- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-13
- Bylos Nr.
- 2K-12/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Olegas Fedosiukas (pran.), Vladislovas Ranonis
- Nuteistasis
- D. G.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. (D. G.) kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutarties, kuria nuteistojo D. G. gynėjos apeliacinis skundas atmestas.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendžiu D. G. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (turto pagrobimas iš J. K.) laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (turto pagrobimas iš G. S.) – laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš D. G. J. K. ir N. K. naudai priteista po 1000 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajai J. K. priklausantį svetimą turtą. 2007 m. birželio 22 d., apie 15.00 val., namuose, priklausančiuose J. K., esančiuose (duomenys neskelbtini), D. G., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, kumščiu sudavė nukentėjusiajai J. K. į veidą, taip padarydamas šiai nosies kaulų lūžį su aplinkinėmis kraujosruvomis, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė iš nukentėjusiosios rankų 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su 10 Lt vertės „Tele 2 Pildyk“ kortele. Taip nukentėjusiajai J. K. buvo padaryta 110 Lt turtinė žala.
D. G. taip pat nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė N. K. priklausantį turtą. 2007 m. birželio 22 d., apie 15.00 val., D. G., po to, kai J. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mažamečio G. S. akivaizdoje sudavė kumščiu J. K. į veidą, taip panaudodamas prieš mažametį psichologinį smurtą, išbėgo paskui G. S. į kiemą ir, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo prieš jį fizinį smurtą – sugriebė ir suspaudė jį kojomis, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, pagrobė iš nukentėjusiojo kelnių kišenės N. K. priklausantį 290 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2626“ su 9 Lt vertės „Tele 2 Pildyk“ kortele. Taip N. K. buvo padaryta 299 Lt turtinė žala.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Anot kasatoriaus, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat padarė BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį. Kasatorius nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes nebuvo realiai užtikrintas gynėjo dalyvavimas. Be to, kasatoriaus veiksmai turi būti vertinami ne kaip atskiri nusikaltimai, o kaip viena tęstinė veika. Teismas nepagrįstai nustatė, kad nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nors specialisto išvadoje Nr. 3630 (07)01) nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (T. 1, b.l. 32). Teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad kasatorius turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą. Nukentėjusiųjų parodymai skiriasi, teisme G. S. davė kitus parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu (2008 m. kovo 18 d. protokolas), be to, neaišku, kaip gali būti liudytojais asmenys, kurie įvykio nematė, bet girdėjo apie jį iš nukentėjusiųjų. Savo teiginiams pagrįsti kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5, 3.1.8 punktais, kuriuose nurodoma, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Kasatoriaus teigimu, teismo išvados grindžiamos vien nukentėjusiųjų parodymais, kurie keičiami tam, kad apsunkintų jo padėtį. Iš tikrųjų jis buvo nuvykęs į J. K. namus neturėdamas tikslo pagrobti svetimo turto, bet norėdamas išsiaiškinti santykius su R. K.. Prieš vaiką smurto nenaudojo, telefonus paėmė spontaniškai kaip užstatą iki tol, kol R. grąžins skolą. Anot kasatoriaus, jis atsiprašė nukentėjusiųjų, sutiko atlyginti neturtinę žalą, savo kaltę visiškai pripažįsta ir labai gailisi, todėl jam turi būti taikoma BK 59 straipsnio 2 dalis.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė atsiliepimu į nuteistojo D. G. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Kasaciniame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, kurios duotų pagrindą pakeisti ar panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus, todėl nuteistojo D. G. kasacinis skundas atmestinas.
