- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-2052-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05550-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- D. N., V. B., Vilniaus miesto 41-asis notarų biuras
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų D. N. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. N., V. B. bei Vilniaus miesto 41-asis notarų biuras, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas D. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslinęs prašė atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui priimti po motinos R. S. B. mirties. Nurodė, kad 2013-10-17 Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ilinojaus valstijoje, Čikagos mieste, mirė jo motina R. S. B., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini) ir kuri gydėsi nuo sunkios ligos, ką patvirtina mirties liudijimas. Pareiškėjas nurodė, jog vienu iš mirusiosios turto paveldėtoju pagal 2008-07-29 surašytą Testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarės D. B., yra pareiškėjas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad apie 2013-10-17 d. motinos mirtį jis sužinojo tik 2014-01-29 dieną iš I. Č., t. y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams bei šią aplinkybę patvirtina tai, jog 2014-01-31 d. pareiškėjas Vilniaus miesto 43-ajam pašto skyriui buvo pateikęs prašymą dėl jo vardu gaunamos pašto korespondencijos persiuntimo kitu adresu. Be to, po pareiškėjo motinos mirties liudijimas jam buvo išrašytas 2014-02-04 dieną. Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro 2014-01-20 pranešimas Nr. S-06-15 dėl paveldėjimo pareiškėjui buvo išsiųstas praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po jo motinos mirties ir Testamento paskelbimo pareiškėjui protokolas patvirtina tą aplinkybę, jog pareiškėjo motinos Testamentas jam buvo paskelbtas tik 2014-02-12, t. y. pareiškėjas apie savo motinos mirtį sužinojo daug vėliau, be to, apie šią mirtį jis nebuvo artimųjų informuotas, todėl dėl šio nežinojimo jis nedalyvavo net motinos laidotuvėse. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo santykiai su artimaisiais nuo 2008 metų dėl skirtingų turtinių interesų yra labai įtempti ir tai patvirtina motinos sudaryto Testamento turinys, t. y. kitos jos turto dalies paveldėtoja yra tik jo sesuo suinteresuotas asmuo D. N., be to, tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens D. N. iki šiol vyksta ginčai dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su savo šeima faktiškai gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), nors pareiškėjo gyvenamoji vieta yra ir deklaruota (duomenys neskelbtini), todėl visiškai yra akivaizdu, jog jis ilgą laiką nebendravo ir nebendrauja su savo artimais giminaičiais ir dėl šios priežasties jam nebuvo pranešta apie motinos mirtį bei jos laidotuves.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. N. atsiliepime į pareiškimą, su pareiškėjo reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės bei pridedami dokumentai patvirtina tą aplinkybę, jog pareiškėjo termino palikimui priimti praleidimo priežastys negali būti pripažintinos svarbiomis, be to, 2008-07-29 Testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto 11 –ojo notarų biuro notarės D. B., jų motina jai priklausančią dalį žemės sklypo su sodo nameliu ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko lygiomis dalimis pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui D. N., tačiau 2013 metais, t. y. kai motinai pašlijo sveikata, ir ji 2013-09-13 dieną nuvyko jos slaugyti, iš motinos pusės buvo išreikštas noras pakeisti Testamentą, t. y. šį jos norą sąlygojo 2013 metais per tėvo dieną gautas pareiškėjo elektroninis laiškas, kuriuo jis prašė užmiršti jo bet kokius adresus ir nerašyti jam jokių laiškų ir jam neskambinti. Motinos išsakyta pozicija pareiškėjo atžvilgiu aiškiai atsispindi ir 2013-05-30 bei 2013-06-30 motinos elektroniniuose laiškuose, tačiau ji atkalbinėjo mamą tai daryti. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog apie tai, kad pareiškėjas išsižadėjo savo tėvų patvirtina 2014-02-16 suinteresuoto asmens, t. y. jų tėvo V. B., laiškas pareiškėjui ir tokie veiksmai sąlygojo motinos pageidavimą, jog prie jos kapo ir karsto nebūtų pareiškėjo. 2013-10-17 mirus jų motinai, 2013-10-18 dieną suinteresuoto asmens vyras L. N. parašė informuojantį raštelį ir paliko prie pareiškėjo buto, esančio adresu Lietaus g. 34, Vilniuje, durų ant kėdžių, todėl yra akivaizdu, jog pareiškėjas šį pranešimą gavo, be to, pagal įprastą tarp jos ir pareiškėjo nusistovėjusią tvarką, visa pareiškėjui priklausanti korespondencija buvo paliekama prie pareiškėjo durų, be to, 2014-01-31 pareiškėjo pateiktas prašymas 43-ajam pašto poskyriui patvirtina tą aplinkybę, kad pareiškėjo korespondentinis adresas būdavo nurodomas Lietaus g. 34, Vilniuje, be to, apie jų motinos mirtį informacija buvo įdėta ir į Facebook tinklalapį, kuriame visi žinojo apie jų motinos mirtį, be to, pareiškėjo nebuvimas minėtose laidotuvėse nesukėlė šeimos nariams jokių klausimų, kadangi niekas net neabejojo, kad informacija apie mamos mirtį yra pasiekusi pareiškėją ir pareiškėjas gerbia mirusios motinos paskutinę valią, t. y. nebūti prie jos karsto ir kapo.
Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie motinos mirtį pareiškėjui buvo žinoma laiku, kadangi darytina prielaida, jog pareiškėjas tinkamai ir laiku buvo šeimos narių informuotas apie šią motinos mirtį, be to, taip pat darytina prielaida, kad pareiškėjas apie savo motinos mirtį laiku sužinojo ir iš kitų šaltinių, todėl prašė pareiškimą ir patikslintą pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 41-asis notarų biuras atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir atnaujino pareiškėjui D. B. terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jo motinos R. S. B. mirties. Teismas ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjo termino praleidimo priežastys yra pripažintinos svarbiomis, kadangi pareiškėjas gyvena Lietuvoje, o pareiškėjo motina R. S. B. mirė ne Lietuvoje, o Jungtinėse Amerikos Valstijose, be to, iš visos šios civilinės bylos medžiagos matyti, jog tarp pareiškėjo ir jo artimos šeimos narių, t. y. suinteresuotų asmenų, jau seniai yra priešingi turtiniai interesai ir tarp jų egzistuota konfliktiniai santykiai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog suinteresuoti asmenys žinojo apie R. S. B. mirtį, tačiau šioje civilinėje byloje neįrodė tų aplinkybių, kad pareiškėjas tinkamai ir laiku jų buvo informuotas apie savo motinos mirtį. Teismas taip pat pažymėjo, jog šiuo atveju Testamentas buvo sudarytas 2008 m. liepos 29 d., o testatorė mirė 2013 m. spalio 17 d., todėl ji turėjo visas realias galimybes ir laiką savo norą ir valią pilnai įgyvendinti, t.y. norėdama, jog po jos mirties pareiškėjas nepaveldėtų jokio turto, turėjo laiko jį pakeisti. Teismas taip pat kritiškai vertino suinteresuotų asmenų pateiktus įrodymus apie šalių elektroninį susirašinėjimą, kurio metu testatorė išsižadėjo savo sūnaus (pareiškėjo D. B.), o pareiškėjas išsižadėjo savo tėvų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantai D. N. ir V. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti bei klausimą iš spręsti iš esmės- atmesti pareiškėjo pareiškimą. Nurodo, kad teismas tenkindamas pareiškimą iš esmės vadovavosi liudytojos I. Č. parodymais, kuri kaip teigia pati liudytoja, atsitiktinai sutikusi 2014-01-29 D. B. pareiškė jam užuojautą ir tuomet suprato, jog jam apie motinos mirtį nieko nėra žinoma. Apeliantų manymu, šis faktas turėtų būti vertintinas kritiškai, taip pat jis jokiu būdu negali patvirtinti, kad iki šio susirikimo pareiškėjui nebuvo žinoma apie motinos mirtį. Nurodo, jog suinteresuotų asmenų pateiktų įrodymų visuma, vienareikšmiškai leidžia konstatuoti, kad pareiškėjui buvo žinoma apie motinos mirtį ir tik dėl jam žinomų priežasčių jis savalaikiai nesikreipė į notarų biurą ir neužvedė paveldėjimo bylos po motinos R. S. B. mirties. Pažymi, jog apie motinos mirtį pareiškėjas buvo informuotas palikus jo gyvenamosios vietos adresu Lietaus g. 34, Vilniuje, laišką. Be tuo adresu gyvenančių asmenų ir pareiškėjo D. B. daugiau niekas negali patekti į teritoriją, kadangi tai yra privatus namas, kuris nuosavybės teise priklauso tik dviem asmenim. Todėl apeliantai nesutinka su teismo pozicija, kad darytina tik prielaida, kad raštelį galėjo pasiimti pats pareiškėjas. Tai, kad pareiškėjui buvo žinoma apie motinos mirtį patvirtina ir tai, kad pareiškėjas 2014-02-13 elektroniniu laišku kreipėsi į tėvą, neva kodėl jis neinformavo apie motinos mirtį ir tuo pačiu nurodė aplinkybes, kurios galėjo būti žinomos tik asmeniui, kuriam buvo žinoma apie laidotuves ir tikėtina, galbūt net jas stebėjęs per atstumą, taip vykdydamas motinos valią. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, jog apie motinos mirtį D. N. buvo patalpinusi informaciją į facebook tinklalapį, taip pat, kad mirusioji buvo habilituota mokslų daktarė, todėl medicinos gamtos fakultete visą savaitė kabėjo pareiškėjo motinos nuotrauka su nekrologu, o atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo sutuoktinės brolis, kuris be kita ko yra Medicino fakulteto docentas, neabejotinai matė nekrologą ir tikėtina galėjo pareikšti užuojautą pareiškėjui.
