Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-04-23 · Civilinė byla Nr. e2A-327-459/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-08Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-23Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-23
Bylos Nr.
e2A-327-459/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04917-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „StatVilsta“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Ikoda“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-327-459/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04917-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.6.11.1; 2.6.11.18. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „StatVilsta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Ikoda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „StatVilsta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vakarų Ikoda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 7 168,90 Eur skolą, 1 056,25 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 20 d. šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 18-11-20, kurioje ieškovė kaip pardavėja ir atsakovė UAB „StatVilsta“ kaip pirkėja. Ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka parduoti, o atsakovė įsipareigojo pirkti bei priimti ir nustatyta tvarka atsiskaityti už jai ieškovės parduotas statybines medžiagas (prekes). Ieškovė nurodytos sutarties pagrindu atsakovei pardavė prekių už 8 120,51 Eur sumą, įskaitant pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), tačiau atsakovė tinkamai ir nustatytu terminu neatsiskaitė už įsigytas prekes ir liko skolinga 7 168,90 Eur sumą.

2. Atsakovė UAB „StatVilsta“ su ieškiniu nesutiko, prašė teismo sumažinti ieškovės prašomą priteisti netesybų ir bylinėjimosi išlaidų dydį. Nurodė, kad vadovaujantis šalių 2018 m. lapkričio 20 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 18-11-20 3.1 ir 3.3 punktais pirkėjas (atsakovė) už pateiktas prekes turėjo atsiskaityti per sutarties priede nurodytą terminą nuo prekių pateikimo dienos. Todėl prekių, nurodytų gabenimo važtaraštyje Nr. 2128446613, apmokėjimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2019 m. balandžio 14 d., o ne nuo 2019 m. balandžio 13 d. Taip pat ieškovė nepateikė duomenų apie prekių, nurodytų PVM sąskaitoje faktūroje Nr.6018004, pristatymą, todėl nėra aišku, kada buvo gautos šios prekės, todėl, atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, jog prekių, nurodytų PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 6018004, apmokėjimo terminas pasibaigė, kaip nurodo ieškovė 2019 m. gegužės 11 d., ir nuo šios dienos atsirado pagrindas skaičiuoti delspinigius. Taip pat teigia, jog ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl prašo teismo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir juos sumažinti tiek, kad netaptų mažesni už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Atsakovės manymu, atsižvelgiant į tai, jog didžioji dalis skolos ieškovei buvo sumokėta iki bylos pradžios, ieškovė prašomo priteisti dydžio nuostolių nepatyrė, nepateikė jokių nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Taip pat prašo teismo atsižvelgti į tai, kad ieškovė, gavusi didžiosios skolos dalies mokėjimą (atliktą dar iki bylos pradžios) iki atsakovės atskirojo skundo pateikimo byloje, nepatikslino ieškinio bei nepranešė teismui apie gautą mokėjimą, dėl to atsakovei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas – daug didesnės sumos nei realus įsiskolinimas. Mano, kad dėl nurodytų aplinkybių taip pat yra pagrindas sumažinti ieškovės reikalaujamų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. liepos 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio atsakovei dėl 7 168,90 Eur skolos priteisimo ir civilinės bylos Nr. e2-8117-1032/2019 dalis dėl 7 168,90 Eur skolos priteisimo nutraukta. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, šioje byloje liko spręstini tik ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 1 056,25 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Ieškovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus į atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai, t. y. 2019 m. liepos 1 d. ir 2019 m. liepos 17 d. mokėjimo nurodymai, pagrindžia, jog 5 000 Eur apmokėjimas iš atsakovės buvo gautas 2019 m. liepos 1 d., o 2 168,90 Eur apmokėjimas – 2019 m. liepos 17 d. Taigi ieškinio pateikimo teismui dieną ieškovė turėjo 7 168,90 Eur reikalavimo teisę į atsakovę. Pažymi, kad atsakovė su ieškove nuolat vengė laiku atsiskaityti už iš ieškovės įsigytas prekes. Ieškovė buvo pavedusi atsakovės įsiskolinimą išieškoti UAB „Skolų valdymo partneris“, tačiau ši įmonė skolos iš atsakovės neišieškojo. Teigia, jog atsakovė elgėsi nesąžiningai, nesilaikė sutartyje numatytų atsiskaitymo terminų, nuolat vėluodavo atsiskaityti su ieškove už suteiktas prekes, todėl ieškovė, turėdama pagrįstų abejonių dėl atsakovės gebėjimo atsiskaityti su ieškovu, gindama savo teisėtus interesus, pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Taip pat nurodė, kad atsakovė tik po ieškinio pateikimo teismui, t. y. 2019 m. liepos 1 d. ir 2019 m. liepos 17 d., sumokėjo 7 168,90 Eur skolą ieškovei, todėl mano, kad sutartyje šalių įtvirtintos ir ieškovės reikalaujamos atlyginti netesybos, t. y. 0,2 proc. dydžio delspinigiai, susidarė tik dėl atsakovės kaltės. Atsakovė laiku neatsiskaičiusi su ieškove prisiėmė įsipareigojimą sumokėti netesybas, kurių dydis atsakovei buvo žinomas, o sumažinus šalių sudarytoje sutartyje aptartą netesybų dydį, minėtos nuostatos būtų nepagrįstai pakeistos. Pažymi, kad ieškovės išrašytoje ir atsakovės priimtoje 2019 m. vasario 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 6017927 buvo nurodytas 60 dienų atsiskaitymo terminas, t. y. ieškovė turėjo už prekes atsiskaityti iki 2019 m. balandžio 13 d. Atsakovė 2019 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6017927 pasirašė, vadinasi, sutiko ir su joje esančiomis sąlygomis. Todėl atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė netinkamai apskaičiavo delspinigių skaičiavimo pradžią. Pabrėžė, kad į bylą taip pat pateikė atsakovės pasirašytą 2019 m. kovo 12 d. gabenimo važtaraštį Nr. 6018004, kuris patvirtina aplinkybę, jog atsakovė ieškovės pateiktas prekes priėmė, dėl to atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove 2019 m. kovo 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 6018004 nustatytu terminu, t. y. iki 2019 m. gegužės 11 d. Be to, kadangi atsakovė susidariusį įsiskolinimą ieškovei apmokėjo tik po ieškinio pateikimo teismui, vadinasi, nagrinėjamos bylos procesas teisme buvo pradėtas dėl atsakovės kaltės, todėl nėra jokių prielaidų, leidžiančių mažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai už visą bylos nagrinėjimo procesą pirmosios instancijos teisme nėra neprotingai didelės ar nepagrįstos, taip pat neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas, ieškovei priteista iš atsakovės 1 056,25 Eur delspinigių, 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 1 056,25 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 021,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo motyvai:

5.1. Nurodė, kad ieškinį teismui ieškovė pateikė per EPP paslaugų portalą 2019 m. birželio 28 d. 16.48 val. Į bylą ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog 2019 m. liepos 1 d. mokėjimo pavedimą atsakovė pateikė bankui 2019 m. birželio 28 d. (el. b. l. 34), tačiau piniginės lėšos į ieškovės sąskaitą buvo pervestos tik 2019 m. liepos 1 d. (el. b. l. 52), todėl atsakovės argumentai, kad ieškovė galbūt jau ieškinio pareiškimo pasirašymo metu žinojo apie gautą didžiosios skolos dalies mokėjimą, o iki ieškinio gavimo teisme turėjo visas galimybes atitinkamai patikslinti ieškinio pareiškimą, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

5.2. Nurodė, kad sutarties 3.3 punkte šalys susitarė, kad už prekės pirkėjas turi atsiskaityti per sutarties priede nurodytą terminą. Sutarties priede buvo numatyta, kad faktoringo mokėjimo atidėjimo terminas – 60 dienų. Pažymėtina, kad 3.6 punkte šalys susitarė, jog atsakovė laiku neatsiskaičiusi už prekes moka ieškovei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti neapmokėtų prekių sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog prekės pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2128446613 atsakovei buvo pristatytos 2019 m. vasario 13 d., joje buvo nustatytas sąskaitos apmokėjimo terminas 2019 m. balandžio 13 d. Pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6018004 prekės atsakovei buvo pristatytos, joje buvo nustatytas sąskaitos apmokėjimo terminas 2019 m. gegužės 11 d. Atsakovė prekes pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras priėmė, prieštaravimų dėl apmokėjimo termino ieškovei nepateikė, todėl vadovaujantis tarp šalių sudarytos sutarties nuostatomis turėjo apmokėti PVM sąskaitas faktūras jose nustatytais terminais, tačiau šios savo prievolės ieškovei tinkamai neįvykdė.

5.3. Pažymėjo, kad abi bylos šalys – verslo subjektai netesybų (delspinigių) dydį – 0,2 procento nustatė tarpusavio susitarimu. Padarė išvadą, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai – 1 056,25 Eur – sudaro tik 14,73 procentus pagrindinės skolos dydžio. Atsižvelgiant į pagrindinės skolos sumą, į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė nuolat vėlavo laiku atsiskaityti su ieškove, tai patvirtina ir atsakovės į bylą pateikta 2019 m. liepos 17 d. ataskaita (el. b. l. 33), bei ieškovei dėl tokių atsakovės veiksmų teko kreiptis į skolų išieškojimo įmonę, teismo vertinimu, atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, jog atsakovė yra sumokėjusi pagrindinę skolą ieškovei, kadangi mokėjimai buvo atlikti ne pagal pateiktas apmokėti PVM sąskaitas faktūras jose nurodytais terminais, o po ieškinio pateikimo teismui, delspinigiai buvo apskaičiuoti tik už vėlavimą atsiskaityti pagal 2 PVM sąskaitas faktūras, nelaikytini pakankamu pagrindu nevykdyti atsakovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl sutarto delspinigių dydžio bei nesudaro pagrindo jų sumažinti.

5.4. Sprendžiant atsakovės prašymą dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, pažymėjo, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių. Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ieškovės pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, jog už suteiktas advokato teisines paslaugas ieškovė sumokėjo 738,10 Eur civilinėje byloje prieš atsakovę UAB „StatVilsta“ parengiant ieškinį bei atstovaujant ieškovei byloje pirmosios instancijos teisme. Kaip nustatyta iš ieškovės į bylą pateiktos teisinių paslaugų sutarties, ieškovei faktiškai buvo suteiktos platesnės apimties teisinės paslaugos. Pažymėjo, kad šioje byloje ieškovei buvo ne tik parengtas ieškinys, bet ir atsiliepimas į atsakovės pateiktą atskirąjį skundą dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat prašymas dėl ieškinio dalies atsisakymo. Ir nors, kaip nurodo atsakovė, ji dar iki ieškovės kreipimosi į teismą sumokėjo ieškovei pagrindinę skolą, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tai buvo atlikta praleidus ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytus skolos apmokėjimo terminus, todėl, teismo vertinimu, ieškovė, siekdama apginti savo pažeistus interesus, pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu bei įgyvendindama šią savo teisę pasinaudojo profesionalaus teisininko advokato paslaugomis. Be to, ieškovės atstovas taip pat atstovavo ieškovei 2019 m. rugsėjo 9 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl ieškovė turi teisę į prašomo priteisti dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

5.5. Pažymėjo, kad nepaisant to, jog teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi tenkino atsakovės byloje pateiktą atskirąjį skundą ir panaikino ieškovės prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas iš esmės tenkino ieškovės reikalavimus, atsakovės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atsakovė UAB „StatVilsta“ (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; tuo atveju, jei byla apeliacinės instancijos teisme bus nagrinėjama iš esmės, sumažinti ieškovės reikalaujamas įrodytas netesybas (delspinigius) CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies normų pagrindu iki ieškovo įrodytų nuostolių dydžio; esant pagrindo priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas – sumažinti šias bylinėjimosi išlaidas CPK 3 straipsnio 7 dalies ir 93 straipsnio 4 dalies normų pagrindu; priteisti atsakovei iš ieškovės šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Nurodo, kad dar iki ieškinio priėmimo teisme ieškovė turėjo visas galimybes atitinkamai patikslinti ieškinio pareiškimą ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė iki 2019 m. liepos 23 d. ne tik nepatikslino ieškinio, tačiau jokia forma nepranešė teismui apie gautą mokėjimą, dėl to (ieškovės prašymu) atsakovei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštas) daug didesnei sumai nei realus įsiskolinimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. sprendime šias aplinkybes vertino visiškai fragmentiškai, pasisakydamas tik, kad „atsakovės argumentai, kad ieškovė galimai jau ieškinio pareiškimo pasirašymo metu žinojo apie gautą didžiosios skolos dalies mokėjimą, o iki ieškinio gavimo teisme turėjo visas galimybes atitinkamai patikslinti ieškinio pareiškimą, atmestini“. Teismas neįvertino kitų šiame skunde nurodomų aspektų, nurodančių, kad ieškovas piktnaudžiavo teise, taigi sprendimo išvados neatitinka visapusiškumo ir pagrįstumo kriterijų.

6.2. Nurodo, kad atsiskaitymo už prekes terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo prekių pateikimo dienos. Iš ieškovės pateikto gabenimo važtaraščio Nr. 2128446613 duomenų matyti, kad PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 6017927 nurodytas prekes ieškovė pristatė atsakovei 2019 m. vasario 13 d. Taigi apmokėjimo už šias prekes terminas baigėsi 2019 m. balandžio 14 d. Ieškovė nepagrįstai skaičiuoja delspinigius nuo 2019 m. balandžio 13 d.; ieškovė nepateikė jokių duomenų apie prekių, nurodytų PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 6018004, pristatymą – važtaraščio ar kt. Ši sąskaita nepasirašyta atsakovės, taip pat nėra duomenų, kada buvo gautos šios prekės. Taigi ieškovė neįrodė, jog prekių, nurodytų šioje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 6018004, apmokėjimo terminas pasibaigė būtent 2019 m. gegužės 11 d. ir nuo šios dienos atsirado pagrindas skaičiuoti delspinigius.

6.3. Nurodo, kad ieškovės reikalaujamų netesybų suma – 0,2 % už kiekvieną dieną – lygi net 73 procentų metinėms palūkanoms nuo nesumokėtos sumos (0,2 x 365). Ieškovei didžioji dalis skolos buvo sumokėta dar iki šios bylos pradžios. Tokio dydžio nuostolių dėl uždelsimo sumokėti ieškovė nepatyrė, o ir tokio dydžio palūkanų už paskolintus pinigus niekur negautų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog apskritai patyrė kokių nors nuostolių.

6.4. Nurodo, kad pagal CPK 93 straipsnio, 98 straipsnio normų teisinį reglamentavimą teismas negalėjo ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydžio grįsti aplinkybėmis, jog ieškovei buvo suteikta daugiau teisinių paslaugų, nei ieškovė yra apmokėjusi (ar pateikusi išlaidas pagrindžiančių dokumentų). Jei ieškovė nereikalavo išlaidų tam tikriems teisiniams veiksmams kompensavimo, tokių veiksmų apmokėjimas, nesant net apmokėjimo įrodymų, apskritai neturėtų būti nagrinėjimo (sprendžiant klausimą dėl priteistinų išlaidų dydžio) objektu.

6.5. Nurodo, kad atsakovės 484 Eur išlaidos teisinėms paslaugoms ginčijant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei turėtų būti priteistos iš ieškovės nepriklausomai nuo ieškinio reikalavimų tenkinimo / atmetimo CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu, kadangi atsakovės atskirasis skundas dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių 2019 m. liepos 22 d. nutartimi buvo patenkintas, o dėl skunde nurodytų aplinkybių ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų.

Atsiliepimas

7. Ieškovė UAB „Vakarų Ikoda“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

7.1. Nurodo, kad atsakovė netinkamai vykdė prievoles pagal su ieškove sudarytą 2018 m. lapkričio 20 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 18-11-20. Ieškovė ieškinio pateikimo metu turėjo pagrindą ne tik reikalauti 7 168,90 Eur įsiskolinimo, bet ir 1 056,25 Eur delspinigių.

7.2. Nurodo, kad nėra pagrindo teigti, jog priteistas delspinigių dydis yra nepagrįstai didelis, kadangi ginčo šalys sudarydamos sutartį susipažino bei sutiko su joje išdėstytomis sąlygomis.

7.3. Nurodo, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė atsakovės pasirašytą 2019 m. kovo 12 d. gabenimo važtaraštį Nr. 6018004, kuris patvirtina aplinkybę, jog atsakovė ieškovės pateiktas prekes priėmė, dėl to atsakovei ir kilo pareiga atsiskaityti su ieškove sutartu terminu, t. y. iki 2019 m. gegužės 11 d.

7.4. Nurodo, kad ieškovei prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus bei nepažeidžia CPK 93 straipsnio ir 98 straipsnio nuostatų, todėl turi būti priteistas.

7.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog iš esmės tenkinus ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus, atsakovės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų netenkintinas, kadangi bylinėjimosi išlaidos nepriklauso nuo konkretaus klausimo išsprendimo, šiuo atveju skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės naudai tenkinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas reikalavimas dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl apeliacinio skundo dalyko

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 20 d. ieškovė UAB „Vakarų Ikoda“, kaip pardavėja, ir UAB „StatVilsta“, kaip pirkėja, sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 18-11-20, jos pagrindu ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka parduoti, o atsakovė įsipareigojo pirkti bei priimti ir nustatyta tvarka atsiskaityti už jai ieškovės parduotas statybines medžiagas (el. b. l. 17–21). Ieškovė išrašė ir atsakovei apmokėjimui pateikė 2019 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6017927 bei 2019 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6018004, jos turėjo būti apmokėtos per 60 dienų (el. b. l. 14, 16). 2019 m. vasario 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 6017927 nurodyta, kad ji turi būti apmokėta iki 2019 m. balandžio 13 d., o 2019 m. kovo 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 6018004 nurodytas apmokėjimo terminas iki 2019 m. gegužės 11 d. Dėl atsakovės vėlavimo atsiskaityti pagal šalių sudarytos sutarties 3.6 punkto nuostatas ieškovė apskaičiavo po 0,2 % dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos prekių sumos už kiekvieną pavėluotą dieną iš viso – 1 056, 25 Eur (el. b. l. 15). 2019 m. liepos 8 d. šalys sudarė aktą dėl skolų suderinimo, juo nustatė, kad skolos likutis 2019 m. birželio 30 d. yra 2 168,90 Eur (el. b. l. 37). Ieškovė dar iki kreipimosi į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę UAB „Skolų valdymo partneris“, kuri siuntė atsakovei raginimus bei pranešimus atsiskaityti su ieškove (el. b. l. 11, 12–13). 2019 m. liepos 1 d. bei liepos 17 d. pavedimais atsakovė pervedė ieškovei 7 168,90 Eur skolą (el. b. l. 52, 53, 97, 98). 2019 m. liepos 1 d. mokėjimo pavedimą atsakovė pateikė bankui 2019 m. birželio 28 d. (el. b. l. 34), tačiau piniginės lėšos į ieškovės sąskaitą buvo pervestos 2019 m. liepos 1 d. (el. b. l. 52). Ieškovė į bylą pateikė 2019 m. kovo 12 d. važtaraštį Nr. 6018004, kuris pasirašytas tiek ieškovės, tiek atsakovės darbuotojų (el. b. l. 105). 2019 m. spalio 15 d. pranešimu DC-3391 UAB „Skolų valdymo partneris“ informavo ieškovę, kad atsakovė susisiekė su skolų išieškojimo įmone ir nurodė savarankiškai atlyginsianti skolas ieškovei, tačiau sutartais terminais tai atlikti vėlavo (el. b. l. 100). Atsakovei sumokėjus pagrindinę skolą, ieškovė atsisakė reikalavimo dėl 7 168,90 Eur skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino likusius ieškovės reikalavimus dėl delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

12. Apeliantė nesutikdama su skundžiamu sprendimu nurodo, kad dar iki ieškinio priėmimo teisme ieškovė turėjo visas galimybes atitinkamai patikslinti ieškinio pareiškimą ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė iki 2019 m. liepos 23 d. ne tik nepatikslino ieškinio, tačiau jokia forma nepranešė teismui apie gautą mokėjimą, dėl to (ieškovės prašymu) atsakovei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštas) daug didesnei sumai nei realus įsiskolinimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. sprendime šias aplinkybes vertino visiškai fragmentiškai, pasisakydamas tik, kad „atsakovės argumentai, kad ieškovė galimai jau ieškinio pareiškimo pasirašymo metu žinojo apie gautą didžiosios skolos dalies mokėjimą, o iki ieškinio gavimo teisme turėjo visas galimybes atitinkamai patikslinti ieškinio pareiškimą, atmestini“. Pirmosios instancijos teismas neįvertino kitų šiame skunde nurodomų aspektų, nurodančių, kad ieškovė piktnaudžiavo teise, taigi sprendimo išvados neatitinka visapusiškumo ir pagrįstumo kriterijų

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus procesinius dokumentus, skundžiamo sprendimo turinį ir byloje esančius įrodymus, negali sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir ginčijamame sprendime aiškiai ir pagrįstai pažymėjo, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog ieškinį teismui ieškovė pateikė per EPP paslaugų portalą 2019 m. birželio 28 d. 16.48 val. Į bylą ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad 2019 m. liepos 1 d. mokėjimo pavedimą atsakovė pateikė bankui 2019 m. birželio 28 d. (el. b. l. 34), tačiau piniginės lėšos į ieškovės sąskaitą buvo pervestos tik 2019 m. liepos 1 d. (el. b. l. 52), todėl atsakovės argumentai, kad ieškovė galbūt jau ieškinio pareiškimo pasirašymo metu žinojo apie gautą didžiosios skolos dalies mokėjimą, o iki ieškinio gavimo teisme turėjo visas galimybes atitinkamai patikslinti ieškinio pareiškimą, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė 2019 m. liepos 1 d. pavedimu padengė ne visą skolą ieškovei, bet tik jos dalį, likusią pagrindinės skolos dalį atsakovė pervedė pati tik 2019 m. liepos 17 d., tačiau pavedimo dėl delspinigių, kurie, atsakovės manymu, būtų teisingo ir pagrįsto dydžio, taip ir neatliko. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, teigti, kad šiuo atveju ieškovė elgėsi netinkamai ar piktnaudžiavo teise, nėra jokio pagrindo, priešingai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje situacijoje, tai atsakovė netinkamai vykdė savo prievoles pagal tarp šalių pasirašytą sutartį, nuolatos vėlavo laiku atsiskaityti su ieškove, mokėjimus atliko ne pagal iš anksto nustatytus terminus.

14. Apeliantė taip pat nurodo, kad atsiskaitymo už prekes terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo prekių pateikimo dienos. Iš ieškovės pateikto gabenimo važtaraščio Nr. 2128446613 duomenų matyti, kad PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 6017927 nurodytas prekes ieškovė pristatė atsakovei 2019 m. vasario 13 d. Taigi apmokėjimo už šias prekes terminas baigėsi 2019 m. balandžio 14 d. Ieškovė nepagrįstai skaičiuoja delspinigius nuo 2019 m. balandžio 13 d.; ieškovė nepateikė jokių duomenų apie prekių, nurodytų PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 6018004, pristatymą – važtaraščio ar kt. Ši sąskaita nepasirašyta atsakovės, taip pat nėra duomenų, kada buvo gautos šios prekės. Taigi ieškovė neįrodė, jog prekių, nurodytų šioje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 6018004, apmokėjimo terminas pasibaigė būtent 2019 m. gegužės 11 d. ir nuo šios dienos atsirado pagrindas skaičiuoti delspinigius.

15. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos ir terminų atmeta kaip visiškai deklaratyvius ir nepagrįstus. Pažymėtina, kad ieškovė ir atsakovė Sutarties 3.3. punkte įtvirtino, jog atsiskaitymo terminas už įsigytas prekes yra 60 dienų. Ieškovės išrašytoje ir atsakovės priimtoje 2019 m. vasario 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 6017927 taip pat buvo nurodytas 60 dienų atsiskaitymo terminas, t. y. iki 2019 m. balandžio 13 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės vadybininkas T. Ž. 2019 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6017927 pasirašė ir sutiko su joje esančiomis sąlygomis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliaciniame skunde nurodytas argumentas dėl netinkamos delspinigių skaičiavimo pradžios yra visiškai nepagrįstas, kadangi atsakovei įsipareigojimų įvykdymo terminai pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą buvo žinomi.

16. Apeliantė nurodo, jog taipogi nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl delspinigių skaičiavimo pradžios pagal 2019 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6018004. Pažymėtina, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė atsakovės projekto vadovo I. M. pasirašytą 2019 m. kovo 12 d. Gabenimo važtaraštį Nr. 6018004 (el. b. l. 105), kuris patvirtina aplinkybę, jog atsakovė ieškovės pateiktas prekes priėmė, dėl to atsakovei ir kilo pareiga atsiskaityti su ieškove sutartu terminu, t. y. iki 2019 m. gegužės 11 d. Taigi apeliantės argumentai, kad nėra duomenų, kada buvo gautos šios prekės, ir ieškovė neįrodė, jog prekių, nurodytų šioje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 6018004, apmokėjimo terminas pasibaigė būtent 2019 m. gegužės 11 d., atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą dėl delspinigių skaičiavimo pradžios momento, todėl atsakovės skunde nurodyti argumentai dėl netinkamos delspinigių skaičiavimo pradžios laikytini prieštaraujančiais faktinėms bylos aplinkybėms ir nepagrįstais.

17. Apeliantė nurodo, kad ieškovės reikalaujamų netesybų suma – 0,2 % už kiekvieną dieną – lygi net 73 procentų metinėms palūkanoms nuo nesumokėtos sumos (0,2 x 365). Ieškovei didžioji dalis skolos buvo sumokėta dar iki šios bylos pradžios. Tokio dydžio nuostolių dėl uždelsimo sumokėti ieškovė nepatyrė, o ir tokio dydžio palūkanų už paskolintus pinigus niekur negautų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog apskritai patyrė kokių nors nuostolių.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutarties 3.3 punkte šalys susitarė, jog už prekes pirkėjas turi atsiskaityti per sutarties priede nurodytą terminą. Sutarties priede buvo numatyta, kad faktoringo mokėjimo atidėjimo terminas – 60 dienų. Pažymėtina, kad 3.6 punkte šalys susitarė, jog atsakovė laiku neatsiskaičiusi už prekes moka ieškovei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti neapmokėtų prekių sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Iš šių duomenų nustatyta, jog už prievolės įvykdymo termino praleidimą buvo nustatytos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Atsakovė prekes pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras priėmė, prieštaravimų dėl apmokėjimo termino ieškovei nepateikė, todėl vadovaujantis tarp šalių sudarytos sutarties nuostatomis turėjo apmokėti PVM sąskaitas faktūras jose nustatytais terminais, tačiau šios savo prievolės ieškovei tinkamai neįvykdė.

19. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

20. Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

21. Taigi, atsižvelgiant į pateiktą kasacinio teismo praktiką, apeliantės argumentai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog apskritai patyrė kokių nors nuostolių, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi sutartyje sulygtų netesybų ieškovei apskritai nereikia įrodinėti. Be to apeliantė susitarusi dėl tam tikro dydžio netesybų (šiuo atveju 0,2 proc.) ir netinkamai vykdydama sutartį negali ginčyti netesybų dydžio, nebent jos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju abi bylos šalys – verslo subjektai netesybų (delspinigių) dydį – 0,2 procento – nustatė pačios tarpusavio susitarimu. Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai – 1 056, 25 Eur – sudaro tik 14,73 procentus pagrindinės skolos dydžio. Atsižvelgiant į pagrindinės skolos sumą, į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė nuolat vėlavo laiku atsiskaityti su ieškove, tai patvirtina ir atsakovės į bylą pateikta 2019 m. liepos 17 d. ataskaita (el. b. l. 33), bei ieškovei dėl tokių atsakovės veiksmų teko kreiptis į skolų išieškojimo įmonę, galima daryti pagrįstą išvadą, jog byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad ginčo netesybos šiuo atveju yra neprotingos ir akivaizdžiai per didelės.

23. Apeliantės argumentai, jog atsakovė yra sumokėjusi pagrindinę skolą ieškovei iki bylos pradžios ir tai yra pagrindas mažinti netesybas, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi mokėjimai buvo atlikti ne pagal pateiktas apmokėti PVM sąskaitas faktūras jose nurodytais terminais, o po ieškinio pateikimo teismui, delspinigiai buvo apskaičiuoti tik už vėlavimą atsiskaityti pagal 2 PVM sąskaitas faktūras, todėl nelaikytini pakankamu pagrindu nevykdyti atsakovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl sutarto delspinigių dydžio bei nesudaro pagrindo jų sumažinti. Apeliantė, be deklaratyvių teiginių dėl per didelio netesybų dydžio, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų ar kitų aplinkybių, patvirtinančių būtinybę nukrypti nuo sutartyje įtvirtintos šalių valios. Šiuo atveju sutartas netesybų dydis visiškai atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus, nepažeidžia byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros bei yra tinkamai apskaičiuotas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo ir jų apskaičiavimo tvarkos, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina teisėta ir pagrįsta.

24. Apeliantė taip pat nesutinka su priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Nurodo, kad pagal CPK 93 straipsnio, 98 straipsnio normų teisinį reglamentavimą teismas negalėjo ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydžio grįsti aplinkybėmis, jog ieškovei buvo suteikta daugiau teisinių paslaugų, nei ieškovė yra apmokėjusi (ar pateikusi išlaidas pagrindžiančių dokumentų). Jei ieškovė nereikalavo išlaidų tam tikriems teisiniams veiksmams kompensavimo, tokių veiksmų apmokėjimas, nesant net apmokėjimo įrodymų, apskritai neturėtų būti nagrinėjimo (sprendžiant klausimą dėl priteistinų išlaidų dydžio) objektu.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kartu su prašymais pateiktus išlaidas pagrindžiančius įrodymus, pažymi, kad ieškovė pateikė 2019 m. birželio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą 738,10 Eur sumos už ieškinio parengimą ir bylos pirmosios instancijos teisme vedimą (el. b. l. 9), 2019 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymą (el. b. l. 10), 2019 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaitą faktūrą 181,50 Eur sumos už interesų atstovavimą 2019 m. rugsėjo 9 d. posėdyje (el. b. l. 108), 2019 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymą (el. b. l. 109). Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime ieškovei priteisė 1 021,62 Eur bylinėjimosi išlaidų (102,02 Eur žyminio mokesčio + 738,10 Eur už advokato teisines paslaugas rengiant ieškinį + 181,50 Eur už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme), taigi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės išlaidas, kurios nebuvo pagrįstos leistinais įrodymais, nėra. Ginčijamu sprendimu priteistos tik tos išlaidos už teisinę pagalbą, kurios buvo pagrįstos sąskaitomis ir mokėjimo pavedimais. Įvertinusi priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad išlaidos advokato pagalbai yra realios, protingos ir pagrįstos bei neviršija maksimalių Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie per didelį ieškovei priteistinų išlaidų advokato pagalbai dydį yra visiškai nepagrįsti objektyviomis bylos aplinkybėmis ir atmestini.

26. Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovės 484 Eur išlaidos teisinėms paslaugoms ginčijant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei turėtų būti priteistos iš ieškovės nepriklausomai nuo ieškinio reikalavimų tenkinimo / atmetimo, CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu, kadangi atsakovės atskirasis skundas dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių 2019 m. liepos 22 d. nutartimi buvo patenkintas, o dėl skunde nurodytų aplinkybių ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų.

27. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliantės argumentus, kadangi pagal CPK 93 straipsnį ir 270 straipsnio 5 dalies 3 punktą klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenustato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-280-219/2018). Pažymėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą visiškai tenkinti ieškovės pareikštą ieškinį atsakovei. Vadovaujantis anksčiau išdėstyta kasacinio teismo praktika, galima pagrįstai teigti, kad ginčijamame sprendime padaryta pagrįsta išvada, jog iš esmės tenkinus ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus, atsakovės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų netenkintinas, kadangi bylinėjimosi išlaidos nepriklauso nuo konkretaus klausimo išsprendimo, šiuo atveju atsakovės skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir pagrįstai nepriteisė atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų.

28. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

31. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Šias išlaidas patvirtina 2019 m. gruodžio 11 d. sąskaita Nr. 01859 ir 2019 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, priteistina ieškovei 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „StatVilsta“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Ikoda“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Raimonda AndrulienėIrma ČuchrajErika Misiūnienė