Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-370-413//2020 pagal ieškovų L. K. ir I. K. ieškinį atsakovams D. K. ir A. K. dėl nuostolių ir nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Apeliantė prašo pridėti prie bylos 2012 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovės sąskaitos SEB banke išrašą, 2012 m. balandžio 11 d. patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, 2012 m. aktus dėl nakvynės paslaugų suteikimo. Apeliantės nuomone, šie įrodymai patvirtina, kad ji turėjo pakankamai nuosavų lėšų, jog galėtų pasistatyti du gyvenamuosius namus.

20. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas naujų paaiškinimų ir įrodymų priėmimo klausimą pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pateiktais įrodymais apeliantė siekia papildomai įrodinėti aplinkybę, jog ji turėjo pakankamai lėšų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktų dokumentų turinys patvirtina, kad atsakovė turėjo objektyvią galimybę šių įrodymų pateikimu pasirūpinti dar pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi prielaidų taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintos taisyklės išimtį, apeliantės pateiktų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.

Dėl ginčo esmės

22. Šioje byloje ieškovai reikalavimą priteisti namų, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimus kildino iš to, kad ieškovas su atsakove, būdami artimi giminaičiai ir buvus geriems santykiams tarp šalių, dėl minėtų namų statybos buvo sutarę žodžiu ir toks jų susitarimas atitinka jungtinės veiklos sutartį, kurią vykdydamas ieškovas savo lėšomis bei pastangomis pirko statybines medžiagas, atliko statybos darbus ir tokiu būdu prisidėjo prie gyvenamųjų namų sukūrimo (statybos). Apeliantė su tokiu ieškovų reikalavimu bei jų nurodytu šalių santykių kvalifikavimu nesutiko ir teigė, kad ieškovo atlikti statybos darbai ir kitas indėlis buvo sūnaus pagalba motinai.

24. Su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, remdamasis tiek CK normomis, tiek teismų praktikos išaiškinimais, iš esmės pagrindė savo išvadas dėl ginčo teisiniams santykiams taikomos sandorio formos reikalavimų ir jų nesilaikymo teisinių padarinių. Tai kad apeliantė nesutinka su tokiu teismo vertinimu, nereiškia teismo argumentų nebuvimo ir / ar neteisingumo.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai yra nustatyti formos reikalavimai, jie netaikomi CK 6.969 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiškia, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė, kad ją reikia sudaryti rašytine, o įstatymo įtvirtintais atvejais – notarine forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį. Sprendžiant dėl jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarties (paprastoji partnerystė ne pelno siekimo tikslais) formos vadovaujamasi sandorių formai taikomais bendraisiais reikalavimais, o ne CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatytais sutarties formos reikalavimais ir jos nesilaikymo teisiniais padariniais. Jungtinės veiklos (asociacijos) sutarčiai dėl gyvenamojo namo statybos taikoma CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata dėl sutarties sudarymo raštu, bet šioje normoje įsakmiai nėra nustatyta, kad dėl formos reikalavimo nesilaikymo sutartis yra negaliojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015).

27. Nagrinėjamu atveju, remiantis minėta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad ieškovui įrodinėjant, jog namų, esančių (duomenys neskelbtini) statybą sąlygojo šalių žodinis susitarimas, kuriuo remiantis pirmasis namas (duomenys neskelbtini) turėjo atitekti ieškovo šeimai, o antrasis namas (duomenys neskelbtini) atsakovei, jungtinės veiklos sutartis turėjo būti sudaryta raštu, tačiau minėtos formos nesilaikymas nelemia sutarties negaliojimo, todėl apeliantės argumentai, kad ieškinys turėjo būti atmestas, nes sutartis nebuvo sudaryta rašytine forma, pripažįstami nepagrįstais.

28. Apeliantė skunde nurodo, kad ji kaip įnašą į bendrą jungtinę veiklą, pasak ieškovo, turėjo įnešti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, ant kurios ir pastatyti minėti namai, todėl pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį jungtinės veiklos sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma. Su šiais apeliantės teiginiais nėra pagrindo sutikti, nes ieškovai savo procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis niekada nebuvo laikoma įnašu į bendrą jungtinę veiklą, nes susitarimas buvo tik dėl dviejų gyvenamųjų namų statybos.

29. Apeliantės teigimu, ieškovas pateikė įrodymus, kad įsigijo statybines medžiagas tik už 113,22 Eur, todėl tokios turėtos išlaidos niekaip negalėjo sudaryti pagrindo priteisti jam net 34 304 Eur už neva jo investiciją į atsakovės turto įgijimą. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.

30. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal CK 6.970 straipsnio 1 dalį partnerių įnašais į bendrą veiklą gali būti pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai.

31. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas turėjo specialiųjų žinių, įgūdžių ir technikos paruošiant statybvietes gyvenamųjų namų statybai, ką patvirtina Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 121488 (t. 1, b. l. 64), sunkiosios technikos registracijos liudijimai (t. 1, b. l. 66–67),VĮ Žemės informacijos ir kaimo verslo centro išrašas apie ieškovo vardu registruotus krautuvus Gehl ir Bobcat (t. 2, b. l. 145–146). Byloje apklausti liudytojai D. N., I. I. patvirtino, kad ieškovas dirbo prie gyvenamųjų namų statybos naudodamas turimą techniką. Šie įrodymai, taip pat liudytojų parodymai patvirtina ieškovo įnašą statant gyvenamuosius namus prisidėjus žiniomis, patirtimi, įgūdžiais, darbu ir technika.

32. Apeliantė teigia, kad teismas netiksliai citavo liudytojų parodymus, nes liudytojas D. N., apklaustas 2019 m. kovo 25 d. teismo posėdyje, nurodė (1 val. 47 minutė), kad jam mokėjo L. (ieškovas), namą statė D. (atsakovei), jis nežino, kodėl už darbus mokėjo L. K. Taigi, minėtas liudytojas, pasak apeliantės, patvirtino faktą, kad namą jis padėjo statyti ne L. K., o D. K. ir jis nežino, kieno pinigais L. K. su juo atsiskaitė. Su tokiu apeliantės vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Minėtas liudytojas 2019 m. kovo 25 d. teismo posėdyje, atsakydamas į teisėjo klausimą, aiškiai nurodė, kad, jo manymu, namus statė ieškovas kartu su atsakove, už statybos darbus mokėjo ieškovas, o už stogo darbus name (duomenys neskelbtini) – atsakovė. Liudytojas taip pat nurodė, kad ieškovas dirbo statybos darbus ir prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Nors liudytojas nurodė, kad namas (duomenys neskelbtini) buvo statomas atsakovei, tačiau tai nepaneigia, o būtent patvirtina šalių susitarimą bendromis pastangomis, darbu ir piniginėmis lėšomis savo poreikiams pasistatyti atsakovei priklausančio žemės sklypo dalyje du gyvenamuosius namus, kurių vienas būtų atitekęs ieškovų šeimai, o antrasis – atsakovei. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad iš minėto liudytojo parodymų galima daryti išvadą, jog su darbininkais buvo atsiskaityta D. K. lėšomis. Kaip minėta, D. N. aiškiai nurodė, kad už statybos darbus mokėjo ieškovas, o iš kur ieškovas gavo liudytojui sumokėtus pinigus, jis nežinojo, todėl negalima teigti, kad jam buvo sumokėta atsakovės lėšomis.

33. Apeliantė skunde taip pat nurodė, kad liudytojai I. I., D. N. nurodė tokius kartu su ieškovu atliktus darbus, kurių, pasak apeliantės, ieškovas ieškiniu neįrodinėjo, taip pat nesutapo liudytojų nurodytos darbų datos, todėl liudytojų ir ieškovo paaiškinimai yra prieštaringi tiek dėl statybos metų, tiek dėl atliktų darbų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog minėti liudytojai, apklausiami 2019 m. kovo 25 d. teismo posėdyje, nurodė dirbę darbus, gavę iš ieškovo apmokėjimą už darbus, matę ieškovą dirbusį tokius darbus, kurių jis tiesiogiai neįvardijo procesiniuose dokumentuose ar apklausiamas teisme, nepatvirtina liudytojų parodymų prieštaringumo ar neteisingumo. Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Vertinant teismo sprendimo argumentus dėl byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų ir jų įrodomosios reikšmės pažymėtina, kad iš tiesų asmeniniai liudijimai dėl jų subjektyvaus pobūdžio ir dėl subjektyvaus paaiškinimus teikiančio asmens faktų vertinimo patikimumo aspektu visada yra silpnesnės galios įrodinėjimo priemonės, nei rašytiniais įrodymai. Tačiau dėl asmenų liudijimų, kaip ir bet kurių kitų įrodymų, įrodomosios reikšmės turi būti sprendžiama bendrame visų byloje sutrinktų įrodymų kontekste. Todėl į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 121488 (1 t. b. l. 64), sunkiosios technikos registracijos liudijimais (t. 1, b. l. 66–67),VĮ Žemės informacijos ir kaimo verslo centro išrašu apie ieškovo vardu registruotus krautuvus Gehl ir Bobcat (t. 2, b. l. 145– 146), kvitais, PVM sąskaitomis faktūromis (t. 4, b. l. 42–66), 2015 m. vasario 2 d. Rangos darbų sutartimis, pasirašyta tarp L. K. ir UAB „Vetera“ dėl lauko vandentiekio ir buitinės nuotekų įrenginio į du vieno buvo namus žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), – nėra pagrindo nesivadovauti ar laikyti nepatikimais apklaustų liudytojų I. I., D. N. liudijimų apie tai, kad ieškovas prisidėjo prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statybų. Nėra pagrindo spręsti, kad teismas būtų netinkamai atskleidęs liudytojų parodymų turinį, ar kad išvadą dėl tarp šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties būtų padaręs neįvertinęs visų byloje esančių ir teisinės reikšmės turinčių įrodymų (CPK 185 straipsnis). Vien tai, kad I. I. yra ieškovės brolis, o D. N. ieškovo draugas, nepaneigia davus priesaiką jų pateiktų parodymų teisingumo, minėti liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad neturi priešiškų santykių nė su viena ginčo šalimi.

