Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutarties R. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2019 m. spalio 17 d. nutarimu R. P. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 eurų bauda už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 28 d. 08.20 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje yra draudžiama vedžioti šunis, vedžiojo šunį, tuo pažeidė 2015 m. liepos 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2094 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių (toliau – Taisyklės) 90.16. punktą, kuriame numatyta, jog šios taisyklės draudžia vedžioti gyvūnus (išskyrus šunis vedlius) masinio žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse ir vietose, pažymėtose ženklu ,,Vedžioti šunis draudžiama“ (25 cm skersmens skritulys, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas, su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į dešinę ženklo dalį).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. R. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. P., nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, todėl prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

8. ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

9. Administracinė nuobauda pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį R. P. paskirta už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 28 d. 08.20 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje yra draudžiama vedžioti šunis, vedžiojo šunį, tuo pažeidė 2015 m. liepos 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2094 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 90.16 punktą.

10. Taisyklių 90.16 punkte nurodyta, jog šios taisyklės draudžia vedžioti gyvūnus (išskyrus šunis vedlius) masinio žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse ir vietose, pažymėtose ženklu ,,Vedžioti šunis draudžiama“ (25 cm skersmens skritulys, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas, su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į dešinę ženklo dalį).

11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, pripažįsta kad R. P. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, kadangi jo veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai bei nenustatyta jo administracinę atsakomybę šalinančių aplinkybių.

12. Kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, byloje surinktais įrodymais – fotonuotrauka bei teisme apklaustų liudytojų L. L., D. T., M. P. parodymais, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) teritorijoje yra įrengti Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisykles, patvirtintas 2015 m. liepos 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, atitinkantys ženklai „Vedžioti šunis draudžiama“. Taigi, sutinkamai su Taisyklių 90.16 punktu, šioje teritorijoje vedžioti gyvūnus (išskyrus šunis vedlius) yra draudžiama. Faktinė aplinkybė, kad R. P. 2019 m. rugpjūčio 28 d. 08.20 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), vedžiojo šunį, šioje byloje neginčijama. Apeliantas taip pat neneigia, jog ženklai „Vedžioti šunis draudžiama“ nurodytoje vietoje buvo įrengti jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu. Taigi, akivaizdu, jog R. P. veiksmais – šunio vedžiojimu vietoje, kuri pažymėta ženklu „Vedžioti šunis draudžiama“, buvo pažeistas Taisyklių 90.16 punktas, už kurio pažeidimą atsakomybė numatyta ANK 346 straipsnio 1 dalyje.

13. Nors sutiktina su apeliantu, jog tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek nagrinėjant jo skundą dėl Institucijos priimto nutarimo pirmosios instancijos teisme, į bylą nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ženklai „Vedžioti šunis draudžiama“ (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvo įrengti teisėtai, tačiau, aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, tai nepaneigia R. P. atsakomybės pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. Darydamas tokią išvadą, apygardos teismas remiasi teismų praktika bylose, kuriose asmenys buvo nubausti už kelio ženklų nesilaikymą. Tokio pobūdžio bylose teismai yra aiškiai pasisakę, kad administracinio nusižengimo/administracinio teisės pažeidimo bylose kelio ženklų teisėtumo klausimai nenagrinėjami; kelių eismo dalyviai privalo laikytis kelių ženklinimo, o jei kyla klausimų ar abejonių dėl ženklų įrengimo teisėtumo, turi būti kreipiamasi į kompetentingas institucijas. Taigi, kelio ženklai galioja, kol jų teisėtumas nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. N-575-4616/2010, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-131-462/2018). Nors ženklas „Vedžioti šunis draudžiama“ nėra kelio ženklas, tačiau apygardos teismas, kaip bendrosios kompetencijos teismas, neturi jokio juridinio pagrindo tikrinti jo teisėtumo. Tokios pačios teisės neturi ir administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios ir bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos – policijos – pareigūnai, ar skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo išnagrinėjęs apylinkės teismas. Todėl daroma išvada, jog, analogiškai, kaip ir bylose dėl kelio ženklų nesilaikymo, šioje byloje ženklų „Vedžioti šunis draudžiama“, įrengtų (duomenys neskelbtini) (biudžetinės įstaigos, t. y. viešojo juridinio asmens, įgyvendinančio valstybės funkcijas) administracijos iniciatyva, teisėtumo patikrinimas, konstatuojant Taisyklių 90.16 punkto pažeidimą, nėra būtinas. Kadangi byloje nėra duomenų, kad ženklai, draudžiantys vedžioti šunis (duomenys neskelbtini) teritorijoje, įstatymų nustatyta tvarka būtų pripažinti neteisėtai įrengtais, sprendžiama, jog R. P., vedžiodamas šunį šioje teritorijoje, privalėjo jų laikytis, o to nepadaręs, pažeidė Taisyklių 90.16 punktą, dėl ko buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.

