- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-16
- Bylos Nr.
- e2-14782-1099/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tinkasas“
- Advokatai
- Irmantas Balsys
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tinkasas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
Motyvuojamoji dalis
1. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl delspinigių skaičiavimo (ne)pagrįstumo ir jų (ne)mažinimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kesko Senukai Lithuania“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Tinkasas“ 11 908,66 Eur skolą, 2 473,72 Eur delspinigius, 6 proc. metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino/sumažino prašomą priteisti pagrindinę sumą iki 11 408,66 Eur.
3. Nurodo, kad šalys 2016 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Sutartį Nr. 16/4275 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes, o atsakovė – jas pirkti ir atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka. Anot ieškovės, laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. iki 2024 m. spalio 31 d. Sutarties ir 54 sąskaitų faktūrų pagrindu atsakovei pardavė, o atsakovė nupirko iš ieškovės prekių iš viso už 13 809,98 Eur sumą.
4. Aiškina, kad pagal Sutartį atsakovė privalėjo apmokėti už įsigytas prekes ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos; 2024 m. liepos 10 d. ieškovės pranešimu nurodytas atsiskaitymo terminas buvo pratęstas iki 60 dienų. Ieškovės teigimu, atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. laiku neatsiskaitė už įsigytas prekes ir liko skolinga 11 908,66 Eur.
5. Ieškovė pažymi, kad šalys Sutartyje susitarė, jog atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove, atsakovė moka ieškovei 0,3 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos, todėl ieškovė apskaičiavo atsakovei mokėtiną 2 473,72 Eur delspinigių sumą, geranoriškai sumažindama delspinigių normą iki 0,15 proc./d.
6. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, kad Sutarties vykdymo metu atsakovei Sutartimi suteiktas prekinio kredito limitas buvo atšauktas, kadangi atsakovė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų laiku atsiskaityti su ieškove už įsigytas prekes. Aiškina, kad atsakovė, siekdama, jog ieškovė vėl suteiktų atšauktą prekinio kredito limitą, pateikė ieškovei jos reikalautą 2023 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, kurių pagrindu ieškovė 2024 m. liepos 10 d. nusprendė vėl suteikti atsakovei prekinio kredito limitą (25 000 Eur dydžio); apie tai atsakovė buvo informuota 2024 m. liepos 16 d. elektroniniu paštu; taigi, atsakovės įsiskolinimas neviršijo jai nustatyto prekinio kredito limito. Be to, teigia, kad, remiantis teismų praktika, kredito limitas yra skirtas pardavėjo turtinių interesų apsaugai, suteikiant jam teisę neišduoti pirkėjui prekių, viršijus sutartą neapmokėtų prekių kredito limitą; kita vertus, neapmokėtų prekių kredito limito viršijimas nepaneigia pirkėjo pareigos atsiskaityti už perduotas prekes.
7. Anot ieškovės, atsakovės apskaitą tvarkęs asmuo patvirtino/pasirašė 2025 m. sausio 16 d. skolos suderinimo aktą, patvirtindamas, jog atsakovės skola 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 14 908,66 Eur. Pažymi, kad po nurodytos datos atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 3 500 Eur sumą, todėl likusi skola sudaro prašomą priteisti sumą – 11 408,66 Eur.
8. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad Sutarties sąlygos, numatančios delspinigių skaičiavimo tvarką, taikomos tik Sutarties 2.3 punkte nurodytam 5 000 Eur prekinio kredito limitui, kadangi tokios nuostatos Sutartyje nenurodytos. Pabrėžia, kad atsakovė piktybiškai nevykdė/nevykdo savo įsipareigojimų, t. y. neapmoka ieškovei už įsigytas prekes, todėl nėra jokio pagrindo mažinti šalių sutarto delspinigių dydžio; be to, ieškovė ir taip jau geranoriškai sumažino delspinigių dydį iki 0,15 proc./d. Taigi, anot ieškovės, prašomas priteisti delspinigių dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.
9. Be to, ieškovė nurodo, kad atsakovės patirtos ir prašomos priteisti 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, atitinkamai neturėtų būti priteistos, nes sąskaitą atsakovei už teisines paslaugas išrašė individualią veiklą vykdantis fizinis asmuo, t. y. ne advokatas ar advokato padėjėjas, tik už kurių paslaugas gali būti atlyginamos patirtos išlaidos.
