Klaipėdos apygardos teismo nutartis

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų byloje, atsakovės pusėje atstovui advokatui J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. A. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ilega“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Byloje buvo nagrinėjamas ieškovo ieškinys, kuriuo ieškovas prašė iškelti atsakovei bankroto bylą, kadangi įmonė nevykdo jokios veiklos, ir yra nemoki. Iki UAB „Ilega“ direktoriumi 2022 m. rugsėjo 1 d. ieškovas G. A. vykdė bendrovės vadovo pareigas, ieškovas yra ir UAB „Ilega“ akcininkas, todėl ieškovui yra gerai žinomos bendrovės veiklos aplinkybės. Pagrindinės įmonės nuostolingos veiklos priežastys yra sumažėjusios apimtys prekybos foto prekėmis ir foto paslaugomis ( UAB Ilega vykdyta veikla buvo prekyba foto prekėmis ir foto paslaugos). Nuotraukos dokumentams yra daromos Migracijos tarnyboje, Regitroje ir kitose valstybinėse institucijose, todėl ženkliai sumažėjo įmonės gaunamos pajamos. Daugelį prekių pirkėjai perka ir nuotraukas gamina internetu. Tam labai didelę įtaką padarė pandeminė situacija. Sumažėjus darbo apimtims visose foto sferose buvo ne perspektyvu toliau tęsti veiklą. Kiekvienais metais vis didesnis nuostolis. Trūkstant apyvartinių lėšų bendrovės veikla buvo finansuojama iš direktoriaus ir akcininko G. A. lėšų.

2. Iš teismui pateikiamo 2020 m. balanso matyti, kad UAB „Ilega“ apskaitė turto už 18 772 eurus, o įsipareigojimai kreditoriams yra už 93 311 eurus. UAB „Ilega“ 93 299,99 eurų įsipareigojimą kreditoriui G. A. padengė susitarimu dėl įskaitymo pagal patalpų pirkimo-pardavimo sutartį. Akcininkai įvertinę įmonės finansinę padėtį, skelbtą karantiną, vykusius prekybinius apribojimus, taip pat įvertinę ateities verslo perspektyvas, 2021 m. gruodžio 07 d. priėmė sprendimą parduoti bendrovės nekilnojamą turtą, nes bendrovės veikla jau nebeturėjo perspektyvų. 2020 m. UAB Ilega balanse nuosavas kapitalas yra neigiamas – 74 539 eurai, bendrovė veikloje apskaitė -95 231 eurų nuostolį. Taigi, kad atstatyti UAB Ilega nuosavą kapitalą akcininkams reikia atlikti 74 539 eurų piniginį įnašą (2020 m. duomenys), 2021 m. UAB Ilega balanso duomenys – 77 608 eurų neigiamas nuosavas kapitalas. Tokių įnašų G. A., kad atstatyti UAB Ilega nuosavą kapitalą, padaryti neturi jokių galimybių, o kita akcininkė I. L., o taip pat ir akcijas dovanojimo sutarties pagrindu įgijusi I. L. dukra D. K. taip pat niekada nesiūlė. 2020 m. UAB Ilega pelno (nuostolių) ataskaita parodo, kad buvo neigiamos pardavimo sąnaudos, veikloje apskaitomas nuostolis. 2021 m. UAB „Ilega“ turtinė padėtis, ir veiklos perspektyvos negerėjo, nuosavas kapitalas tapo dar labiau neigiamas – 77 608 eurai, iki 98 300 eurų didėjo nuostolis, buvo apskaitomas nuostolis ir pagal pelno (nuostolių) ataskaitą. Todėl iš nurodytų duomenų yra akivaizdu, kad UAB Ilega yra nemoki, ir jai pagrįstai iškeltina bankroto byla.

