Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei J. D.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės G. G. pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2023 m. kovo 9 d. gautas viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas, kuriuo prašoma G. G. pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą. Teikime nurodyta, kad 2019 m. vasario 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi, G. G. padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, kurioje stebėtas ir gydytas nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. vasario 21 d. 2020 m. vasario 4 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Paskutinį kartą 2022 m. liepos 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi, pratęstas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė J. D. teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti. Nurodė aplinkybes, tapačias išdėstytoms teikime. Paaiškino, kad įstaiga turi patvirtinančius išrašus, kad pacientas G. G. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl pablogėjusios būklės, šiuos išrašus 2022 m. gruodžio 6 d. yra pasirašęs medicinos gydytojas L. K.. Medicininiuose dokumentuose parašyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), gydytojas L. K. nėra psichiatras, todėl buvo parašyta tokia pirminė diagnozė. Būtinosios pagalbos gydytojai nėra šitos srities specialistai, jie teikia būtinąją pagalbą. Jam buvo išrašytas siuntimas į (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės psichiatrijos kliniką – psichiatro konsultacijai, konsultacija įvyko tą pačią dieną. Jis buvo gydytas nuo 2022 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. gruodžio 13 d., nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). G. G. nėra pasveikęs. Vartojant vaistus jis nėra pavojingas visuomenei, yra buvę, kada jis nutraukė vaistų vartojimą. Liga yra (duomenys neskelbtini), jam svarbus medikamentinis gydymas. Taikant medikamentinį gydymą, gydytojas atsižvelgęs į paciento būklę, sprendžia, kokiais medikamentais tikslingiausia skirti gydymą. Asmens būklė gali pablogėti, veikiant stresui iš aplinkos.

Asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės, tėvas A. G. parodė, jog sūnus G. G. neserga psichikos liga, nuo kurios jis yra gydomas. Grįžus sūnui iš (duomenys neskelbtini) jam buvo nemiga, jis nuėjo pas gydytoją, gydytoja jam nustatė (duomenys neskelbtini). Gydytoja turėjo jį siųsti gydytis į (duomenys neskelbtini) ligoninę, tačiau to nepadarė, jį paleido ir jis padarė nusikaltimą. Sūnui buvo atliktos dvi ekspertizės, kurios viena kitai prieštarauja. (duomenys neskelbtini) ekspertizėje nustatyta, kad jis nuo vaikystės yra ligonis ir jį reikia gydyti priverstinai, o kitoje atliktoje ekspertizėje nustatyta, kad jis yra sveikas. 2022 m. gruodžio 6 d. sūnui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Sūnui pastoviai yra keičiami vaistai, dėl ko jam blogėja sveikata. (duomenys neskelbtini) teismo psichologinė- psichiatrinė ekspertizė yra nekompetentinga ir nepatikima, todėl prašo skirti pakartotinę ekspertizę. Nesutinka, kad sūnui yra psichikos sutrikimas, mano, kad nuo (duomenys neskelbtini) yra pablogėjusi jo psichinė sveikata. Skiriami vaistai sukelia (duomenys neskelbtini) sutrikimą, gydantys gydytojai to nepripažįsta.

Asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės, mama V. G. parodė, kad mato, jog nuo vartojamų medikamentų sūnus yra nuslopintas, nenori rinktis veiklų. Kadangi yra privalomas gydymas, skiriami vaistai, yra dozės kontrolė, kurią reikėtų mažinti. Apie tai kalbėjo ir su gydytoja, tačiau gydytoja nesutinka mažinti vaistų dozės. Gydytoja sako, kad yra privalomas gydymas, todėl privalo vykdyti. Nori, kad būtų paskirta pakartotinė ekspertizė dėl diagnozės patikslinimo. Jeigu nebūtų paskirtas gydymas pagal gyvenamąją vietą, pakeistų gydytoją, norėtų, kad būtų gydomas (duomenys neskelbtini). Galima gydymuisi rinktis kitą polikliniką, jeigu nėra nustatyta pagal gyvenamąją vietą. G. negali pakeisti gydytojo, nes yra „pririštas“ čia.

G. G. gynėjas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos poveikių priemonių taikymo laiko, jos taikomos tol kol asmuo pasveiksta arba pagerėjo jo psichikos būklė ir išnyksta jo pavojingumas. Iš teikimo ir atstovės paaiškinimo, matyti, kad G. G. serga (duomenys neskelbtini). Sutrikimas yra (duomenys neskelbtini). Dėl minėtos ligos jam nustatytas (duomenys neskelbtini) % darbingumo lygis. Asmuo nėra pasveikęs, nekritiškas savo psichikos būsenai, jam reikalinga tęsti medikamentinį gydymą ir kontrolę. Mano, kad prokuratūra gindama viešą interesą privalo kreiptis į teismą dėl G. G. veiksnumo nustatymo, nes tėvai nesiima jokių priemonių. Jis buvo nutraukęs palaikomąjį gydymą, buvo ne kartą gydomas stacionare. Susipažinus su bylos medžiaga ir išklausius atstovės paaiškinimus, mano, kad teikimas yra pagrįstas, todėl prašo jį tenkinti ir pratęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą – ambulatorinį stebėjimą G. G. pagal gyvenamąją vietą.

Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti ir pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į visą pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktą informaciją, atstovės paaiškinimus, matoma, kad G. G. serga (duomenys neskelbtini), palaikomasis gydymas jam ir toliau yra reikalingas. Jo būklė nėra pastovi, stabili ir pagerėjusi šiai dienai, asmuo nėra pasveikęs ir toliau jam būtina gydytojų priežiūra, psichologų konsultacijos. Vartojamų vaistų dozės klausimą gali išspręsti gydytojas, kuris yra kompetentingas išspręsti šį klausimą. Nenustatyta, kad G. G. yra pasveikęs, ar pagerėjusi jo psichikos būklė tiek, kad yra išnykęs jo pavojingumas tiek sau, tiek visuomenei.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Nagrinėjamu atveju byloje iš 2023 m. kovo 1 d. viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro G. G. psichinės būklės vertinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. G. nustatytas (duomenys neskelbtini). Pacientui skiriamas palaikomasis gydymas medikamentais. Nuo 2018 m. kovo 20 d. jis yra (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro pacientų registre. Nuo 2021 m. liepos 11 d. iki 2023 m. liepos 10 d. asmeniui nustatytas (duomenys neskelbtini) % darbingumo lygis. Pacientas dėl psichinės sveikatos pablogėjimų daug kartų gydytas įvairiuose psichiatrijos įstaigose. Viešojoje įstaigoje Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydytas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 21 d. dėl ūmios psichozinės simptomatikos. Nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Taikytas medikamentinis gydymas. Ambulatoriškai apsilankė pas psichiatrą, po to savavališkai nutraukė vaisų vartojimą ir būklė pablogėjo, išryškėjo kliedesiai su depresine simptomatika. (duomenys neskelbtini) klinikoje gydytas nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. Tačiau vėl nutraukė gydymą ir kliedesinė simptomatika atsinaujino. Pakartotinai (duomenys neskelbtini) klinikoje gydytas nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. birželio 19 d. Nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. atlikta teismo ambulatorinė psichiatrijos - psichologijos ekspertizė, detaliam ištyrimui nukreiptas į (duomenys neskelbtini). Pacientas pripažintas nepakaltinamu, rekomenduotas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Viešojoje įstaigoje Respublikinėje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. Viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje priverstinai gydytas nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. vasario 21 d. Viešojoje įstaigoje Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydytas nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. sausio 27 d. Nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. gydytas (duomenys neskelbtini) klinikoje. Nuo 2022 m. vasario 27 d. iki 2022 m. kovo 5 d. gydytas (duomenys neskelbtini). Pacientas nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2022 m. lapkričio 29 d. gydytas (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) elgesio. Pakartotinai gydytas nuo 2022 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. gruodžio 13 d., diagnozė - (duomenys neskelbtini). Išliko sutrikęs (duomenys neskelbtini) funkcionavimas, pakitimai emocijų, mąstymo srityse, todėl buvo rekomenduota tęsti gydymą dienos stacionare.

2023 m. kovo 1 d. Psichinės būklės vertinimo išvada nurodoma, kad G. G. lankėsi ir lankosi pas specialistus psichikos sveikatos centre, yra konsultuojamas gydytojos psichiatrės, medicinos psichologės, socialinės darbuotojos ir psichikos sveikatos slaugytojos. Gyvena su tėvais, kurie juo rūpinasi. Stebimuoju laikotarpiu skiriamas medikamentinis gydymas, kuris palaiko stabilią paciento psichinę būklę. Vaistus vartoja tėvų kontrolėje, pats vienas neišgertų. Uždaro būdo, atvyksta tvarkingas, nekonfliktiškas, interesų ratas siauras. Psichikos sveikatos būklė buvo pablogėjusi. Šiuo metu išlieka stabili, nepagerėjusi, asmuo yra nepasveikęs. Kritika sveikatos būklei ir padarytai nusikalstamai veikai formali. Reikalingas ilgalaikis nepertraukiamas gydymas ir stebėjimas psichikos sveikatos centre. Asmeniui reikalinga kito asmens priežiūra ir medikamentinė kontrolė, todėl jam tikslinga pratęsti priverstinį ambulatorini stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Iš teismui pateikto viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimo bei prie jo pridėtos G. G. psichinės būklės vertinimo išvados, matyti, kad G. G. psichikos sveikatos būklė iš esmės yra nepasikeitusi, nepagerėjusi, išlieka sutrikęs (duomenys neskelbtini) funkcionavimas, asmuo nėra pasveikęs. Nutraukus ambulatorinį stebėjimą tai gali turėti neigiamos įtakos jo psichikai ir elgesiui, teikimą pateikusios įstaigos atstovės teigimu, ypač neigiamai veikia stresas iš aplinkos.

