- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-01
- Bylos Nr.
- e2-758-584/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05314-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jasaitienė
- Atsakovas
- L. M.
- Ieškovas
- R. S.
- Advokatai
- Marina Laurinaitienė, Justina Čeponienė
- Kategorijos
- 2.6.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Marinai Laurinaitienei, atsakovei L. M., atsakovės atstovei advokato padėjėjai Justinai Čeponienei,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei L. M. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo pripažinti 2008-05-31 paskolos sutartį tarp R. S. ir L. M. nesudaryta (1t. bl.l.1-3).
Ieškovo atstovė nurodė, kad pagal CK 6.875 str. leidžiama ieškovui pripažinti paskolos sutartį nesudaryta. Dokumentai patvirtina, kad paskolos pinigai nebuvo paimti ir nebuvo grąžinti. Pinigų nebuvo būtinybės skolinti, o atsakovė negalėjo skolinti. Raštelis surašytas ieškovės ranka ir jos ranka rašomi piniginių lėšų grąžinimai, jame nėra pinigų perdavimo fakto. Ieškovas ir atsakovė nuo 2005 m. apie 3 m. bendravo artimai, gyveno kartu, ieškovas padėdavo atsakovei jos įmonės darbuose. Ieškovas pasirašė ant tuščio lapo 2005-2006 m. dėl to, kad neapkaltintų atsakovės dėl to, kad realiai kartais dirbdavo jos įmonėje, bet nebuvo įdarbintas, atsimena, kad ant tuščio lapo pasirašė ir Rusijos vizai gauti, nes tą klausimą tvarkė atsakovė. 2011 m. artimus santykius nutraukė, tačiau tarp šalių buvo draugiški santykiai. 2015 m. spalio mėnesį gavo pretenziją dėl pinigų grąžinimo, tada ir sužinojo apie paskolą. Jei ieškovas būtų gavęs paskolą, tai tikrai galėjo ją grąžinti 2012 m., nes pardavė namą už 200000 Lt, automobilį. Mano, kad nutraukiant artimus ryšius atsakovė paskolos rašteliu bandė suvesti sąskaitas su ieškovu, t.y. suskaičiavo, kad per šalių bendravimą ji išleido dėl jo 15770 Lt, jis buvo jai nedėkingas, naudojosi jos pinigais. Atsakovės pozicija, kad atsakovė su ieškovu kartu suskaičiavo ir surašė kainas ieškovo buitinei technikai įsigyti yra vertintina kritiškai, nes jis pateikė įsigytos 2003-2007 m. buitinės technikos dokumentus. Ieškovas dirbo baldų surinkėju, ūkvedžiu, vairuotoju. Ant tuščio lapo pasirašė tik parašą, nes atsakovė taip prašė, jis pasitikėjo atsakove. Paskolos sudarymo metu su atsakove bendravo artimai. Atsakovė sutarčių sudarymo srityje turi žinių, nes yra įmonės savininkė. Atsakovė nepaneigė galimybės, kad galėjo ieškovas duoti lapus su savo parašais. Ieškovo valios, kad pasiskolino, nėra. Atsakovės veiksmai nelogiški- susipyksta su ieškovu 2008 m. kovo mėnesį ir gegužės mėnesį skolina pinigus, o į teismą kreipėsi tik po 8 m. Atsakovė nesikreipė į teismą 8 m., nes matyt suvokė, kad neturi įrodymų. Parašas tekste negali būti traktuojamas kaip ieškovo valios išreiškimas. Atstovė nemano, kad atsakovė yra tokia naivi, kad būdama verslininkė, turėdama savo vaikų, svetimam vyrui skolintų pinigus.
Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, dėl ko 2016-05-24 buvo priimtas sprendimas už akių, ieškinį patenkinant, kuris atsakovei pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2016-09-02 buvo panaikintas.
Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo ieškinys pateiktas tik tada, kai ji su ieškiniu kreipėsi dėl skolos išieškojimo. Atsakovės pretenziją ieškovas gavo 2015 m. spalio mėnesį, tačiau anksčiau į teismą nesikreipė. Su atsakove ieškovas pradėjo artimai bendrauti nuo 2005m., gyveno kartu 1,5 m. laiko, jis uždirbdavo mažai, buvo pilnai išlaikomas, nemokėdavo komunalinių mokesčių, ji pirkdavo ieškovui įvairius daiktus. Ieškovė jautėsi finansiškai išnaudojama. Ieškovo namas buvo neįrengtas, 2003 m. ten negalėjo jokia technika stovėti. Ieškovas apie 3-4 mėnesius prašė paskolinti pinigų namo Šatijuose įsirengimui, nes prieš pardavimą jį remontavo. Ieškovė name lankėsi. Apžiūrėjo buitinės technikos prekes su ieškovu, abu paskaičiavo, kad santechnika, unitazas, kriauklė, šaldytuvas, orkaitė, kaitlentė, gartraukis, elektros instaliacija būtų suremontuota už 15770 Lt. Jis atvažiavo pas ją į namus ir ji 2008-05-31 perdavė jam pinigus, būnant namie seseriai ir draugei, sutartį jos iniciatyva pasirašė 2 egzemplioriais, nors ieškovas sutarties sudaryti nenorėjo. Susitarė, kad grąžins pinigus jai pareikalavus per metus laiko. Ilgai neprašė ieškovo pinigus grąžinti, vėliau, kai buvo reikalinga, paprašė, tai grąžindavo po kelis šimtus. Pinigų pagal paskolą grąžinimas vykdavo taip: Ramūnas atsiveždavo savo sutarties egzempliorių ir jame t. p. žymėdavosi grąžinamus pinigus. Dabar atsakovė žinotų, jog paskolą sudarant reikalinga, kad ieškovas savo ranka pasirašytų, tada nežinojo. Ji nėra patyrusi sutarčių sudaryme, nes viskas įmonėje sudaroma kompiuteriu, o ten tik parašą reikėdavo uždėti. Kad namą Šatijuose pardavė, ieškovas jai iš karto nepasakė, pasakė, kad geresnę mašiną nusipirko. Ieškovas pas atsakovę įmonėje atvažiuodavo kavos išgerti, tačiau pas ją nieko nedirbdavo, klientai patys baldus išsiveždavo. Anksčiau į teismą nesikreipė, nes jai tų pinigų nereikėjo. Nedeklaravo paskolos, nes jai nereikia deklaruoti. Jo išsilavinimas profesinis, jos aukštasis. Jų santykiai pablogėjo 2008 m. jis uždirbdavo mažai, todėl namo iš savo atlyginimo tikrai negalėjo įsirengti. Ji yra apgauta, nes ir nelygią sumą sutartyje užrašė jo noru. Paskolos sudarymo metu paskolos suma jau buvo perduota, todėl paskola raštu ir buvo sudaryta tam faktui patvirtinti, todėl ieškovas turi įrodyti, kad pinigų negavo, o jis to neįrodė. Yra įrašai, kad ieškovas šią sutartį vykdė. Sutarties tekstas nuosekliai išdėstytas, tai patvirtina, kad sutartis surašyta vienu metu visa ir ieškovo pasirašyta. Sutartį surašė atsakovė, nes ji yra labiau išsilavinusi, jis yra mažaraštis. Dėl ieškovo darbo santykių atsakovės įmonėje, ieškovo pozicija yra nelogiška, nes nėra aišku, kokias pasekmes galėtų sukelti tuščias lapas su jo parašu. Atsakovė neužsiima pervežimo paslaugomis, todėl jis ten neoficialiai vairuotoju dirbti negalėjo. Atsakovė galėjo atsakovui paskolinti piniginę sumą, nes turėjo asmeninių lėšų. Ieškovas pirko namą už 60000Lt, o pardavė už 200000Lt, todėl nuo 2002 iki 2012 jis turėjo žymiai pagerinti namą, o jis to negalėjo padaryti iš savo minimalaus darbo užmokesčio, namą pagerino ieškovės pinigais ir savo darbu. Buitinės technikos įsigijimo dokumentai nepagrindžia, kad ieškovas ją įsigijo, nes nėra pirkėjo pavardės. Jis žadėjo, kad kai parduos namą, atiduos paskolą, bet to nepadarė. 2008 m. kovo mėnesį atsakovė susipyko su ieškovu ir jis išsikraustė. Jie negalėjo gyventi kartu, tačiau liko draugais, todėl jam paskolino pinigus, nes pažinojo jo tėvus, kaip garbingus žmones.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje yra pateikta 2008-05-31 sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovė paskolino ieškovui 15770Lt, paskola turi būti grąžinta abipusiu susitarimu atsakovei pareikalavus. Sutartis yra rašyta atsakovės ranka, joje yra ieškovo parašas (1t. bl.l. 8).
Byloje kilo ginčas dėl to ar pagal byloje esančią paskolos sutartį ieškovui buvo perduoti pinigai.
Pažymėtina, jog paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. 2008-05-31 šalių sudarytoje paskolos sutartyje neužfiksuotas pinigų perdavimo ieškovui faktas, todėl pareigą įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas turi atsakovė. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasisakydamas dėl įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti paskolos teisinių santykių egzistavimą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą, nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas; aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-687/2016).
Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis).
