- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- 1S-51-875/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53985-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, G. G. tėvo A. G. skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutarties, kuria tenkintas viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas ir G. G. pratęstas priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutartimi G. G., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (toliau – BK), buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.
2. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartimi trims mėnesiams pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi patenkinus VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės teikimą G. G. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje taikymas.
4. Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. vasario 4 d. nutartimi patenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės teikimas ir G. G. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pagal gyvenamą vietą ir gydymas pratęstas.
5. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi tenkintas viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas ir G. G. pratęstas priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymas.
6. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutartimi tenkintas viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas ir G. G. pratęstas priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymas.
7. Skundu aukštesniajam teismui, asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, G. G. tėvas A. G. prašo panaikinti skundžiamą 2021 m. kovo 19 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
7.1. Skunde nurodoma, kad teismo posėdyje nebuvo tinkamai pateikta išvada apie jo sūnaus G. G. sveikatos būklę einamu momentu, nepateikti konkretūs atsakymai dėl galimo tolimesnio sūnaus gydymo ir priverstinio gydymo perspektyvos. Jam, kaip tėvui, labai rūpi tolimesnis sūnaus gydymas ir prognozės ateičiai, tačiau nieko konkretaus jam nepavyko sužinoti ir, jo nuomone, gydymo įstaigos atstovės paaiškinimas buvo tik formalus, net neįsigilinus į paciento G. G. ligos esmę ir gydymą, bei priverstinai skiriamų vaistų neigiamas ir paciento netoleruojamas pasekmes.
7.2. Nuo 2020 m. vasario 21 d. teismo sprendimu G. G. paskirtas priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, paskirti vaistai, jo nuomone, visiškai netinka. Pastoviai jaučiasi sukaustytas, mieguistas, nėra jėgų imtis kokios nors veiklos. Nuotaika banguoja, kartais apima liūdesys, nenoras nieko veikti, jaučiamas vaistų šalutinis poveikis. 2020 m. gruodžio 18 d. dėl pastovaus nerimo buvo kreiptasi į gydančią gydytoją psichiatrę Ž. J., kuri liepė slaugytojai suleisti G. G. leidžiamą vaistą (duomenys neskelbtini), kuris yra skirtas gydymui priverstinai, dėl teismo ekspertų jam nustatytos ligos. Būklei labai pablogėjus po suleistų vaistų, 2020 m. gruodžio 21 d. minėta gydytoja išrašo siuntimą į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę ūmių būsenų skyrių vaistų koregavimui. Gydant minėtame skyriuje pacientas patyrė fizinį ir psichologinį smurtą. Nebaigus gydymo (nes skyrius užsikrėtė Covid 19 infekcija), 2021 m. sausio 28 d. G. G. buvo išrašytas namo taip ir nepakeitus vaistų, su paskirtais dar papildomais vaistais, kurie pacientui sukėlė aukštą kraujo spaudimą. Būklė buvo tokia pat kaip ir prieš gydymą. Iškart po gydymo minėtoje ligoninėje, t. y., 2021 m. sausio 29 d. vėl buvo kreiptasi į gydytoją Ž. J., buvo nuimti visi vaistai ir palikti tik vaistai nuo nemigos. Gydytoja patarė pasidaryti kraujo farmakogenetinį tyrimą dėl vaistų netoleravimo. Tyrimo atsakymas gautas 2021 m. kovo 4 d. Pas gydytoją vizitas 2021 m. kovo 15 d. (iki to laiko gydytoja buvo išvykusi į sesiją). Gydytoja išrašė siuntimą stacionariniam gydymui, prižadėdama atvykti į teismo posėdį sprendžiant klausimą dėl priverstinės medicininio poveikio priemonės taikymo G. G. ir rekomenduoti atidėti priverstinį gydymą, kol nebus gautas atsakymas iš stacionarinės gydymo įstaigos dėl jo ligos diagnozės ir tolimesnio priverstinio gydymo, tačiau nedalyvavo, o dalyvavo tik viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė ir buvo pagarsintas teikimas dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo pratęsimo bei prie teikimo pridėta minėtos įstaigos konsultacinės komisijos 2021 m. kovo 1 d. psichinės būklės vertinimo išvada, kurioje pagrinde tik nurodyta paciento ligos ir priverstinio gydymo istorija, akcentuojami paciento žalingi įpročiai, tačiau nieko konkretaus apie dabartinę paciento sveikatos būklę, vaistų skyrimą, gydymą ir jo perspektyvas neišdėstyta.
Šalies argumentai
7.3. Apelianto teigimu, sprendžiant šį klausimą, teismo posėdyje turi dalyvauti išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovas, t. y., gydytoja Ž. J. ir pateikti išsamią informaciją apie priverstinai gydomo paciento dabartinę sveikatos būklę ir rekomendacijas dėl tinkamo vaistų parinkimo.
Atsiliepimas
8. (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centras atsiliepimu į A. G. apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo atstovė I. K., kuri yra medicinos psichologė, G. G. psichinės sveikatos būklės vertinimo išvados komisijos narė, todėl psichologės I. K., kaip asmens sveikatos priežiūros specialistės, dalyvavimas teismo posėdyje buvo tinkamas sveikatos centro atstovavimas. Teismo posėdžio metu atstovė ne tik palaikė išvadoje nurodytus argumentus, tačiau ir papildomai argumentavo, kad nepratęsus priverstinio ambulatorinio gydymo, bus sunku sureguliuoti G. G. apsilankymą pas gydytojus, jam reikia institucinės priežiūros, kol jis nėra pasveikęs, nėra ir pagerėjimo, sveikatos būklei išliekant tokiai pačiai.