Tiek Komisija, tiek sveikatos priežiūros įstaigos atstovė rekomendavo tęsti priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Duomenų, paneigiančių minimos Komisijos išvados bei (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės paaiškinimų pagrįstumą ar sukeliančių abejones dėl išvadą ir paaiškinimus teikusių asmenų kompetencijos, teismas neturi ir neįžvelgia pagrindo jais netikėti. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. G. psichinė būsena ir toliau išlieka svyruojanti, asmeniui reikalinga kito asmens priežiūra ir medikamentinė kontrolė. Tai, kad G. G. artimieji abejoja dėl jų sūnui nustatytos diagnozės ir taikomo gydymo tinkamumo ir veiksmingumo, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo atmesti teikimą. G. G. taikomo gydymo ne/tinkamumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

Teismo posėdžio metu G. G. artimieji teikė prašymą skirti papildomą ekspertizę, kaip nurodė (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyrius atlikta psichologinė-psichiatrinė ekspertizė buvo nekompetentinga ir nepatikima. V. G. nurodė, kad pakartotinė ekspertizė reikalinga dėl diagnozės patikslinimo.

Pakartotinės ekspertizės teismas nutarė neskirti, atsižvelgiant į tai, kad ji G. G. buvo atlikta prieš santykinai ne ilgą laiką. Be to, kaip matyti iš 2018 m. lapkričio 6 d. - gruodžio 4 d. (duomenys neskelbtini) ekspertiniame skyriuje G. G. atliktos stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertams buvo pateikta G. G. medicininė dokumentacija iš visų jį gydžiusių medicinos įstaigų. Pastebėtina ir tai, kad nei 2019 m. vasario 18 d. nutartį (b. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria G. G. pritaikytos medicininio poveikio priemonės, priėmęs teismas, nei minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą instancine tvarka patikrinęs apeliacinės instancijos teismas, nenustatė pagrindo abejoti minėto ekspertizės akto išvadomis. Juolab, kad ir vėliau G. G. lankantis daugelyje skirtingų gydymo įstaigų patvirtinamas iš esmės tas pats psichikos sutrikimas, t. y. (duomenys neskelbtini), tik skirtingi jo tipai ((duomenys neskelbtini)).

Atsakant į G. G. šeimos nario teismo posėdyje išsakytus argumentus, jog dėl taikomo ambulatorinio stebėjimo pagal gyvenamąją vietą, jie neturi galimybės keisti gydytojo psichiatro, yra „pririšti“ prie psichikos sveikatos centro (duomenys neskelbtini), pastebėtina, kad pagal Kolegialių institucijų 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-668/A1-243 patvirtinto „Pacientų, teismo nutartimi pripažintų nepakaltinamais ir nukreiptų priverstinai gydytis, psichosocialinės reabilitacijos tvarkos aprašo“ 4 punktą ambulatorinio priverstinio gydymo ir stebėjimo psichikos sveikatos priežiūros ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikia psichikos sveikatos centras pagal asmens nuolatinę gyvenamąją vietą. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 583 patvirtintu „Asmenų prirašymo prie pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir psichikos sveikatos centrų tvarkos aprašu“ (nauja redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d.), asmuo gali būti prirašytas ne tik prie psichikos sveikatos centro tos pačios teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje, kurioje paslaugas teikia asmens pasirinkta pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaiga, tačiau gali rinktis ir kitą psichikos sveikatos centrą, esantį Teritorinės ligonių kasos zonoje, kurioje veikia jo pasirinkta pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaiga (minėto aprašo 8.2 punktas). Taigi, G. G. artimiesiems siekiant rasti tinkamesnį gydymo būdą, medicinos specialistus, kurių kompetencija pasitiki, siūlytina kreiptis į savo gydymo įstaigą išsiaiškinant kito psichikos sveikatos centro pasirinkimo galimybes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkinamas ir priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas G. G. pratęstinas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 ir 405 straipsniais,

nutaria:

viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą tenkinti.

Pratęsti G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą toliau vykdyti G. G. stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo reikalingumo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.