Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. gynėjo advokato P. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ja pradėjus vykdyti – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. V. (toliau – V. V.) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, o būtent, savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti, ar kitaip platinti, laikė tiksliai nenustatytą psichotropinę amfetamino grupės medžiagą, kurios grynasis kiekis ne mažiau kaip 0,2 g ir ne daugiau kaip 20 g, iki kol laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės 24 d., apie 23.30 val. iki 2018 m. gegužės 25 d., apie 17.00 val., M. B., A. U., M. O., A. G. ir V. V. būdami toje pačioje vietoje šią psichotropinę medžiagą vartojo, dėl ko, tuoj pat po to M. B. mirė apsinuodijusi metamfetaminu, amfetaminu, metilendioksimetamfetaminu (MDMA), metilendioksiamfetaminu (MDA), o jos lavono kraujyje dėl to rasta 1,966 mg/l metamfetamino, 0,171 mg/l amfetamino, 3,368 mg/l metilendioksimetamfetamino (MDMA) ir 0,188 mg/l metilendioksiamfetamino (MDA). Tokiais veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. gynėjo advokato P. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Iš aptarto seka, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6. Nuteistojo V. V. gynėjas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teigdamas, kad analizuojamu atveju nebuvo nustatyti esminiai V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvieji sudėties požymiai – narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų rūšis bei kiekis, dėl ko, V. V. buvo nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Tačiau, įvertinus skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio turinį konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus dokumentus bei teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis, pagrįstai atmesdamas nuteistojo V. V. pateiktas analizuojamo įvykio versijas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Jo veiksmų juridinis vertinimas teisingas. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tiek tarpusavyje, tiek ir kitų objektyviai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei keisti apylinkės teismo sprendimą, remiantis vien tik nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde savaip pateikiamomis, tačiau objektyviais bylos duomenimis nepatvirtintomis analizuojamo įvykio versijomis, nėra pagrindo. Nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką neabejotinai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti ir skundžiamame nuosprendyje betarpiškai aptarti įrodymai, kurių patikimumu teisėjų kolegija neabejoja.

18. Tačiau, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, M. B. lavono kraujyje bei V. V., M. O. ir A. U. šlapime rastos medžiagos nėra tapačios jų įvykio metu suvartotoms medžiagoms. Kaip nustatyta specialisto G. A. C. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, amfetaminas, metamfetaminas ir „ekstasy“ (MDMA, MDA) – tai trys vartojamos medžiagos, iš kurių amfetaminas gali būti metamfetamino skilimo produktas, todėl, iš M. B. kraujyje rastų medžiagų galima daryti išvadą, kad prieš savo mirtį, t. y. vertinamo vakarėlio metu, ji vartojo metamfetamino, „ekstazio“ ir galimai amfetamino (1 t., b. l. 47-49). Kaip nustatyta liudytojų A. U., M. O., A. G. ir nuteistojo V. V. parodymais, vakarėlio metu jie visi vartojo baltus miltelius, kuriuos šie asmenys įvardino kaip amfetaminą („gaidį“) bei MDMA („ratai“, ekstazis“). Ir vis tik, įvertinus tai, kad net A. G., jo teigimu vartojęs narkotines ir/ar psichotropines medžiagas ilgą laiką (apie 20 metų), patvirtino neskiriantis amfetamino nuo metamfetamino, neabejotina, kad nustatyti kokias konkrečias draudžiamas medžiagas vartojo vakarėlyje dalyvavę asmenys, tokiu būdu ir kokias konkrečias draudžiamas medžiagas savo bute laikė V. V., vertinamu atveju nėra galimybės, ką teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir specialistas G. A. C.. Ir vis tik, įvertinus tai, kad tiek metamfetaminas, tiek MDMA, MDA ir amfetaminas priklauso tai pačiai psichotropinių amfetamino grupės medžiagų rūšiai, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog V. V. šio nuosprendžio 1 punkte nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis laikė nenustatytą psichotropinę amfetamino grupės medžiagą. Vien tai, kad vertinamu atveju nebebuvo galimybės atlikti ekspertizės ir jos metu nustatyti konkrečią vakarėlio metu V. V., A. G., M. O., A. U. ir M. B. suvartotų psichotropinių medžiagų rūšį, nesant jokių pagrįstų abejonių, kad draudžiamos medžiagos vakarėlio metu vis tik buvo vartojamos, jas savo namuose laikė ir vakarėlio svečiams pasiūlė V. V., negali užkirsti kelio teisingumo įvykdymui, o būtent, V. V. nuteisimui už draudžiamų medžiagų laikymą.

