Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, sekretoriaujant Loretai Bražinskienei, dalyvaujant ieškovės Kauno teritorinės muitinės atstovei Daivai Jankauskaitei ir atsakovui P. D. (P. D.), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės muitinės ieškinį atsakovui P. D. (P. D.) dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys K. D., notarė N. P., antstolis A. Š. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Kauno teritorinė muitinė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia 2014 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, sudarytą Ukmergės raj. 2-ame notarų biure tarp P. D. ir K. D.; 2) pripažinti negaliojančiu šio sandorio pagrindu išduotą 2015 m. kovo 6 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, ir pritaikius restituciją, jame vardijamą turtą perduoti ieškovės reikalavimų, įsiskolinimo sumoje – 10 911,43 Eur, tenkinimui; 3) pripažinti negaliojančia ir panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens K. D. nuosavybės teisių į 183/418 dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (bendras žemės sklypo plotas 8,2833 ha, vidutinė rinkos vertė 2015 m. kovo 2 d. VĮ Registrų centro duomenimis 6 724 Eur) ir į šiame sklype esantį pastatą – pirtį (1/2), unikalus Nr. 4400-1611-2135 (viso pastato vidutinė rinkos vertė – 68 Eur) teisinę registraciją viešajame registre (b. l. 2–4).

Atsakovas P. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2015 m. gruodžio 28 d. teismui pateikė paaiškinimus (b. l. 68). Paaiškinimuose nurodė, kad paveldėjimo teisių perleidimas nebuvo nesąžiningas veiksmas. Tai buvo jo mirusios motinos T. D. valios išraiškos vykdymas. Jo mama buvo išreiškusi norą savo turtą padovanoti anūkei K. D., o jis buvo įpareigotas sutvarkyti visus su tuo susijusius dokumentus.

Trečiasis asmuo K. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2015 m. gruodžio 28 d. teismui pateikė paaiškinimus (b. l. 69), nurodydama, kad tėvo P. D. po močiutės mirties paveldėto turto dovanojimas jai, buvo močiutės valios išraiška. Močiutė buvo nusiteikusi visą turtą padovanoti anūkei, tačiau dėl savo ligos nespėjo sudaryti dovanojimo sutarties, todėl ši jos valia buvo įvykdyta kitokiu būdu.

Trečiasis asmuo antstolis A. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo notarė N. P. teismo posėdyje, apie kurį jai tinkamai pranešta, nedalyvavo. Gautas prašymas bylą nagrinėti trečiajam asmeniu nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama notarei nedalyvaujant.

