taip pat turi būti vadovaujamasi nuostata, jog tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021).

33. Šiaulių apygardos teisme 2022 m. vasario 23 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. APD-2022-00985, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam A. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 440 Eur išlaidų (35 t., b. l. 87, 88–90). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), be to, valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo A. G. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasVidmantas MylėGražvydas Poškus