Kauno apygardos teismo sprendimas

2025-12-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-403-530/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2025-12-19
Bylos Nr.
eAN2-403-530/2025
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00115-2025-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Pažeidėjas
M. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-403-530/2025Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00115-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. spalio 31 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. R., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2025 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį ir ANK 420 straipsnio 2 dalį galutine 600 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis 2025 m. sausio 4 d. 13.12 val. (duomenys neskelbtini) pastato esančioje aikštelėje, vairavo automobilį „BMW 3ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia iš chuliganiškų paskatų spaudė akceleratoriaus pedalą, tokiu veiksmu tyčia privertė vairuojamą transporto priemonę slysti šonu, taip sukėlė pavojų eismo saugumui bei kitiems asmenims, tokiais savo veiksmais vairuotojas kliudė kitą transporto priemonę, stovėjusią automobilių aikštelėje, ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs kito automobilio savininkui bei policijos pareigūnams.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. liepos 24 d. nutarimu M. R. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, prašydamas administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba jo veiksmus kvalifikuotus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, o administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, teiseną, vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 1 punktu, nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Marijampolės apylinkės teismas skundžiama 2025 m. spalio 31 d. nutartimi skundą atmetė, konstatuodamas, kad įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nekyla abejonių, jog nagrinėjamoje situacijoje M. R. automobilį vairavo chuliganiškai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, nepranešęs eismo įvykyje dalyvavusio automobilio savininkui ar policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės (toliau – ir KET), todėl pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Šalies argumentai

4. Nesutikdamas su Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartimi M. R. (toliau ir – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą su priedais Kauno apygardos teismui, prašydamas skundžiamą apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pakeisti Institucijos nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir skirti kuo trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą.

4.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nors ir tikrino Institucijos nutarimo teisėtumą tuo aspektu, ar apelianto veika išties atitinka nutarime nurodytų administracinių nusižengimų sudėtis, tačiau paskirtos nuobaudos dydis, o būtent – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – nebuvo tikrintas. Teismas nevertino jo proporcingumo, visiškai neindividualizavo nuobaudos, nesprendė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės ir tuo pažeidė ANK 641 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

4.2. Skunde cituojant teismų praktiką nurodomos teisiškai reikšmingos aplinkybės į kurias atsižvelgiama taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju vertinant padaryto nusižengimo pavojingumą teigiama, kad apeliantas padarė vizualiai kone neįžiūrimus transporto priemonės apgadinimus, o taip pat automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas transporto priemonę šiek tiek slydo, kas truko vos keletą sekundžių ir dėl to jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta net 12 mėnesių. Tačiau šiais veiksmais jokia žala asmeniui (jo sveikatai ar tuo labiau gyvybei) nebuvo padaryta, apeliantas transporto priemonę vairavo blaivus, nustatytas greitis nebuvo viršytas, t. y. jokių grubių KET pažeidimų nebuvo padaryta, transporto priemonė buvo vairuota šviesiu paros metu. Dėl to manytina, kad veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, kad apeliantui būtų proporcinga skirti net 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad jam yra skirta ir bauda, kurios dydis nekvestionuojamas.

4.3. Skunde teigiama, kad aplinkybės, apibūdinančios apelianto asmenybę, teikia pagrindą išvadai, jog teigiamą poveikį jam gali daryti ir švelnesnė nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta poveikio priemonė. Kaip yra nurodęs aukštesnės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju yra labai svarbūs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-39-606/2021). Tuo tarpu apeliantas yra įgijęs išsilavinimą, dirbantis, anksčiau teisės vairuoti transporto priemones niekada neparadęs, neteistas, grubių KET pažeidimų praeityje nepadaręs, administracinio nusižengimo proceso nevengęs. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net 12 mėnesių šiuo konkrečiu atveju yra neproporcinga administracinio poveikio priemonė ir Institucijos nutarimas dėl tokio dydžio nuobaudos nepagrįstas bei neteisėtas.

