Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

2023-02-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-25-1095/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-02-02
Bylos Nr.
II-25-1095/2023
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00010-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Neringa Girnytė (pirm.)
Institucija
Panevėžio miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-25-1095/2023Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00010-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.1; 15.5; 21.10.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. vasario 2 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė,sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,dalyvaujant skundą padavusiam S. M.,Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovui A. V.,vertėjai Aušrai Ismailovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. M., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 4 d. sprendimo pareikšti žodinę pastabą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2023 m. sausio 4 d. raštu informavo S. M., kad jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 12 straipsnio 1 dalimi, pareikšta žodinė pastaba, nepradedant administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2022 m. gruodžio 12 d. 16.00 val. valant namo kiemą nuo sniego, dalis sniego buvo metama į (duomenys neskelbtini).

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2023 m. sausio 16 d. gautas S. M. skundas dėl Administracijos jam pareikštos žodinės pastabos. Skunde nurodoma, kad priimant nutarimą vadovautasi melaginga, o gal ir nesama informacija, kadangi S. M. nebuvo apklaustas ir jam neleista pateikti bei susipažinti su tyrimo medžiaga. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad (duomenys neskelbtini). nebuvo valyta nuo sniego, nepateikta tarnybų pažyma, kada buvo valyta (duomenys neskelbtini). Valant namo kiemą nuo sniego dalis sniego akivaizdžiai ar piktybiškai nebuvo metama į (duomenys neskelbtini). Nesant administracinio nusižengimo, prašoma panaikinti nutarimą.

Atsiliepimas

Administracijos atsiliepime į skundą prašoma palikti Administracijos 2023 m. sausio 4 d. sprendimą nepakeistą ir S. M. skundo netenkinti. Administracijoje gauti duomenys patvirtinta S. M. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti. Skunde S. M. iš esmės neginčija paties nusižengimo padarymo fakto, jis tik nesutinka, kad jo tokie veiksmai buvo vertinti kaip administracinis nusižengimas. Pateiktose kartu su pranešimu nuotraukose matyti, kad gatvės važiuojamoji dalis yra padengta sniegu. Vaizdo medžiagoje matyti, kad asmuo valo sniegą su sniego valytuvu, iš kurio sniegas krinta ant gatvės važiuojamosios dalies. Nuotraukos ir vaizdo medžiaga patvirtina, kad S. M. 2022 m. gruodžio 12 d. 16 val. valė sniegą, kurio dalis buvo sumesta ant gatvės. S. M. turėjo teisę valyti sniegą savo kieme ir įvažiavime į kiemą, tačiau Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, patvirtintos Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-159, draudžia tokį nuvalytą sniegą mesti ant gatvės važiuojamosios dalies (kas akivaizdžiai yra matoma vaizdo medžiagoje), nepriklausomai nuo to, ar gatvės yra nuvalyta ar nenuvalyta, todėl tokie veiksmai įvertinti kaip administracinis nusižengimas. Administracija, įvertinusi pateiktame pranešime, nuotraukose ir vaizdo medžiagoje esančius duomenis, nusprendė S. M. skirti žodinę pastabą, apie kurios skyrimą jis buvo informuotas raštu. Nusprendus skirti žodinę pastabą, administracinio nusižengimo teisena nepradėta, todėl nebuvo atliekami jokie tyrimo veiksmai, įskaitant ir S. M. apklausa. Pareiškėjas kreipėsi į teismą esant tokiai teisinei situacijai, kai administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta ir Administracija nepriėmė jokio nutarimo, kadangi S. M. skyrė žodinę pastabą, nes jo padaryta veika pripažinta mažai pavojinga. ANK nuostatos nenumato teisinio pagrindo teismui teikti skundą dėl žodinės pastabos. S. M. skirta žodinė pastaba nėra administracinė nuobauda ANK 23 straipsnio prasme. ANK XXXIV skyriaus nuostatos nustato sąlygas ir tvarką tik dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimo pirmosios instancijos teismui. Kaip minėta, S. M. atžvilgiu nebuvo pradėta ir atliekama teisena bei nebuvo priimtas nutarimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje S. M. prašė skundą tenkinti ir nurodė, kad daug metų ir daug žmonių nuvalytą sniegą meta į savivaldybės teritoriją. Nesijaučia padaręs administracinio nusižengimo. Tyčia tikrai nemetė sniego ant kelio, gal kiek buvo nukrypę, bet iš jo daryto pusvalandžio vaizdo įrašo matyti, kad kelias buvo nuvalytas. Su juo iki pastabos pareiškimo niekas dėl sniego metimo nebendravo. Nesupranta, kaip galėjo R. M. pateikti skundą, nes jo, kiek jis žino, tuo metu gal net namuose nebuvo, o jį filmavo ar fotografavo moteris, su kuria vyksta konfliktai. Dabar bijo kasti sniegą.