10. Atsakovė UAB „Tinkasas“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
11. Nurodo, kad Sutarties sąlygos, nustatančios apmokėjimo bei delspinigių skaičiavimo tvarką, taikomos tik Sutarties 2.3 punkte nurodytam suteiktam 5 000 Eur prekinio kredito limitui. Anot atsakovės, Sutartis nenumato jokių kitokių naujai ar atskirai suteikiamų kitais susitarimais ar atskirais sprendimais prekinio kredito limito naujo suteikimo nurodytomis Sutarties sąlygomis. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nei Sutartis, nei joje nustatyta tvarka Sutarties pakeitimai ar papildymai tokių atvejų, jog Sutarties sąlygomis būtų suteiktas kitoks nei iki 5 000 Eur prekinio kredito limito suteikimas, nenumatė, todėl ir Sutarties sąlygos taikomos ne didesnei nei 5 000 Eur įsiskolinimo prekinio kredito ribose, suteikto ir nustatyto Sutartimi, sumai.
12. Atsakovė nesutinka su ieškinio teiginiu, kad ieškovės 2024 m. liepos 10 d. pranešimu dėl prekinio kredito nurodytas atsiskaitymo terminas atsakovei buvo pratęstas iki 60 dienų ir kad šiuo pranešimu atsakovei, sutinkamai su Sutarties 2.5 punkto sąlyga, buvo padidintas prekinio kredito dydis ar suteiktas prieš tai atšauktas prekinio kredito limito dydis, nes nurodytu raštu atsakovei suteiktas (o ne padidintas) 25 000 Eur prekinio kredito limitas, atitinkamai šiam naujai suteiktam prekinio kredito limitui negalima vienašališkai taikyti Sutarties sąlygų nepadarius nustatyta tvarka Sutarties pakeitimų ar naujų susitarimų. Be to, aiškina, kad minėtas 2024 m. liepos 10 d. pranešimas dėl naujai suteikiamo naujo 25 000 Eur prekinio kredito limito atsakovei nebuvo tinkamai įteiktas.
13. Taip pat pažymi, kad 0,3 proc./d. delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, nes prašomos priteisti netesybos sudaro ženklią visos prašomos priteisti skolos dalį, o jų paskirtis yra nenubausti skolininkę, bet sumažinti ieškovės patirtus realius nuostolius, apie kurių realų patyrimą ieškinyje nenurodoma, todėl prašo sumažinti netesybų dydį iki 0,03 procento už kiekvieną uždelstą dieną.
14. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, kad ieškovės nurodytas kredito limitas pačios ieškovės buvo panaikintas 2024 m. birželio 12 d., taigi vėliau suteiktas dar 2021 m. gegužės 17 d. sutarties papildymu nustatytas prekinio kredito limitas atsakovei nebuvo padidintas ar atnaujintas, todėl Sutarties pagrindu skaičiuojamos netesybos yra ne tik aiškiai per didelės, bet ir be teisėto sutartinio pagrindo. Prašo ieškinį dalyje dėl netesybų ir bylinėjimosi išlaidų atmesti, o tenkinti tik dalyje dėl pagrindinės ieškinio skolos, dėl kurios ginčo nėra.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi priimtas ieškovės atsisakymas dėl dalies reikalavimų ir nutraukta civilinės bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovės 500 Eur skolos.
16. Šalys 2025 m. gegužės 7 d. ir 2025 m. gegužės 9 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, paprašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teismas, tenkinęs šalių prašymus, 2025 m. gegužės 9 d. rezoliucija nutarė pakeisti bylos nagrinėjimo tvarką ir bylą paskirtame 2025 m. gegužės 9 d. 13.30 val. parengiamajame teismo posėdyje nagrinėti rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant. Nurodyto rašytinio parengiamojo posėdžio metu teismas nutarė pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės ir išnagrinėjo civilinę bylą, atidėdamas sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2025 m. gegužės 16 d. 15.00 val.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
17. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad šalys 2016 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Sutartį Nr. 16/4275, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes, o atsakovė – jas pirkti ir atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka.
18. Sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad pirkėjas (atsakovė) apmoka pardavėjui (ieškovei) už prekes ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos, sumokėdamas visą prekių kainą.
19. Sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad pirkėjui suteikiamas 5 000 Eur prekinio kredito limitas – tai maksimaliai leistina pirkėjo įsiskolinimų pardavėjui suma, taip pat būsimų įsiskolinimų, kurie susidarytų pardavus prekę, suma bet kuriuo laiko momentu, kurios neviršijant pardavėjas gali parduoti pirkėjui prekes be išankstinio apmokėjimo.
20. Sutarties 2.4 punkte šalys susitarė, kad pardavėjas turi teisę savo nuožiūra bet kada nedelsdamas, nenurodydamas priežasčių: – vienašališkai atšaukti šia sutartimi pirkėjui suteiktą prekinio kredito limitą ir neperduoti pirkėjui prekių (įskaitant ir tas, kurių užsakymai jau buvo pardavėjo patvirtinti) arba jas perduoti tik iš anksto apmokėjus, arba pirkėjui pateikus skolos apmokėjimo užtikrinimą, priimtiną pardavėjui (2.4.1 punktas); – vienašališkai sumažinti šia sutartimi pirkėjui suteikto prekinio kredito limito dydį (2.4.2 punktas); – vienašališkai sutrumpinti prekinio kredito grąžinimo (t. y. apmokėjimo už prekes) terminą (išskyrus apmokėjimo terminą už prekes, kurios jau buvo patiektos) (2.4.3 punktas).
21. Sutarties 2.5 punkte nustatyta, kad pardavėjas turi teisę bet kada savo nuožiūra padidinti pirkėjui suteikto prekinio kredito limito dydį arba vėl suteikti atšauktą prekinio kredito limitą, arba pratęsti apmokėjimo už prekes terminą.
22. Į bylą pateiktas Sutarties 2021 m. gegužės 17 d. priedas, pagal kurį pakeisti Sutarties punktai, kuriais atsakovei nustatytas 60 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo atsiskaitymo terminas ir suteiktas 15 000 Eur dydžio prekinio kredito limitas.
23. Iš ieškovės pateikto šalių susirašinėjimo nustatyta, kad ieškovė 2024 m. birželio 12 d. el. paštu informavo atsakovę, jog atsakovė neturi kredito limito dėl pradelstų skolų, t. y. atšaukė nurodytą kredito limitą; be kita ko, paaiškino, kad norint atnaujinti kreditą, atsakovė turėtų pateikti 2023 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, kurią atsakovė pateikė ieškovei 2024 m. birželio 25 d. Tuo pagrindu ieškovė 2024 m. liepos 10 d. raštu, kuris išsiųstas atsakovei 2024 m. liepos 16 d. el. paštu, informavo atsakovę, jog jai suteikiamas 25 000 Eur prekinio kredito limitas ir nustatomas apmokėjimo už prekes terminas per 60 dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos.
24. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. iki 2024 m. spalio 31 d. Sutarties ir 54 sąskaitų faktūrų pagrindu ieškovė atsakovei pardavė, o atsakovė nupirko prekių iš viso už 13 809,98 Eur sumą (byloje ginčo dėl šios aplinkybės nekilo).
25. Bylos duomenimis – skolos suderinimo akto pagrindu, 2024 m. gruodžio 31 d. atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudarė 14 908,66 Eur; šis aktas atsakovės vardu pasirašytas jos apskaitą vykdančio asmens.
26. Taip pat byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė bendrai sumokėjo ieškovei 3 500 Eur sumą (2025 m. sausio 2 d. – 2 000 Eur; 2025 m. sausio 19 d. – 1 000 Eur; 2025 m. kovo 14 d. – 500 Eur), kurios dalis buvo skirta aukščiau minėtoms sąskaitoms padengti.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl skolos priteisimo
27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose sutiko su ieškovės reikalavimu dėl pagrindinės skolos, t. y. 11 408,66 Eur, todėl šioje sprendimo dalyje surašomi sutrumpinti motyvai.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 11 408,66 Eur skolą už atsakovės iš ieškovės įsigytas prekes pagal sąskaitas faktūras, išrašytas laikotarpiu 2024 m. rugpjūčio 7 d. iki 2024 m. spalio 31 d., yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl delspinigių priteisimo
29. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 473,72 Eur delspinigius neviršijant 180 dienų laikotarpio, apskaičiuotus nuo kiekvienos neapmokėtos sąskaitos, taikant 0,15 proc. delspinigių normą už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. Sutartyje numatytą 0,3 proc./d. delspinigių normą sumažinant per pusę.
30. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016).
31. Sutarties 4.1 punkte buvo nustatyta, kad pirkėjas, neatsiskaitęs su pardavėju terminais, numatytais šioje Sutartyje, moka už kiekvieną pavėluotą dieną pardavėjui 0,3 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos; delspinigiai skaičiuojami už visą laikotarpį iki galutinio atsiskaitymo su pardavėju. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė savo noru sumažino priskaičiuotus delspinigius per pusę, t. y. iki 2 473,72 Eur, taikant 0,15 proc. delspinigių normą už kiekvieną uždelstą dieną.
32. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo nesutikimą su prašomais priteisti delspinigiais grindžia tuo, kad Sutarties sąlygos, nustatančios delspinigių skaičiavimo tvarką, taikomos tik Sutarties 2.3 punkte nurodytam suteiktam 5 000 Eur prekinio kredito limitui; be to, ieškovė iš pradžių atšaukusi prekinio kredito limitą, vėliau jį vėl nustatė nesilaikydama Sutarties nuostatų, t. y. anot atsakovės, naujai suteiktam prekinio kredito limitui negalima vienašališkai taikyti Sutarties sąlygų nepadarius nustatyta tvarka Sutarties pakeitimų ar naujų susitarimų (ko šiuo atveju nebuvo atlikta). Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės atsikirtimais.
Žemesnės instancijos teismas
33. Visų pirma, teismas pažymi, kad minėtame Sutarties 4.1 punkte nustatyta delspinigių skaičiavimo tvarka numatė jų skaičiavimą nuo laiku nesumokėtos sumos, o ne nuo nustatyto prekinio kredito limito; kitų Sutarties nuostatų, galinčių patvirtinti šią atsakovės poziciją, šiuo atveju šalių sudarytoje Sutartyje nėra, todėl nurodyta atsakovės pozicija atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta (CPK 12, 178 ,185 straipsniai).
34. Antra, Sutarties 2.3 punkte suteiktą 5 000 Eur prekinio kredito limitą ieškovė turėjo/turi teisę savo nuožiūra bet kada nedelsdama, nenurodydama priežasčių vienašališkai atšaukti ir/ar jį sumažinti (Sutarties 2.4.1 ir 2.4.2 punktai); be to, remiantis Sutarties 2.5 punktu, atsakovė turėjo/turi teisę bet kada savo nuožiūra padidinti pirkėjui suteikto prekinio kredito limito dydį arba vėl suteikti atšauktą prekinio kredito limitą, arba pratęsti apmokėjimo už prekes terminą. Taigi, šios nuostatos aiškiai nustato ieškovės teises vienašališkai atlikti nurodytus veiksmus, t. y. neinicijuojant Sutarties pakeitimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškovė, iš pradžių atšaukusi atsakovei prekinio kredito limitą (dėl atsakovės netinkamo įsipareigojimų vykdymo), o 2024 m. liepos 10 d. raštu nustatydama jį iš naujo (ir didesnio dydžio), nepažeidė Sutarties nuostatų, elgėsi pagrįstai ir teisėtai, todėl atsakovės deklaratyvūs atsikirtimai šioje dalyje taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, vertintini tik kaip atsakovės gynybinė pozicija.
Žemesnės instancijos teismas
35. Be to, teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad prekinio kredito limitas yra skirtas pardavėjo (ieškovės) turtinių interesų apsaugai, suteikiant jam teisę neišduoti atsakovei (pirkėjui) prekių, viršijus sutartą neapmokėtų prekių kredito limitą, tačiau neapmokėtų prekių kredito limito, numatyto Sutartyje ir vėlesniuose papildomuose susitarimuose, viršijimas nepaneigia pirkėjo (atsakovės) pareigos atsiskaityti už perduotas prekes (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-584-407/2015). Tuo labiau, nagrinėjamu atveju atsakovei 2024 m. liepos 10 d. raštu nustatytas 25 000 Eur prekinio kredito limitas nebuvo viršytas, nes atsakovei be išankstinio apmokėjimo buvo perduota prekių už mažesnę sumą.