Svarbu paminėti tai, kad šalys iki paskolos sutarties sudarymo artimai bendravo, todėl paskolos sutartyje nėra visų klasikinių paskolos sutarties elementų, kita vertus, pastebėtina ir tai, kad paskolos raštelis yra pas atsakovę, o toks dokumentas t. p. leidžia spręsti apie paskolinių santykių egzistavimą ir prievolės neįvykdymą. Siekiant nustatyti pinigų perdavimo faktą yra nagrinėtinos šios bylos aplinkybės bei sutarties lingvistinis tekstas, iš kurio matyti, kad sutartyje yra vartojamas žodis „paskolinau“, kas reiškia, jog veiksmas įvyko praeityje. Tokia forma leidžia manyti, jog paskolos sutarties sudarymo metu paskolos suma jau buvo ieškovui perduota, sutartyje yra ieškovo parašas, todėl paskola raštu ir buvo sudaryta tam faktui patvirtinti. Ieškovas savo parašo paskolos sutartyje neneigė, tačiau teigė, jog buvo pasirašęs ant tuščių lapų, kuriuos perdavė atsakovei, tačiau tokios aplinkybės laikytinos neįrodytomis, kita vertus, ieškovas neįrodė ir tokių parašų darbo santykiuose panaudojimo galimybių. Atsakovė pateikė duomenis, jog šalių bendravimo laikotarpiu jos įmonėje dirbo 13 darbuotojų (1t., bl.l.47-52), todėl būtinybės ieškovui dirbti nelegaliai nebuvo. Sutarties tekstas nuosekliai išdėstytas, joje nėra nelogiškų tarpų, o tai patvirtina, kad visa sutartis surašyta vienu metu ir ieškovo pasirašyta. Sutarties tekstas surašytas atsakovės, tačiau tai tik patvirtina atsakovės teiginius dėl ieškovo nenoro paskolos santykius įforminti sutartimi, ką beje, patvirtina ir ieškovo ieškinio pobūdis neigti paskolos sutartį esant sudaryta. Ant paskolos sutarties esantys piniginių lėšų grąžinimo įrašai, nors ir daryti atsakovės t. p. patvirtina, kad ieškovas šią sutartį vykdė. Atsakovės poziciją dėl paskolos suteikimo paskirties- buitinei technikai įsigyti pagrindžia paskolos suma -15770 Lt bei ta aplinkybė, kad ieškovas nuo 2002-08-01 iki 2012-04-02 turėjo nuosavybėje namą Šatijuose, kuris po paskolos suteikimo buvo parduotas (1t., bl.l.125, 126). Turtas parduotas už 200000 Lt(1t., b.l.149-162), o tai reiškia, kad jis buvo ženkliai pagerintas, tačiau iš kokių lėšų, ieškovas nenurodė. Nustatytina, jog jis dirbo UAB „Falda“ ir nuo 2002-07-01 iki 2009-01-26 jo darbinės pajamos buvo minimalios, kas užtikrino tik būtinųjų poreikių tenkinimą. Ieškovo teikti buitinės technikos įsigijimo dokumentai (1t., bl.l.164-170) nelaikytini šioje byloje tinkamais įrodymais patvirtinančiais, jog iki paskolos suteikimo ieškovas buvo įsigijęs t. t. buitinę techniką, kadangi juose nėra nurodytas pirkėjas, kita vertus, nėra pateikta įrodymų, kur ši buitinė technika buvo naudojama. Prieš sudarant paskolos sutartį atsakovė buvo gavusi 13000 Lt pinigines lėšas, skirtas vaikui išlaikyti bei gavusi 6727 Lt pajamas iš indėlio, jos įmonė dirbo pelningai. Atsakovė laikytina įrodžiusi, jog paskolos sutartyje nurodytą sumą galėjo ieškovui 2008-05-31 paskolinti, nes piniginių lėšų turėjo (1t., bl.l.171-188).
Šioje situacijoje ieškovas turėjo įrodyti, kad pinigų pagal paskolos sutartį negavo, tačiau to neįrodė. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas ieškinį pareiškė tik 2016-03-21, nors įspėjimą dėl paskolos grąžinimo atsakovė jam išsiuntė 2015-10-09 (1 t., bl.l.86). Nurodyti argumentai šioje byloje leidžia taikyti vadinamąją tikėtinumo taisyklę (tikimybių pusiausvyros principą) ir nuspręsti, jog ieškovas ieškinio, pripažinti paskolos sutartį nesudaryta, neįrodė. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Atsižvelgiant į tai ieškovo ieškinys, kaip neįrodytas yra atmestinas (CPK 176, 178 str.).
Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinas atsakovei žyminis mokestis – 21,00 Eur (bl.l.1t.,72), sumokėtas už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir teisinės pagalbos išlaidos – 456,60 Eur (1t., 112-117) (CPK 93 str. 1 d.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei yra mažesnės, nei 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 279 str. 2 d., 285 str. – 287 str.,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 477 EUR (keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.