Tretieji asmenys K. D. ir antstolis A. Š. teismo posėdyje, apie kurį jiems tinkamai pranešta, nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Civilinėje byloje esančiais rašytiniais dokumentais, ieškovės atstovės, atsakovo paaiškinimais, liudytojų D. Š., L. J., V. Š. ir V. K. parodymais, nustatyta, kad atsakovas P. D., kaip mokesčių mokėtojas, nevykdo įsipareigojimų muitinei. Atsakovo bendra mokestinės nepriemokos suma – 10 911,43 Eur susidarė, nesumokėjus muitinės 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1KM19/31-0600S už neteisėtą akcizinių prekių gabenimą ir laikymą įregistruotos (10 170,30 Eur (35 116 Lt)) mokestinės prievolės ir su ja susijusių 741,14 Eur (2 559 Lt) delspinigių, įregistruotų Muitinės sprendimais: 2011 m. gruodžio 15 d. Nr. 11456, 2015 m. sausio 15 d. Nr. 640, 2013 m. kovo 4 d. Nr. 2053 (b. l. 5–7, 10, 11, 13). Nepavykus įteikti atsakovui muitinės 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 1KM19/31-0600S ir 2011 m. rugpjūčio 26 d. pranešimo Nr. 1B-34-34-16180 (b. l. 8), apie privalomus sumokėti mokesčius ir su jais susijusias sumas registruotu laišku, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 str. 5 d., 2011 m. spalio 7 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM interneto svetainėje (www.vmi.lt) buvo paskelbtas pranešimas, kuriame buvo pasiūlyta atsakovui atvykti į muitinę atsiimti dokumentus (b. l. 9). P. D. per nustatytą 10 dienų terminą į muitinę neatvyko, todėl dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo dieną, t. y. 2011 m. spalio 7 d. Kauno teritorinės muitinės sprendimais: 2011 m. gruodžio 1 d. Nr. 10000197771 (10 170,30 Eur (35 116 Lt)), 2012 m. sausio 24 d. Nr. 10000199175 (155,52 Eur (537 Lt)), 2013 m. birželio 28 d. Nr. 10000245381 (438,48 Eur (1 514 Lt)), 2015 m. kovo 18 d. Nr. 10000304653 (147,13 Eur)) 10 911,43 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstolio A. Š. kontorai (b. l. 15–24). Ukmergės rajono 2-jojo notaro biuro notarė N. P. 2015 m. liepos 9 d. raštu Nr. 01-11-29 ieškovę, informavo, kad atsakovas P. D., mirus jo motinai T. D., 2014 m. spalio 7 d. pareiškimu palikimą priėmė ir savo paveldėjimo teises 2014 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi perleido savo dukrai K. D., tokiu būdu ji paveldėjo 1/2 dalį mirusiosios močiutės turto (b. l. 32, 33, 34, 35, 36, 37–39). Atsakovas P. D. savo dukrai K. D. perleido paveldėjimo teises į 183/418 dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (bendras žemės sklype plotas 8,2833 ha, vidutinė rinkos vertė 2015-03-02 VĮ Registrų centro duomenimis 6 724 Eur) ir į šiame sklype esantį pastatą-pirtį (1/2 dalį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendra rinkos vertė 68 Eur), bendra P. D. dukrai K. D. perleistos turto dalies vidutinė rinkos kaina – 2 977,76 Eur (b. l. 42–43, 44–45). Atsakovo P. D. vardu yra registruotas miškų paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį yra nukreiptas mokestinės nepriemokos išieškojimas (b. l. 46). Antstolio A. Š. 2013 m. gruodžio 12 d. patvarkymu Nr. 1AK-13749 minėtas turtas yra įkainuotas 2 884,62 Eur (b. l. 23).

CK 6.66 str. nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

CK 6.66 str. įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2010-11-30 nutartis Nr. 3K-3-485/2010). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2013).

CK 6.66 str. 1 d. pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios aplinkybės, susijusios su skolininko mokumo sumažėjimu, būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Taigi, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi.

Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl to, ar kreditorius, šiuo atveju Kauno teritorinė muitinė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, nekyla – Kauno teritorinės muitinės 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 1KM19/31-0600S yra įsiteisėję ir yra antstolio priverstinai vykdomas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad mokesčių mokėtojas P. D. tinkamai nevykdo įsipareigojimų muitinei, bendra mokestinės nepriemokos suma – 10 911,43 Eur. Minėta suma susidarė nesumokėjus Kauno teritorinės muitinės 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1KM19/31-0600S už neteisėtą akcizinių prekių gabenimą ir laikymą įregistruotos mokestinės prievolės ir su ja susijusių delspinigių. Apie privalomus sumokėti mokesčius valstybei ir su jais susijusias sumas atsakovas buvo tinkamai ir savalaikiai informuotas, tačiau šių muitinės reikalavimo bei įsiskolinimo dydžio neginčijo. Kauno teritorinės muitinės 10 911,43 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstolio A. Š. kontorai. Skolininko P. D. registruotą miškų paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį yra nukreiptas mokestinės nepriemokos išieškojimas, antstolis 2013-12-12 patvarkymu areštavo, minėtas atsakovo turtas antstolio įkainotas 2 884,62 Eur suma. Kaip minėta, atsakovo skola muitinei siekia 10 911,44 Eur, todėl realizavus minėtą žemės sklypą, akivaizdu, kad gautų lėšų nepakaks atsakovo įsiskolinimui padengti. Remiantis bylos duomenimis, atsakovas, mirus jo motinai T. D., 2014 m. spalio 7 d. pareiškimu priėmė motinos palikimą ir 2014 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi perleido paveldėtą turtą savo dukrai K. D.. Tokiu būdu, būdamas skolingi muitinei, atsakovas P. D. perleido paveldėjimo teises į 183/418 dalis žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. 8110-0004-0016, esančio Ukmergės r. sav., Sukinių k. 1 (bendras žemės sklype plotas 8,2833 ha) ir į sklype esantį pastatą – pirtį (1/2 dalį), unikalus Nr. 4400-1611-2135. Bendra P. D. dukrai K. D. perleistos turto dalies vidutinė rinkos kaina – 2 977,76 Eur. Remiantis bylos duomenimis ir paties atsakovo paaiškinimais, atsakovas, perleisdamas paveldėtą turtą, žinojo apie nesumokėtas sumas muitinei. Reziumuojant tai, kas jau minėta, atsakovas P. D., žinodamas apie savo dėl neteisėtos veikos atsiradusią mokestinę prievolę muitinei, 2014 m. spalio 17 d. pasirašė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kuria savo paveldėjimo teises bei turtą, galimą gauti realizavus paveldėjimo teisę, perleido savo dukrai K. D.. Konstatuotina, kad tokiais savo veiksmais P. D. pablogino savo turtinę padėtį ir neteko turto, į kurį būtų galima nukreipti mokestinės nepriemokos išieškojimą, nes pasirašius paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, buvo pabloginta skolininko turtinė padėtis ir dėl to yra pažeisti Kauno teritorinės muitinės, kaip kreditoriaus interesai. Kaip minėta, kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001).