Teismo posėdyje Administracijos atstovas prašė skundo netenkinti, nurodydamas, kad jiems pakako gautų duomenų įsitikinti, kad buvo padarytas pažeidimas, nes sniegas buvo metamas į važiuojamąją kelio dalį, be to, neleidžiama sniego mesti ir į valstybinę žemę. S. M. pateiktose nuorodose esančiuose vaizdo įrašuose taip pat matyti, kad sniegas buvo metamas į kelią. Tai, ar gatvė buvo prieš tai valyta, neturi reikšmės. Kadangi tyrimas nebuvo atliekamas, tai su S. M. iki žodinės pastabos pareiškimo nebuvo bendrauta. Administracijos sprendimas turėtų būti paliktas galioti, nes kitu atveju turėtų atlikti tyrimą ir skirti nuobaudą S. M., o taip būtų pasunkinta jo padėtis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju S. M. apylinkės teismui apskundė Administracijos jam už mažai pavojingą veiką pagal ANK 12 straipsnio nuostatas pareikštą žodinę pastabą. Teismas, atsakydamas į Administracijos atsiliepime į skundą išdėstytą argumentą, kad ANK nuostatos nenumato teisinio pagrindo teismui teikti skundą dėl žodinės pastabos, sutinka su atsiliepime į skundą išdėstyta pozicija, jog ANK XXXIV skyriuje yra nustatytos taisyklės dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimo pirmosios instancijos teismui. Iš tikrųjų konkrečių taisyklių, ar ir kaip gali būti skundžiama pagal ANK 12 straipsnio nuostatas asmeniui pareikšta žodinė pastaba, ANK nenustatyta, tačiau tai nereiškia, kad toks skundas neturėtų būti nagrinėjamas. Administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. A-987 3 punkte įtvirtinta, kad už padarytą mažai pavojingu laikomą administracinį nusižengimą asmeniui pareikšta žodinė pastaba pažymima Administracinių nusižengimų registre. Viena iš žodinės pastabos pareiškimo sąlygų yra ta, kad asmuo padarė tos pačios rūšies administracinį nusižengimą pirmą kartą per metus ir jam nebuvo taikyta žodinė pastaba. Tai reiškia, kad nors žodinė pastaba nėra administracinė nuobauda ANK 23 straipsnio normos prasme, tačiau ji tam tikras teisines pasekmes asmeniui sukelia ir turi įtakos asmens teisinei padėčiai, nes jis pripažįstamas padaręs administracinių nusižengimų požymių turinčią veiką, nors ir mažai pavojingą, užkertamas kelias antrą kartą per metus taikyti žodinę pastabą už tos pačios rūšies administracinį nusižengimą. Taigi žodinės pastabos juridinė galia nėra bereikšmė. Tokia administracinės atsakomybės priemonė skiriama, be kita ko, tik kaltam ir kaltę pripažįstančiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Taigi asmuo, kuriam pareikšta žodinė pastaba, turi turėti realią galimybę įrodinėti, kad jis iš viso nepadarė administracinių nusižengimų požymių turinčios veikos ar kad dėl kitų priežasčių žodinė pastaba jam pareikšta nesant tam pagrindo. Teismų praktikoje asmenų skundai dėl jiems pareikštų žodinių pastabų yra priimami ir nagrinėjami (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-414-211/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-7-361/2019). Tai atitinka asmens teisę turėti galimybę apskųsti jam nepalankų sprendimą, nes pareiškus asmeniui žodinę pastabą administracinio nusižengimo teisena nepradedama ir joks nutarimas ar kitas procesinis sprendimas, kurį asmuo galėtų skųsti, nebepriimamas. Dėl to teismas priėmė S. M. skundą ir spręs, ar buvo teisės aktuose nustatyti pagrindai ir sąlygos pareikšti jam žodinę pastabą.