4.4. Skunde pažymima, kad apelianto atžvilgiu nėra nustatytų jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vadinasi, jo veika išties nepasireiškė labai dideliu pavojingumo laipsniu, dėl ko yra pagrįsta teigti, kad vos kelias akimirkas trukęs epizodas nepagrįstai užtraukia teisės vairuoti atėmimą net 12 mėnesių. Be to apeliantas anksčiau nėra padaręs jokių nei analogiškų, nei panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų. Jis visada laikėsi teisės aktų reikalavimų, jo teisė vairuoti transporto priemones anksčiau nebuvo atimta. Ši aplinkybė patvirtina, kad jo elgesys nėra sistemingas, o inkriminuotas pažeidimas buvo vienkartinis, atsitiktinis atvejis, neatspindintis jo gyvenimo būdo ar nuolatinės elgesio tendencijos. Taigi, akivaizdu, kad asmeniui, kuris per visą vairavimo laikotarpį nepadarė jokių grubių KET pažeidimų, taikyti ypatingai griežtą sankciją yra ne tik neproporcinga, bet ir prieštarauja auklėjamajam nuobaudos tikslui.

4.5. Skunde taip pat akcentuojama, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantui ypatingai reikalinga dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių. Kadangi ji yra tiesiogiai susijusi su jo gebėjimu užtikrinti savo artimojo – močiutės priežiūrą ir kasdienę pagalbą. Močiutė dėl prastos sveikatos būklės nuolat patiria reikšmingų kasdienio funkcionavimo apribojimų, ką patvirtina ir prie skundo pridedamas medicininio dokumento išrašas. Tuo tarpu apeliantas yra vienintelis asmuo, kuris realiai ir nuolat teikia močiutei pagalbą, veža ją į gydymo įstaigas, užtikrina galimybę gauti būtinas medicinos procedūras, aprūpina maistu bei vaistais. Šios aplinkybės nėra deklaratyvios – jos patvirtinamos net tik medicininių dokumentų išrašu, bet ir notariškai sudaryta sutartimi. Taigi, neturint teisės vairuoti, objektyviai neįmanoma užtikrinti tokios priežiūros apimties ir intensyvumo, nes viešojo transporto galimybės šiuo atveju yra ne tik ribotos, bet ir visiškai nepritaikytos greitiems reagavimo atvejams bei reguliariems medicininiams vizitams. Dėl to sukeliamos pasekmės turi ne tik individualų poveikį pačiam apeliantui, bet ir daro tiesioginę neigiamą įtaką jo artimo giminaičio sveikatai bei gerovei. Kas laikytina reikšminga socialine ir humanitarine aplinkybe, kurią teismas privalo įvertinti proporcingumo principo kontekste. Be to, teisė vairuoti yra būtina tinkamam darbo funkcijų atlikimui bei yra esminė sąlyga išsaugoti turimą darbo vietą. Apeliantas gauna pajamas tik iš darbo santykių, o šios pajamos yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Darbo specifika reikalauja mobilumo, savalaikio atvykimo į darbo vietą, pareigų vykdymo skirtingose vietose ar nestandartiniu laiku – tokios darbo sąlygos be teisės vairuoti taptų neįgyvendinamos. Pažymėtina, kad gautos pajamos naudojamos ne tik kasdienių poreikių tenkinimui, bet ir būtiniems finansiniams įsipareigojimams vykdyti, todėl teisės vairuoti atėmimas sukeltų neproporcingai didelę žalą apelianto socialinei ir ekonominei padėčiai. O tokios pasekmės prieštarautų ne tik teisingumo ir proporcingumo principams, bet ir pačiam administracinių nuobaudų tikslui – užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, o ne sukelti asmeniui ir jo artimiesiems akivaizdžiai perteklinę ir nepateisinamą žalą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad teisės vairuoti atėmimas net 12 mėnesių apeliantui turėtų itin griežtas ir socialiai nepageidaujamas pasekmes, kurios neatitiktų ANK 22 straipsnyje įtvirtinto nuobaudų individualizavimo bei proporcingumo principų.