34. Apeliantė skunde kritikuoja liudytojo S. G. parodymus ir nurodo, kad būtent ji susitarė su S. G. dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo ir jam sumokėjo grynais, negaudama jokių apskaitos dokumentų. Šias aplinkybes, pasak apeliantės, patvirtina paslėptų darbų aktai, pateikti į bylą 2019 m. gegužės 6 d. ieškovų atstovės prašymu. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.

35. Liudytojas S. G. 2019 m. kovo 25 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl vandentiekio ir nuotekų įrengimo į jį kreipėsi ieškovas, kainą taip pat derino su ieškovu, atsakovė už minėtus darbus nemokėjo. 2015 m. vasario 2 d. Rangos darbų sutartis, pasirašyta tarp ieškovo ir UAB „Vetera“ dėl lauko vandentiekio ir buitinių nuotekų įrengimo į du vieno buto namus žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); pinigų priėmimo kvitas serija VET Nr. 18/09/1 ir PVM sąskaita faktūra serija VET Nr. 00373, taip pat ieškovo atlikti mokėjimai patvirtina liudytojo S. G. parodymus, kad minėti darbai buvo atliekami ieškovo užsakymu ir lėšomis. Apeliantė, kaip užsakovė, yra pasirašiusi 2017 m. Paslėptų darbų (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktuose, tačiau tik ši aplinkybė nepatvirtina, kad būtent apeliantė mokėjo už minėtų darbų atlikimą. Apeliantė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius dėl apmokėjimo už vandentiekio ir nuotekų darbus, nepateikė, o ieškovas priešingai – pateikė šių darbų apmokėjimo įrodymus. Vien tai, kad pinigų priėmimo kvitas yra datuojamas 2018 m. rugpjūčio 1 d., kai rangos sutartis buvo sudaryta ir darbai pradėti 2015 m., nepaneigia ieškovo atsiskaitymo su UAB „Vetera“ fakto.

36. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad jei L. K. ir mokėjo S. G. už vandentiekio ir kanalizacijos tinklų nuvedimą, tai tik į angarą, o ne į namus (duomenys neskelbtini). Liudytojas S. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad atliko lauko vandentiekio ir buitinių nuotekų įvedimo į gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) bei angarą darbus. Minėta 2015 m. vasario 2 d. rangos sutartis taip pat sudaryta dėl gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) lauko vandentiekio ir buitinių nuotekų sistemos įrengimo. Apeliantė skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad rangos sutartyje nurodytas žemės sklypas, į kurį vedamas vandentiekis ir kanalizacija, pagal jo kadastro numerį neegzistuoja. Patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), buvęs kadastro numeris – (duomenys neskelbtini), toks kadastro numeris nurodytas ir rangos sutartyje. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl neegzistuojančio žemės sklypo atmestini.

37. Apeliantė skunde nurodo, kad 2015 m. vasario 2 d. rangos darbų sutartis su UAB „Vetera“, dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų įrengimo, sudaryta su L. K., taip pat 2018 metų gruodžio 27 d. PVM sąskaita faktūra 5009, 2018 m. rugpjūčio 1 d. pinigų priėmimo kvitas bei 2019 m. sausio 18 d. ir 2019 m., kovo 12 d. mokėjimo pavedimai yra suklastoti, nes, kaip jau minėta, apeliantės nuomone, būtent ji grynais pinigais atsiskaitė su S. G. dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo. Pažymėtina, kad apeliantė klausimo dėl rangos darbų sutarties ir apskaitos dokumentų klastojimo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė, jokių argumentų šiuo klausimu nebuvo pateikusi. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį ir 312 straipsnį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, ir jame negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, todėl dėl šių skundo argumentų teisėjų kolegija detaliau nepasisako, kartu pastebėdama, kad apeliantė minėtiems teiginiams (kreipimuisi į ikiteisminio tyrimo įstaigą) pagrįsti jokių įrodymų nepateikė.

