Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-01-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-30-898/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-29
Bylos Nr.
AN2-30-898/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02633-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus teritorinė muitinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-30-898/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02633-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 9.36; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimo, kuriuo V. O. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta 5 600 Eur dydžio bauda su 525 pakelių cigarečių ,,Minsk City QS“ ir 477 pakelių cigarečių ,,Nz Gold MS“ bei automobilio „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 320 Eur, konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. V. O. nubaustas už tai, kad 2020 m. sausio 28 d., apie 21.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., gabeno ir laikė automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone esančiuose krepšiuose 525 pakelius cigarečių ,,Minsk City QS“ ir 477 pakelius cigarečių ,,Nz Gold MS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 3 496,98 Eur. Konstatuota, jog šiais savo veiksmais V. O. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintas Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kurių 3.1.2 papunktyje numatyta, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares. Šie V. O. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 209 straipsnio 7 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. V. O. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį jo atžvilgiu nutraukti, arba pakeisti nutarimą ir paskirti mažesnę baudą, jos mokėjimą išdėstant dvejų metų laikotarpiui, arba pakeisti nutarimą ir panaikinti nutarimą dalyje dėl automobilio „Audi A3“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Nenutraukus ir palikus nutarimu paskirtą baudą ir automobilio „Audi A3“ vertę atitinkančios sumos konfiskavimą, prašo pakeisti nutarimą ir šių sumų sumokėjimą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui.

2.1. Skunde nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai kritiškai vertino pareiškėjo duotus parodymus. Pabrėžia, kad raštu ir žodžiu pateikė pareigūnams paaiškinimus, kad automobilyje rastos cigaretės jam nepriklauso. Analogiškus ir nuoseklius paaiškinimus pareiškėjas davė surašant administracinio nusižengimo protokolą bei bylą nagrinėjant teisme.

2.2. Pabrėžia, jog 2020 m. sausio 28 d., maždaug apie 21.00 val. šalia Vilniaus autobusų stoties esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pasitiko P. T., kuris į Vilnių atvyko iš Baltarusijos. Iš automobilio nebuvo išlipęs, o P. T. įsėdus į automobilį, pradėjo važiuoti P. T. nurodyta kryptimi. Tuo metu (duomenys neskelbtini) g. prasilenkė su muitinės automobiliu. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę, P. T. parodė kiemą, į kurį paprašė pasukti, kur P. T. išlipo iš automobilio ir po kiek laiko grįžo. Kieme iš automobilio pareiškėjas nebuvo išlipęs. Tuomet, praėjus 2-3 minutėms į kiemą įvažiavo muitinės pareigūnai, kurie atlikę automobilio patikrinimą automobilyje esančiuose, P. T. atsineštuose krepšiuose rado cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Pažymi, jog muitinės pareigūnams automobilyje radus cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, P. T., tiek žodžiu, tiek raštu patvirtino, kad cigaretės priklauso jam ir dėl to labai gailėjosi.

2.3. Pažymi, kad niekada neteigė, kad P. T. pasitiko su „tašėmis“, kuriose vėliau muitinės pareigūnai rado cigaretes. „Tašes“, kuriose buvo cigaretės, P. T. padėjo į automobilio bagažinę, po to, kai įsuko į kiemą (duomenys neskelbtini) g. ir P. T. išlipęs iš automobilio jas iš kažkur paėmė. Tai, kad cigaretės buvo rastos automobilyje, kurį tuo metu vairavo pareiškėjas, ir, kad tariamai cigaretės buvo kažkuo pridengtos, nepatvirtina fakto, jog cigaretės priklausė pareiškėjui, kadangi krepšius su cigaretėmis į automobilio bagažinę sudėjo P. T. Be to, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, rastos cigaretės nebuvo paslėptos, o įvertinus tai, kad automobilis yra mažas, slėpti cigarečių giliai jo bagažinėje objektyviai nėra įmanoma.

2.4. Skunde nurodoma, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad joks asmuo, disponuodamas didesniu nei teisės aktais leidžiamu kiekiu cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, nesivežios didelio kiekio cigarečių po Vilniaus miestą, rizikuodamas būti sulaikytu muitinės pareigūnų, kas, pareiškėjo teigimu, suteikia pagrindo teigti, kad rastos cigaretės priklausė P. T.