20. Kaip nustatyta nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančiu Lietuvos ekspertizės centro direktoriaus G. M. 2019 m. birželio 26 d. raštu Nr. S-540, MDMA, MDA, metamfetaminas ir amfetaminas yra psichotropinės medžiagos, įrašytos į 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą (3 t., b. l. 65). Tuo tarpu remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ I-ojo sąrašo 33⁴ punktu, amfetamino darnių grupei priskiriama bet kokie 1-fenilpropan-2-amino, 1-(benzo[b]furan-2- arba 4-il)propan-2-amino, 1-(tiofen-2-il)propan-2-amino arba 1-(indol-6-il)propan-2-amino dariniai, turintys arba neturintys alkoksi-, 3,4-metilendioksi- arba 3,4-etilendioksi-; 4-metiltio-; halogen?, alkil-, 3,4-dimetil-; 4-haloalkil- arba 4-nitro- radikalų fenilo žiede; benzo-, furano, 2,3-dihidrofurano, ciklopentano arba pirolo žiedą, kondensuotą 3,4-fenilo žiedo padėtyje; alkil- radikalų 3-ioje propilo grandinės padėtyje; propilo grandinė sudaro penkianarį su fenilu kondensuotą žiedą; azoto atomas ir 1-asis bei 2-asis (arba 2-asis bei 3-asis) anglies atomai iš 2-propanamino fragmento įeina į morfolino, oksazolidin-2-imino arba 2-aminooksazolino struktūrą; alkil-, benzil-, hidroksi- ir 2-metoksibenzil- radikalų amino grupėje. Komentuojamo teisės akto 99 punkte nurodytas amfetaminas, o 105 punkte – metamfetaminas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., t. y. V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu). Nors apeliaciniame skunde išsamiai analizuojami skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryti rašymo apsirinkimai dėl netinkamai nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ I-ojo sąrašo bei 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ojo bei II-ojo sąrašų punktų, tačiau tai jokios juridinės reikšmės V. V. veiksmų inkriminavimui neturi. Jie ištaisytini atsižvelgiant į šiame nuosprendyje tinkamai nurodytus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ I-ojo sąrašo punktus (33⁴, 99 ir 105) bei 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ojo bei II-ojo sąrašų punktus (1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 6⁴ punktas, 50 punktas, bei 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašo 1 punktas ir 7 punktas) ir plačiau neanalizuotini.

21. Aptartų duomenų kontekste pagrįstai spręstina, kad visos šio nuosprendžio 20 punkte nurodytos medžiagos yra draudžiamos vartoti medicinos tikslais ir priskiriamos psichotropinėms medžiagoms, todėl spręsti, jog apylinkės teismas nenustatė V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos dalyko, nėra pagrindo.

22. Konstatuojant šią išvadą svarbu ir tai, lad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, siekiant nustatyti, kokią tiksliai medžiagą vertinamu atveju laikė V. V. ir koks buvo jų kiekis, buvo paskirta narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų nustatymo biologinėje medžiagoje (iš byloje esančių specialistų išvadų) ekspertizė. Tačiau, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas, laikinai einantis skyriaus vedėjo pareigas, J. V. 2021 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (1.8) SD-02-177 informavo teismą, kad įstaigoje atliekamos toksikologinės ekspertizės nesprendžia tokio pobūdžio klausimų, kurie suformuoti Kauno apygardos teismo nutartyje skiriant ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, kad vertinamu atveju ekspertams nebuvo pateikta jokia biologinė terpė su narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis (ji nėra išlikusi), byloje esant tik V. V. M. O. ir A. U. šlapimo tyrimo rezultatams (kuriuose nenustatytas joks šių asmenų šlapime rastų medžiagų kiekis) bei M. B. lavono kraujyje aptiktoms medžiagoms, kurios negali būti tapatinamos su asmenų suvartotomis narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis dėl jų priskyrimų tokių medžiagų skilimo produktams (metabolitams), neabejotina, kad šiuo atveju atlikti ekspertizę ir nustatyti konkrečias medžiagas, kurias vartojo paminėti asmenys, bei juo labiau jų kiekį, nebuvo jokios objektyvios galimybės. Dėl šios priežasties Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto, laikinai einančio skyriaus vedėjo pareigas, J. V. 2021 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (1.8) SD-02-177 baudžiamosios bylos medžiaga buvo grąžinta teismui, neįvykdžius Kauno apygardos teismo nutarties.

