- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-22
- Bylos Nr.
- e2A-250-544/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00289-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- S. Š.
- Ieškovas
- A. T.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-250-544/2020
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1662-1055/2019 pagal ieškovo A. T. (A. T.) ieškinį atsakovui S. Š. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. T. prašė priteisti iš atsakovo S. Š. 889,11 Eur kompensaciją už jo patirtas išlaidas pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bobkatas“ pateiktą 2019 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą SBOB Nr. 2019/0009, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. sausio 17 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi, sudarytoje Utenoje, atsakovas pardavė naudotą automobilį Volvo S80. Ieškovui buvo suteikta galimybė apžiūrėti automobilį ir atlikti kontrolinį važiavimą tik automobilių stovėjimo aikštelėje, kadangi automobilis neturėjo valstybinių numerių ir išvažiuoti iš aikštelės negalėjo. Kontrolinio važiavimo aikštelėje metu automobilis važiavo tinkamai. Pirkimo – pardavimo sutartyje pardavėjas nenurodė jokios informacijos apie mašinos trūkumus. Nupirkus automobilį ir atlikus jo teisinę registraciją, tą pačią dieną grįžtant namo į Vilnių, pastebėjo, kad važiuojant penkta pavara netinkamai funkcionuoja automobilio sankaba – didinant variklio apsukas greitis nedidėja. Apie pastebėtą defektą iš karto telefonu pranešė atsakovui.
3. Nurodė, kad tą pačią dieną grįžus į Vilnių automobilis buvo nugabentas į UAB „Bobkatas“ servisą. Buvo nustatyti defektai, už kurių pašalinimą ieškovas sumokėjo 1 401,72 Eur. Taip pat jam buvo nurodyta, kad aptikti defektai didžiąja dalimi yra užslėpto funkcinio pobūdžio ir negalėjo būti pastebėti per trumpalaikį kontrolinį važiavimą automobilių stovėjimo aikštelėje mašinos pirkimo metu, defektai yra ilgalaikių procesų pasekmė, todėl jie negalėjo atsirasti po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Buvo atlikti remonto darbai: pakeistas sankabos komplektas, smagratis, pagrindinis diržas su vandens siurbliu, aklė, stovėjimo stabdžių trinkelės, tepalų siurblio tarpinė, variklio pagalvė. Nors detalės buvo pakeistos naujomis, tačiau jis prašo priteisti kompensaciją kaip už naudotas detales, naujų detalių kainą sumažindamas 60 procentų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo S. Š. ieškovo A. T. naudai 889,11 Eur remonto išlaidų atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų 889,11 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 17 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties (toliau – Sutartis) pagrindu atsakovas pardavė, o ieškovas įsigijo automobilį Volvo S80, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), rida 148 000 km, už 2 000 Eur. Duomenys apie daikto trūkumus sutartyje nenurodyti. 2019 m. vasario 8 d. UAB „Bobkatas“ išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje 1 401,72 Eur nurodyta, kad automobiliui Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti remonto darbai ir pakeistos detalės: sankabos komplektas, smagratis, alkūninio veleno galinis ir priekinis riebokšliai, paskirstymo veleno riebokšlis, pagrindinio diržo komplektas su vandens siurbliu, tarpiklis, aklė, stovėjimo stabdžių trinkelės, kaitinimo žvakės, tepalų siurblio tarpinė ir variklio pagalvė. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas patikino ieškovą, jog transporto priemonė yra tvarkinga, nors pats nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad automobiliu nesinaudojo, jo neeksploatavo, todėl negalėjo žinoti apie esamus trūkumus. Atsakovas iš esmės neginčija byloje esančiuose dokumentuose nurodytų nustatytų mašinos trūkumų, tačiau nurodo, kad ieškovas turėjo visas galimybes automobilį patikrinti servise, buvo atvykęs su dviem draugais, kurie tikrino mašiną ir nieko ypatingo nerado.