Prokurorė teigia, kad nuteistojo kasacinio skundo teiginiai, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes nebuvo realiai užtikrintas gynėjo dalyvavimas, yra neteisingi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. G. buvo sulaikytas 2008 m. sausio 31 d. ir tą pačią dieną jam buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos įvykdymo ir jis apklaustas kaip įtariamasis. Tiek pareiškiant įtarimą, tiek įtariamojo apklausos metu dalyvavo advokatė E. D.. Tai įrodo byloje esantis advokatės orderis ir jos parašai ant pranešimo apie įtarimą ir įtariamojo apklausos protokole. Pats D. G., pasirašydamas apklausos protokolą, jokių pastabų apie tai, kad jo teisė į gynybą buvo pažeista, nepareiškė. 2008 m. vasario 6 d. dar kartą apklausiant D. G., taip pat dalyvavo advokatė E. D., o pats įtariamasis, pasirašydamas apklausos protokolą, vėl jokių pastabų nepareiškė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistąjį gynė ta pati advokatė, tačiau ir teisme nuteistasis dėl to, kad buvo kaip nors suvaržytos jo teisės, nesiskundė. Taigi kasatoriaus kasacinio skundo argumentai dėl teisės į gynybą pažeidimo niekuo nepagrįsti. Be to, pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi nuteistasis apeliacine tvarka nesiskundė, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, šis klausimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Anot prokurorės, kasatoriaus D. G. skundo argumentas, kad jo padaryta nusikalstama veika turi būti vertinama ne kaip atskiri nusikaltimai, o kaip viena tęstinė veika, atmestinas. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams tęstine nusikalstama veika pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui. Nors kasatorius skunde pabrėžia, kad jam inkriminuotas veikas padarė tais pačiais veiksmais toje pačioje vietoje ir dėl tų pačių motyvų, tačiau byloje nustatyta, jog smurtą jis naudojo prieš du asmenis ir užvaldė turtą, priklausantį ne vienam savininkui. Be to, šių dviejų nusikalstamų veikų nesiejo vieninga tyčia, nes, kaip ir pats nuteistasis nurodo, nusikaltimus jis įvykdė spontaniškai, be iš anksto apgalvotos tyčios.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nusikalstamos veikos tęstinumo
Anot kasatoriaus, padaryta nusikalstama veika turi būti vertinama ne kaip atskiri nusikaltimai, o kaip viena tęstinė veika. Vertindama šį argumentą, kolegija pažymi, kad pagal teismų praktikoje suformuotą nuostatą tęstine laikoma tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-412/2007). Turto pagrobimo bylose atkreipiamas dėmesys ir į tokius svarbius veikos tęstinumo požymius kaip vienas grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti turto buvimo vieta, tačiau visada pabrėžiama, kad turto pagrobimo pripažinimą tęstine veika visada lemia kaltininko vieningos tyčios buvimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-454/2008, 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-146/2008). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Todėl tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys Nr. 2K-671/2001, 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K–605/2007). Nenustačius vieningos kaltininko tyčios, vien tai, kad tarp atskirų turto pagrobimų yra nedidelis laiko tarpas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti veiką tęstine (kasacinė nutartis Nr. 2K-743/2007).
Nagrinėjamojoje byloje nuteistojo D. G. veiksmai buvo padaryti spontaniškai. Iš pradžių jis apiplėšė vieną nukentėjusįjį (J. K.), po to, pamatęs, kad kitas nukentėjusysis (G. S.) išbėgo į kiemą, jam kilo sumanymas apiplėšti ir šį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis suvokė, jog grobia skirtingiems asmenims priklausančius mobiliuosius telefonus, taigi paima turtą ne iš vieno šaltinio. Vien tai, kad tarp nuteistojo padarytų veikų buvo nedidelis laiko tarpas ir jos buvo padarytos netoli viena nuo kitos (namo viduje ir namo kieme), nesuteikia pagrindo jas kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad teismai padarė pagrįstas išvadas dėl tyčios, būdingos tęstinei nusikalstamai veikai, nebuvimo nuteistojo D. G. veiksmuose, ir teisingai kvalifikavo jo padarytus plėšimus ne kaip tęstinę nusikalstamą veiką, bet kaip atskirus nusikaltimus.
Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte
Anot kasatoriaus, jis atsiprašė nukentėjusiųjų, sutiko atlyginti neturtinę žalą, savo kaltę visiškai pripažino ir labai dėl to gailisi, todėl jam turi būti taikoma BK 59 straipsnio 2 dalis. Šį argumentą yra patikrinęs ir motyvuotai atmetęs apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad nuteistasis nepripažino naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, taip pat nėra duomenų, kad jis atlygintų bent dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos. Kolegija sutinka su šia apeliacinės instancijos išvada ir konstatuoja, kad teismai, nepripažindami nuteistajam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Dėl kitų nuteistojo kasacinio skundo argumentų
Kolegija nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų nuteistojo kasaciniame skunde nurodytus teiginius, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nebuvo realiai užtikrintas gynėjo dalyvavimas. Bylos medžiaga rodo, kad D. G. sulaikymo dieną (2008 m. sausio 31 d.) jam reiškiant įtarimus bei jį apklausiant dalyvavo advokatė E. D., kuri pasirašė pranešime apie įtarimą ir įtariamojo apklausos protokole. Ši advokatė taip pat dalyvavo antrą kartą (2008 m. vasario 6 d.) apklausiant įtariamąjį D. G., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Jokių pastabų dėl teisės į gynybą ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme nuteistasis nereiškė. Nepagrįstas ir kasatoriaus teiginys dėl nukentėjusiajai neteisingai nustatyto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Teismas nustatė, kad nukentėjusiajai J. K. padarytas ne sunkus, bet nežymus sveikatos sutrikdymas. Kolegija taip pat nenustatė jokių BPK pažeidimų vertinant asmenų parodymus ir byloje surinktus įrodymus bei nustatant faktines aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo D. G. kasacinį skundą atmesti.