Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. gynėjo advokato Edmundo Jankaičio apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 150 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas subendrinus apėmimo būdu, T. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į T. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuspręsta įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021 m. spalio 31 d. iki 2022 m. vasario 18 d.

Bausmės pradžią skaičiuojant nuo T. S. faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. S. nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2021 m. spalio 28 d. apie 19 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto su žmona L. S. metu, mažamečių vaikų A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) m., ir H. S., gimusio (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje, tyčia sudavė dešinės rankos delnu vieną smūgį lovoje sėdinčiai L. S. į kairės kojos šlaunį, taip sukeldamas nukentėjusiajai L. S. fizinį skausmą.

1.1. Be to, T. S. nuteistas už tai, kad pasikėsino tenkinti lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią oraliniu būdu, panaudodamas fizinį smurtą ir išžagino sutuoktinę L. S., o būtent: 2021 m. spalio 30 d. apie 16.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu ir lytiškai santykiauti su L. S. prieš jos valią panaudodamas fizinį smurtą, įėjęs į L. S. nuomojamą butą ir išgirdęs jos atsakymą, kad ji parašė pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje, priėjęs prie buto koridoriuje buvusios L. S., tyčia ranka stipriai stumdamas L. S. į krūtinę, nustūmė ją į bute esantį kambarį, kuriame buvo jų bendri mažamečiai vaikai A. S., gimusi (duomenys neskelbtini) m., ir H. S., gimęs (duomenys neskelbtini) m., ko pasėkoje, nuo pastūmimo L. S., krisdama prie lovos ant grindų, atsitrenkė kairės rankos žastu į medinį lovos šoną ir atsikėlusią L. S. dar kartą pastūmė į krūtinę, taip sukeldamas L. S. fizinį skausmą, po to, nukentėjusiajai L. S. siekiant išsikviesti pagalbą telefonu, atėmęs iš jos turėtą mobilaus ryšio telefoną, buto koridoriuje suėmęs už abiejų rankų žastų, stūmė ją į sieną, ko pasėkoje, L. S. atsitrenkdama į sieną, susimušė galvą ir dešinę ranką, sugriebęs už rankų, jas tampė ir tampė už plaukų bei stumdė L. S., dėl ko ji atsitrenkė dešinės rankos žastu į balkono duris, po to ją įstūmė atgal į kambarį, o L. S. šaukiantis pagalbos, priėjęs iš nugaros pusės su sulenkta ranka suėmė jai už kaklo ir pargriovęs ant grindų ranka spaudė jos veidą priekaištaudamas dėl pateikto pareiškimo policijai, o nukentėjusiajai L. S. atsistojus, parvertė ją ant lovos krašto ir rankomis suėmęs už kaklo spausdamas smaugė bei dengė burną, siekdamas ją, besišaukiančią pagalbos, nutildyti, ir suėmęs rankomis už pečių tampė, po ko, L. S. einant į virtuvę, koridoriaus patalpoje, ėmė ją stumdyti, abejomis rankomis pastūmė į krūtinę, dėl ko L. S. praradusi pusiausvyrą atsitrenkė į balkono duris, po to vieną kartą trenkė ranka į galvą (pakaušio srityje), dėl ko L. S. atsitrenkė galva ir dešiniu pečiu į sieną, tampė už plaukų, bei sugriebęs už plaukų, trenkė jos galvą į sieną ir paėmęs už rankos virš alkūnės, jėga nutempė į virtuvę, kur ją stumdė rankomis, ko pasėkoje, L. S. atsitrenkė dešiniu pečiu į virtuvinę spintelę, nugara ir galva į sieną, kairės mentės sritimi į virtuvinę spintelę bei sugriebęs rankomis spaudė jos veidą ir kaklą bei laikydamas suspaustą jos veidą, trenkė L. S. galvą į sieną ir uždaręs virtuvės duris, jėga pargriovė ją ant grindų ant nugaros ir apžergęs L. S. atsisėdo ant jos, taip ją prispausdamas ir rankomis spaudinėjo veidą, tampė už plaukų, o kai nukentėjusioji bandė šauktis pagalbos, rankomis sugriebė jai už kaklo ir burnos, bei sugriebęs už plaukų, trankė jos galvą į grindis ne mažiau kaip du kartus, po ko rankomis ėmė liesti L. S. krūtinės srityje, kišo ranką po rūbais ir L. S. bandant išsilaisvinti, muistantis, spurdant ir priešinantis, keliais prispaudė prie grindų abiejų jos rankų riešus, suplėšė vilkėtus megztinį ir liemenėlę, o prašant nustoti ir šaukiantis pagalbos, ties kiekvienu šaukimu vis stipriau smaugė, rankomis užčiaupdavo burną, bei sakydamas: „ar durna esi, ko čia šauki“, neleido kalbėti ir šaukti, taip atimdamas galimybę priešintis, po ko prisislinkęs arčiau nukentėjusiosios L. S. veido, o keliais prispaudęs jos rankas žastų srityje, atsisegęs vilkėtas kelnes, išsitraukė savo lytinį organą ir juo braukė per veidą liepdamas prasižioti, tačiau nukentėjusiajai atsisakius išsižioti, suėmė jai už veido ir spaudė skruostus, kad prasižiotų ir jis galėtų įkišti savo lytinį organą į nukentėjusiosios burną ir taip patenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji L. S. aktyviai priešinosi muistydamasi, kraipydama galvą, buvo sukandusi dantis, dėl ko varpos į jos burną negalėjo įkišti, taip pasikėsino seksualiai išprievartauti nukentėjusiąją L. S..