3. UAB „Ilega“ turi vienintelį kreditorių G. A.. Kreditorinis reikalavimas susideda iš šių nurodytų dalių. Kadangi UAB „Ilega“ neturėjo lėšų sumokėti darbo užmokestį N. N., sumokėti priskaičiuotų mokesčių, G. A. paskolos sutartimis Nr.1, Nr.2, ir Nr.3 mokėjimo pavedimais per banką suteikė UAB „Ilega“ 5 650 eurų paskolas. UAB „Ilega“ yra skolinga 1761,55 eurus darbo užmokesčio, ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. O taip pat G. A. už UAB „Ilega“ sumokėjo paslaugų tiekėjams iš savo asmeninių lėšų, todėl bendrovė yra skolinga 6 025,45 eurus skolos. UAB „Ilega“ akcininkas G. A. už UAB „Ilega“ sugrąžino 6 200 eurų įsiskolinimą kreditoriui D. K., ir 1 328,20 eurų įsiskolinimą kreditoriui I. L.. Kreditorius G. A. pagal 2003 m. liepos 29 d. paskolos sutartį Nr.1 suteikė bendrovei 25 000 Lt. (7240,50 eurų) paskolą, kreditoriui liko nesumokėtos 9 718,24 eurų palūkanos. Kreditorius G. A. pagal 2006 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartį Nr.3 suteikė bendrovei 15 000 Lt. (4344,30 eurų) paskolą, kreditoriui liko nesumokėtos 4 083,64 eurų palūkanos.

8. Byloje dalyvaujantys asmenys, nagrinėjant bylą teisme iš esmės paaiškino savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

9. Juridinio asmens nemokumas – tai yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

14. Tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, ir skolininkas šį reikalavimą ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti priimamas ir nagrinėjamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-211-330/2016). Bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas nesprendžia klausimo dėl kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1349-798/2018). Tuomet, kai įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, ginčija pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2013, 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1094-330/2018).

20. Iš prie ieškovo prie ieškinio pateiktų priedų matyti, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovui 2021 m. gruodžio mėnesio 31 d. sudarė (2021 m. gruodžio mėnesio sąskaita Nr. 256, sudaryta ieškovo ir atsakovės buhalterės) 93299,99 EUR.

26. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovo įsiskolinimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas susidarė už 2022 m. sausio ir vasario mėnesius bei dalį 2021 m. gruodžio mėnesio (2022 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 14:45:35) Su ieškiniu ieškovas pateikė 2022 metų asmeninę darbo užmokesčio sąskaitą, kurioje nurodyta, kad ieškovas dirbo pas atsakovę iki 2022 m. vasario 9 d., išmokėtina mėnesio darbo užmokesčio suma yra 447, 52 EUR, tačiau iš dokumento nėra aišku kieno šis dokumentas yra sudarytas, kas sudaro pagrindą abejoti jo objektyvumu (CPK 178 straipsnis). 2023 m. gegužės 8 d. ieškovas į bylą pateikė pažymą (DOK 6434) apie priskaičiuotą kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išeitinę išmoką, kurioje nurodyta, kad ši suma sudaro 1314,04 EUR, tačiau iš dokumento nėra aišku kieno šis dokumentas yra sudarytas, nors nurodyta, kad sudarė atsakovės buhalterė, tačiau pažyma buhalterės nepasirašyta, kas taip pat sudaro pagrindą abejoti jo objektyvumu (CPK 178 straipsnis).

39. Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą juridinio asmens nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