23. Tačiau, analizuojant komentuojamo rašto turinį matyti, kad teikiant metodinę informaciją teismams specialiųjų žinių panaudojimo klausimais, pasitelkiant į pagalbą kompetentingus akademinės bendruomenės atstovus ir aktualiausią mokslinę literatūrą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriuje yra galimi apytikriai retrospektyviniai paskaičiavimai, nereikalaujantys specialaus tyrimo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pateiktame rašte konstatuota, kad A. U., M. O., V. V. ir M. B. vartojo dvi amfetaminų grupės medžiagas – metamfetaminą ir MDMA (4 t., b. l. 45-46). Atsižvelgiant į tai, kad šios medžiagos priklauso psichotropinių amfetamino grupės medžiagų rūšiai, neabejotina, kad aptartame rašte pateiktos išvados iš esmės patvirtina aukščiau aptartas specialisto G. A. C. įžvalgas bei V. V. pareikštuose kaltinimuose nustatytas faktines aplinkybes, todėl pagrindo jomis abejoti teisėjų kolegija neturi. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apeliacinio skundo motyvai, kad metamfetaminas nėra tapatus amfetaminui ar amfetamino grupės medžiagoms. Šie duomenys nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o vien tai, kad specialistas G. A. C. nurodė, jog amfetaminas neturi metabolitų ir jis neduos metamfetamino, neduoda pagrindo išvadai, kad metamfetaminas nepriklauso amfetamino grupės medžiagoms. Ši aplinkybė specialisto apklausos metu nebuvo patikslinta, todėl neaišku, ką tiksliai šiais žodžiais norėjo pasakyti specialistas. Tuo tarpu metamfetaminas plačiąja prasme suvokiamas kaip amfetamino atmaina, turinti stipresnį poveikį, todėl vartojamas kaip intoksikuojamoji medžiaga, sukelianti „aštresnius“ pojūčius.

25. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste neabejotina ir pirmosios instancijos teismo išvada dėl V. V. inkriminuoto nenustatytos psichotropinės amfetamino grupės medžiagos kiekio, t. y. ne mažiau kaip 0,2 ir ne daugiau nei 20 g. Minėta, kad visos V. V. aktyviais veiksmais disponuotos medžiagos yra draudžiamos vartoti medicinos tikslais ir priskiriamos psichotropinėms medžiagoms, sudarančioms amfetamino grupės medžiagų sudėtį, kurių nedidelis kiekis pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ I-ojo sąrašą, laikomas ne daugiau kaip 0,2 g, – didelis kiekis – daugiau kaip 20 g.

26. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, V. V., M. O. ir A. U. šlapime rastų draudžiamų medžiagų kiekiai nebuvo nustatinėjami (nustatant tik tokių medžiagų likučius), tačiau abejonių tuo, kad šie asmenys visą komentuojamo įvykio vakarą vartojo V. V. turėtas draudžiamas medžiagas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Jas, be kita ko, vartojo ir A. G., tačiau jokie tyrimai, siekiant nustatyti jo organizme likusių draudžiamų medžiagų likučius, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekami – A. G. asmenybė buvo nustatyta jau ikiteisminiam tyrimui įpusėjus. Tuo tarpu M. B. lavono kraujyje rasta 1,966 mg/l metamfetamino, 0,171 mg/l amfetamino, 3,68 mg/l MDMA ir 0,188 mg/l MDA (1 t., b. l. 39-42). Abejonių tuo, kad visas jos organizme rastas draudžiamas medžiagas M. B. suvartojo būdama V. V. gyvenamojoje vietoje, jas vartojo maždaug vienodai su kitais tą vakarą V. V. namuose buvusiais asmenimis – V. V., M. O. ir A. U., teisėjų kolegijai nekyla. Šį faktą betarpiškai patvirtino tiek M. O., tiek A. U., visą vakarą leidusios kartu su M. B.. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, M. B. lavono kraujyje nustačius konkrečius jos organizme užsilikusių draudžiamų medžiagų likučių kiekis, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta ekspertizė, siekiant nustatyti, kokias pirmines narkotines ar psichotropines medžiagas ji įvykio vakarą suvartojo ir koks buvo jų tikslus kiekis. Tačiau, dėl šio nuosprendžio 22 punkte nurodytų priežasčių, atlikti ekspertizės vertinamu atveju nebuvo galimybės. Ir vis tik, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto, laikinai einančio skyriaus vedėjo pareigas, J. V. 2021 m. balandžio 26 d. rašte Nr. (1.8) SD-02-177 yra pateikti preliminarūs skaičiavimai dėl įvykio metu M. B. įsisavinto metamfetamino ir MDMA kiekio, t. y. 482 mg (0,482 g) metamfetamino ir 1050 mg (1,050 g) MDMA (4 t., b. l. 45-46). Tokiu būdu, aukščiau aptartais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. V. pareikštame kaltinime nurodytos psichotropinės medžiagos priklausė V. V., jas viso vakaro eigoje vartojo net penki asmenys, kas įrodo, kad nuteistojo laikytų psichotropinių medžiagų kiekis neabejotinai viršijo 0,2 g.

27. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo motyvais dėl specialisto G. A. C. parodymų vertinimo. Sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio, vienoje apeliacinio skundo dalyje specialisto G. A. C. parodymai (nepalankūs nuteistajam) kritikuojami kaip nepatikimi, teigiant, kad jis neturi reikiamos narkotinių ir psichotropinių medžiagų teismo eksperto kvalifikacijos, o V. V. inkriminuojamas medžiagas įvardijo kaip narkotines, nors jos yra psichotropinės, kas leidžia abejoti šio eksperto žiniomis, kitoje apeliacinio skundo dalyje, dėstant V. V. palankius specialisto parodymus, jo parodymais vadovaujamasi. Toks dviprasmiškas specialisto parodymų vertinimas, kaip iš esmės iš apeliacinės instancijos teismo reikalauja nuteistojo gynėjas, nėra galimas. Teisėjų kolegija sutinka, jog tam tikri specialisto pasisakymai galimai peržengia jo kompetencijos ribas, tačiau, įvertinus tai, kad jo parodymus didžiąja dalimi patvirtina ir kita nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, abejoti jais ir nesivadovauti sprendžiant V. V. kaltės klausimą, negalima. Todėl, teisėjų kolegija specialisto G. A. C. parodymais vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina kiti baudžiamosios bylos įrodymai.

28. Pagrindo skundžiamo nuosprendžio panaikinimui nesudaro ir apeliacinio skundo motyvai, susiję su V. V. pareikštame kaltinime nustatytų faktinių aplinkybių pakeitimu pirmosios instancijos teisme, dėl ko, pasak advokato, buvo pažeista nuteistojo teisė į tinkamą gynybą. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad pagal pirminį V. V. pareikštą kaltinimą jis buvo kaltinamas tuo, kad „2018 m. balandžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens įgijo ir neturėdamas tikslo jas parduoti, ar kitaip platinti, laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), narkotines medžiagas ne mažiau, kaip 8 „ecstasy“ tabletes ir 1 gramą amfetamino miltelių pavidalu, kurias <...>“ (2 t., b. l. 151-167). 2019 m. birželio 14 d. teismo posėdžio metu buvo pateiktas nuteistojo gynėjo prašymas grąžinti netinkamai surašytą kaltinamąjį aktą prokurorui, kadangi V. V. pareikštas kaltinimas netikslus, jokių duomenų apie tai, kad jis įgijo laikytas draudžiamas medžiagas byloje nėra, byloje nenustatyta V. V. disponuotų draudžiamų medžiagų rūšis ir kiekis (3 t., b. l. 182-186). Šis prašymas buvo išnagrinėtas ir to paties teisiamojo posėdžio metu atmestas, konstatuojant, jog prašyme nurodytos aplinkybės nagrinėtinos teisminio bylos nagrinėjimo metu ir nėra procesinio sprendimo, kurio negalėtų padaryti teismas (2 t., b. l. 187-191). Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pakeitė V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nurodydamas, kad vertinamu atveju V. V. „neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, o būtent, savo namuose, <...>, neturėdamas tikslo parduoti, ar kitaip platinti, laikė tiksliai nenustatytą psichotropinę amfetamino grupės medžiagą, kurios grynasis kiekis ne mažiau kaip 0,2 g ir ne daugiau kaip 20 g“, tačiau apie faktinių aplinkybių pakeitimą teisiamojo posėdžio metu proceso dalyvių neįspėjo.

29. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos ar nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Nurodytu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 256 straipsnio 3 dalis).

30. Iš pacituotų teisės normų turinio išplaukia išvada, kad nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, o nustatyta kaltinimo keitimo tvarka užtikrina kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybą. Tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimą neįspėjęs apie tai gynybos, teisės į gynybą suvaržymas paprastai konstatuojamas, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia.

31. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, jo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo iniciatyva pakeistą V. V. veiksmų teisinį vertinimą, patikslinant nuteistojo namuose laikytų psichotropinių medžiagų rūšį bei kiekį, pritartina apeliacinio skundo motyvams, jog pirmosios instancijos teismas, teisiamojo posėdžio metu neįspėjęs proceso dalyvių apie galimą V. V. pareikštame kaltinime išdėstytų faktinių aplinkybių pakeitimą, pažeidė BPK nuostatas. Tačiau, vien tik šis formalus procesinis pažeidimas nesudaro pakankamo pagrindo skundžiamo nuosprendžio panaikinimui. Šis procesinis pažeidimas buvo ištaisytas apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą, kurio metu nuteistasis turėjo teisę gintis nuo pirmosios instancijos teismo pakeisto kaltinimo.

32. Nesant pagrindo abejoti V. V. veiksmų kvalifikavimu, teisėjų kolegija nesutinka, kad dėl jo neteisėtų veiksmų, t. y. psichotropinių medžiagų laikymo, vertinamu atveju kilo sunkios pasekmės – mirė M. B.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios pasekmės priežastiniu ryšiu nėra susijusios su V. V. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų veiksmų atlikimu. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad vertinamu atveju V. V. inkriminuotas tik psichotropinių medžiagų laikymas be tikslo jas platinti. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. V. organizuotame vakarėlyje dalyvavę asmenys, tame tarpe ir M. B., nuteistojo namuose laikytas psichotropines medžiagas vartojo savanoriškai. V. V. pasiūlius užsukti pas jį į namus, nuteistasis aiškiai nurodė, kokiu tikslu ten bus vykstama – vartoti draudžiamas medžiagas, ką M. B. neabejotinai suprato ir su pasiūlymu sutiko. Vakaro eigoje, pasibaigus V. V. turėtoms draudžiamoms medžiagoms, merginos, tame tarpe ir M. B., paprašė V. V. dar jų iš kur nors gauti, ką nuteistasis ir padarė. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu betarpiškai patvirtino tiek M. O., tiek A. U., jų neneigė ir V. V.. Esant šių duomenų visumai, akivaizdu, kad M. B. mirtis analizuojamu atveju įvyko ne dėl to, kad V. V. savo namuose laikė psichotropines medžiagas, bet dėl to, kad mergina nesugebėjo sukontroliuoti savo poreikio ir laiku sustoti, todėl perkelti dėl šių M. B. veiksmų kilusių padarinių naštą nuteistajam, kai jam inkriminuotas tik psichotropinių medžiagų laikymas be tikslo jas platinti, nėra tikslinga. Už savo mirtį šiuo konkrečiu atveju yra atsakinga pati M. B.. Tokiu būdu, skundžiamu nuosprendžiu V. V. inkriminuota faktinė aplinkybė, kad dėl jo veiksmų M. B. mirė apsinuodijusi metamfetaminu, amfetaminu, metilendioksimetamfetaminu (MDMA), metilendioksiamfetaminu (MDA), o jos lavono kraujyje dėl to rasta 1,966 mg/l metamfetamino, 0,171 mg/l amfetamino, 3,368 mg/l metilendioksimetamfetamino (MDMA) ir 0,188 mg/l metilendioksiamfetamino (MDA), iš V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo šalintina.

Dėl bausmės.