Be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, po to, kai pasikėsino tenkinti savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja L. S. oraliniu būdu prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent: 2021 m. spalio 30 d. laikotarpyje nuo 16.10 val. iki 18.23 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, laikydamas kojomis prispaudęs nukentėjusiosios L. S. rankas prie grindų ir pasakęs: „nenori taip, gausi duoti kitaip“, jėga ją iš dalies apnuogino, numaudamas po vieną vilkėtų kelnių ir apatinių kelnaičių klešnę, o L. S. bandant priešintis, siekiant ištrūkti ir šaukiantis pagalbos, užčiaupdavo burną, smaugė, pešė plaukus, spaudė veidą, varžė rankų judesius spausdamas rankas keliais ir laikydamas rankomis, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis ir pasinaudojęs nukentėjusiosios L. S. bejėgiška būkle dėl jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto, užgulęs ją savo kūnu, įvedė savo lytinį organą L. S. į makštį ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja L. S. prieš jos valią, iki kol mažametė dukra A. S. įėjo į virtuvės patalpą, tuomet ištraukęs lytinį organą atsisėdo ant L. S. krūtinės, uždaręs virtuvės duris ir nuslinkęs žemyn, vėl įvedė savo lytinį organą L. S. į makštį ir toliau lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja L. S. prieš jos valią.

Be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, po to, kai atliko prievartinį lytinį aktą su nukentėjusiąja L. S. prieš jos valią, 2021 m. spalio 30 d. laikotarpyje nuo 16.10 val. iki 18.23 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), tualete, nukentėjusiajai L. S. sėdint ant unitazo, pasinaudojęs nukentėjusiosios L. S. bejėgiška būkle dėl jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto, rankomis spaudė jos veidą, kad L. S. prasižiotų, kėsindamasis įkišti savo lytinį organą į nukentėjusiosios burną ir taip patenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji L. S. buvo stipriai sukandusi dantis, dėl ko varpos į jos burną negalėjo įkišti, taip pasikėsino seksualiai išprievartauti nukentėjusiąja L. S..

Be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, po to, kai pasikėsino tenkinti savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja L. S. oraliniu būdu prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą ir pasinaudodamas nukentėjusiosios L. S. bejėgiška būkle dėl jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto, 2021 m. spalio 30 d. laikotarpyje nuo 16.10 val. iki 18.23 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini)., tualete, suėmęs nukentėjusiąją L. S. už kairės rankos žasto, pakėlė ją nuo unitazo ir nuvedė atgal į virtuvę, kur uždaręs virtuvės duris, sulenkta ranka suėmęs L. S. už kaklo, pargriovė ją ant grindų, ant nugaros ir pasinaudodamas nukentėjusiosios L. S. bejėgiška būkle dėl jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto, užgulė ją savo kūnu ir įvedė savo lytinį organą L. S. į makštį ir lytiškai santykiavo su L. S. prieš jos valią, tyčia spausdamas rankomis veidą, kaklą, pakeldamas jos galvą už plaukų ir paleisdamas į grindis, taip padarė nukentėjusiajai L. S. poodines kraujosruvas kaklo dešinėje, kaklo kairėje, kairėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje, kairės blauzdos priekiniame - išoriniame paviršiuose, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimus kaklo kairėje, kaklo dešinėje, dešinėje alkūnėje, intraodines kraujosruvas nugaroje, plėštinę žaizdą makšties prieangio srityje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu ją išžagino.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Dėl BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje 150 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

10. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už nepilnamečio asmens išžaginimą. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusio asmens valią, t. y., nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos – arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo poveikio ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2013, 2K-218/2013, 2K-128/2014, 2K-16-895/2016).