Viena iš actio Pauliana patenkinimo sąlygų yra ta, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Šis institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y, nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais. Nagrinėjamu atveju reikalavimo teisė muitinei atsirado priėmus 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 1KM19/31-0600S, kuriuo už neteisėtai laikytas bei gabentas akcizais apmokestinamas prekes, 2011 m. birželio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-242-317/2011 pagrindu, atsakovui įregistruota mokestinė prievolė, kuri, bylos duomenimis, nėra įvykdyta.

Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, teismo sprendimas ir kt., ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę. CK 6.66 str. įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Prieš sudarydamas ginčijamą 2014 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį atsakovas turėjo įsiskolinimą muitinei. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, kai visas galimas paveldėti turtas dovanojamas skolininko dukrai, buvo nulemtas laisvo šalių apsisprendimo, o ne kokio nors būtinumo, todėl sandorio sudarymas laikytinas neprivalomu. Nors atsakovas teigia, jog savo turtą perduoti K. D., buvo jo mirusios motinos T. D. valia, tačiau, teismas sutinka su ieškovės atstovė argumentais, kad šią močiutės valią buvo įmanoma įgyvendinti ir kitais būdais, vienas iš jų galėjo būti atsakovo paveldėjimo teisių į paveldimą turtą atsisakymas. Tačiau šiuo atveju, atsakovas po motinos mirties palikimą priėmė, jo neatsisakė, o tik po to sudarė dovanojimo sandorį. Tiek liudytojų, tiek paties atsakovo teigimu, T. D. senai buvo išreiškusi savo valią dovanoti savo turtą anūkei, tačiau, pažymėtina, kad tuo atveju, močiutė galėjo sudaryti testamentą ar dovanojimo sutartį, kas savalaikiai nebuvo padaryta. Šiuo atveju, akivaizdu, kad atsakovas, blogindamas savo turtinę padėtį, piktnaudžiavo savo teisėmis, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi. Dėl sudaryto sandorio atsakovas sumažino savo turto dalį, dėl šio sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su ieškove ir įvykdyti sprendimu nustatytos mokestinės prievolės. Be to, bylos duomenimis, P. D. yra individualios įmonės (duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) savininkas, tačiau, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, jis metinių pajamų ir metinių gyventojo (šeimos) turto deklaracijų už 2013-2014 m. mokestinius (ataskaitinius) laikotarpius nepateikė (b. l. 26, 41). IĮ „(duomenys neskelbtini)“ už 2013 m. deklaravo 3 281,39 Eur (11 330 Lt) pajamų ir veiklos rezultatą – 2 286,26 Eur (7 894 Lt) nuostolį, už 2014 m. atsakovas pajamų nedeklaravo. Kas laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera.