33. Apeliaciniame skunde keliamas ir V. V. paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, teigiant, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirta bausmė yra per griežta, prašant ją sušvelninti. Vertinant šiuos apeliacinio skundo motyvus, visų pirma pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. V. padarė vieną, baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šis nusikaltimas V. V. nebuvo pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamą veikų padarymą jis buvo teistas ne kartą, tame tarpe ir užsienio valstybėje. Skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Tai sudaro pagrindą spręsti apie BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto recidyvo nuteistojo veiksmuose buvimą, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta V. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

35. Ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas, sprendžiant asmeniui skirtos bausmės pagrįstumo klausimą, negalimas. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad nusikalstamas veikas V. V. pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus, kas rodo, kad jo nusikalstamos nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos padarymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Šių duomenų visuma atskleidžia antivisuomenines V. V. nuostatas, jo neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Esant šiems duomenims akivaizdu, kad ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais V. V. atžvilgiu ne kartą taikyta probacija (bausmės vykdymo atidėjimas) nebuvo pakankama siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad nuteistojo elgesys nebuvo koreguojamas teigiama linkme net ir po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Praėjus vos kiek daugiau nei vieneriems metams (2019 m. liepos 30 d.), V. V. įvykdė naują nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžiu.

36. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą paminėtina ir tai, kad praeityje V. V. buvo ne tik teistas, bet ir baustas administracine tvarka ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, kas vėlgi jį charakterizuoja labiau neigiamai. Be to, byloje nenustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nors apeliaciniame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinkama, teigiant, jog V. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik dalinio asmens prisipažinimo jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui šiuo konkrečiu atveju nepakanka.

37. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir 2) vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-21-942/2016, 2K-115-648/2016).

38. Viso baudžiamojo proceso metu V. V. savo kaltę pripažino tik iš dalies. Nurodė, jog savo namuose laikė psichotropines medžiagas, jas pas jį paliko kažkoks asmuo, pats su draudžiamomis medžiagomis iš esmės jokių reikalų praeityje neturėjo, merginos buvo draudžiamų medžiagų vartojimo iniciatorės ir kurstytojos, kas iš esmės buvo paneigta aukščiau aptartų duomenų visuma. Tvirtinti, jog tokia V. V. pozicija atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės prasmę, nėra pagrindo. Neabejotina, kad V. V. iki šiol kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų ir nesistengia pasitaisyti.

39. Pagrindo švelninti nuteistajam skirtą bausmę nesudaro ir V. V. gynėjo teiginiai dėl jo bendro gyvenimo su sugyventine bei jo įgyto vidurinio išsilavinimo ir specialybės. Atsižvelgiant į išdėstytų duomenų visumą, įvertinus tai, kad savo neteisėto elgesio, prasidėjusio nuteistajam vos sulaukus pilnametystės, V. V. teigiama linkme praeityje nekoregavo, toliau palaikė antisocialų gyvenimo būdą, neabejotinai privedusį jį ir prie skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, abejotina, jog vien tik šių aplinkybių egzistavimas sulaikys asmenį nuo tolesnio jo neteisėto elgesio, kai jokių pokyčių jame, nuteistojo atžvilgiu ne kartą parodžius pasitikėjimą ir skiriant jam švelnesnio pobūdžio bausmes, nematyti. Šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo skundžiamu nuosprendžiu V. V. skirtos bausmės švelninimui. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

40. Tačiau, iš V. V. pareikšto kaltinimo pašalinus aplinkybę, jog jo veiksmai sukėlė sunkius padarinius, panaikintina ir skundžiamu nuosprendžiu pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Šis faktas sudaro pagrindą sumažinti V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatytos V. V. atsakomybę lengvinančios, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veiką padarė būdamas recidyvistas), įvertinus jo asmenybę ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė švelninama iki 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių. Dar labiau švelninti jo teisinę padėtį, įvertinus aukščiau išdėstytų duomenų visumą, nėra pagrindo.

41. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti V. V. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje nenustatyta. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus tiek aukščiau aptartą V. V. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo buvusius teistumus bei baustumą administracine tvarka, praeityje jo atžvilgiu ne kartą taikytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti V. V. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 331 straipsniu, 333 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo V. V. gynėjo advokato P. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendį: iš V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo pašalinti aplinkybę, kad dėl V. V. veiksmų M. B. mirė apsinuodijusi metamfetaminu, amfetaminu, metilendioksimetamfetaminu (MDMA), metilendioksiamfetaminu (MDA), o jos lavono kraujyje dėl to rasta 1,966 mg/l metamfetamino, 0,171 mg/l amfetamino, 3,368 mg/l metilendioksimetamfetamino (MDMA) ir 0,188 mg/l metilendioksiamfetamino (MDA).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu nustatytą V. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad dėl jo padarytos nusikalstamos veikos atsirado sunkių padarinių (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

V. V. skirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.