Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei L. M. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti 2008 m. gegužės 31 d. paskolos sutartį tarp ieškovo R. S. ir atsakovės L. M. nesudaryta. 2008 m. gegužės 31 d. sutartyje, kuri surašyta atsakovės ranka, nurodyta, kad atsakovė paskolino ieškovui 15 770 Lt, paskola turi būti grąžinta abipusiu susitarimu atsakovei pareikalavus. Sutartyje yra ieškovo parašas.Ieškovas nurodė, kad paskolos pinigai nebuvo paimti ir nebuvo grąžinti. Pinigų nebuvo būtinybės skolinti ir atsakovė negalėjo jų skolinti. Raštelis surašytas ieškovės ranka ir jos ranka rašomi piniginių lėšų grąžinimai, jame nėra pinigų perdavimo fakto. Ieškovas teigė, kad su atsakove nuo 2005 metų ir apie 3 metus bendravo artimai, gyveno kartu, ieškovas padėdavo atsakovei jos įmonės darbuose. Ieškovas tvirtina, kad 2005–2006 m. pasirašė ant paskolos tuščio lapo dėl to, kad realiai ieškovas nebuvo įdarbintas atsakovės įmonėje. 2011 m. artimus santykius su atsakove nutraukė, 2015 m. spalio mėnesį gavo pretenziją dėl pinigų grąžinimo, tada ir sužinojo apie paskolą. Jei ieškovas būtų gavęs paskolą, tai tikrai galėjo ją grąžinti 2012 m., nes pardavė namą už 200 000 Lt, automobilį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. S. atsakovės L. M. naudai 477 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad 2008 m. gegužės 31 d. šalių sudarytoje paskolos sutartyje neužfiksuotas pinigų perdavimo ieškovui faktas, todėl pareigą įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas turi atsakovė. Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas. Teismas nustatė, kad šalys iki paskolos sutarties sudarymo artimai bendravo, paskolos sutartyje nėra visų klasikinių paskolos sutarties elementų, paskolos raštelis yra pas atsakovę. Iš raštelio turinio, kuriame vartojamas žodis „paskolinau“, teismas sprendė, kad paskolos sutarties sudarymo metu paskolos suma jau buvo ieškovui perduota, sutartyje yra ieškovo parašas, todėl paskola raštu ir buvo sudaryta tam faktui patvirtinti. Ieškovas savo parašo paskolos sutartyje neneigė, tačiau teigė, jog buvo pasirašęs ant tuščių lapų, kuriuos perdavė atsakovei, tačiau tokias aplinkybes teismas laikė neįrodytomis. Atsakovė pateikė duomenis, jog šalių bendravimo laikotarpiu jos įmonėje dirbo 13 darbuotojų, todėl teismas sprendė, kad būtinybės ieškovui dirbti nelegaliai nebuvo. Sutarties tekstas nuosekliai išdėstytas, joje nėra nelogiškų tarpų, o tai, teismo nuomone, patvirtina, kad visa sutartis surašyta vienu metu ir ieškovo pasirašyta. Ant paskolos sutarties esantys piniginių lėšų grąžinimo įrašai, nors ir daryti atsakovės, taip pat patvirtina, kad ieškovas šią sutartį vykdė. Atsakovės poziciją dėl paskolos suteikimo paskirties - buitinei technikai įsigyti, pagrindžia paskolos suma – 15 770 Lt bei ta aplinkybė, kad ieškovas nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. balandžio 2 d. turėjo nuosavybės teise namą (duomenys neskelbtini), kuris po paskolos suteikimo buvo parduotas. Turtas parduotas už 200 000 Lt, t. y. jis buvo ženkliai pagerintas, tačiau iš kokių lėšų, ieškovas nenurodė. Teismas nustatė, kad ieškovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2009 m. sausio 26 d., jo darbinės pajamos buvo minimalios, kas užtikrino tik būtinųjų poreikių tenkinimą. Ieškovo teiktų buitinės technikos įsigijimo dokumentų teismas nelaikė šioje byloje tinkamais įrodymais, patvirtinančiais, jog iki paskolos suteikimo ieškovas buvo įsigijęs buitinę techniką, nes juose nėra nurodytas pirkėjas. Prieš sudarant paskolos sutartį atsakovė buvo gavusi 13 000 Lt pinigines lėšas, skirtas vaikui išlaikyti bei gavusi 6 727 Lt pajamas iš indėlio, jos įmonė dirbo pelningai. Teismas sprendė, kad atsakovė įrodė, jog paskolos sutartyje nurodytą sumą galėjo ieškovui 2008 m. gegužės 31 d. paskolinti, nes piniginių lėšų turėjo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl sudarytos paskolos sutarties vykdymo, ieškovas įrodinėja, jog ginčo paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Atsakovė atsikirsdama nurodo, kad paskolos sudarymo metu ieškovui buvo perduoti visi pinigai ir ieškovas sutartį vykdė sumokėdamas dalį pinigų.