Pagal ANK 12 straipsnio 1 dalį, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į skundą, šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos ir asmeniui, padariusiam ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinio nusižengimo požymius turinčią veiką. Tačiau ANK 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kriterijus, kuriais vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai. Administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. A-987 1 punkte nustatyta, kad administracinis nusižengimas gali būti laikomas mažai pavojingu, kai administracinio nusižengimo požymių turinti veika atitinka visus šiuos kriterijus: 1.1. asmuo padarė tos pačios rūšies administracinį nusižengimą pirmą kartą per metus ir jam nebuvo taikyta žodinė pastaba; 1.2. administraciniu nusižengimu nėra padaryta turtinė žala arba ją padaręs asmuo iš karto po nusižengimo savo noru atlyginio nuostolius ar pašalino padarytą žalą; 1.3. nėra gauta nukentėjusio asmens skundo dėl administraciniu nusižengimu pažeistų jo teisių ir teisėtų interesų; 1.4. administracinis nusižengimas nesukėlė visuomenės, vietos bendruomenės nepasitenkinimo; 1.5. veikoje nėra nustatyta administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių; 1.6. padarytas nusižengimas turi tik vieno administracinio nusižengimo požymių; 1.7. kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Taigi ANK 12 straipsnio nuostatos netaikomos, jei asmuo neatitinka bent vieno iš Administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. A-987 1 punkte nustatytų kriterijų.

Teismai yra ne kartą konstatavę, kad nėra pagrindo taikyti asmeniui ANK 12 straipsnio nuostatų, jeigu jis neatitinka vieno iš institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovų nustatytų kriterijų, kuriais vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu,– neprisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-199-317/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-7-361/2019; Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-512-245/2018).

Šiuo atveju matyti, kad sprendimas skirti S. M. žodinę pastabą buvo priimtas Administracijoje gavus duomenis, kurie buvo įvertinti kaip pakankami tvirtinti, kad S. M. padarė ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes valė sniegą su sniego valytuvu, iš kurio sniegas krito ant gatvės važiuojamosios dalies, nors Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-159, 21.23 papunktis asmenims draudžia sniegą ir ledą nuo šaligatvių, pėsčiųjų takų ir kt. mesti į važiuojamąją kelio dalį. Tai, kas užfiksavo ir kas pranešė Administracijai apie galimą administracinį nusižengimą, nėra teisiškai reikšminga, nes bet kuris asmuo gali fiksuoti ir pranešti kompetentingoms institucijoms apie viešoje vietoje galimai daromus teisės pažeidimus (ANK 590 straipsnio 2 dalis).