Motyvuojamoji dalis

42. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė sudarė tarpininkavimo sutartį su antstoliu S. U., kurios pagrindu atsakovė pervedė Ieškovo kreditorinio reikalavimo sumą 5650 EUR antstoliui, kad šis šią sumą sumokėtų ieškovui (DOK 5521 priedai). Iš esančio ieškovo atstovo ir atsakovės atstovės susirašinėjimo (DOK 5521 priedai), matyti, kad atsakovė kreipėsi į ieškovą su prašymu nurodyti atsiskaitomosios sąskaitos, į kurią atsakovė galėtų grąžinti atsakovės ieškovui neginčijamą įsiskolinimą 5650 EUR, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovas tokius duomenis pateikė. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka, su atsakovės 5650 EUR įsiskolinimo grąžinimu, kadangi atsakovės įsiskolinimas ieškovei yra didesnis (2023 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Byloje yra antstolio S. U. patvirtinimas, kad G. A. 2023 m. balandžio 19 d. grąžino pinigines lėšas, pervestas pagal 2023 m. balandžio 17 d. tarpininkavimo sutartį Nr. 2 (DOK 5831 priedas). Teismo vertinimu, šios aplinkybės, jog ieškovas nepateikia atsakovei atsiskaitomosios sąskaitos duomenų, grąžino antstoliui S. U. atsakovės kaip ieškovo skolininkės pervestą įsiskolinimą 5650 EUR, sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad ieškovas kaip kreditorius vengia iš atsakovės kaip jo skolininkės priimti prievolės įvykdymą. Atsakovė taip pat sutinka su 184 EUR dydžio ieškovo kreditorinio reikalavimo dalimi, kuri susiformavo ieškovui už atsakovę atsiskaičius su UAB „Klaipėdos statybos kompanija“ už pažymos parengimą. Tuo pagrindu, atsakovė papildomai pervedė antstoliui S. U. 184 EUR sumą, kad ši būtų sumokėta Ieškovui. Iš viso antstolio S. U. depozitinėje sąskaitoje yra 5834 EUR, tai yra, atsakovės neginčijamas įsiskolinimas ieškovui.

43. CK 6.56 straipsnyje nustatyta, jog skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu: 1) vietoje, kurioje turi būti įvykdyta prievolė, nėra kreditoriaus ar kito priimti prievolės įvykdymą įgalioto asmens; 2) kreditorius yra neveiksnus ir neturi globėjo; 3) kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą; 4) kreditorius neaiškus dėl to, jog vyksta kelių asmenų ginčas dėl teisės priimti prievolės įvykdymą. Prievolei įvykdyti reikiamos sumos sumokėjimas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą depozitinę sąskaitą laikomas tinkamu prievolės įvykdymu. Notaras, bankas ar kita kredito įstaiga, į kurios depozitinę sąskaitą sumokėti pinigai, per protingą terminą turi apie tai pranešti kreditoriui ir skolininko prievolė kreditoriui, kurios jis negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, laikoma tinkamai įvykdyta, skolininkas nėra laikomas pažeidusiu prievolę. Prievolės įvykdymas pagal šio straipsnio taisykles atleidžia skolininką nuo palūkanų ar kitokių įmokų mokėjimo ateityje, o palūkanos ar kitos sumos, apskaičiuotos nuo pinigų sumokėjimo į depozitinę sąskaitą dienos, jau priklauso kreditoriui.

46. Esant šioms aplinkybėms, jog teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovė turi jam prievoles, kurių įvykdymo terminas yra suėjęs pagal jo nurodomus reikalavimus dėl 1761,55 EUR ieškovui neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, ieškovo 6 025,45 EUR sumokėtų atsakovės tiekėjams, ieškovo sugrąžintų už atsakovę 6 200 EUR įsiskolinimo kreditoriui D. K., ir 1 328,20 EUR įsiskolinimo kreditoriui I. L., dėl atsakovės nesumokėtų 9 718,24 EUR palūkanų pagal ieškovo 2003 m. liepos 29 d. paskolos sutartį Nr.1, atsakovės nesumokėtų 4 083,64 EUR palūkanų pagal ieškovo 2006 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartį Nr.3, o ieškovo nurodoma kreditorinio reikalavimo suma 5650 EUR yra padengta, konstatuojamas savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

47. Kadangi ieškovo nurodoma kreditorinio reikalavimo suma 5650 EUR yra padengta, o ieškovas nepateikė su ieškiniu įrodymų, jog atsakovė turi jam prievoles, kurių įvykdymo terminas yra suėjęs pagal kitus jo nurodomus reikalavimus, bei kitų atsakovės kreditorių D. K. ir I. L. prievolių atsakovei vykdymo terminas nėra suėjęs, vertinama, jog šiuo atveju nėra pagrindo išvadai padaryti, kad atsakovė negali laiku įvykdyti turtinių prievolių ar atsakovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, todėl atsakovė yra nemoki, kaip tai numato JANĮ 2 straipsnio 7 dalis.