6. Teismas pažymėjo, jog nei įstatymas, nei pirkimo – pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).
7. Teismas nurodė, kad beveik visus ieškovo nurodytus trūkumus, už kurių pašalinimą jis prašo priteisti turėtas išlaidas, išskyrus sankabos defektą, buvo įmanoma aptikti tik tikrinant automobilį servise, jį dalinai išardžius ir naudojant specialius įrenginius. Taigi, šie trūkumai nebuvo aptikti atliekant valstybinę techninę apžiūrą, kadangi jos metu automobiliai nėra ardomi, tačiau nustatyti defektai, teismo nuomone, norint ilgesnį laiką saugiai eksploatuoti transporto priemonę, o būtent tokį tikslą turėjo ieškovas įsigydamas mašiną, turėjo būti pašalinti. Teismo nuomone, atsakovas neįrodė aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, dėl ko yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teises, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą. Ta aplinkybė, kad atsakovas pats automobiliu nesinaudojo ir nežinojo bei negalėjo žinoti apie galimus mašinos trūkumus, neeliminuoja jo atsakomybės už parduoto daikto kokybę.
Atsiliepimas
8. Atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad parduodant automobilį buvo padaryta 900 Eur nuolaida, kuri pilnai padengia ieškovo patirtas remonto išlaidas. Tačiau ieškovas nurodė, kad automobilis turėjo kosmetinių kėbulo trūkumų, dėl kurių ir buvo padaryta minėta nuolaida. Ši aplinkybė nėra paneigta. Teismo vertinimu, jei atsakovas teigia nežinojęs apie jokius trūkumus, tai nelogiška jo pozicija, kad nuolaida padaryta būtent galimiems trūkumams pašalinti. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog nuolaida perkant automobilį buvo padaryta būtent dėl aiškiai matomų ir pirkimo metu nustatytų automobilių trūkumų, o ne dėl užslėptų trūkumų, kuriuos specialistai nustatė vėliau.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas sprendė, kad nustatyti trūkumai negalėjo atsirasti per trumpą laiką automobilį naudojant ieškovui. Visos ieškinyje nurodytos pakeistos detalės galėjo nusidėvėti tik dėl ilgo transporto priemonės naudojimo pagal paskirtį. Atsakovas neįrodė, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan. Ieškovas transporto priemone tinkamai negalėjo naudotis iš esmės iš karto po jos įsigijimo, siekdamas ištaisyti nustatytus defektus, turėjo papildomų išlaidų. Pateikti duomenys apie UAB „Bobkatas“ nustatytus transporto priemonės trūkumus patvirtina, kad ieškovas be papildomų sąnaudų negalėjo įsigytos transporto priemonės tinkamai naudoti pagal tikslinę jos paskirtį, nes tinkamam jos eksploatavimui jis turėjo papildomai 1 401 Eur išlaidų. Pažymėjo, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 889,11 Eur, t. y. tik dalį patirtų išlaidų, taip pripažindamas, jog įsigyjant naudotą transporto priemonę pirkėjas taip pat prisiima tam tikrą riziką, kad į perkamą daiktą reikės investuoti.
10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad, nors transporto priemonė yra šešiolikos metų, tačiau jos rida nėra didelė – 148 000 km, kad pardavėjas nenurodė jokių transporto priemonės trūkumų, priešingai, nurodė, jog automobilis buvo remontuotas ir yra tvarkingas, darė išvadą, kad bet kuriam vidutiniam pirkėjui nebuvo galima tikėtis, jog transporto priemonės eksploatacija bus galima tik tuomet, kai dėl natūralaus detalių nusidėvėjimo jos bus pakeistos kitomis ar bus atlikti remonto darbai.
11. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti objektyvūs įrodymai, kurie patvirtina transporto priemonės trūkumus, kurie atsirado vos ją įsigijus. Transporto priemonės įmanomumas ją naudoti pats savaime, t. y. galėjimas ja važiuoti, nesudaro pagrindo spręsti dėl transporto priemonės įmanomumo saugiai ją naudoti pagal tikslinę jos paskirtį. Atsakovas, teigdamas, kad transporto priemonė neturėjo trūkumų ir ją buvo galima tinkamai eksploatuoti neatlikus ieškovo nurodytų remonto darbų, nepateikė teismui objektyvių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes dėl transporto priemonės trūkumų.