Atsiliepimas
Pareiškėjas D. B. pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantai skunde nenurodė nė vieno teisinio argumento, kuriuo remiantis pareiškėjui galėjo būti nepratęstas/neatnaujintas terminas. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys nepateikė nė vieno įrodymo, o rėmėsi tik prielaidomis.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 41-as notarų biuras atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą priimdamas teismo nutartį, tačiau remiantis tuo, jog byla yra išnagrinėta teisingai, taip pat atsižvelgus į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad nagrinėjant bylą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą privalo išspręsti iš esmės priimdamas teismo sprendimą, o ne teismo nutartį, siekiant neužvilkinti bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegija laiko pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį, teismo sprendimu ir nagrinėja bylą CPK XVI skyriuje neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimui taikomas taisykles bei tvarką.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo D. B. ir suinteresuoto asmens D. N. motina R. S. B. mirė 2013 m. spalio 17 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ilinojaus valstijoje, Čikagos mieste (b. l. 3). Iš 2008-07-29 Testamento, patvirtinto Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarės D. B., turinio nustatyta, jog pareiškėjas D. B. minėtame Testamente yra nurodytas kaip vienas iš mirusiosios turto paveldėtojų (b.l. 6). Pareiškėjui mirusiosios R. S. B. mirties liudijimas buvo išduotas 2014-02-04 (b.l. 29). 2014-01-20 Vilniaus miesto 41-asis notarų biuras pareiškėjui išsiuntė pranešimą dėl R. S. B. paveldėjimo bylos ir pareiškėjui testamentas buvo paskelbtas 2014-02-12 (b.l. 7-8). 2014-01-31 pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto 43-jam paštui prašymą dėl jo vardu gautos korespondencijos persiuntimo faktiniu pareiškėjo buvimo adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2014-02-01 iki 2014-04-30 (imtinai) (b.l. 9). Be to byloje taip pat nustatyta, jog tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų yra kilę ginčai ir nesutarimai, ko pasėkoje pareiškėjo santykiai su suinteresuotais asmenimis konfliktiniai ir labai įtempti ir dėl šių priežasčių pareiškėjas su suinteresuotais asmenimis tiek prieš motinos mirtį, tiek po jos mirties visai nebendravo, kadangi šis bendravimas buvo visai nutrauktas (b.l. 10-17, 20-22, 63-67, 194-198, 205-206). 2014-02-14 pareiškėjas nusiuntęs suinteresuotam asmeniui D. N. laišką klausė jos apie tai, kodėl jis nebuvo laiku informuotas apie jų motinos mirtį bei įvykusias laidotuves (b.l. 48-49).
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).
Taigi, kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. S., bylos Nr. 3K-3-295/2011).
Teisėjų kolegija įvertinusi bylos aplinkybes, medžiagą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas, kadangi suinteresuoti asmenys neįrodė aplinkybių, kad pareiškėjas tinkamai ir laiku jų buvo informuotas apie motinos mirtį. Be to šiuo atveju atsižvelgiama į tai, jog pareiškėjas gyvena Lietuvoje, o pareiškėjo motina mirė ne Lietuvoje, o Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat ir į tai, jog tarp šalių yra susiklostę gana konfliktiški santykiai, ko pasėkoje jie faktiškai nebendrauja. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas D. B. ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti, tik po to, kai 2014 m. sausio 29 d. visiškai svetimas jam asmuo I. Č. pareiškė pareiškėjui užuojautą dėl motinos mirties, t.y. jau praėjus daugiau kaip 3 (trims) mėnesiams. Šias aplinkybes be kita ko patvirtina pareiškėjo 2014 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto 43-am pašto skyriui pateiktas prašymas dėl gautos jo vardu korespondencijos persiuntimo kitu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 98), 2014 m. vasario 12 d. testamento paskelbimo protokolas (b. l. 7).