38. Apeliantė taip pat teigia, kad dalis liudytojų nurodė darbus, kurių ieškovas pateiktu ieškiniu neįrodinėjo. Šiuo atveju sutiktina su ieškovo pozicija, kad dėl objektyvių aplinkybių ir koncentruotumo nebuvo pagrindo iki menkiausio detalumo įvardinti visus dviejų gyvenamųjų namų statybos procese atliktus darbus ar tuos darbus, už kuriuos mokėjo ieškovas. Be to, ieškovas atliktiems darbams pagrįsti pateikė UAB „Skena“ statybos eksperto aktą Nr. 19-04-/08 (t. 5, b. l. 26– 41), kuriame nurodyta atliktų darbų apimtis pinigine išraiška. Nors pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime šio akto nepaminėjo, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra jokių pagrįstų abejonių, sudarančių pakankamą pagrindą nepasitikėti eksperto pateiktame akte išdėstytomis išvadomis. Nors apeliantė nurodo, kad eksperto aktas sudarytas ne pagal statybos metu galiojančias kainas, tačiau eksperto akto 4 punkte nurodyta, kad ekspertas vadovavosi 2014 m. spalio 1 d. ir 2016 m. spalio 1 d. buvusiu kainų lygiu.

39. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad name (duomenys neskelbtini) statybos darbai buvo atliekami ir 2017 metais, todėl atsakovės pateikti įrodymai apie įgytas medžiagas 2017 metais, taip pat patvirtino jos, o ne ieškovo investicijas į namo statybą. Pažymėtina, kad pati apeliantė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos vyko 2014–2015 metais. Įrodymų, kad minėtas gyvenamasis namas 2015 m., įregistravus 80 proc. baigtumą, realiai vis dar buvo statomas, byloje nėra. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės teikti rašytiniai įrodymai apie statybinių medžiagų įsigijimą, nepatvirtino atsakovės didžiosios dalies indėlio į pirmojo namo statybą, nes iš esmės datuojami 2016 m., 2017 m. 2018 ir 2019 m. (t. 3, b. l. 2–128), todėl labiau tikėtina, kad apeliantės pirktos medžiagos buvo skirtos būtent antrojo namo statyboms 2016–2018 metais.

40. Apeliantė skundė neigia ieškovų finansines galimybes prisidėti prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybų.

41. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad VMI 2014 m. birželio 13 d. patikrinimo aktas Nr. FR0680-454 (t. 5, b. l. 2–25), liudytojų parodymai paneigė atsakovės teiginius, jog ieškovas buvo finansiškai nepajėgus prisidėti prie gyvenamųjų namų statybos (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Su tokia teismo išvada nėra pagrindo nesutikti. Vien tai, kad ieškovas 2012 m. gavo paramą maisto produktais, nereiškia, kad pradedant ginčo gyvenamųjų namų statybas 2014 m. ieškovo finansinė padėtis nebuvo pasikeitusi. Byloje nustatyta, kad dalį ieškovų paskolos, paimtos iš SEB banko, dengia D. N., kuris šį faktą patvirtino teismo posėdyje. Metinių pajamų deklaracijų duomenimis, 2014 m. ieškovo su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 31 390,00 Lt (9 091,17 Eur), 2015 m. – 3 582,90 Eur, 2016 m. – 10 849,10 Eur. Ieškovai taip pat nurodė, kad turėjo santaupų iš darbo Airijoje. Be to, prie gyvenamųjų namų statybos ieškovas įrodinėjo prisidėjęs ne tik medžiagomis, bet ir darbu, žiniomis, įgūdžiais, kurie taip pat turi materialinę vertę.

42. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.).

43. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.).

44. Aptartas teisinis jungtinės veiklos reglamentavimas ir surinkti įrodymai teikia pagrindo labiau tikėtinai išvadai, kad tarp artimų giminaičių (motinos ir sūnaus) buvus geriems santykiams, jungtinę veiklą patvirtinančio rašytinio susitarimo šalys nebuvo sudariusios, tačiau šalių elgesys, jų bendras indėlis tiek lėšomis, tiek darbu ir kiti veiksmai siekiant tikslo, leidžia jų teisinius santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklą. Nors apeliantė skunde akcentuoja, kad šeimos santykiams labiau būdinga pagalba ir parama vienas kitam, pažymėtina, jog šeimos narių ar artimų giminaičių santykiuose pagalba bei parama paprastai būna abipusė. Teismui nustačius, kad ieškovo indėlis namų statybos procese (ypač pirmojo namo) buvo esminis, toks prisidėjimas savo turiniu labiau atitinka ieškovo nurodomą susitarimą vieną namą bendromis pastangomis pastatyti atsakovei, o kitą – ieškovo šeimai, negu tiesiog įprastą šeimos narių tarpusavio paramą bei pagalbą.

45. Apibendrindama pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė šioje dalyje (dėl 34 304 Eur nuostolių atlyginimo) pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.