12. Pagal CK 6. 870 straipsnio 2 dalį paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Ieškovas įrodinėja ir prašo pripažinti, kad 2008m. gegužės 31d. paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta.

13. CK 6. 871 straipsnio 3 dalyje yra reglamentuota, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

14. Kasacinis teismas aiškindamas paskolos teisinius santykius, reglamentuojamus CK 6. 871 straipsnio 3 dalyje yra nurodęs, kad atsižvelgiant į paskolinių santykių specifiką, jų paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65straipsnis). CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose taikytiną protingo žmogaus standartą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013m. gruodžio 31d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 ).

15. Bylos duomenimis atsakovės į bylą pateiktas paskolinis dokumentas ir šio dokumento buvimo pas atsakovę faktas suponuoja išvadą apie paskolinių teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovės egzistavimą ir patvirtina atsakovės teiginius, jog ieškovas prievolės atsakovei nėra įvykdęs.

16. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ir nustatęs ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes pagrįstai ieškovo ieškinio netenkino. Teismas pripažino faktą, kad ieškovui buvo perduoti skolinti pinigai. Apeliantas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad šalių sudarytoje sutartyje neužfiksuotas pinigų perdavimo faktas, nes paskolos sutartyje yra aiškiai aptartas paskolos dalyko, t.y. pinigų perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolą per sutartą laiką. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto motyvacija.

17. Teismų praktikoje yra pabrėžta, kad “ –net-, jeigu faktas „Pinigus gavau“ tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (- patvirtinamas ) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6. 193 – 6. 195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas “ ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013m. gruodžio 31d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 ).

18. Pirmosios instancijos teismas lingvistiškai aiškindamas šalių sudarytos paskolos sutarties tekstą nustatė ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes ir konstatavo, kad paskolos sutartyje vartojamas žodis „paskolinau“ reiškia, jog veiksmas vyko praeityje. Nustatyta, kad paskolos sutartis šalių buvo sudaryta raštu ir ieškovas savo parašo sutartyje neneigia. Paskolos sutartyje esantys įrašai ( nors atlikti ir atsakovės ranka) patvirtina, kad ieškovas atliko mokėjimus – 2012- 02-15, 2012-04-17, 2012-10-03 bei 2015-05-18, sumokėdamas atsakovei 860 Eur ir tokiu būdu vykdė sutartį. Teisėjų kolegija šiame nutarties punkte nustatytas aplinkybes vertindama sprendžia, kad paskolos sutarties sudarymo metu ieškovui buvo perduoti pinigai. Taigi, tikėtina, kad šalių sudaryta sutartis ir buvo sukurta paskoliniams faktams patvirtinti ( CPK 12, 177, 178 straipsniai). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja aiškindamas rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertindamas pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas; aplinkybę dėl paskolos sudarymo teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016m. lapkričio 14d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-687/2016 ir kt.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino nustatytus faktus.

19. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nevisapusiškai vertino įrodymus ir pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles, nepagrįstai įvertino ieškovo finansinę padėtį, netinkamai vertino ieškovo pateiktus dokumentus apie buitinės technikos pirkimą, faktą dėl ieškovo uždelsto kreipimosi į teismą dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui spręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 ir kt.).

20. Iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad apylinkės teismas vertindamas, ar pinigai buvo perduoti ir paskolos sutartis sudaryta, išnagrinėjo ir įvertino visas byloje šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, t.y. atsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus – dokumentus, kuriais ieškovas įrodinėjo buitinės technikos pirkimo aplinkybes, ieškovo turtinę padėti ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinė teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių. Apeliantas nesutikdamas su teismo pateiktų įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tokio įrodymo turinio ir jo reikšmės, nurodo bendrojo pobūdžio teiginius ir siekia įrodyti jam reikšmingas aplinkybes.

21. Kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, todėl plačiau neanalizuotini.

22. Apibendrindama išdėstytą argumentaciją teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei analizuodamas ir vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis), teisingai taikė įstatymus. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovė buvo sudariusi atstovavimo sutartį su advokatu ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – advokatui sumokėtus 701,80 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovės prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004m. balandžio 2d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004m. kovo 26d. nutarimu, ( nauja redakcija nuo 2015m. kovo 20d. ) 8. 11 punkte nustatytos sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl atsakovei priteistina 701,80 Eur iš ieškovo už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo R. S., a/k (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei L. M., a/k (duomenys neskelbtini) 701,80 Eur (septynis šimtus ir vieną eurą ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.