49. Atsakovė nurodo, kad ji neturi galimybės sudaryti finansinės atskaitomybės, kadangi jai nebuvo perduoti reikalingi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai. Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 kovo 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-524-1180/2023 dėl atsakovės dokumentų perdavimo, 2023 m. kovo 22 d. buvo sudarytas antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra konstatuotas atsakovei iš ieškovo perduotų dokumentų 19 dėžių turinys. Atsakovė nurodė, kad atsakovei atlikus perimtų dokumentų lyginamąją analizę matyti, kad atsakovei nebuvo perduotas 21 segtuvas dokumentų, tarp kurių yra Segtuvas „Pirminiai buhalteriniai dokumentai. 2021-12-31: 2022-02-07 balansai. PNA“ už laikotarpį nuo 2022 m. sausio mėnesio (Akto eil. Nr. 338), būtent dėl kurių trūkumo atsakovė objektyviai negali pateikti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų (DOK 5474).

50. Iš byloje esančių duomenų (DOK 4648) matyti, kad pas ieškovą yra atsakovei priklausantis turtas (baldai, įvairi foto ir kita įranga). Nors ieškovas nurodo, kad šis turtas yra bevertis, tačiau šias aplinkybes, pagrindžiančių įrodymų, ieškovas nepateikė. Teismo vertinimu, ieškovo paaiškinimai šiai aplinkybei konstatuoti nėra pakankami objektyvumo prasme (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip nustatyta, Klaipėdos apygardos teisme yra išnagrinėta civilinė byla (Nr. e2-195-538/2023) dėl atsakovei priklausiusių Patalpų, (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kurią sudarė ieškovas, atstovaudamas atsakovę, ir ieškovas kaip fizinis asmeniu, kurių vertė 93 299,99 EUR, ieškinys atmestas, tačiau sprendimas yra neįsiteisėjęs.

51. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant JANĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

52. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad bankroto įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1229-330/2016; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1881-798/2017). Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-462/2014, 2014 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-611/2014).

53. Pažymėtina, kad bankroto procesas skirtas ne pavienių kreditorių interesų patenkinimui, nes bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius rinkos dalyvius bei užtikrinti lygiavertę visų įmonės kreditorių interesų apsaugą. Tuo labiau, jog šiuo atveju bankroto bylą kaip kreditorius prašo iškelti atsakovės akcininkas. Ginčams tarp akcininkų spręsti yra taikomos kitokio pobūdžio teisinės priemonės. Teismui šiuo metu nepakanka duomenų atsakovės nemokumui konstatuoti, kadangi nenustatyta akivaizdaus atsakovės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir su ieškovu, taip pat nenustatyta, jog atsakovės įsipareigojimai viršija atsakovės turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

54. Teismas nenustatė pagrindų nutraukti bylą atsakovės ir trečiojo asmens nurodytais pagrindais, tai yra, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 2 punktu ir 3 punktu. Teismui yra pateikti įrodymai, jog ieškovui prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra įvykdyti JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje nustatyti reikalavimai. Teismas nesutinka su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, jog civilinėje byloje Nr. B2-766-524/2022 buvo išnagrinėtas tapatus ieškinys. Civilinėje byloje Nr. B2-766-524/2022 ginčas nebuvo nagrinėjamas tarp tų pačių šalių, kadangi ieškovas prašė iškelti bankroto bylą kaip įmonės vadovas, todėl nebuvo tapačios ginčo šalys. Be to, civilinėje byloje Nr. B2-766-524/2022 nebuvo išnagrinėtas reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo, o ieškovo ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo buvo paliktas nenagrinėtu kaip paduotas neturinčio teisės paduoti asmens (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

