Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės V. P. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-323-188/2017 pagal pareiškėjo P. D. (P. D.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė V. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas P. D. pateikė skundą dėl antstolės V. P. veiksmų, prašydamas sugrąžinti areštuotas pareiškėjui priklausančias lėšas, panaikinti areštą tokioms lėšoms, suteikiant galimybę pareiškėjui įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų laisvės atėmimo vietos įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjas nurodė, kad jam priklausančių lėšų areštas apriboja pareiškėjo teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už pareiškėjo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą.Antstolė V. P. 2016 m. gruodžio 22 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0186/16/00219 persiuntė Kėdainių rajono apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems yra užtikrinamas būtiniausių poreikių tenkinimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms išmokoms.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi tenkino pareiškėjo P. D. skundą dėl antstolės veiksmų: panaikino antstolės V. P. 2016 m. spalio 21 d. patvarkymą Nr. S-16-186-2257 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, įpareigojo antstolę V. P. išieškoti iš pareiškėjo P. D. lėšas, laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, esančiais išaiškinimais, konstatavo, jog išieškojimas iš pareiškėjo P. D. piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, vykdomas nesilaikant įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė V. P. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti pareiškėjo P. D. skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skolininko lėšos, patenkančios į Kauno tardymo izoliatoriaus sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima, skolininkas nepateikė įrodymų, jog į areštuotą sąskaitą yra pervedamos lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas. Minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į pastarąsias lėšas, todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra teisėti. Skolininko gaunamos lėšos yra neapmokestinamos ir yra traktuotinos kaip santaupos, iš kurių įstatymas išieškojimą leidžia šimtu procentų, nebent yra gaunamos pajamos, iš kurių pagal CPK 739 straipsnį išieškojimas negalimas.Skolininkui nepateikus įrodymų, jog į areštuotą sąskaitą pervedamos piniginės lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas ar galimas iš dalies, jis piknaudžiauja savo teisėmis skųsti teisėtus antstolės veiksmus. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.Nepagrįstai spręsta, kad antstolė pažeidė CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, areštuodama lėšas, esančias nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, kurios neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA). Antstolei nustatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Tokia situacija susiklostytų antstolei vykstant pas skolininką į namus ir areštuojant jo turimus grynuosius pinigus. Šiuo atveju skolininkui priklausančios piniginės lėšos yra gaunamos iš trečiųjų asmenų kaip dovanos ir skirtos ne būtiniausiems skolininko poreikiams tenkinti, jos laikytinos kitomis skolininko pajamomis, jas asmuo naudoja savo santaupoms didinti, dėl jų padidėja bendros jo pajamos, todėl negali būti draudžiama išieškoti iš šių lėšų. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 97 straipsniu, nuteistieji gali disponuoti piniginėmis lėšomis, tačiau nėra draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas. Be to, skolininkas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, kurioje yra išlaikomas valstybės lėšomis.Teismui nurodžius, kad išieškojimas iš skolininko turto vykdytinas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, padarytas praktiškai neįmanomas išieškojimas iš lėšų, kurias skolininkas gali gauti į Kauno tardymo izoliatoriaus sąskaitą. pažeistos išieškotojo teisės ir interesai išieškoti skolą per maksimaliai greičiausią terminą, taip pat Bausmių vykdymo kodekso 93 straipsnio 2 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktas, kadangi vien lėšų disponavimas yra nurodytas daug didesnis nei leidžiamas pagal Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnį.Neteisingai interpretuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016 išaiškino paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties esmę.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujo įrodymo priėmimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – Kauno tardymo izoliatoriaus 2017 m. balandžio 6 d. raštą, kurį prašo priimti ir įvertinti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nurodytas raštas gautas jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, jį priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl antstolės V. P. atskirojo skundo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0186/16/00219 medžiagos nustatyta, kad antstolės V. P. kontoroje vykdomas Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. vykdomasis raštas Nr. 2-46-490/2016 dėl 96,82 Eur išieškojimo iš skolininko P. D. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Antstolė 2016 m. spalio 21 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S-16-186-2257, kuriuo areštavo 96,82 Eur skolos ir 125,72 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 222,54 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir patvarkymą Nr. S-16-186-2263 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. 2016 m. spalio 21 d. antstolė taip pat priėmė nurodymą Nr. S-16-186-2272 priverstinai nurašyti ir pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą skolininkui priklausančias lėšas, esančias visose jo sąskaitose. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė sugrąžinti areštuotas pareiškėjui priklausančias lėšas, panaikinti areštą tokioms lėšoms, suteikiant galimybę pareiškėjui įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų laisvės atėmimo įstaigos parduotuvėje. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, esančiais išaiškinimais, skundžiama 2017 m. vasario 13 d. nutartimi tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino antstolės V. P. 2016 m. spalio 21 d. patvarkymą Nr. S-16-186-2257 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, įpareigojo antstolę V. P. išieškoti iš pareiškėjo P. D. lėšas, laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos.Antstolė atskirąjį skundą grindžia iš esmės tuo, kad skolininko lėšos, esančios Kauno tardymo izoliatoriaus sąskaitoje, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima, o pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, esančius išaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais antstolės argumentais.Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Taigi, minėtos įstatymo normos patvirtina, kad iš tokio dydžio lėšų (1 MMA) išieškojimas yra galimas.Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl to, kad antstolė išieškojimą nukreipė į skolininko P. D. pinigines lėšas, gaunamas į Kauno tardymo izoliatoriuje esančią jo sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pareiškėjas, būdamas laisvės atėmimo vietos įstaigoje, negauna darbo užmokesčio (šią aplinkybę patvirtina Kauno tardymo izoliatoriaus 2017 m. balandžio 6 d. raštas), tačiau jo iš artimųjų gaunamos lėšos į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolė, priimdama patvarkymą vykdyti išieškojimą iš minėtų skolininkui priklausančių lėšų, privalėjo vadovautis būtent išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis ir patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus.Kaip jau minėta šios nutarties 10 punkte, antstolė vykdo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-46-490/2016 dėl 96,82 Eur išieškojimo iš skolininko P. D. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, t. y. vieną vykdomąjį dokumentą, todėl turi teisę iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaičiuoti 20 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolė V. P., priimdama 2016 m. spalio 21 d. patvarkymą ir nukreipdama išieškojimą į skolininko pajamas, nesivadovavo išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 733–743 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. vasario 13 d. nutartimi pagrįstai panaikino minėtą antstolės patvarkymą.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ir tinkamai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, taip pat konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Dėl to antstolė nepagrįstai atskirajame skunde remiasi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis, Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), todėl aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016 priėmė kitokį procesinį sprendimą nei skundžiamoje nutartyje, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.