2.5. Pareiškėjo teigimu, tai, kad P. T. 2020 m. sausio 28 d. iš Baltarusijos atvyko į Vilnių autobusu, kuris buvo patikrintas muitinės pareigūnų, kurie autobuse nerado cigarečių, nepaneigia fakto, kad automobilyje rastos cigaretės priklauso P. T., nes cigaretės į (duomenys neskelbtini) g. esantį kiemą galėjo būti atgabentos paties P. T. ar jo pažįstamų asmenų kitu metu. Skunde pažymima, kad cigaretės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis pareiškėjui negali priklausyti ir dėl to, kad 2020 m. sausio 28 d. jis nebuvo išvykęs į Baltarusiją.

2.6. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas rėmėsi nepatikimais P. T. parodymais, kadangi po to, kai muitinės pareigūnai apžiūrėjo automobilį, P. T. nurodė, kad rastos cigaretės priklauso jam. Šie jo paaiškinimai nekėlė jokių abejonių ir buvo logiškai paaiškinami, kadangi būtent P. T. cigaretes sudėjo į automobilį, kuomet jis stovėjo (duomenys neskelbtini) g. esančiame kieme. Minėta P. T. pozicija buvo pareikšta iš karto įvykio metu, jam nespėjus sugalvoti kitos versijos, todėl laikytina, kad pirminiai P. T. pateikti paaiškinimai visiškai atitiko realybę. Tik nagrinėjant P. T. administracinio nusižengimo bylą teisme jis kardinaliai pakeitė savo pirminę poziciją, o teismų praktikoje pripažįstama, kad netrukus po įvykio užfiksuoti pirminiai asmens paaiškinimai yra tikslesni ir geriau rodo susidariusią situaciją, todėl privalu jais vadovautis, o ne vėliau teisme duotais parodymais.

2.7. Pažymima, kad P. T. nurodytas atvykimo į Vilnių tikslas – apsipirkti „(duomenys neskelbtini)“, yra nelogiškas ir neišlaiko kritikos, kadangi muitinės pareigūnai automobilį sustabdė 2020 m. sausio 28 d., apie 21.00 val., o prekybos centras „(duomenys neskelbtini) “ dirba iki 22.00 val. Pareiškėjo vertinimu, nelogiška ir neracionalu vykti 3,5 valandų iš Baltarusijos į Vilnių tam, kad per mažiau nei valandą apsipirkti prekybos centre. Todėl P. T. iškelta versija, jog jis vyko iš Baltarusijos į Vilnių apsipirkti yra bandymas suklaidinti teismą, tam, kad pareiškėjas, o ne P. T., būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn.

2.8. Skunde nesutinkama su P. T. paaiškinimais, jog pareiškėjas jį įkalbėjo prisiimti kaltę. Pabrėžiama, kad muitinės pareigūnams apžiūrint automobilį tiek pareiškėjas, tiek P. T. buvo šalia pareigūnų, todėl pareigūnai būtų neabejotinai išgirdę, jei pareiškėjas įkalbinėtų P. T. prisiimti kaltę. Muitinės pareigūnų veiksmai, kuomet pirmiausia administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas P. T. ir atitinkama bylos medžiaga buvo perduota teismui, patvirtina, kad pareiškėjas neįkalbinėjo P. T. prisiimti jo kaltę. Be to, neįmanoma paaiškinti, kodėl P. T. galėjo prisiimti pareiškėjo kaltę – jie nebuvo artimi draugai, iki tol bendravo tik 2-3 kartus.

2.9. Pareiškėjo teigimu, gynybinę versiją, kad automobilyje rastos cigaretės priklauso pareiškėjui, P. T. sugalvojo po pokalbių Baltarusijoje su savo draugais, supratęs, jog dėl padaryto administracinio nusižengimo jam gresia didelė bauda. Skunde pažymi, kad muitinės pareigūnai su P. T. bendravo jam suprantama rusų kalba, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas buvo išverstas į rusų kalbą, jis pats pateikė rašytinį paaiškinimą, jog su padarytu administraciniu nusižengimu sutinka ir gailisi, kas paneigia P. T. versiją, kad jis nesuprato, už ką yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Todėl, įvertinus tai, kad nagrinėjant P. T. administracinio nusižengimo bylą jis pakeitė savo poziciją dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, jo parodymai vertinami kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti gresiančios administracinės atsakomybės.