4.6. Skunde pabrėžiama, jog sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, būtina įvertinti tikimybę, ar pritaikius šią teisės normą, administracinė nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Tuo tarpu prevencinę ir auklėjamąją funkciją administracinio nusižengimo teisenoje vykdo ne tik administracinio poveikio priemonės. Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimąstyti apie teisei priešingą elgesį. Apelianto atveju jam didelį poveikį padarė būtent vykęs administracinio nusižengimo bylos procesas. Be to, net ir tenkinus šį skundą, apeliantas nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako. Kadangi šiuo skundu teismo neprašoma ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas taikyti ir dalyje dėl paskirtos baudos. Taigi, apeliantą auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda, kuri įtvirtinta kone kiekvieno ANK numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje, taigi įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad tai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis. Todėl manytina, kad ir šiuo atveju ji yra pajėgi įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį.

4.7. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti jam trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Argumentai, kad nenustačius ypatingų aplinkybių negalima taikyti šios nuostatų, nepagrįsti, nes ANK 34 straipsnio 6 dalis nereglamentuoja „ypatingų aplinkybių“ nustatymo (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-185-282/2019). Nors skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Formalus ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. su nuostata, jog skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau, nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-283-993/2022).

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu Institucija prašo palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartį bei M. R. apeliacinio skundo netenkinti.

5.1. Atsiliepime teigiama, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė M. R. paskirta nepažeidžiant ANK VI skirsnyje numatytų reikalavimų. Asmeniniai apelianto ar jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose. Nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei būtinojo reikalingumo, nustačius vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet nenustačius kitų ypatingų aplinkybių, trumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės skyrimo terminą nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo, nes priešingu atveju bus pažeisti konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principai. Tuo tarpu vertinant apelianto asmenybę, M. R. yra ne kartą baustas administracine tvarka. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus 5 metų laikotarpyje matyti, kad jis 11 kartų baustas už administracinių nusižengimų padarymą, susijusių su įvairiais KET pažeidimais (4 kartus už nustatyto greičio viršijimą, vairavo transporto priemonę ir rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone ir kt.). Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog jis nėra drausmingas eismo dalyvis. Apylinkės teismas nagrinėdamas M. R. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, apelianto skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas skunde nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. R. skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju M. R. neginčija savo kaltės dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo ir už tai jam paskirtos galutinės 600 eurų dydžio baudos. Apeliantas skunde kelia tik jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) individualizavimo klausimą – prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti kuo trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus pagrindo taip pat neturi, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų.

8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtina, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

9. Nagrinėjamu atveju M. R. Institucijos nutarimu už ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą buvo nubaustas galutine 600 eurų dydžio bauda bei jam paskirta privaloma skirti minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

10. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

11. Analizuojant M. R. apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016). Nors ANK 34 straipsnio 6 dalyje įsakmiai ir nenurodoma, jog norint taikyti šio straipsnio nuostatas byloje privaloma nustatyti išskirtines aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų.

12. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundo ir atsiliepimo argumentus, apygardos teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo M. R. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, aukštesniojo teismo vertinimu, neįrodo išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė poveikio priemonė pažeidėjui turėtų būti švelninama.

13. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nors ir nepasisakė dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo M. R. ir tik abstrakčiai nurodė, kad administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė jam paskirta nepažeidžiant ANK VI skirsnyje numatytų reikalavimų, tačiau detaliai įvertino M. R. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumą bei paties pažeidėjo asmenybę. Todėl vien aplinkybė, kad apylinkės teismas nagrinėdamas skundą plačiau nevertino apeliantui skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) proporcingumo prasme nedaro šios nutarties neteisėta ir nepagrįsta bei nesudaro pagrindo apeliacinį skundą tenkinti.