8.2. Skunde taip pat teigiama, kad priešingai nei teigiama skunde, G. G. buvo išsiųstas stacionariam gydymui į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos kliniką (skyrių) „esant aktyviai psichoprodukcijai ir nesant efekto gydant ambulatoriškai“, t. y., dėl ligos paūmėjimo, o ne kaip nurodoma skunde „vaistų koregavimui“. Pažymime ir tai, kad iki 2020 m. gruodžio 17 d. G. G. buvo skiriama 1 dozė 1 ml (duomenys neskelbtini) per mėnesį, tačiau jo sveikatos būklei pablogėjus, pradėta skirti minėtą dozę vaistų kas dvi savaites (t. y. 2 dozes per mėnesį). Pastarųjų vaistų skyrimas nustatytomis apimtimis po gydymo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikoje nepasikeitė, todėl gydytoja priežasčių pakeisti vaistus ir jų vartojimo proporcijas taip pat neturi.
8.3. Centro žiniomis, G. G. šiuo metu yra stacionarizuotas ir gydomas (duomenys neskelbtini) klinikoje. Pažymi, kad ne tik centro, tačiau ir G. G. tėvo nuomone, kas buvo išsakyta teismo posėdyje - sūnui reikia tiek gydymo, tiek ir lankytis pas gydytojus, jis neprieštaravo dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo pratęsimo.
9. Teismo posėdžio metu asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, G. G. tėvas A. G., gynėjas advokatas E. Jankaitis skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
10. Pagal BK 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tarp jų ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.
11. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
12. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutartimi pagrįstai G. G. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas, BPK teisės normų nepažeidė, įvertino visas tinkamam šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
13. Iš bylos duomenų matyti, kad G. G. nustatytas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini), skiriamas palaikomasis gydymas medikamentais. Nuo 2018 m. kovo 20 d. yra (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro pacientų registre, šiuo metu nustatytas 40% darbingumo lygis. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 21 d. buvo stacionarizuotas ir gydytas (duomenys neskelbtini) PL dėl ūmios psichozinės simptomatikos. Nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. gydytas (duomenys neskelbtini) klinikoje, pakartotinai gydytas nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. birželio 19 d. VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje priverstinai gydytas nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. vasario 21 d. Dėl ligos paūmėjimo buvo gydytas VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. sausio 27 d. dėl tos pačios diagnozės - (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. kovo 1 d. psichinės būklės vertinimo išvados matyti ir tai, kad psichikos sveikatos būklė buvo pablogėjusi. Šiuo metu išlieka stabili, nepagerėjusi. Kritika sveikatos būklei formali, supranta, kad reikalingas ilgalaikis nepertraukiamas gydymas. Nepavojingas nei sau, nei visuomenei. Asmeniui reikalinga kito asmens priežiūra ir medikamentinė kontrolė, todėl jam tikslinga pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šia išvada, gydytojo psichiatro pateikta informacija, taip pat įvertino sveikatos priežiūros įstaigos atstovės teismo posėdyje teiktus paaiškinimus. Pasak pirminės sveikatos priežiūros centro įgaliotos atstovės, nors G. G. sveikata yra stabili, tačiau jam ir toliau reikalinga priežiūra. Šiuo atveju tiek Komisija, tiek sveikatos priežiūros įstaigos atstovė buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Duomenų, paneigiančių minimos Komisijos išvados bei ligoninės atstovės paaiškinimų pagrįstumą ar sukeliančių abejones dėl išvadą ir paaiškinimus teikusių asmenų kompetencijos, skundą nagrinėjančiam teismui nėra pateikta. Šiais bylos duomenimis nėra pagrindo netikėti ir apylinkės teismas jais vadovavosi pagrįstai.
15. Skunde keliami klausimai dėl G. G. paskirtų medikamentų, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, kadangi tai turi būti individualiai aptariama su G. G. priežiūrą ir gydymą kontroliuojančiais gydytojais, t. y., tokių skunde nurodomų aplinkybių priverčiamosios medicinos priemonės, taikomos G. G., panaikinimui nepakanka. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. G. psichinė būsena ir toliau išlieka svyruojanti, asmeniui reikalinga kito asmens priežiūra ir medikamentinė kontrolė ir nepaisant paminėtų aplinkybių, kurias savo skunde akcentavo A. G., specialistų nuomone yra tikslinga ir toliau tęsti priverčiamąją medicinos priemonę, kas patvirtina, kad socialinis G. G. pavojingumas šiuo metu dar nėra išnykęs. Papildomai pažymėtina ir tai, jog, vadovaujantis BPK 405 straipsnio 2 dalies ir BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas yra įpareigotas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius spęsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Taigi, esant situacijai, jog taikant G. G. ambulatorinį stebėjimą bus pasiekti priverčiamosios medicinos priemonių taikymo tikslai ar jo sveikatos būklė žymiai pagarės ir kartu sumažės jo socialinis pavojingumas, bet kada priverčiamosios medicinos priemonės rūšį bus galima panaikinti.
16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti G. G. dar reikalingas priverstinis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2021 m. kovo 19 d. nutartimi pagrįstai pratęsė G. G. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje taikymą. A. G. skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, G. G. tėvo A. G. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.