36. Taip pat atmestinas atsakovės atsikirtimas, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie minėtą ieškovės 2024 m. liepos 10 d. raštą, kadangi iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog nurodytas raštas atsakovei 2024 m. liepos 16 d. buvo išsiųstas el. pašto adresu tinkasas@gmail.com, iš kurio atsakovė 2024 m. birželio 25 d. siuntė ieškovei savo finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl laikytina, jog atsakovė apie šį raštą, kuriuo jai pakartotinai nustatytas prekinio kredito limitas, informuota tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
37. Kaip minėta, atsakovė, nesutikdama su ieškovės ieškiniu, nurodė, jog prašomos priteisti netesybos yra neproporcingai didelės, ir atitinkamai prašė jas sumažinti iki 0,03 proc./d.
38. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose apibrėžtos ir teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-63-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).
40. Aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
41. Be to, kasacinis teismas savo išaiškinimuose yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas. Vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-401/2008; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).
42. Nagrinėjamu atveju abi sutarties šalys – ieškovė ir atsakovė, yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, taigi galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, t. y. šiuo atveju Sutartyje sutarusios būtent dėl 0,3 proc./d. delspinigių dydžio dar 2016 m. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė per visą Sutarties vykdymo laikotarpį būtų kreipusis į ieškovę dėl minėto delspinigių dydžio sumažinimo ar pan. Be to, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė gera valia jau sumažino minėtą delspinigių normą iki 0,15 proc./d., t. y. per pusę nuo Sutartyje numatyto dydžio; byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė ilgą laiką nevykdo savo įsipareigojimų (faktiškai nuo 2024 m. spalio mėn.); po ieškovės kreipimosi į teismą nesumažino savo įsiskolinimo. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė jokio pagrindo mažinti ieškovės prašomus priteisti delspinigius, kurių dydis, teismo vertinimu, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 473,72 Eur dydžio delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
43. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (13 882,38 Eur (11 408,66 Eur + 2 473,72 Eur)) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
44. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ieškovei UAB „Kesko Senukai Lithuania“ grąžintina 75 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimų dalį, dėl kurių byla buvo nutraukta (ieškovei pateikus atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dalies), t. y. 9 Eur (12 Eur x 75 proc.), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi šiuo teismo sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
46. Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 1 343,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 315 Eur (312 Eur mokėtinas žyminis mokestis ir 3 Eur negrąžinta žyminio mokesčio dalis už dalies reikalavimų atsisakymą) žyminis mokestis ir 1 028,50 Eur teisinės pagalbos išlaidos.
47. Atsakovė nurodė patyrusi 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą, pasitelkiant teisines paslaugas teikiantį teisininką.
48. Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.
49. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 343,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovei patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
50. Be to, teismas papildomai pažymi, kad pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687).
51. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo surašymą, kurias patyrė pasitelkusi individualią veiklą vykdantį fizinį asmenį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą. Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniui atstovautų teisinių paslaugų įmonė ar fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą. Taigi įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovei teisines paslaugas teikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, bet privatus fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą. Taigi, vadovaujantis CPK 56 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalimi bei nurodyta kasacinio teismo praktika, atsakovės prašymas atlyginti 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas atmestinas ir šiuo pagrindu.
52. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tinkasas“ dėl skolos priteisimo tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“, j. a. k. 126227180, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“, j. a. k. 234376520, 11 408,66 Eur (vienuolika tūkstančių keturis šimtus aštuonis eurus 66 ct) skolos, 2 473,72 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus 72 ct) delspinigių, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (13 882,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 343,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“, j. a. k. 234376520, 9 Eur (devynių eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėto 2025 m. kovo 11 d. mokėjimo nurodymu advokato Irmanto Balsio, mokėjimo užduoties kodas ZO10553.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.