11. Pagal BK 150 straipsnio dalį baudžiamas tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2009, 2K-50/2012, 2K-315/2014 ir kt.).

13. Esminis išžaginimo ir seksualinio prievartavimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusio asmens valią ir kaltininkas tą suvokia. Pažymėtina, kad kaltė, jos forma, rūšis negali būti preziumuojami, o turi būti teismų tinkamai nustatyti ir pagrįsti bylos duomenimis. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/(duomenys neskelbtini), 2K-132-942/2021).

14. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė, prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-192/2013).

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, jų visumą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamame nuosprendyje pateiktas išvadas ir motyvus dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje numatyto reglamentavimo. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių kontekste. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai įvertino ne tik nukentėjusiosios parodymus, bet ir visų surinktų duomenų visumą, bei aiškiai nurodė, kodėl nagrinėjamu atveju tiki būtent nukentėjusiosios, o ne nuteistojo nagrinėjant bylą teisme pateikiama įvykių versija. Visapusiškas ir objektyvus bylos įrodymų vertinimas lėmė tai, kad apylinkės teismas padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Pagal teisingai nustatytas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl T. S. atliktų tyčinių išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nukentėjusiosios L. S. atžvilgiu veiksmų.

16. Nuteistasis T. S. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl nukentėjusiosios L. S. išžaginimo ir pasikėsinimo seksualiai prievartauti neigė, tačiau pripažino atėjęs pas nukentėjusiąją į namus ir turėjęs su ja lytinių santykių virtuvėje, tik teigė, jog tai vyko abipusiu sutarimu. Nurodė, jog kai įėjo į butą, L. S. buvo su džinsinėmis ar ne džinsinėmis kelnėmis, juoda maike ar juodu bliuzonėliu. Paprašė padaryti kavos, ji nuėjo į virtuvę, jis nuėjo paskui. Pradėjo ją bučiuoti, ji tuo pačiu atsakė ir prasidėjo meilės išraiška. Juodą maikę ji nusimovė, o liemenuką, atrodo, jis atsegė nugaroje. Tuo metu jos rūbai nebuvo suplyšę. Ir kelnes jai nusmaukė, išrengė nuogai. Jis buvo tik su maike, kelnes nusimovęs. Bučiavo kaklą, galėjo būti „nasosai“, bet jos nesmaugė. Rankų jai nespaudė. Ant krūtinės nebuvo atsisėdęs, nebuvo užlipęs ant jos visai. Tikrai nekišo savo varpos jai į burną. Kai pasimylėjo, ji nuėjo į tualetą. Santykiavimo virtuvėje metu, vaikai nebuvo įėję, tik kažką sakė, buvo prie durų, bet pasakė, kad negalima dabar eiti. Durys buvo uždarytos, nebuvo užrėmęs. Kai išėjo iš jos namų, dar tą patį vakarą ji rašė, kad parašys pareiškimą dėl išprievartavimo. Skambino jai, klausė, kaip suprasti ir ji atrodo užblokavo, kad nebeleido nei paskambinti, nei parašyti, nes norėjo viską išsiaiškinti. Negali paaiškinti, iš kur pas ją atsirado sužalojimai, nes nežino. Ant grindų buvo spermos likučių, tai ji valė šituos. Nežino, kaip suplyšo jos rūbai, neplėšė jų (5 t. b. l. 14-23). Atkreiptinas dėmesys į T. S. tyrimo metu duotus parodymus, kuomet nurodė, kad tik baigus lytinį aktą, ji pradėjo ant jo pykti (3 t. b. l. 70-71).