Nėra ginčo dėl to, kad S. M. turėjo ir turi teisę valyti sniegą savo kieme ir įvažiavime į kiemą, tačiau sniego dalis iš sniego valymo aparato buvo metama į važiuojamąją kelio dalį, taip pažeidžiant Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-159, 21.23 papunkčio reikalavimus. Iš vaizdo įrašų matyti, kad sniegas buvo metamas, be kita ko, ir į važiuojamąją kelio dalį, o tuo metu keliu vyko eismas. Sniego metimas iš teritorijų į važiuojamąją kelio dalį kelia pavojų eismo saugumui. Tai, ar kelias prieš metant sniegą į jį buvo nuvalytas specialiųjų tarnybų, ir tai, kad valymo metu ne visas, o tik dalis sniego pateko į važiuojamąją kelio dalį, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl asmens veiksmų (ne)teisėtumo. Tai, kad daug kartų iki tol taip buvo daroma ar kad ir kiti asmenys tokiu pat būdu valo sniegą, nei paneigia, nei patvirtina administracinio nusižengimo sudėties egzistavimą šiuo atveju. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl konkretaus 2022 m. gruodžio 12 d. įvykio (dėl sniego metimo į važiuojamąją kelio dalį) ir kitų asmenų veiksmai ar paties S. M. ankstesnis elgesys neturi įtakos nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą, kurioje tiriamas tik šis atvejis. Dėl sniego metimo ne ant važiuojamosios dalies, o į savivaldybei ar valstybei priklausančią teritoriją, teismas taip pat nepasisako, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Iki S. M. pareiškiant žodinę pastabą su pačiu S. M. bendrauta nebuvo, taigi jo pozicija, ar jis prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą, ar nuoširdžiai gailisi, ar padės jį išaiškinti, nebuvo žinoma. Nors atsiliepime į skundą teigiama, kad skunde S. M. iš esmės neginčija paties nusižengimo padarymo fakto, jis tik nesutinka, jog jo tokie veiksmai buvo vertinti kaip administracinis nusižengimas, tačiau iš tikrųjų iš skundo turinio ir S. M. teisme duotų paaiškinimų matyti, jog jis teigia tapęs pažeidėju, nors jaučiasi nieko nepažeidęs, kad nėra administracinio nusižengimo veikos, kad valant namo kiemą nuo sniego dalis sniego akivaizdžiai ar piktybiškai nebuvo metama į (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, kad S. M. neprisipažino ir neprisipažįsta padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje.

Esant tokiai situacijai, Administracijos sprendimas pareikšti S. M. žodinę pastabą yra neteisėtas, nes neatitinka Administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. A-987 1 punkte išvardytų kriterijų visumos (neegzistuoja 1.7 papunktyje įtvirtintas kriterijus) ir tuo aspektu S. M. teisės yra neleistinai suvaržytos. Nors, kaip minėta, žodinė pastaba nėra administracinė nuobauda ANK 23 straipsnio normos prasme, tačiau tokia priemonė gali būti parinkta turinčio teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną pareigūno iniciatyva, prieš tai atlikus įvykio situacijos aplinkybių tyrimą, be kita ko, išsiaiškinus asmens kaltės pripažinimo klausimą ir kitų Administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. A-987 1 punkte nustatytų kriterijų, reikšmingų ginčo priemonės taikymui, egzistavimo aplinkybes. Administracija nagrinėjamu atveju išdėstytų reikalavimų nesilaikė, priėmė nepagrįstą, skubotą sprendimą, t. y. pareiškė žodinę pastabą kaltės nepripažįstančiam asmeniui net neišsiaiškinusi, ar egzistuoja Administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. A-987 1 punkte nustatytų kriterijų visuma.

ANK 566 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais. Pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde (ANK 642 straipsnio 2 dalis). Kadangi byla nagrinėjama pagal paties S. M. skundą, dėl išvardytų motyvų, susijusių su žodinės pastabos pareiškimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, be to, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, susijusį su draudimu pabloginti skundą padavusio asmens padėtį, Administracijos sprendimas pareikšti S. M. žodinę pastabą naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Toks sprendimas atitinka teismų praktiką, suformuotą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-7-361/2019.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

S. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 4 d. sprendimu S. M. pareikštą žodinę pastabą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė