- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- e2-8117-1032/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04917-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Ikoda“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „StatVilsta“
- Advokatai
- Irmantas Balsys, Raimondas Kalveršas
nedalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Ikoda“ bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „StatVilsta“ atstovams,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Ikoda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „StatVilsta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus prašydama priteisti iš atsakovės 7 168,90 Eur skolą, 1 056,25 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 20 d. šalys sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 18-11-20, kurioje ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vakarų Ikoda“, kaip pardavėja, ir atsakovė UAB „StatVilsta“, kaip pirkėja, ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka parduoti, o atsakovė įsipareigojo pirkti bei priimti ir nustatyta tvarka atsiskaityti už jai ieškovės parduotas statybines medžiagas (prekes). Ieškovė nurodytos sutarties pagrindu atsakovei pardavė prekių už 8 120,51 Eur sumą, įskaitant pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), tačiau atsakovė tinkamai ir nustatytu terminu neatsiskaitė už įsigytas prekes ir liko skolinga 7 168,90 Eur sumą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė teismo sumažinti ieškovės prašomą priteisti netesybų ir bylinėjimosi išlaidų dydį. Nurodė, kad vadovaujantis šalių 2018 m. lapkričio 20 d. šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 18-11-20 3.1 ir 3.3 punktais pirkėjas (atsakovė) už pateiktas prekes turėjo atsiskaityti per sutarties priede nurodytą terminą nuo prekių pateikimo dienos. Todėl prekių, nurodytų gabenimo važtaraščio Nr. 2128446613 apmokėjimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2019 m. balandžio 14 d., o ne nuo 2019 m. balandžio 13 d. Taip pat ieškovė nepateikė duomenų apie prekių, nurodytų PVM sąskaitoje-faktūroje Nr.6018004, pristatymą, todėl nėra aišku kada buvo gautos šios prekės, todėl atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, jog prekių nurodytų PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 6018004, apmokėjimo terminas pasibaigė kaip nurodo ieškovė 2019 m. gegužės 11 d. ir nuo šios dienos atsirado pagrindas skaičiuoti delspinigius. Taip pat teigia, jog ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl prašo teismo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir juos sumažinti tiek, kad netaptų mažesni už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Atsakovės manymu, atsižvelgiant į tai, jog didžioji dalis skolos ieškovei buvo sumokėta iki bylos pradžios, ieškovė prašomo priteisti dydžio nuostolių nepatyrė, nepateikė jokių nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Taip pat prašo teismo atsižvelgti į tai, kad ieškovė, gavusi didžiosios skolos dalies mokėjimą (atliktą dar iki bylos pradžios) iki atsakovės atskirojo skundo pateikimo byloje nepatikslino ieškinio, bei nepranešė teismui apie gautą mokėjimą, dėl ko atsakovei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas – daug didesnei sumai, nei realus įsiskolinimas. Mano, kad dėl nurodytų aplinkybių taip pat yra pagrindas sumažinti ieškovės reikalaujamų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį.
2019 m. liepos 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo nutartimi priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Ikoda“ atsisakymas nuo ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „StatVilsta“ dalyje dėl 7 168,90 Eur skolos priteisimo ir civilinė byla Nr. e2-8117-1032/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Ikoda“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „StatVilsta“ dalyje dėl 7 168,90 Eur skolos priteisimo nutraukta. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, šioje byloje spręstini ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 1 056,25 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas grąžino ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vakarų Ikoda“ 120,98 Eur žyminio mokesčio dalį.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant, remtis byloje esančiais rašytiniais paaiškinimais ir įrodymais bei ieškinį tenkinti (elektroninės bylos lapas (toliau – el. b. l.) 107). Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina ieškovės atstovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant, remtis atsiliepime į ieškinį atsakovės pateiktais paaiškinimais ir kartu su juo pateiktais įrodymais (el. b. l. 81). Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina atsakovės atstovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė taip pat byloje pateikė rašytinius paaiškinimus į atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai t. y. 2019 m. liepos 1 d. ir 2019 m. liepos 17 d. mokėjimo nurodymai, pagrindžia, jog 5 000 Eur apmokėjimas iš atsakovės buvo gautas 2019 m. liepos 1 d., o 2 168,90 Eur apmokėjimas - 2019 m. liepos 17 d. Taigi, ieškinio pateikimo teismui dieną, ieškovė turėjo 7 168,90 Eur reikalavimo teisę į atsakovę. Pažymi, kad atsakovė su ieškove nuolat vengė laiku atsiskaityti už iš ieškovės įsigytas prekes. Ieškovė buvo pavedusi atsakovės įsiskolinimą išieškoti UAB „Skolų valdymo partneris“, tačiau ši įmonė skolos iš atsakovės neišieškojo. Teigia, jog atsakovė elgėsi nesąžiningai, nesilaikė sutartyje numatytų atsiskaitymo terminų, nuolat vėluodavo atsiskaityti su ieškove už suteiktas prekes, todėl ieškovė, turėdama pagrįstų abejonių dėl atsakovės gebėjimo atsiskaityti su ieškovu, gindama savo teisėtus interesus, pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Taip pat nurodė, kad atsakovė tik po ieškinio pateikimo teismui t. y. 2019 m. liepos 1 d. ir 2019 m. liepos 17 d., sumokėjo 7 168,90 Eur skolą Ieškovei, todėl mano, kad sutartyje, šalių įtvirtintos ir ieškovės reikalaujamos atlyginti netesybos, t. y. 0,2 proc. dydžio delspinigiai susidarė tik dėl atsakovės kaltės. Atsakovė laiku neatsiskaičiusi su ieškove prisiėmė įsipareigojimą sumokėti netesybas, kurių dydis atsakovei buvo žinomas, o sumažinus šalių sudarytoje sutartyje aptartą netesybų dydį, minėtos nuostatos būtų nepagrįstai pakeistos. Pažymi, kad ieškovės išrašytoje ir atsakovės priimtoje 2019 m. vasario 12 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 6017927 buvo nurodytas 60 dienų atsiskaitymo terminas, t. y. ieškovė turėjo už prekes atsiskaityti iki 2019 m. balandžio 13 d. Atsakovė 2019 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 6017927 pasirašė, vadinasi sutiko ir su joje esančiomis sąlygomis. Todėl atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė netinkamai paskaičiavo delspinigių skaičiavimo pradžią. Pabrėžė, kad į bylą taip pat pateikė atsakovės pasirašytą 2019 m. kovo 12 d. gabenimo važtaraštį Nr. 6018004, kuris patvirtina aplinkybę, jog atsakovė ieškovės pateiktas prekes priėmė, dėl ko atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove 2019 m. kovo 12 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 6018004 nustatytu terminu, t. y. iki 2019 m. gegužės 11 d. Be to, kadangi atsakovė susidariusį įsiskolinimą ieškovei apmokėjo tik po ieškinio pateikimo teismui, vadinasi nagrinėjamos bylos procesas teisme buvo pradėtas dėl atsakovės kaltės, todėl nėra jokių prielaidų, leidžiančių mažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai už visą bylos nagrinėjimo procesą pirmosios instancijos teisme nėra neprotingai didelės ar nepagrįstos, taip pat neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio (elektroninės bylos lapas (el. b. l. 92-95). 2019 m. spalio 22 d. prašymu ieškovė patikslino patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, nurodydama, kad patyrė 919,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. l. 106-109).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 20 d. ieškovė UAB „Vakarų Ikoda“ kaip pardavėjas, ir UAB „StatVilsta“ kaip pirkėjas sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 18-11-20, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka parduoti, o atsakovė įsipareigojo pirkti bei priimti ir nustatyta tvarka atsiskaityti už jai ieškovės parduotas statybines medžiagas (el. b. l. 17-21).
2. Ieškovė išrašė ir atsakovei apmokėjimui pateikė 2019 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 6017927 bei 2019 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 6018004, kurios turėjo būti apmokėtos per 60 dienų (el. b. l. 14, 16). 2019 m. vasario 12 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 6017927 nurodyta, kad ji turi būti apmokėta iki 2019 m. balandžio 13 d., o 2019 m. kovo 12 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 6018004, nurodytas apmokėjimo terminas iki 2019 m. gegužės 11 d.
3. Dėl atsakovės vėlavimo atsiskaityti pagal šalių sudarytos sutarties 3.6 punkto nuostatas ieškovė paskaičiavo po 0,2 % dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos prekių sumos už kiekvieną pavėluotą dieną iš viso – 1 056, 25 Eur (el. b. l. 15).
4. 2019 m. liepos 8 d. šalys sudarė aktą dėl skolų suderinimo, kuriuo nustatė, kad skolos likutis 2019 m. birželio 30 d. yra 2168,90 Eur (el. b. l. 37).
5. Ieškovė dar iki kreipimosi į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę UAB „Skolų valdymo partneris“, kuri siuntė atsakovei raginimus bei pranešimus atsiskaityti su ieškove (el. b. l. 11, 12-13).
6. 2019 m. liepos 1 d. bei liepos 17 d. pavedimais atsakovė pervedė ieškovei 7 168,90 Eur skolą (el. b. l. 52, 53, 97, 98). 2019 m. liepos 1 d. mokėjimo pavedimą atsakovė pateikė bankui 2019 m. birželio 28 d. (el. b. l. 34), tačiau piniginės lėšos į ieškovės sąskaitą buvo pervestos 2019 m. liepos 1 d. (el. b. l. 52).
7. Ieškovė į bylą pateikė 2019 m. kovo 12 d. važtaraštį Nr. 6018004, kuris pasirašytas tiek ieškovės tiek atsakovės darbuotojų (el. b. l. 105).
8. 2019 m. spalio 15 d. pranešimu DC-3391 UAB „Skolų valdymo partneris“ informavo ieškovę, kad atsakovė susisiekė su skolų išieškojimo įmone ir nurodė savarankiškai atlyginsianti skolas ieškovei, tačiau sutartais terminais tai atlikti vėlavo (el. b. l. 100).
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius ir jų dydžio
9. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).
10. Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog ieškinį teismui ieškovė pateikė per EPP paslaugų portalą 2019 m. birželio 28 d. 16.48 val. Į bylą ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog 2019 m. liepos 1 d. mokėjimo pavedimą atsakovė pateikė bankui 2019 m. birželio 28 d. (el. b. l. 34), tačiau piniginės lėšos į ieškovės sąskaitą buvo pervestos tik 2019 m. liepos 1 d. (el. b. l. 52), todėl atsakovės argumentai, kad ieškovė galimai jau ieškinio pareiškimo pasirašymo metu žinojo apie gautą didžiosios skolos dalies mokėjimą, o iki ieškinio gavimo teisme turėjo visas galimybes atitinkamai patikslinti ieškinio pareiškimą, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).
11. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymu, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės nevykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
12. Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybas, mokamas baudos forma, reglamentuoja CK 6.71 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, kad netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutarties 3.3 punkte šalys susitarė, kad už prekės pirkėjas turi atsiskaityti per sutarties priede nurodytą terminą. Sutarties priede buvo numatyta, kad faktoringo mokėjimo atidėjimo terminas – 60 dienų. Pažymėtina, kad 3.6 punkte šalys susitarė, jog atsakovė laiku neatsiskaičiusi už prekes moka ieškovei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti neapmokėtų prekių sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Iš šių duomenų nustatyta, jog už prievolės įvykdymo termino praleidimą buvo nustatytos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog prekės pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2128446613 atsakovei buvo pristatytos 2019 m. vasario 13 d., joje buvo nustatytas sąskaitos apmokėjimo terminas 2019 m. balandžio 13 d. Pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 6018004 prekės atsakovei buvo pristatytos, joje buvo nustatytas sąskaitos apmokėjimo terminas 2019 m. gegužės 11 d. Atsakovės prekės pagal nurodytas PVM sąskaitas-faktūras priėmė, prieštaravimų dėl apmokėjimo termino ieškovei nepateikė, todėl vadovaujantis tarp šalių sudarytos sutarties nuostatomis turėjo apmokėti PVM sąskaitas-faktūras jose nustatytais terminais, tačiau šios savo prievolės ieškovei tinkamai neįvykdė.
14. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).
15. Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
16. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės.
17. Šiuo atveju, abi bylos šalys – verslo subjektai netesybų (delspinigių) dydį - 0,2 procento nustatė tarpusavio susitarimu. Pažymėtina, kad netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumu, sąžiningumu ir teisingumu. Pažymėtina, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai – 1 056, 25 Eur, sudaro tik 14,73 procentus pagrindinės skolos dydžio. Atsižvelgiant į pagrindinės skolos sumą, į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė nuolat vėlavo laiku atsiskaityti su ieškove, ką patvirtina ir atsakovės į bylą pateikta 2019 m. liepos 17 d. ataskaita (el. b. l. 33), bei ieškovei dėl tokių atsakovės veiksmų teko kreiptis į skolų išieškojimo įmonę, teismo vertinimu, atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, jog atsakovė yra sumokėjusi pagrindinę skolą ieškovei, kadangi mokėjimai buvo atlikti ne pagal pateiktas apmokėti PVM sąskaitas-faktūras jose nurodytais terminais, o po ieškinio pateikimo teismui, delspinigiai buvo paskaičiuoti tik už vėlavimą atsiskaityti pagal 2 PVM sąskaitas-faktūras, nelaikytini pakankamu pagrindu nevykdyti atsakovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl sutarto delspinigių dydžio bei nesudaro pagrindo jų sumažinti. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas dėl 1056,25 Eur delspinigių priteisimo laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
18. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
19. Ieškovė UAB „Vakarų Ikoda“ prašo iš atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodytas ieškovės prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas visiškai (CPK 178, 270 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
20. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnis). Ieškovė kreipdamasi į teismą pateikė rašytinius įrodymus, jog sumokėjo 223 Eur žyminį mokestį ir patyrė 738,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. l. 7-10), taip pat bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė papildomai 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl ieškovės atstovo dalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje (el. b. l. 113,114). 2019 m. spalio 22 d. prašymu ieškovė patikslino, kad prašo priteisti 102,02 Eur žyminio mokesčio.
21. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo teismo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymi, jog ieškovei didžiąją skolos dalį sumokėjo dar iki bylos pradžios, tačiau ieškovė iki 2019 m. liepos 18 d., tai yra atskirojo skundo pateikimo ne tik nepatikslino ieškinio, tačiau jokia forma nepranešė teismui apie gautą mokėjimą, dėl ko atsakovei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas – daug didesnei sumai, nei realus įsiskolinimas.
22. Sprendžiant atsakovės prašymą dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, pažymėtina, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 98 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
23. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau - Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė 2019 birželio 26 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu Irmantu Balsiu, kuria susitarė dėl advokato teisinių paslaugų (el. b. l. 5). Ieškovės pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, jog už suteiktas advokato teisines paslaugas ieškovė sumokėjo 738,10 Eur už teisines paslaugas civilinėje byloje prieš atsakovę UAB „StatVilsta“ parengiant ieškinį bei atstovaujant ieškovę byloje pirmos instancijos teisme (el. b. l. 8). Kaip nustatyta iš ieškovės į bylą pateiktos teisinių paslaugų sutarties ieškovei faktiškai buvo suteiktos platesnės apimties teisinės paslaugos. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovei buvo ne tik parengtas ieškinys tvarka, bet ir atsiliepimas į atsakovės pateiktą atskirąjį skundą dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat prašymas dėl ieškinio dalies atsisakymo. Ir nors, kaip nurodo atsakovė ji dar iki ieškovės kreipimosi į teismą sumokėjo ieškovei pagrindinę skolą, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tai buvo atlikta praleidus ieškovės išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytus skolos apmokėjimo terminus (nurodytus šio sprendimo 2 punkte), todėl, teismo vertinimu, ieškovė, siekdama apginti savo pažeistus interesus pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu bei įgyvendindama šią savo teisę pasinaudojo profesionalaus teisininko advokato paslaugomis. Be to, ieškovės atstovas taip pat atstovavo ieškovei 2019 m. rugsėjo 9 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje.
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl ieškovė turi teisę į prašomo priteisti dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Už pradinį ieškinį ieškovė sumokėjo 223 Eur žyminio mokesčio, o 2019 m. liepos 23 d. nutartimi ieškovei buvo grąžinta 120,98 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas iš esmės tenkino ieškovės reikalavimus, o atsakovė skolą sumokėjo jau ieškovui pateikus ieškinį teismui, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1 021,62 Eur bylinėjimosi išlaidų (102,02 Eur žyminio mokesčio + 738,10 Eur už advokato teisines paslaugas rengiant ieškinį + 181,50 Eur už advokato atstovavimą pirmos instancijos teisme (el. b. l. 7-10, 113-114)).
26. Atsakovė byloje taip pat pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl atsakovei suteiktų advokato Raimondo Kalverš teisinių paslaugų rengiant atsiliepimą į ieškovės ieškinį bei atskirąjį skundą dėl ieškovės prašymu byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (el. b. l. 77-78, 79). Pažymėtina, kad nepaisant to, jog teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi tenkino atsakovės byloje pateiktą atskirąjį skundą ir panaikino ieškovės prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas iš esmės tenkino ieškovės reikalavimus, atsakovės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Ikoda“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „StatVilsta“ 1 056,25 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt šešis eurus 25 centus) delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 056,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 021,62 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt vieną eurą 62 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.