- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-21
- Bylos Nr.
- AN2-414-211/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02514-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pareiškėjas
- G. Č.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo G. Č. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2019 m. balandžio 25 d. nutarimu (ROIK: 18090585821) nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta E. P. – P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalį. Nutarime konstatuota, kad E. P. – P., laikydama neaptvertoje teritorijoje palaidą šunį, nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 30-2001 „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 21 punkto reikalavimų, numatančių, kad neaptvertose žemės valdose, į kurias galima laisvai patekti, šunys turi būti laikomi uždaryti voljeruose ar pririšti. Tokiais savo veiksmais E. P. – P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje, tačiau, vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, E. P. – P. padaryta veika pripažinta mažai pavojinga, jai pareikšta žodinė pastaba.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl minėto nutarimo, kuriuo jis prašė E. P.-P. už jos padarytą nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje, skirti 75 eurų baudą, skundą atmetė, palikdama Institucijos nutarimą nepakeistą. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nutarimas buvo priimtas surinkus pakankamai patikimų duomenų, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, pagrįstai buvo pripažinta, kad E. P.-P. padarytas nusižengimas yra mažai pavojingas, nutraukta administracinio nusižengimo teisena ir E. P.-P. pareikšta žodinė pastaba.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį; pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 25 d. nutarimą ir skirti E. P.-P. už ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinę nuobaudą – 75 eurų baudą. Pareiškėjas nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais, kad esą E. P.-P. padėjo išaiškinti padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Teigia, kad tą aplinkybę, jog šuo laikomas neaptvertoje teritorijoje palaidas, t.y. pažeidžiant taisyklių reikalavimus, nurodė pats pareiškėjas, pateikdamas policijai pranešimą, o vėliau ir paaiškinimus. Tuo tarpu E. P.-P. dėl administracinio nusižengimo jokių bylai reikšmingų duomenų nepateikė, paaiškinimus policijai davė tik priversta objektyvių aplinkybių ir akivaizdžiai tikėdamasi sau palankaus sprendimo. Pareiškėjo manymu, E. P.-P. savo kaltės nematė, demonstravo priešiškumą pareiškėjui, kaltino pastarąjį nebūtais dalykais, nieko nepaaiškino nei Institucijai, nei teismui dėl aplinkybių, kuomet pareiškėją tą pačią dieną jos palaidas šuo užpuolė antrą kartą. Skunde nurodoma, kad faktas, jog šuo užpuolė pareiškėją, buvo nustatytas paties pareiškėjo ir liudytojo V. J. paaiškinimais. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad E. P.-P. atliko kokius nors veiksmus, kurie padėjo išaiškinti jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad E. P.-P. pateikė augintinio kilmės dokumentus ir vakcinavimo nuo pasiutligės pažymą, negali būti traktuojami kaip veiksmai, kurie padėjo išsiaiškinti nusižengimą, kadangi, pasak pareiškėjo, taip ji siekė sumenkinti padarytą nusižengimą. O ir teismo motyvai, kad E. P.-P. nebuvo bausta už tokio paties pobūdžio nusižengimą, taip pat kad pažeidimas nesukėlė pareiškėjui ilgalaikių neigiamų pasekmių nėra svarbūs sprendžiant atsakomybės klausimą pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. Tokiu būdu, apelianto teigimu, byloje nesant duomenų, kad E. P.-P. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, o taip pat padėjo jį išaiškinti, Institucijos ir teismo sprendimai taikyti ANK 12 straipsnio nuostatas neatitinka teisės aktuose nustatytų mažai pavojingos veikos kriterijų visumos.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir G. Č. apeliacinio skundo netenkinti. Teigia nesutinkantys su skundu, kadangi jame nurodyti argumentai nepagrįsti. Pasak Institucijos, pagal ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatas, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taip pat Institucija nurodo manantys, kad nėra pagrindo išvadai, kad nepaskyrus E. P.-P. piniginės baudos nebus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti administracinės nuobaudos tikslai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde nesutinkama su nusižengimo pripažinimu mažareikšmiu ir tuo pagrindu teisenos E. P.-P. nutraukimu. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde – atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl ANK 12 straipsnio taikymo šioje administracinio nusižengimo byloje.
6. Vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalimi, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šioje įstatymo nuostatoje numatyti nusižengimai, kuriuos padarius asmeniui gali būti taikomos ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ANK 12 straipsnio 1 dalyje įvardinti nusižengimai savaime nėra mažareikšmiai, įstatymas tiesiog numato galimybę juos tokiais pripažinti. Kriterijus, kuriais vadovaujantis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai (ANK 12 straipsnio 2 dalis). nagrinėjamu atveju tiek Institucija, tiek teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 5-V-1102 įtvirtintais kriterijais, kuomet nusižengimai gali būti laikomi mažai pavojingais. Vienas iš šių kriterijų – kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti.
7. Kaip matyti iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos, E. P.-P. iš esmės savo kaltės dėl to, kad jos Jorkšyro Terjero veislės šuo kieme buvo palaidas, neneigė. Įvardijo tik nemačiusi visų įvykio aplinkybių, tačiau išgirdusi šuns lojimą, po to cypimą ir savo šunį pamačiusi gulintį kitoje kelio pusėje. Tyrimo metu nebuvo užfiksuota, kad E. P.-P. būtų vengusi bendradarbiauti su pareigūnais, atsisakiusi duoti paaiškinimus dėl įvykio. Pareigūnams pareikalavus, pateikė augintinio kilmės dokumentus, vakcinavimo nuo pasiutligės pažymą, Jorkšyro Terjero veislės šuns aprašymą, įvardijo galimus liudytojus. Tokiu būdu, priešingai, nei teigiama skunde, šios aplinkybės pagrįstai buvo pripažintos kaip padėjimas išaiškinti nusižengimą.
8. Taip pat byloje nustatyta, kad pats pareiškėjas teismui nurodė daugiau jokio kontakto nei su pačia E. P.-P., nei su jos augintiniu neturėjęs, kas leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, jog jokių tolesnių ir/ar ilgalaikių neigiamų pasekmių E. P.-P. pažeidimas nesukėlė, nusižengimu nebuvo padaryta turtinė žala, pareiškėjas nei anksčiau nagrinėjant bylą, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kad dėl patirto streso ar kitokių nepatogumų kreipėsi į gydymo įstaigą, bandymas įkasti nepatvirtintas jokiais duomenimis, taip pat nenustatyta E. P.-P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atitinkamai pastarosios nusižengimas pagrįstai buvo įvertintas kaip mažo pavojingumo bei pritaikytos ANK 12 straipsnio nuostatos.
9. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų argumentų, kurie galėtų paneigti aukščiau nurodytas Institucijos ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Tokiu būdu pagrįstai administracinio nusižengimo teisena E. P.-P. nutraukta.
10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties ir Institucijos 2019 m. balandžio 25 d. nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjo G. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.