14. Apygardos teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog administracinė atsakomybė R. P. šiuo atveju neturėtų būti taikoma ir dėl to, kad einant nuo jo namų link (duomenys neskelbtini) teritorijos pro požeminę perėją, aptariamas ženklas stovi dešinėje pusėje ir einant teisiai, o ne lipant laiptais, jo nesimato. Visų pirma pažymėtina, jog teisės aktai nenumato tokių ženklų įrengimo vietos. Žinoma, jie turi būti įrengti taip, kad būtų gerai matomi, tačiau šiuo atveju R. P. teiginys, jog ženklo „Vedžioti šunis draudžiama“, einant link (duomenys neskelbtini) teritorijos pro požeminę perėją, yra neįmanoma pastebėti, yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Be to, iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog 2018 m. kovo 14 d. R. P. jau buvo pareikšta žodinė pastaba dėl ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo t. y. už tai, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), jis vedžiojo šunį, kur yra ženklas „Vedžioti šunis draudžiama“. Ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, jog R. P. buvo žinoma apie (duomenys neskelbtini) teritorijoje įrengtus šunis draudžiančius vedžioti ženklus.

15. Kaip nepagrįstas ir neturintis reikšmės pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui atmetamas ir skundo argumentas, kad R. P. veiksmai visiškai atitiko Taisyklių reikalavimus - konkrečiai jų 16 punktą, numatantį, jog gyvūnus rekomenduojama vedžioti gyvūnams vedžioti skirtose aikštelėse, o jei jų nėra - laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose retai žmonių lankomose vietose, kadangi jis šunį vedėsi (duomenys neskelbtini) teritorijos pakraščiais, norėdamas patekti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, į kurią patekimas kitu keliu nėra įmanomas. Kaip jau minėta, šiuo atveju R. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad vedžiojo šunį vietoje, pažymėtoje ženklu „Vedžioti šunis draudžiama“, tuo pažeisdamas Taisyklių 90.16 punktą. Nei skunde minimas Taisyklių 16 punktas, nei koks kitas Taisyklių punktas, nenumato gyvūnus (išskyrus šunis vedlius) vedžiojantiems asmenims išimčių nesilaikyti ženklo „Vedžioti šunis draudžiama“ reikalavimų. Taigi šiuo atveju tos aplinkybės, kad šuo R. P. galimai buvo vedamas (duomenys neskelbtini) teritorijos pakraščiais ir tai buvo daroma tikslu nueiti į parduotuvę, kurios pasiekimas pėsčiomis, nekertant (duomenys neskelbtini) teritorijos, yra neįmanomas, jokios reikšmės jo nubaudimo pagrįstumui pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį neturi.

16. Skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo teisena, pradėta pažeidėjo atžvilgiu pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, turėjo būti nutraukta, kadangi padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika.

17. ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Kaip teisingai nurodoma skunde, šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos ir asmeniui, padariusiam ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinio nusižengimo požymius turinčią veiką. Tačiau pažymėtina, jog minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai. ANK 589 straipsnio 49 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pagal ANK 346 straipsnį pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policijos institucijų pareigūnai. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-1102 patvirtintus kriterijus ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikytinas mažai pavojingu, jeigu: 1) kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (1.1.1 punktas); 2) administraciniu nusižengimu nėra padaryta turtinė žala arba, jei ji padaryta, kaltininkas iš karto po nusižengimo atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą (1.1.2 punktas); 3) nėra ANK 36 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių (1.1.3 punktas). ANK 12 straipsnio nuostatos netaikomos jei asmuo neatitinka bent vieno iš nustatytų kriterijų. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas administracinio nusižengimo tyrimo metu su pažeidimu nesutiko (tai užfiksuota administracinio nusižengimo protokole), ginčijo savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir skųsdamas Institucijos priimtą nutarimą apylinkės teismui, tos pačios pozicijos jis laikosi ir aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde. Taigi akivaizdu, jog šiuo atveju nebuvo ir nėra pagrindo taikyti R. P. atžvilgiu ANK 12 straipsnio nuostatų, kadangi jis neatitinka vieno iš nustatytų kriterijų – neprisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nesigaili.