2.10. Skunde nesutinkama su liudytojo E. M. parodymų dalimi, jog muitinės pareigūnai prie pareiškėjo automobilio privažiavo praėjus 20-30 sekundžių. Pažymima, kad kai muitinės pareigūnai pamatė automobilį išsukantį iš Vilniaus autobusų stotyje esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės, pareigūnų automobilis važiavo priešinga kryptimi, todėl jie turėjo apsisukti, o prieš jį važiavo ir kitų automobilių, be to, muitinės automobilis buvo didelių gabaritų, todėl nebuvo lengva manevruoti pakankamai siauromis gatvėmis. Pabrėžiama, jog atstumas nuo Vilniaus autobusų stotyje esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ iki kiemo (duomenys neskelbtini) g. yra apie 2 km., todėl muitinės automobilis privažiavo praėjus 2-3 minutėms. Tuo metu P. T. spėjo išlipti iš automobilio ir kieme paėmęs krepšius įdėjo į automobilio bagažinę.

2.11. Nurodoma, jog pareiškėjo kaltė grindžiama įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, priimtais P. T. atžvilgiu – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-780-1053/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-296-211/2020. Tačiau nagrinėjant P. T. bylą V. O. buvo apklaustas kaip liudytojas, toje byloje jam nebuvo suteikta teisė vertinti P. T. pozicijos pakeitimo aplinkybių, užduoti jam klausimų, pasisakyti dėl byloje esančių duomenų. Taigi teismas pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo grindė įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriuose užfiksuota P. T. pozicija dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, dėl kurių pagrįstumo pareiškėjui nebuvo suteikta teisė pasisakyti. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą ir tai sudaro pagrindą nutarimą panaikinti, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.12. Pareiškėjo vertinimu, apylinkės teismas paskyrė aiškiai per griežta nuobaudą. Nurodo, jog dirba dviejose darbovietėse – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau jo gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, ką patvirtina pridedama pažyma apie darbo užmokestį ir banko sąskaitos išrašas. Be to, pareiškėjas turi įsipareigojimų antstoliams, vykdantiems priverstinį išieškojimą, moka lizingo įmokas už automobilį. Todėl teismo nutarimu paskirta bauda yra aiškiai per griežta ir turėtų būti sumažinta, o įvertinus minėtas aplinkybes, paskirtos baudos sumokėjimas išdėstytinas dvejų metų laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

2.13. Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai nutarė iš pareiškėjo į valstybės biudžetą išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM ? 1 320 Eur. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, skunde nurodoma, kad automobilis nebuvo specialiai pritaikytas akcizais apmokestinamų prekių neteisėtam laikymui ir gabenimui, automobilio konstrukcija perdaryta nebuvo, nebuvo įrengta jokių slėptuvių, cigaretės buvo rastos automobilio bagažinėje. Todėl, pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad automobilis buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė. Pareiškėjas taip pat nesutinka ir su teismo nustatyta automobilio verte, kadangi nurodyta automobilio rinkos vertė neatitinka automobilio faktinės vertės – automobilis buvo surūdijęs, turėjo gedimų, todėl buvo parduotas 2020 m. kovo mėn. už 450 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu Vilniaus teritorinė muitinė (toliau ir – Institucija) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad P. T. kaltė įvykdžius nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 9 dalyje, yra paneigta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-780-1053/2020, kuris turi prejudicinę reikšmę V. O. administracinio nusižengimo byloje, todėl teismas pagrįstai rėmėsi šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis priimdamas skundžiamą nutarimą, kurios iš naujo nebeįrodinėjamos.

3.1. Institucijos vertinimu, teismas pagrįstai pripažino, kad liudytojo E. M. parodymai yra patikimi, kadangi jis neturi suinteresuotumo šioje byloje, o V. O. parodymai ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad ne jis įvykdė administracinį nusižengimą, laikytini kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Atsiliepime keliama prielaida, jog V. O. pripažįsta padaręs nusižengimą, kadangi prašo sumažinti jam paskirtą baudą ir paskirtos baudos bei lengvojo automobilio „Audi A3“ vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui.