55. Atsakovė UAB ,,Ilega“ atsiliepime prašo ieškovo 2003 m. liepos 29 d. ir 2006 m. gruodžio 19 d. paskoloms ir iš jų kylančioms palūkanoms taikyti ieškinio senatį remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsniu, 1.126 straipsniu ir prašo atmesti ieškovo argumentus dėl 15 562,35 Eur reikalavimo teisės į įmonę. Šis reikalavimas paliktinas nenagrinėtas, nes nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

56. Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

57. Atmetus pareiškėjo pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Ilega“ nemokumo bylos iškėlimo, įsiteisėjus teismo nutarčiai, atšauktina Audito, vertinimo ir nemokumo informacinėje sistemoje (AVNIS) vykdoma nemokumo administratoriaus atranka uždarosios akcinės bendrovės „Ilega“ nemokumo procesui vykdyti.

Dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

58. Atsakovė atsiliepime į ieškinį (DOK 4859) prašė skirti ieškovui G. A. maksimalią 5 000,00 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę sumos skiriant atsakovei UAB „Ilega“. Šis prašymas išspręstas 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi, prašymą atmetant.

59. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį pateikė prašymą skirti ieškovui G. A. maksimalią 5 000,00 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę sumos skiriant atsakovei UAB „Ilega“. Prašymo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė, jog atsižvelgdamas į atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus bei vertinant šiame atsiliepime išdėstytų faktinių aplinkybių visuma, Trečiasis asmuo pareiškia, kad sutinka ir palaiko atsakovės prašymą ir, taip pat, prašo skirti Ieškovui maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovės atsiliepime išdėstytais pagrindais ir motyvais.

60. Kaip nurodyta, atsakovės prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra išspręstas 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi, prašymas atmestas. Kadangi trečiasis asmuo nurodo, jog sutinka ir palaiko atsakovės prašymą ir, taip pat, prašo skirti ieškovui maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovės atsiliepime išdėstytais pagrindais ir motyvais, savo savarankiškų argumentų nenurodo, todėl trečiojo asmens prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ekspertizės išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai). CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

62. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.

63. Byloje šalys patyrė šias išlaidas: Pareiškėjas – 537 Eur žyminis mokestis už pareiškimą (Nr. CBP-47). Iš viso – 537 Eur. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Ilega“ – 634,20 Eur išlaidos antstolio tarpininkavimo, faktinių aplinkybių konstatavimo, pašto paslaugoms (Nr. DOK-5522), 968 Eur advokato teisinės paslaugos (Nr. DOK-6412, Nr. DOK-6477). Iš viso – 1602,02 Eur. Trečiasis asmuo D. K. – 3509 Eur advokato teisinės paslaugos (Nr. DOK-5520, Nr. DOK-6416). Iš viso – 3509 Eur. Pažymėtina, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistose 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių.

64. Atsižvelgiant į tai, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, į tai, kad pareiškėjo pareiškimas atmetamas, įvertinus, jog tiek atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ilega“ (Nr, DOK-4859), tiek trečiojo asmens D. K. (Nr. DOK-5343) pateikti prašymai dėl maksimalios baudos skyrimo pareiškėjui yra netenkinami visiškai, nutariama, iš pareiškėjo G. A. priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ilega“ ir trečiajam asmeniui D. K. po 90 procentų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra priteisiant iš pareiškėjo G. A. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ilega“ 1441,82 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų ir priteisiant iš pareiškėjo G. A. trečiajam asmeniui D. K. 3158,10 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo G. A. pareiškimo dėl nemokumo bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ilega“ iškėlimo netenkinti, atsisakyti iškelti atsakovei UAB ,,Ilega“ bankroto bylą.

Palikti nenagrinėtu atsakovės UAB ,,Ilega“ atsiliepime pareikštą prašymą taikyti ieškinio senatį.

Atmesti trečiojo asmens D. K. prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjui G. A..

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ilega“ 1441,82 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo G. A..

Priteisti trečiajam asmeniui D. K. 3158,10 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo G. A..

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, atšaukti Audito, vertinimo ir nemokumo informacinės sistemoje (AVNIS) nemokumo administratoriaus atranką uždarosios akcinės bendrovės „Ilega“ nemokumo procesui vykdyti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.