Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei Jolitai Dzindulienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjus viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės G. G. pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2021 m. lapkričio 16 d. gautas viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas, kuriuo prašoma G. G. pratęsti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nes jam 2019 m. vasario 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2020 m. vasario 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi pakeista priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą. Paskutinį kartą 2021 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pratęstas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė J. Dzindulienė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti. Nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir teikime. Paaiškino, kad gydymas palaiko stabilią paciento būklę, asmuo yra nepasveikęs, mano, kad yra reikalingas ilgalaikis nepertraukiamas gydymas pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamąją vietą. Vartojant medikamentus, kai nustatytas šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas, pasveikimas yra abejotinas. Jis nepavojingas visuomenei tik dėl to, kad reguliariai vartoja medikamentus. Išvada yra pateikta keturių komisijos narių, psichiatras yra komisijos pirmininkas.

Asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės, tėvas A. G. parodė, kad yra nusivylęs visais gydytojais, visais advokatais, visais prokurorais ir visais teisėjais, nes G. G. yra sveikas, jis neturi ligos. Prašo nebepratęsti priverstinio gydymo. Sūnus namuose vaistus vartoja, vartoja nuo epilepsijos. Globa nėra nustatyta, jis gyvens pas tėvus, jį prižiūrės. Prašo nuimti priverstinį gydymą.

G. G. gynėja advokatė L. Musteikienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pasisakė G. G. tėvas A. G., kuris nurodė, kad sūnus yra sveikas, kad medikamentai nereikalingi. Kiekvieną dieną gyvena su juo ir mato pagal elgesį. Išvadoje nurodyta, kad nepavojingas nei sau, nei visuomenei, yra registruotas darbo biržoje. Prašo teikimo netenkinti.

Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti ir pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą. Iš pateiktos teismui medžiagos, iš pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės informacijos matoma, kad asmuo serga psichikos sutrikimu, šiai dienai jo sveikatos būklės pablogėjimų nėra stebima. Jis gyvena su tėvais, jam yra skiriami vaistai, skiriamas medikamentinis gydymas. Jam ir toliau reikalingas nepertraukiamas gydymas ir stebėjimas, kadangi asmuo nėra pasveikęs. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas gali būti nutraukiamas jei asmuo pasveiksta arba išnyksta jo pavojingumas, nors G. G. tėtis sako, kad jo sūnus yra pasveikęs ir nereikia taikyti priverčiamųjų priemonių, tačiau matoma priešingai, duomenų, kad G. G. būtų pasveikęs nėra pateikta, nurodoma, kad asmuo tebeserga ir tolesnis medikamentinis gydymas būtinas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš bylos duomenų matyti, kad G. G. nustatytas psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas, skiriamas palaikomasis gydymas medikamentais. Nuo 2018 m. kovo 20 d. yra Pakruojo rajono psichikos sveikatos centro pacientų registre, šiuo metu nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 21 d. buvo stacionarizuotas ir gydytas Šiaulių PL dėl ūmios psichozinės simptomatikos. Nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. gydytas Ąžuolyno klinikoje, pakartotinai gydytas nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. birželio 19 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje priverstinai gydytas nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. vasario 21 d. Dėl ligos paūmėjimo buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. sausio 27 d. dėl tos pačios diagnozės – šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas. Stebimuoju laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. gydytas Ąžuolyno klinikoje. Iš 2021 m. lapkričio 10 d. psichinės būklės vertinimo išvados matyti ir tai, kad psichikos sveikatos būklė buvo pablogėjusi. Šiuo metu išlieka stabili, nepagerėjusi. Kritika sveikatos būklei ir padarytai veikai formali. Asmeniui reikalinga kito asmens priežiūra ir medikamentinė kontrolė, todėl jam tikslinga pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Iš teismui pateikto viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimo bei prie jo pridėtos G. G. psichinės būklės vertinimo išvados, matyti, kad G. G. psichikos sveikatos būklė iš esmės yra nepasikeitusi, nutraukus ambulatorinį stebėjimą tai gali turėti neigiamos įtakos jo psichikai ir elgesiui. Nors G. G. sveikata yra stabili, tačiau nepagerėjusi, dar stebima įtampa, jam ir toliau reikalinga priežiūra, nes sveikatos stabilumas yra užtikrinamas medikamentiniu gydymu.

Tiek Komisija, tiek sveikatos priežiūros įstaigos atstovė rekomendavo tęsti priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Nors G. G. artimasis giminaitis – tėvas teismui nurodo, kad sūnus neserga, tačiau duomenų, paneigiančių minimos Komisijos išvados bei Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės paaiškinimų pagrįstumą ar sukeliančių abejones dėl išvadą ir paaiškinimus teikusių asmenų kompetencijos, teismas neturi ir neįžvelgia pagrindo jais netikėti. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. G. psichinė būsena ir toliau išlieka svyruojanti, asmeniui reikalinga kito asmens priežiūra ir medikamentinė kontrolė. Teismo vertinimu, G. G. artimųjų pagalba ir priežiūra dėl tinkamo ir reguliaraus paskirtų medikamentų vartojimo negali būti pakankama ne tik dėl artimojo giminaičio teismo posėdyje išreikštos nuomonės apie gydymo netikslingumą, tačiau ir dėl to, kad taikant priverstines medicininio poveikio priemones atliekama ne tik skirtų vaistų vartojimo kontrolė, bet G. G. teikiamos ir papildomos paslaugos: jis konsultuojamas gydytojos psichiatrės, medicinos psichologės ir kt. specialistų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkinamas ir priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas G. G. pratęstinas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 ir 405 straipsniais,

nutaria:

viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą tenkinti.

Pratęsti G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą toliau vykdyti G. G. stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo reikalingumo.

Nutarties nuorašus nedelsiant išsiųsti G. G. ir jo artimajam giminaičiui A. G., nukentėjusiems: I. G., L. B., S. S..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.