12. Teismas pažymėjo, jog atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovas savo pasirinkimu užsakė atlikti darbus servise, kurių dalis yra pertekliniai, nurodė, jog ieškovo pateiktoje sąmatoje su sankabos defekto darbais susijęs tik vienas punktas, o kituose punktuose nurodyti bendro pobūdžio darbai, kurie gali būti atliekami pagal kliento pasirinkimą, akivaizdžiai nėra gedimai, kurie turėtų būti kompensuojami arba mažinantys automobilio našumą. Tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais, kad nepakeitus smagračio labai greitai nusidėvėtų naujas sankabos komplektas, todėl tik sankabos komplekto pakeitimas būtų neefektyvus; pagrindinio diržo su vandens siurbliu, aklės, stovėjimo stabdžių trinkelių ir tepalų siurblio tarpinės pakeitimas buvo būtinas, nes kitaip automobilio sistemos galėjo būti sugadintos taip, kad juo apskritai neįmanoma būtų naudotis; variklio pagalvė buvo įtrūkusi, dėl ko negalėjo tinkamai atlikti savo funkcijos apsaugant variklį. Taigi, visi nurodyti darbai buvo būtini siekiant saugiai ir ilgesnį laiką naudoti automobilį pagal jo tiesioginę paskirtį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas S. Š. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas bei netinkamai jas interpretavo ir taikė, taip pat netinkamai įvertino susiklosčiusias faktines aplinkybes ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.
15. Teigia, jog visi sprendime teismo minimi gedimai, išskyrus sankabą, nėra laikytini gedimais. Remiantis atsakovo pateikta autorizuoto Volvo serviso pažyma, šie darbai laikytini periodiniais aptarnavimo darbais. Pirkėjas, pirkdamas daugiau nei 15 metų senumo automobilį, negalėjo tikėtis, kad jam nereiks atlikti jokių remonto darbų ar tuo labiau einamojo pobūdžio darbų. Apeliantas nėra profesionalus automobilių prekeivis ar automechanikas, kuris turėjo galimybę numanyti ar žinoti visus galimus automobilio trūkumus. Apeliantas kaip tik buvo sąžiningas pardavėjas, kadangi automobilis buvo patikrintas techninių apžiūrų centre, nustatyti automobilio trūkumai buvo pašalinti, jis buvo pakartotinai patikrintas ir pripažintas techniškai tvarkingu ir eksploatacijai tinkamu. Be to, šalys pripažino tą aplinkybę, kad atsakovas pirkėjui nurodė, o pirkėjas sutiko su tuo, kad automobilis parduodamas be garantijos ir grąžinimo, kas buvo pažymėta ir pačioje sutartyje. Pirkėjas su tokiomis sąlygomis sutiko ir patvirtino, kad suprato, jog perkamas automobilis yra senas ir gali būti nusidėvėjęs ir su trūkumais.
16. Pažymi, jog pats ieškovas patvirtino, kad buvo atvykęs su profesionaliais automobilių specialistais, automobilis buvo detaliai tikrinamas pasitelkiant diagnostines programas ir fizinę apžiūrą net kelias valandas. Atliekant tokią apžiūrą iš esmės galėjo būti nustatyti visi egzistavę defektai. Pats ieškovas nurodė, kad reikės atlikti tam tikrus einamojo aptarnavimo darbus, kosmetinius apdailos darbus ir prašė nuolaidos automobiliui. Ginčo atveju kosmetiniai defektai sudarė tik du nedidelius dažų įbrėžimus. Tačiau automobiliui buvo suteikta net 900 Eur nuolaida, kuri sudarė beveik 30 procentų nuo jo vertės. Jokie automobilio trūkumai nebuvo užslėpti ar paslėpti, jie galėjo būti nustatyti ir netgi bet kuris apdairus seno automobilio pirkėjas turėjo ir galėjo tikėtis egzistuojant tokius trūkumus. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas nukrypo nuo proporcingumo principo, neatsižvelgė, kad apeliantas jau buvo padaręs didžiulę nuolaidą, o tenkinus ieškinį automobilio pardavimas jam apskritai yra nuostolingas, tuo tarpu pirkėjas neproporcingai ir nepagrįstai atsiduria privilegijuotoje pozicijoje, kai, atlikęs einamojo pobūdžio remonto darbus ir suremontavęs seną automobilį, gauna už tai piniginę kompensaciją iš pardavėjo.
17. Mano, jog teismas visiškai ignoravo tą aplinkybę, kad automobilis yra senas, todėl iš esmės visos jo detalės dėl ilgo transporto priemonės naudojimo yra nusidėvėjusios. Tokias aplinkybes turėjo suprasti kiekvienas dėvėto ir seno automobilio pirkėjas ir tokią riziką prisiimti. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai ir neproporcingai visą naštą perkėlė atsakovui ir privilegijavo pirkėją. Šiuo atveju pardavėjas nėra verslo subjektas, o susiklostę santykiai teisine prasme nėra priskirtini prie santykių, susiklostančių tarp vartotojo ir verslininko.
Žemesnės instancijos teismas
18. Nesutinka, kad ieškovas neturėjo galimybės eksploatuoti automobilio pagal paskirtį. Teismo posėdžio metu pats ieškovas patvirtino, kad automobilį eksploatuoti pagal paskirtį buvo galima. Prieš sandorį atlikta ir galiojanti automobilio techninė apžiūra leidžia preziumuoti, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, kadangi valstybės įgaliota institucija iš karto po automobilio įsigijimo momento pripažino ir konstatavo, jog automobilis yra techniškai tvarkingas ir gali būti saugiai eksploatuojamas. Tačiau, jei teismas su tokia išvada ir automobilio patikrinimo rezultatais nesutiko, į bylą trečiuoju asmeniu privalėjo įtraukti techninę apžiūrą atlikusį juridinį asmenį. Šiuo atveju to padaryta nebuvo, todėl tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas A. T. prašo apeliacinį skundą atmesti.
20. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo tenkinti. Apeliantas nepaneigė teismo išvados, kad ginčo defektai atsirado iki automobilio perdavimo ieškovui, šie defektai nebuvo tiek akivaizdūs, kad juos galima būtų pastebėti be jokio specialaus tyrimo, todėl atsakovas atsako už šiuos trūkumus (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinis skundas atmetamas.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl žalos, susijusios su pardavėjo (atsakovo) atsakomybe už parduoto naudoto daikto (ginčo automobilio) kokybės trūkumais bei pirkėjo (ieškovo) teisių gynimu įsigijus netinkamos kokybės daiktą, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties, kadangi nusipirktas naudotas automobilis tinkamai nevažiavo ir ieškovui teko savo lėšomis taisyti jo gedimus, atsakovas atlyginti nors dalį išlaidų atsisakė; nustačius, kad nuostoliai susidarė dėl ieškovo pirkto naudoto automobilio kokybės trūkumų, ieškovas įgijo teisę į jo dėl automobilio remonto patirtų išlaidų atlyginimą. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neproporcingai visą naštą perkėlė jam ir nepagrįstai privilegijavo ieškovą, nes yra normalu, kad byloje pateiktoje sąskaitoje – faktūroje nurodyti tokio pobūdžio darbai visados atliekami įsigijus ne naują, o naudotą automobilį ir paprastai jie atliekami naujo savininko (įgijėjo) sąskaita.
25. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo sutikti su apelianto išdėstytais argumentais, kurių pagrindu jis skundžiamą teismo sprendimą vertina neteisėtu ir nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, vertino tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, padarė išvadas dėl ieškovo reikalavimų bei atsakovo atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, todėl visų jų nekartoja. Tai, kad apeliantas turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tos išvados neteisėtos ar nepagrįstos.
26. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).
27. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).
28. Apeliantas iš esmės akcentuoja pirkėjo (ieškovo) rūpestingumo ir atidumo stoką, nurodydamas, kad jokie automobilio trūkumai nebuvo paslėpti, jie galėjo būti nustatyti bet kurio apdairaus automobilio pirkėjo, tuo labiau, kad ieškovas buvo atvykęs su profesionaliais automobilių specialistais, automobilis buvo detaliai tikrinamas pasitelkiant diagnostines programas ir fizinę apžiūrą, taigi, atliekant tokią apžiūrą galėjo būti nustatyti visi egzistavę defektai.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad dėl pirkimo – pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pirkėjas turi tik teisę, bet ne pareigą patikrinti perkamus daiktus (CK 6.328 straipsnis), o pardavėjas turi pareigą patvirtinti (garantuoti) daikto kokybę, pranešti apie parduodamo daikto trūkumus. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
30. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad ieškovas, įsigydamas automobilį turėjo matyti jo trūkumus, be to, jis ieškovui nurodė ir šis sutiko su tuo, jog automobilis parduodamas be garantijos ir grąžinimo, kas buvo pažymėta pirkimo – pardavimo sutartyje, todėl galimų ankstesnio naudojimo defektų riziką pirkėjas prisiėmė pats, savaime neeliminuoja pardavėjo (apelianto) atsakomybės už automobilio paslėptus trūkumus, dėl kurių automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį (CK 6.327 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta, kad atsakovas, kaip pardavėjas, turėjo byloje įrodyti, kad automobilio trūkumai ieškovui buvo žinomi arba buvo tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis), taip pat turėjo įrodyti atsakovo atsakomybę šalinančius pagrindus. Tačiau iš byloje esančių ir nustatytų aplinkybių matyti, jog apeliantas neįrodė, kad automobilio pirkimo – pardavimo metu automobilio trūkumai – sankabos nusidėvėjimas buvo aptarti su ieškovu ar buvo tokie akivaizdūs, kad ieškovas be specialaus tyrimo būtų galėjęs juos pastebėti. Priešingai, atsakovas žodžiu garantavo ieškovui, kad automobilis yra tvarkingas, pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodė, kad nežino apie galimus trūkumus. Be to, nepaneigta teismo išvada ir susidariusioje situacijoje yra logiška vertinti, jog beveik visus ieškovo nurodytus trūkumus, išskyrus sankabos defektą (kurios gedimą pastebėti įmanoma taip pat tik išvažiavus į kelią), buvo įmanoma aptikti tik tikrinant automobilį servise jį dalinai išardžius ir naudojant specialius įrenginius.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas taip pat nepagrįstai automobilio atitiktį jo tiesioginei paskirčiai sieja tik su techninės apžiūros galiojimu ir automobilio faktiniu važiavimu (judėjimu). Pažymėtina, jog techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu. Dėl to galimos situacijos, kai dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos jos techninė būklė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga). Nors nagrinėjamu atveju automobilio techninė apžiūra atlikta tą pačią dieną, kaip ir sudaryta jo pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau, kaip kasacinis teismas yra išaiškinęs, tokio pobūdžio bylose vien konstatuoti faktą, jog automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, nepakanka. Turi būti svarstoma, ar yra pagrindas byloje taikyti CK 6.327 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003).
32. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog, kaip minėta, beveik visus ieškovo nurodytus trūkumus buvo įmanoma aptikti tik tikrinant automobilį servise, jį dalinai išardžius ir naudojant specialius įrenginius, vadinasi, tokie trūkumai negalėjo buvo aptikti atliekant valstybinę techninę apžiūrą. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad techninės apžiūros tikslas yra nustatyti, ar transporto priemonė atitinka techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, t. y. atliekant techninę apžiūrą patikrinama, ar transporto priemonės įranga, mechanizmai, sistemos ir atskiros dalys atitinka reikalaujamas saugos ir aplinkos apsaugos charakteristikas, kurios galiojo tipo patvirtinimo metu, arba atitinkamais atvejais modifikavimo reikalavimus (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 2B-290 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ 9, 10 punktai). Tai atliekama vadovaujantis nurodytais reikalavimais, tačiau tai nereiškia, jog bus atrasti visi transporto priemonės defektai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog techninės apžiūros atlikimo faktas pats savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad automobilio pardavimo momentu ginčo defektai egzistavo, t. y. detalės galėjo nusidėvėti tik dėl ilgo transporto priemonės naudojimo pagal paskirtį.
33. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad byloje egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė techninę apžiūrą atlikusio juridinio asmens. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Nagrinėjamu atveju apeliantas tokių sąlygų buvimo nenurodė ir neįrodė, nenustatė jų ir teismas, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
34. Kritiškai vertintinas ir apelianto argumentas, kad pagal savo paskirtį įsigytas automobilis tiesioginę funkciją atliko – juo buvo galima važiuoti, kas reiškia, jog jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad automobilis yra senas, todėl iš esmės visos jo detalės dėl ilgo transporto priemonės naudojimo yra nusidėvėjusios, ką turėjo suprasti kiekvienas dėvėto ir seno automobilio pirkėjas ir tokią riziką prisiimti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant dėl automobilio atitikties jo paskirčiai, yra svarbu ne tik tai, kad automobilis gali realiai važiuoti, bet taip pat ir tai, ar jis atitinka automobiliui keliamus techninius reikalavimus – ar juo galima naudotis saugiai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 15 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Be to, vien byloje nustatytas faktas – sankabos gedimas, kuris pasireiškė vos išvažiavus į kelią, yra pakankamas pagrindas pripažinti faktą, kad ieškovas transporto priemone tinkamai ir saugiai negalėjo naudotis iš karto po jos įsigijimo, taigi, ieškovo perkamas automobilis neatitiko jam keliamų bendrųjų reikalavimų. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, net ir parduodamas naudotas daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, o galimumas naudoti pagal tikslinę paskirtį neturėtų būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to papildomas sąnaudas.
35. Sutiktina, kad apeliantas automobiliui suteikė 900 Eur nuolaidą, kuri sudarė beveik 30 procentų jo vertės, tačiau, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, neabejotina, jog ši nuolaida nėra susijusi su ginčo defektais, ką iš esmės patvirtina ir 2019 m. sausio 17 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties turinys, nes jame nėra nuorodos į ginčo defektus. Tokiu būdu, priešingai apelianto argumentams, logiškas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad atsakovui teigiant, jog jis nežinojo apie jokius trūkumus, nelogiška tampa pozicija, kad nuolaida padaryta būtent galimiems trūkumams pašalinti. Atitinkamai nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuolaida perkant automobilį buvo padaryta dėl kitų aiškiai matomų ir pirkimo metu pirkėjo pastebėtų ir nustatytų automobilio trūkumų, o ne dėl vėliau specialistų nustatytų užslėptų trūkumų.
36. Apeliantas neteisus, teigdamas, jog po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dėl nustatytų gedimų visi atlikti automobilio remonto darbai, išskyrus sankabą, nėra gedimų šalinimas, nes tai yra periodiniai aptarnavimo darbai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas jokiais įrodymais nepaneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, kad sankabos diskas funkcionuoja kartu su smagračiu, kas ir sąlygojo būtinybę, keičiant sankabos diską, pagal jo individualias savybes parinkti atitinkamą smagratį, nes priešingu atveju tik sankabos komplekto pakeitimas būtų neefektyvus. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagrindinio diržo su vandens siurbliu, aklės, stovėjimo stabdžių trinkelių ir tepalų siurblio tarpinės pakeitimas buvo būtinas, nes kitaip automobilio sistemos galėjo būti sugadintos taip, kad juo apskritai būtų neįmanoma naudotis; variklio pagalvė buvo įtrūkusi, dėl ko negalėjo tinkamai atlikti savo funkcijos apsaugant variklį. Taigi, akivaizdu, jog visos pakeistos detalės yra viena su kita susijusios, o nurodyti darbai buvo būtini tam, kad transporto priemone būtų galima naudotis saugiai pagal jos tiesioginę paskirtį.
37. Vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vieningą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Šio kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017). Apeliaciniame skunde apeliantas mini teismų nutartis, kuriose, jo nuomone, teismai priėmė kitokius sprendimus ir pateikė kitokį teisinio reglamentavimo aiškinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomose bylose su šia byla bendra tik tai, kad ginčai kilę iš tokių pat arba panašių teisinių santykių, tačiau faktinės aplinkybės tose bylose buvo nustatytos skirtingos nuo šioje byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Todėl, priešingai apelianto teiginiams, skundžiamame sprendime teismas pagrįstai rėmėsi ginčui aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika ir nuo šios praktikos taikymo nenukrypo. Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo apsektu vertinami nepagrįstais.
38. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė visas reikšmingas teisingam bylos išsprendimui faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskleidė bylos esmę, todėl skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Į esminius, turinčius teisinę reikšmę, apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
40. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nekompensuojamos. Ieškovas duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.