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo teisme duotus parodymus kitų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, sprendė, kad vadovautis nuteistojo teisiamajame posėdyje duotais parodymais ir laikyti juos patikimai paneigiančiais nuteistojo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo, nėra pagrindo, nurodė išsamius tokio vertinimo motyvus, su kuriais teisėjų kolegija sutinka. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, vienu pagrindinių T. S. kaltės įrodymų pirmosios instancijos teismas pripažino nukentėjusiosios L. S. parodymus, kuriuose, priešingai apelianto teiginiams, esminiai prieštaravimai nebuvo nustatyti ir kurie atitinka kitus bylos įrodymus.

18. Nukentėjusiosios parodymų vertinimui apeliaciniame skunde skiriamas didžiausias dėmesys teigiant, kad jie yra melagingi, tačiau nukentėjusiosios pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje duotų parodymų turinys tokius teiginius paneigia. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji L. S. parodė, kad T. S. turėjo atnešti vaistų, nes vaikas sirgo. Pasibarškino, nepažiūrėjo pro akutę, tiesiog atidarė duris ir jis iš karto įsiveržė į vidų. Tada jis pasiėmė dukrą, ant kelių pasisodino, pakalbėjo truputį su dukra. Paprašė, kad jis išeitų. Tada jis paklausė, ar parašė ant jo pareiškimą. Ir kai pasakė, kad taip, jis dar laikė dukrą rankoje ir tada stūmė ją į kambarį. Kai stūmė į tą kambarį, sūnus stovėjo šalia prie lovos ir ji krito tiesiog prie to sūnaus, atsitrenkė į tą lovą. Tada jis ir ten stumdėsi, buvo parvertęs ant žemės vidury kambario. Po to pasiėmė telefoną ir ėjo link koridoriaus, jis atėmė telefoną. Dar buvo pamiršusi paminėti, kad jis dar ir buto raktus ištraukė, nes ji norėjo pabėgti. Kambaryje norėjo šauktis pagalbos ir jis, parvertęs ant lovos, spaudė gerklę ir užkimšęs burną neleido kviestis pagalbos. Koridoriuje stūmė prie balkono į sieną, sulankstė džiovyklę, nes ten trenkėsi į sieną. Ten buvo iš delno į galvą trenkęs, stumdęs, už plaukų paėmęs, trenkė galvą į sieną. Ir po to nutempė į virtuvę. Ten dar stūmė, atsitrenkė į spintelę, trenkėsi į tokį juodą pufiką su nugara. Po to parvertė ant žemės, priėjęs už galo, paėmęs už kaklo per pečius ir atsisėdo ant krūtinės. Irgi visaip vadino, draskė veidą, paėmęs tiesiog spaudė visą veidą, paėmęs už plaukų draskė galvą. Po to pradėjo lįsti, čiupinėti, kišti savo rankas po drabužiais, neleido jam. Jis paėmė rankas ir spaudė su savo rankomis. Po to kelnes movėsi, išsitraukė savo lytinį organą, bandė prie veido jį kišti, pražiodinti. Suplėšė rūbus. Pradėjo kelnes mauti, užkimšdavo burną. Tada jis tiesiog tenkino savo lytinę aistrą į makštį. Paprašius išleido į tualetą, bet ėjo iš paskos. Sėdėjo ant unitazo, jis nuogas prieš ją stovėjo ir savo lytinį organą prie veido lietė, bandė į burną įkišti. Po to jis vėl parvedė į virtuvę, paėmęs už rankos, vėl paguldė ant grindų. Vėl įėjęs į ją, tai yra savo lytiniu organu į makštį, tenkino lytinę aistrą. Kai pradėjo prašyti, kad išleistų pas vaikus, sako: „Duok bučkį, tada tave paleisiu, galėsi eiti“. Pagalvojo, kad darys taip, kaip jis nori, sutiks su viskuo, kad nieko nedarytų. Sutiko, davė bučkį. Paskui sako: „Dar duok“. Dar davė. Paskui paleido, nuėjo į vonią. Paskui jam kažkas paskambino ir jis išėjo (4 t. b. l. 128-131).

19. Svarbu tai, kad nukentėjusiosios parodymai dėl esminių šiai bylai aplinkybių, turinčių reikšmės T. S. veiksmų kvalifikavimui ir jo kaltei, buvo nuoseklūs ir kategoriški viso proceso metu, t. y., tiek nurodydama aplinkybes protokole-pareiškime, kuriame užfiksuota, kad T. S. pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš ją. Jai nuėjus į buto virtuvę, jis atsekė iš paskos, naudojo fizinį smurtą ir pargriovęs ant virtuvės grindų, nuplėšė rūbus, laikė jos rankas, kad negalėtų priešintis, smaugė ir pradėjo lytinį aktą prieš jos valią. Lytinio akto metu bandė priešintis, tačiau vyras pradėjo stipriau smaugti, o bandant šauktis pagalbos uždengdavo burną, bei bandė pasitenkinti oraliniu būdu (1 t. b. l. 115); tiek apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją (nurodė, kad T. S. ją stumdė, tampė, parvertė, smaugė ranka dengė burną, tempė už plaukų, gulinčiai rankomis draskė jos veidą, suduodavo į grindis, suplėšė jos rūbus, bandė ją pražiodyti rankomis spausdamas burną ir įkišti savo lytinį organą jai į burną, nepavykus to padaryti, numovė jai kelnes ir kelnaites ir prieš jos valią pradėjo tenkinti savo lytinę aistrą) (2 t. b. l. 51-54); tiek ir apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnų (1 t. b. l. 181-183). O be to, jos tyrimo metu duoti parodymai sutapo ir su parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota informacija, kuomet nukentėjusioji L. S. patvirtino duotus parodymus įvykio vietoje (2 t. b. l. 1-30). Pažymėtina ir tai, kad parodymus nukentėjusioji davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukentėjusiosios L. S. parodymus vertinti kaip neobjektyvius ir nepatikimus. Tuo labiau, kad, kaip jau minėta, nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys.

20. Svarbu ir tai, kad byloje nenustatytas nukentėjusiosios siekis apkaltinti T. S., nepaisant tarp šalių vykstančio skyrybų proceso, kaip tai nurodo nuteistasis. Juo labiau pažymint ir tai, kad baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji L. S. nesiekė tyčia pakenkti nuteistajam, o atvirkščiai, vertino jį kaip gerą tėvą ir prašė jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, taip pat nereiškė civilinio ieškinio.

21. Šių duomenų analizė patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi nukentėjusiosios L. S. parodymais kaip teisingais šios bylos duomenų kontekste, juo labiau, kad juos patvirtina ir kiti byloje užfiksuoti duomenys.

23. Apie tai, kad tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo buvo lytinis aktas (išžaginimas), bei tai, kad buvo siekiama lytinę aistrą tenkinti kitu būdu (ant nukentėjusiosios nuoplovos nuo veido rasta sperma) patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad L. S. tamponėlyje su makšties turiniu rasta sperma, atlikus DNR tyrimą, nuoplovoje nuo T. S. lytinės varpos nustatytas mišrus DNR profilis, kuriame galima išskirti dominuojantį vyriškos lyties asmens DNR profilį, kuris sutampa su T. S. DNR profiliu su 99,999999999999999999999993% tikimybe, o DNR priemaiša sutampa su L. S. DNR profiliu su 99,999999999999999999994% tikimybe (2 t. b. l. 182-191).

24. Apie tai, kad ant nukentėjusiosios L. S. kūno buvo smurto žymės patvirtina iš karto po įvykio atvykusių pareigūnų atliktas asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota L. S. kūno apžiūra ir rasta: ant jos kaklo srities kraujosruvos, paraudimai, ant abiejų rankų riešų paraudimai, taip pat ant veido srities, kairiojo skruosto esantis paraudimas, ant kairės pusės mentės kraujosruvos, ant dešinės kaklo pusės dalies du skirtingų ilgių paraudimai, kurie panašūs į įdrėskimus, kairėje kaklo pusėje, viršutinėje dalyje, arčiau smakro trys skirtingų dydžių kraujosruvos, ant riešo srities matosi bendras visos srities paraudimas, ant dilbio du skirtingi įdrėskimai, kurie yra panašaus dydžio, ant kairio riešo srities abiejų pusių bendras paraudimai (2 t. b. l. 67-81). Taip pat apie smurtines žymes, likusias ant nukentėjusiosios kūno patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad L. S. nustatytos poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje, kaklo kairėje, kairėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje, kairės blauzdos priekiniame-išoriniame paviršiuose, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai kaklo kairėje, kaklo dešinėje, dešinėje alkūnėje; intraodinės kraujosruvos nugaroje; plėštinė žaizda makšties prieangio srityje, sužalojimo padarymo galimybė ir užduotyje nurodytu laiku nėra atmetama (2 t. b. l. 154-155).

25. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas daug dėmesio skyrė bylos duomenų analizei ir vertinimui, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, pagrindžiančias objektyviuosius T. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos netinkamai. Be to, kaip minėta, tiesioginė tyčia yra būtinasis nusikaltimų, nurodytų BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis ir turi būti neginčytinai nustatyta kiekvienu atveju asmeniui šias veikas inkriminuojant.

26. Tiesioginė tyčia negali būti preziumuojama ir grindžiama vien tuo faktu, kad buvo atlikti seksualinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusį asmenį, – bylos duomenimis turi būti neginčytinai nustatyta, kad asmuo suvokė, jog seksualinio pobūdžio veiksmus su nukentėjusiuoju asmeniu atlieka prieš šio asmens valią, ir norėjo taip veikti. Nagrinėjamoje byloje šis klausimas taip pat atskleistas. Nuosprendyje nuteistojo psichinis santykis su jo padarytomis veikomis yra tinkamai išanalizuotas ir nustatyta T. S. veiksmuose tiesioginė tyčia, konstatuojant, kad nuteistasis suprato, jog seksualinio pobūdžio veiksmus su nukentėjusiąja atlieka prieš jos valią, su kuo sutinka ir aukštesnysis teismas. Pažymėtina, kad tyčinius nuteistojo veiksmus patvirtina jau nuo pirmos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje atlikti nuteistojo veiksmai, kai siekdamas sulaikyti nukentėjusiąją jis ją laikė, nors pastaroji priešinosi, kas jau nuo to momento rodė jos nenorą artimo kontakto su nuteistuoju, o be to, pats nuteistasis sutiko, kad nuo nukentėjusiosios L. S. išsikraustymo jie neturėjo lytinių santykių.

27. Be to, tai, kad veiksmai buvo prieš nukentėjusiosios valią, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios vilkėti rūbai: juodos spalvos megztinis ir rožinės spalvos moteriška liemenėlė, kuriuos sutuoktinis rankomis suplėšė. Moteriškos liemenėlės galinė dalis yra susegta metalinėmis jungtimis, o priekinė dalis, ties vidurio jungtimi yra suplyšusi. Apžiūrint megztinio priekinę dalį, matoma, kad megztinis užtraukiamas iki pusės, nuo užtrauktuko pabaigos, per vidurinę megztinio dalį matyti, kad jis yra suplėšytas. Apsukus megztinį ir apžiūrint jo užpakalinę dalį, pastebimas ant viršutinės dalies esantis šviesios spalvos sustingęs neaiškios kilmės skystis (1 t. b. l. 127-172).

28. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl T. S. kaltės ir tėra jo ir jo gynėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų ir įvykio aplinkybių interpretacija. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.

29. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad apylinkės teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus dokumentus bei teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl T. S. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje 150 straipsnio 1 dalyje. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tiek tarpusavyje, tiek ir kitų objektyviai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų kontekste. Nagrinėjamoje byloje teismas tinkamai konstatavo, kad T. S. panaudodamas smurtinius veiksmus bei savo fizinę jėgą nukentėjusiosios atžvilgiu, prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą ją išžagindamas, bei savo lytinę aistrą siekė tenkinti kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. savo lytinį organą siekiant įvesti į nukentėjusiosios burną.

Dėl bausmės

30. Tinkamas bausmės paskyrimas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–209/2006, 2K-140/2012).

31. Neteisinga bausme (BPK 328 straipsnio 2 punktas) pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta. Nagrinėjamoje byloje paminėtų aplinkybių nenustatyta, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko bausmių rūšis bei nustatė jų dydžius ir savo išvadas išsamiai argumentavo, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos (BK 149 straipsnio 1 dalis ir 150 straipsnio 1 dalis) yra priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, kurios įtvirtintos BK XXI skyriuje, o vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatomis, už šiame baudžiamojo įstatymo skyriuje numatytus sunkius nusikaltimus nėra galimybės net ir iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Dėl proceso išlaidų

32. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

33. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

34. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi nuteistajam T. S. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas E. Jankaitis. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. gruodžio 22 d. ir 2022 m. gruodžio 28 d. gautos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad už nuteistajam T. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 95 Eur išlaidų.

35. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam T. S. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga apeliacinio skundo nagrinėjimui, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo T. S. gynėjo advokato Edmundo Jankaičio apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo T. S. valstybės naudai 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.