14. Pažymėtina, kad M. R. ne tik padarė itin šiurkštų KET pažeidimą – chuliganiškai vairavo transporto priemonę, bet ir kliudė kitą transporto priemonę, stovėjusią automobilių aikštelėje, ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs. Šiuo atveju M. R. veiksmai buvo itin neatsakingi, atlikti siekiant pasidemonstruoti, parodant niekinamą požiūrį į elementarias eismo dalyvio elgesio taisykles, kėlę realią grėsmę žmonių saugumui bei sukėlę turtinę žalą. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl tokio apelianto vairavimo nenukentėjo pašaliniai asmenys ar nusižengimai buvo padaryti šviesiu paros metu, neviršijant leistino greičio, jo atsakomybės nešvelnina bei padarytų administracinių nusižengimų pavojingumo nemažina. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš įvykio vietos pasišalino, todėl jo blaivumas akcentuojamas skunde nagrinėjamu atveju nebuvo nustatinėjamas. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad aikštelėje buvęs asmuo M. R. įspėjo dėl kliudyto ir galimai apgadinto kito automobilio, tačiau kaip akcentavo ir apylinkės teismas pažeidėjas į tai nereagavo, iš savo automobilio neišlipo, nenuėjo prie nukentėjusiojo automobilio ir neįsitikino dėl eismo įvykio fakto, bet paprasčiausiai išvažiavo. O tai rodo, kad M. R. buvo abejingas kilsiantiems padariniams. Tuo tarpu įstatymo leidėjas už chuliganišką vairavimą nustatęs ne tik piniginę baudą, bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekė ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, todėl M. R. nagrinėjamu atveju privalo prisiimti neigiamas tokio savo elgesio pasekmes.

15. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad M. R. per 5 metų laikotarpį teise vairuoti transporto priemones naudojosi ne itin atsakingai, nors ir nebuvo baustas už analogiškus pažeidimus, tačiau 11 kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus susijusius su transporto priemonės vairavimu be privalomosios techninės apžiūros, palikimu automobilio ten kur kelio ženklais draudžia tai daryti, mobiliojo telefono naudojimu rankomis vairuojant, saugos diržo nesegėjimu, greičio viršijimu. Du naujus administracinius nusižengimus susijusius su greičio viršijimu ir naudojimusi mobiliuoju telefonu rankomis vairuojant M. R. padarė po šių šiuo metu nagrinėjamų administracinių nusižengimų padarymo. O tai apelianto necharakterizuoja, kaip asmens preciziškai besilaikančio įstatymų reikalavimų ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nusižengimų darymas nėra visai atsitiktinis reiškinys jo gyvenime, kaip tai bandoma pateikti apeliaciniame skunde.

16. M. R. apeliaciniame skunde taip pat išsamiai aptaria teigiamai jį charakterizuojančius duomenis, kad yra išsilavinęs, turi darbą, nėra teistas ar baustas už analogiškus administracinius nusižengimus, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena lengvinanti aplinkybė, taip pat dėsto aplinkybes susijusias su finansiniais sunkumais, artimųjų priežiūra bei jų bei sveikata, darbine veikla, dėl kylančių neigiamų padarinių jam nebeturint teisės vairuoti, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šios gyvenimiškos aplinkybės bei deklaruojami poreikiai apeliantui buvo gerai žinomi dar iki nusižengimų padarymo, tačiau tai jo nuo teisei priešingo elgesio nesustabdė. Asmuo, kuriam teisė vairuoti yra gyvybiškai reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. M. R., žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga atlikti darbines funkcijas, rūpintis artimaisiais, jų gerove bei sveikata, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl turi prisiimti iš to kylančius neigiamus padarinius. Akcentuotina, kad tiek pats administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo, tiek jo močiutė, kuria jis rūpinasi, gyvena tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame atstumai iki gydymo įstaigos, maisto prekių parduotuvių nėra dideli, skubiais atvejais galima išsikviesti ir greitąją medicinos pagalbą į namus bei pasinaudoti pavėžėjų paslaugos. Be to apeliantui taikoma administracinio poveikio priemonė yra laikina, o asmeniniai poreikiai taip pat jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose. Taigi, apygardos teismo vertinimu, dėl administracinio nusižengimo įvykdymo atsirasiančios neigiamos pasekmės yra adekvačios, jos nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

17. Taigi, aptartų duomenų pagrindu apygardos teismas daro išvadą, kad M. R. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių individualizuota tinkamai, yra ne per griežta, adekvati padarytiems administraciniams nusižengimas ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą minimalios trukmės administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu M. R. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Juo labiau, jog per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. spalio 31 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir M. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danutė Giačaitė