3.2. Atsiliepime Institucija pabrėžia, jog transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota nusižengimui daryti, kas ir buvo nustatyta nagrinėjamu atveju, todėl, institucijos vertinimu, automobilis „Audi A3“ privalėjo būti konfiskuotas, tačiau jo savininkui jį pardavus, teismas pagrįstai priteisė automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-328-932/2020).

3.3. Atsiliepime nurodoma, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovaudamasis ANK reikalavimais, reglamentuojančiais piniginės baudos skyrimą, įvertino visas bylai ir sprendimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ANK 209 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Pažymima, kad administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

3.4. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, kas reiškia, kad teismas tinkamai individualizavo nuobaudą, todėl keisti skundžiamą nutarimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju V. O. ginčija byloje nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes, neigia, jog padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nesutinka su jam paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu bei paskirta administracinio poveikio priemone.

5. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarimo, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei motyvuotą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir pagrįstai V. O. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje, o V. O. paskirta bauda ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl įrodymų vertinimo V. O. pripažįstant kaltu pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį

6. ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis administracinis nusižengimas padaromas alternatyviais veiksmais: įgijimu, laikymu, gabenimu, naudojimu ar realizavimu, o tai reiškia, kad administracinio nusižengimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų.

7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, t. y. liudytojo – Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus, E. M., administracinėn atsakomybėn patraukto V. O. teismo posėdžio metu duotus parodymus, 2020 m. rugsėjo 4 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. MD-VM00-ANR_P-3570-2020, 2020 m. rugsėjo 4 d. V. O. paaiškinimą, 2020 m. sausio 28 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą, 2020 m. rugpjūčio 27 d. automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis, P. T., kurio atžvilgiu administracinė byla nutraukta, administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-780-1053/2020 teismo posėdžio metu duotus parodymus, juos susiejęs į vieningą visumą konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta tai, kad V. O. 2020 m. sausio 28 d., apie 21.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., gabeno ir laikė automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone esančiuose krepšiuose 525 pakelius cigarečių ,,Minsk City QS“ ir 477 pakelius cigarečių ,,Nz Gold MS“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 3 496,98 Eur, t. y. viršija 50, bet neviršija 150 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND).

8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020).

9. Apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, ištyrė visus byloje esančius bylai teisingai išnagrinėti reikšmingus duomenis, faktines aplinkybes nustatė remdamiesi įrodymų visumos vertinimu. Nagrinėjamu atveju V. O. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje, grindžiama teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma: liudytojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, nuotraukomis, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu. V. O. kaltė yra grindžiama ir kitais dokumentais, t. y. prieš kitą asmenį P. T. priimtais procesiniais sprendimais (past. – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-780-1053/2020, kurioje P. T. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-296-211/2020, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarimas paliktas nepakeistas). Šiuo aspektu pastebėtina tai, jog, priešingai nei teigiama Institucijos atsiliepime, minėti procesiniai spendimai neturi prejudicinės galios, kadangi ANK nenumato galimybės naudoti prejudicinius faktus, kas reiškia, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus ir nustatyti bylos faktines aplinkybes. Kita vertus, šie įsiteisėję sprendimai yra dokumentai, kuriuose užfiksuota informacija gali padėti nustatyti su administraciniu nusižengimu susijusias aplinkybes, todėl jie yra tiriami ir vertinami kaip ir kiti byloje esantys įrodymai.

10. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog 2020 m. sausio 28 d., apie 21.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., sustabdyto automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė ir nagrinėjamo įvykio metu faktiškai buvo valdomas V. O., salone esančiuose krepšiuose buvo rasti 525 pakeliai cigarečių ,,Minsk City QS“ ir 477 pakeliai cigarečių ,,Nz Gold MS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 3 496,98 Eur. Pastarąją aplinkybę patvirtino liudytojas E. M., teismo posėdžio metu parodęs, jog bagažinėje cigaretės buvo dviejuose krepšiuose, krepšiai buvo skirtingi ? popierinis ir plastikinis, 2020 m. rugsėjo 4 d. V. O. paaiškinimas, jog jį sustabdė muitinės patrulis, automobilyje buvo aptiktos cigaretės, 2020 m. sausio 28 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo paimtos cigaretės nepaženklintos Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka: ,,Nz Gold MS“ 9 540 vnt., kurių bendra vertė 1 664,73 Eur; ,,Minsk City QS“ 10 500 vnt., kurių bendra vertė 1 832,25 Eur (b. l. 3).

11. Šioje byloje esminė pareiškėjo ginčijama aplinkybė – kam priklausė automobilio „Audi A3“ salone esančiuose krepšiuose rasti cigarečių pakeliai su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. V. O. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde kelia versiją, jog rastos cigaretės priklauso Baltarusijos piliečiui P. T., kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena, pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį, nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-780-1053/2020, kuris įsiteisėjo priėmus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-296-211/2020. V. O. teigimu, jis nevežė cigarečių, jos priklausė P. T., kurias jis įdėjo į jo automobilį, įvažiavus į P. T. nurodytą (duomenys neskelbtini) g., kur P. T. išlipo iš automobilio ir po kiek laiko grįžo į automobilį.

12. Vertinant V. O. parodymus nėra pagrindo nesutikti su apylinkes teismo išvada, jog pastarojo pozicija yra prieštaringa, kadangi 2020 m. sausio 28 d. paaiškinime V. O. nurodė, kad paėmė pakeleivį su „tašėmis“, kas viduje nežinojo, o nuvažiavus apie kilometrą, juos sustabdė muitinės pareigūnai, kurie keleivio „tašėje“ aptiko cigaretes (Administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-296-211/2020 b. l. 8). Teismo posėdžio metu V. O. parodė, kad P. T. galėjo įdėti cigaretes į automobilį, kai stovėjo aikštelėje, arba kai atėjo iš stoties, nes jis buvo su dideliu krepšiu. Patikslinus V. O. parodymus dėl P. T. gabenamu krepšių, pastarasis nurodė, jog jis įdėjo cigaretes į bagažinę, kai jie sustojo kieme, kur P. T. buvo išlipęs 3 minutes, o jam atsisėdus į automobilį, pareigūnai įjungė švyturėlius. Nagrinėjamu aspektu pastebėtina tai, jog pirminę versiją, jog P. T. galėjo įdėti cigaretes į automobilį, kai P. T. atėjo iš stoties, atvykus jį pasiimti į aikštelę, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) g., V. O. paneigė pirmosios instancijos teisme. Šią versiją kategoriškai neigia ir apeliaciniame skunde, nurodydamas, jog P. T. „tašes“, kuriose buvo cigaretes, padėjo į automobilio bagažinę, po to, kai jie įsuko į (duomenys neskelbtini) g., kur P. T., išlipęs iš automobilio, tas „tašes“ iš „kažkur paėmė“.

13. Įvertinus tai, kad P. T. prašė pareiškėją sutikti jį atvykus tą pačią dieną, kai jis kirto Lietuvos Respublikos sieną autobusu, kur buvo detaliai patikrintas muitinės darbuotojų, ir jo atžvilgiu pažeidimų nebuvo nustatyta (Administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-296-211/2020 b. l. 46), ką patvirtina ir rašytiniai Vilniaus teritorinės muitinės Vyriausiosios inspektorės A. I. ir vyresniųjų inspektorių I. Z., G. B. paaiškinimai, kuriuose užfiksuota, jog 2020 m. sausio 28 d. atlikus autobuso be keleivių ir keleivių tikrinimą buvo nustatytas tik vienos keleivės pažeidimas, pas kurią buvo rasti 8 pakeliai nedeklaruotų cigarečių (Administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-296-211/2020 b. l. 57-59), nėra jokio pagrindo neigti pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog P. T. negalėjo įdėti automobilio salone rastus cigarečių pakelius, atvykęs iš Baltarusijos Respublikos autobusu į Vilniaus autobusų stotį, kur pastarąjį pasitiko V. O. ir jie išvyko (duomenys neskelbtini) g. link.

