Kauno apylinkės teismo nutartis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolei V. P. dėl antstolės veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas P. D. 2017-01-19 kreipėsi į antstolę V. P. su 2016-12-13 skundu ir 2017-01-23 antstolės kontoroje gautas P. D. skundas, analogiškas 2016-12-13 skundui, kuriais prašė panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Pareiškėjas skunduose nurodo, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 punktą, antstolis negali nukreipti išieškojimą į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, antstolis atitinkamai turi sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Pareiškėjas savo skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 bei Kauno apygardos teismo 2016-04-21 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016. Pareiškėjas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pagal skundžiamą patvarkymą iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms.

Antstolė, išnagrinėjusi skundus, 2016-12-22 patvarkymu Nr. 0186/16/00219 ir 2017-01-30 patvarkymu Nr. 0186/16/00219 skundų netenkino. Skundus kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Patvarkyme Nr. 0186/16/00219 nurodė, kad atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių tenkinimas. Pasak antstolės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje imperatyviai nustatyta, kad antstolis vykdydamas sprendimus, privalo naudoti nurodytas formas, tame tarpe ir patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tokioms lėšoms nėra numatyta jokių išlygų dėl laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančių ir skolininkui priklausančių lėšų areštuojamos sumos diferencijavimo, ar tos sumos procentinės išraiškos. Pažymėjo, kad skolininkas, prašydamas panaikinti patvarkymą, kuriuo areštuotos lėšos, privalo pagrįsti ir įrodyti tenkančias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, dydį, tačiau tokių duomenų skolininkas nepateikė, t.y. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad į minėtą sąskaitą skolininkas gauna CPK 739 straipsnio numatytas lėšas, iš kurių išieškojimas yra draudžiamas.

Teigia, kad būtent tokiu aspektu minėtos normos taikymą aiškina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje pažymima, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. jau turimo turto, pradėjus išieškojimą, ir iš užmokesčio ir kitų pajamų. Pažymi, kad Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato draudimo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nes šios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą baigtinį sąrašą lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas, nei į CPK 737 straipsnyje numatytą baigtinį sąrašą lėšų, kurioms turi būti taikomos CPK 736 straipsnyje nustatytos išieškojimo taisyklės. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms išmokoms.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu 2017-01-19 paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai, v. b. l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0186/16/00219 nustatyta, kad antstolė V. P. vykdo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-05-23 vykdomąjį raštą Nr. 2-46-490/2016 dėl 96,82 Eur išieškojimo iš skolininko P. D. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (v. b. l. 2). Antstolė, vykdydama vykdomąjį dokumentą, patikrinusi LR apdraustųjų valstybinių socialiniu draudimu ir valstybinių socialinių išmokų gavėjų registro asmens duomenis, LR Kelių transporto priemonių registro duomenis, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, nustatė, jog skolininkas yra bausmę vykdančioje institucijoje – Kauno tardymo izoliatoriuje (v. b. l. 5, 6, 7). 2016-10-21 antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-16-186-490-2257 areštuoti 96,82 Eur skolos ir 125,72 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 222,54 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir patvarkymą Nr. S-16-186-490-2263 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v. b. l. 8, 11). 2016-10-21 antstolė priėmė nurodymą Nr. S-16-186-2272 priverstinai nurašyti bei pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui priklausančias lėšas, esančias visose sąskaitose, bendroje sumoje su vykdymo išlaidomis 222,54 Eur pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. 0186/16/00219 (v. b. l. 10).

Pagal vieną pagrindinių vykdymo proceso principų, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tam, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Skolininkas, skųsdamas antstolės veiksmus, nurodo, kad iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA. Pažymėtina, kad kasacinio teismo panašioje savo aplinkybėmis byloje yra išaiškinta, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XL VII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas SVI 93.6 punkte. Pažymėtina, kad CPK 668 straipsnyje reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Aptartos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio (tokių duomenų nėra nei vykdomojoje byloje, jų nepateikė ir pareiškėjas), tačiau jo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, konstatuotina, jog išieškojimas iš pareiškėjo P. D. piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, vykdomas nesilaikant įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos, todėl antstolės V. P. 2016-10-21 patvarkymas Nr. S-16-186-2257 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, naikintinas, o antstolis įpareigotinas išieškoti lėšas, laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 443, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjo P. D. skundą dėl antstolės V. P. veiksmų.

Panaikinti antstolės V. P. 2016-10-21 patvarkymą Nr. S-16-186-2257 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Įpareigoti antstolę V. P. išieškoti iš pareiškėjo P. D. lėšas laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei V. P. vykdomąją bylą Nr. 0186/16/00219.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.