Apeliantai D. N. ir V. B. nesutikdami, jog pareiškėjui būtų pratęstas terminas palikimui priimti, nesutikimą iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) apeliantės D. N. sutuoktinis L. N. parašė informuojantį apie motinos mirtį raštelį ir paliko prie pareiškėjo D. B. įėjimo į namą, esančio (duomenys neskelbtini), durų iš vidaus pusės, kadangi šiuo adresu yra deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta, o kur jis realiai gyvena apeliantei nebuvo žinoma; 2) pareiškėjui 2014 m. vasario 13 d. elektroniniu laišku kreipusis į tėvą, jis nurodė visas aplinkybes, kurios galėjo būti žinomos tik asmeniui, kuriam buvo žinoma apie laidotuves ir tikėtina, galbūt net jas stebėjęs per atstumą, taip vykdydamas motinos valią; 3) apie motinos mirtį tiek apeliantė D. N., tiek jos dukra G. N. buvo patalpinusios informaciją į facebook tinklalapį; 4) kadangi mirusioji R. S. B. buvo habilituota mokslų daktarė, medicinos fakultete, kuriame dirba pareiškėjo sutuoktinės brolis, visą savaitę kabėjo pareiškėjo motinos nuotrauka su nekrologu; 5) tiek pareiškėjas, tiek jo tėvai, vienas kito išsižadėjo, o tokie veiksmai sąlygojo mirusios pageidavimą, kad prie jos kapo ir karsto nebūtų sūnaus D. B., be to mirusioji prieš mirtį buvo išreiškusi norą pakeisti testamentą. Kolegijos manymu, šie apeliantų nurodyti argumentai, yra nepagrįsti bei neparemti jokiais įrodymais, o vien abstraktūs teiginiai, jog pareiškėjas žinojo, apie motinos mirtį, nepatvirtina pareiškėjo žinių ir vertintini kaip galimos prielaidos. Tai, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, ko pasėkoje jie nebendrauja ir net nežino vienas kito realių gyvenamųjų vietų adresų, niekaip neįtakoja jo teisės į palikimą. Pažymėtina tai, jog šiuo atveju pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), todėl jis turi tokią pačią teisę į paveldimo turto dalį, kaip ir apeliantė D. N.. Teisėjų kolegija šiuo atveju pažymi, jog nors įstatymas ir nenumato apeliantams prievolės informuoti pareiškėją apie palikimą ar jo priėmimo tvarką, tačiau atsižvelgiant į tai, kad civiliniai santykiai turi būti tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, kas reiškia, jog asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, kad apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems, teismo vertinimu apeliantų veiksmai šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atžvilgiu, vertintini kaip pažeidžiantis jo teises, kadangi tokios situacijos atsiradimui turėjo įtakos ir pačių apeliantų elgesys. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti, praleido nežymiai, t.y. jo motina mirė 2013 m. spalio 17 d., o dėl termino palikimui priimti pratęsimo, pareiškėjas kreipėsi 2014 m. vasario 18 d. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus, šių aplinkybių nekonstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuoti asmenys (CPK 178 straipsnis), tačiau jie tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Taigi termino palikimui priimti pratęsimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, įvertindama pareiškėjo D. B. elgesį po to, kai jis sužinojo apie paveldimo turto egzistavimą, t.y. kad jis buvo aktyvus ir rūpestinga, įstatymo nustatytą terminą praleido kiek daugiau nei mėnesį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais konstatuoja, kad išvardintų aplinkybių kontekste negalima daryti išvados, jog pareiškėjas procesinį terminą motinos palikimui priimti praleido dėl savo pačios nepateisinamo aplaidumo, nerūpestingumo. Konkrečių byloje nustatytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino LR CK 5.57 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino palikimui priimti pratęsimo, įvertino šios konkrečios bylos aplinkybių visumą, palikimo atsiradimo momentu individualiai susiklosčiusią situaciją, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, vadovavosi protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, todėl teisingai aiškino ir taikė LR CK 5.57 straipsnio nuostatas ir nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose nenukrypo. Atsižvelgiant į tai, jog iš esmės apeliantai apeliaciniame skunde atkartojo visus tuos pačius argumentus, kuriuos išsamiai ištyrė, išanalizavo bei dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako bei nekartoja tų pačių motyvų, o tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutatis mutandis, Helle v. Finland, judgmentof 19 December 1997, no. 20772/92, § 56; Marini v. Albania, no. 3738/02, judgment of 18 December 2007, § 105). Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais dėl ginčo dalyko, todėl kitų pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja, o jiems pritaria. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (LR CPK 98 str. 1 d.). Šiuo atveju apeliantai prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. už procesinio dokumento- apeliacinio skundo parengimą- 1 500 Lt, tačiau netenkinus apeliantų apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos. Pareiškėjas D. B. tokių išlaidų priteisti neprašė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.