18. R. P. skunde nurodo ir tai, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant, tačiau skundą nagrinėjantis teismas negali sutikti su tokiu apelianto teiginiu. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog apeliantas davė paaiškinimus ir po paaiškinimu pats pasirašė, taip pat buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei supažindintas su protokolu ir turimomis teisėmis bei pareigomis (prie šios grafos taip pat yra apelianto parašas). Pažymėtina ir tai, jog 2019 m. gruodžio 19 d. bei 2020 m. sausio 28 d. posėdžių, vykusių apylinkės teisme, metu R. P. patvirtino, jog buvo atvykęs į policijos komisariatą, kuriame tiesiogiai bendravo su administracinio nusižengimo tyrimą atlikusia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja L. L., teikė jai paaiškinimus, prašymus, susijusius su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Todėl nėra pagrindo abejoti administracinio nusižengimo protokolo surašymo aplinkybių teisėtumu ar spręsti, jog administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, taip pažeidžiant jo procesines teises.

19. Kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog policijos pareigūnai tinkamai netyrė, nevertino ir neatsižvelgė į R. P. nurodytas aplinkybes, taip pažeisdami ANK 567 straipsnį, įpareigojantį institucijos pareigūną, atliekantį administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės. Grįsdamas tokį skundo argumentą apeliantas iš esmės akcentuoja tik tai, kad policijos pareigūnai netyrė aplinkybių dėl (duomenys neskelbtini) teritorijoje įrengtų ženklų „Vedžioti šunis draudžiama“ teisėtumo, bei tai, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta per trumpą laiko tarpą - 23 minutes. Tačiau, kaip jau konstatuota aukščiau, teismo įsitikinimu, policijos pareigūnai ir neturėjo teisės ir pareigos patikrinti, ar (duomenys neskelbtini) teritorijoje vedžioti šunis draudžiantys ženklai yra įrengti teisėtai ir tinkamai. Tuo tarpu trumpas laiko tarpas, praėjęs nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo, taipogi savaime nepatvirtina, jog bylos aplinkybės buvo ištirtos nevisapusiškai ir (ar) neobjektyviai. Administracinio nusižengimo bylos tyrimas paprastai baigiamas, kai nelieka jokių abejonių, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skiriama nuobauda. Šiuo atveju R. P. neginčijo to, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku vedžiojo šunį (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Taip pat byloje nekilo abejonių, jog minėtoje vietoje yra įrengti šunis (išskyrus šunis vedlius) vedžioti draudžiantys ženkliai. Taigi, esminę reikšmę, įrodinėjant R. P. kaltę pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, turinčios aplinkybės šioje byloje buvo nekvestionuojamos. Todėl visiškai natūralu, jog administracinio nusižengimo bylos tyrimas truko tokį trumpą laiką.

20. 18 bei 19 punktuose išdėstytų išvadų kontekste atitinkamai atmetamas ir skundo argumentas, kad apylinkės teismas neatskleidė šios bylos esmės ir priėmė nepagrįstą nutartį, kadangi neįvertino policijos pareigūnų, tiriant bylos aplinkybes bei surašant administracinio nusižengimo protokolą, padarytų pažeidimų. Nors apylinkės teismas plačiai nepasisakė dėl kiekvieno R. P. skunde ar teismo posėdžio metu išdėstyto argumento, tačiau, apygardos teismo vertimu, byla pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą žemesnės instancijos teisme buvo išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai, į bylos nagrinėjimą kviečiant ir apklausiant ne tik skundo autorių, bet ir liudytojus, išsireikalaujant papildomą medžiagą. Vien tai, jog apeliantas nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta galutine išvada, jog Institucijas priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo padaryti proceso pažeidimai, ar, juo labiau, spręsti, kad teismas buvo šališkas.

21. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.