CK 6.66 str. 1 d. nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Pagal šio straipsnio 2 dalį dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. 1 d. įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 str. įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 str. nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo naštą siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Nagrinėjamu atveju aktualu CK 6.67 str. 1 p., pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sutartį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvai ar kitais artimais giminaičiais. Teismo vertinimu, sudarydamas ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį, atsakovas žinojo apie savo prievolę ieškovei, šios prievolės tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas pakenks jo mokumui. Dėl sutarties su K. D. sudariusio atsakovo (ne)sąžiningumo, pažymėtina, kad jam CK 6.67 str. 1 p. pagrindu taip pat taikoma nesąžiningumo prezumpcija, tačiau šiuo atveju, kai yra ginčijamas neatlygintini sandoris, K. D. (ne)sąžiningumo klausimas nėra aktualus, nes, kaip minėta, pagal CK 6.66 str. 2 d. neatlygintinas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, nepaisant jo sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Pagal CK 1.95 str. 1 d. pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Atsakovo dukra K. D. 2014 m. spalio 17 d. iš atsakovo perėmę paveldėjimo teisę, paveldėto teisių dovanojimo sutarties, kuri pripažintina negaliojančia, pagrindu todėl vadovaujantis CK 6.145 str. K. D. privalo gražinti gautą turtą, nes jis gautas neteisėtai. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Kadangi sandoris, kuriuo buvo perleistas atsakovo nekilnojamasis turtas, yra neatlygintinis (dovanojimas), tai nėra įstatyme įtvirtintų apribojimų restitucijai taikyti (CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 1–3 dalis).

Tarp šalių taip pat nėra ginčo tarp šalių ir dėl ieškinio senaties termino – actio Pauliana vienerių metų senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 str. 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškovė apie 2014 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties sudarymą sužinojo vėliau, nei sandoris buvo sudarytas. Tačiau įvertina ir tai, kad ieškinys teismui buvo pateiktas nepasibaigus metams nuo sandorio sudarymo. Konstatuotina, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas tikrai nepraleistas.

Visumos išdėstytų argumentų pagrindu teismas konstatuoja, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas: 2014 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, sudaryta Ukmergės raj. 2-ame notarų biure tarp P. D. ir K. D. pripažintina negaliojančia; šio sandorio pagrindu išduotas 2015 m. kovo 6 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas pripažintinas negaliojančiu, ir pritaikius restituciją, jame vardijamas turtas perduotinas ieškovės reikalavimų, įsiskolinimo sumoje – 10 911,43 Eur, tenkinimui; pripažintina negaliojančia ir panaikintina trečiojo suinteresuoto asmens K. D. nuosavybės teisių į 183/418 dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (bendras žemės sklypo plotas 8,2833 ha, vidutinė rinkos vertė 2015 m. kovo 2 d. VĮ Registrų centro duomenimis 6 724 Eur) ir į šiame sklype esantį pastatą – pirtį (1/2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisinė registracija viešajame registre.

Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje nėra, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Valstybės išlaidas šioje byloje sudaro: 7,82 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir 89 Eur žyminis mokestis (už actio Pauliana ieškinį), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana ieškinys tenkinamas visiškai, šios valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos (iš viso 96,82 Eur) priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.88 str., 3.117 str., 6.66 str., Lietuvos Respublikos CPK 96 str., 260 str., 307 str., 310 str., 667 str., teismas

nusprendžia:

Pripažinti negaliojančia 2014 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, sudarytą Ukmergės raj. 2-ame notarų biure tarp P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti negaliojančiu šio sandorio pagrindu išduotą 2015 m. kovo 6 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, ir pritaikius restituciją, jame vardijamą turtą perduoti ieškovės reikalavimų tenkinimui.

Pripažinti negaliojančia ir panaikinti trečiojo asmens K. D. nuosavybės teisių į 183/418 dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir į šiame sklype esantį pastatą – pirtį (1/2 dalis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją viešajame registre.

Priteisti iš atsakovo P. D. (P. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 96,82 Eur (devyniasdešimt šešių eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.