14. Kita vertus, nėra pagrindo sutikti su V. O. iškelta versija, jog P. T. „tašes“, kuriose buvo cigaretes, padėjo į automobilio bagažinę, po to, kai jie įsuko į (duomenys neskelbtini) g., kur P. T., išlipęs iš automobilio, tas „tašes“ iš „kažkur paėmė“, kadangi pastarąją aplinkybę paneigia Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus E. M. parodymai, jog V. O. vairuojamas automobilis, kuris buvo pastebėtas išvažiuojant iš aikštelės prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) g., sekamas pakeliui į (duomenys neskelbtini) g. kiemą, nebuvo sustojęs, o pareigūnams įvažiavus į kiemą, kur automobilis sustojo, iš jo niekas neišlipo. Liudytojas E. M. pabrėžė, jog 2020 m. sausio 28 d. atvykus į darbą buvo paprašyta Muitinės kriminalinės tarnybos pagalbos sulaikyti automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pastebėję pareigūnai apsisuko ir pradėjo vytis. Automobilis iš akiračio nebuvo dingęs, gal 20-30 sekundžių stovėjo tamsoje kieme. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, suteikiančių pagrindo teigti, kad E. M. yra suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti V. O., todėl nėra pagrindo abejoti ir šio liudytojo parodymų patikimumu. Pažymėtina, kad šio liudytojo parodymų nepaneigia ir pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog muitinės pareigūnų automobilis važiavo priešinga kryptimi, todėl jie turėjo apsisukti, o kiti automobiliai ir muitinės automobilio gabaritai sudarė sunkumų manevruoti pakankamai siauromis gatvėmis, ar kad atstumas nuo Vilniaus autobusų stotyje esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ iki kiemo (duomenys neskelbtini) g. turėjo tiesioginės įtakos iš paskos sekantiems pareigūnams. Pastebėtina, jog E. M. neneigė, kad į kiemą jie įsuko praleidus 3 automobilius, tačiau tai nepaneigia fakto, jog muitinės pareigūnai visą laiką važiavo V. O. iš paskos, stebėdami pastarojo manevrus, ką iš esmės patvirtina ir aplinkybė, jog pareigūnams nesukėlė sunkumų aptikti pareiškėjo automobilį (duomenys neskelbtini) g. vidiniame kieme, kuriame, be kita ko, pareigūnas jokių atidarytų durų nematė.

15. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, jog V. O. iškelta versija, kad P. T. „tašes“, kuriose buvo cigaretės, padėjo į automobilio bagažinę, po to, kai jie įsuko į (duomenys neskelbtini) g., kur P. T., išlipęs iš automobilio, tas „tašes“ iš „kažkur paėmė“ yra pastarojo gynybinė pozicija, siekiant išvengti gresiančios administracinės atsakomybės, todėl atmestina. Bylos duomenimis paneigus V. O. iškeltas versijas, kad jam priklausančiame automobilyje rastas cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis galėjo laikyti P. T., konstatuotina, kad 2020 m. sausio 28 d. apie 21.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone rasti cigarečių pakeliai priklausė būtent V. O. Šios išvados nepaneigia ir kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kurie, be kita ko, yra tiesiogiai susiję su P. T. kaltės vertinimu, kuri jau buvo įvertinta įsitesėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-296-211/2020 ir kurios pakartotinai vertinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl V. O. teisės į gynybą pažeidimo

16. Vertinant pareiškėjo argumentus, susijusius su teisės į gynybą pažeidimu, pastebėtina tai, jog V. O. dalyvaudamas pirmosios instancijos teismo posėdžiuose nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje neprieštaravo Institucijos atstovės D. L. prašymui prijungti prie bylos administracinio nusižengimo bylą Nr. A8-780-1053/2020, o pirmosios instancijos teismui, nesant galimybės nuotoliniu būdu apklausti liudytojo P. T., nutarus nekviesti Baltarusijos piliečio P. T. ir remtis jo 2020 m. birželio 10 d. apklausos protokolu, V. O. pareiškė, jog bylos medžiagos garsinti nereikia, o su prijungtos bylos medžiaga susipažinti nepageidauja. Taigi pareiškėjo pasyvus elgesys pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, esant galimybei pasisakyti dėl byloje esančių ir tiriamų duomenų, nesuteikia pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeista pastarojo teisė į gynybą. Šiuo aspektu svarbu ir tai, jog V. O. kaltė dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių laikymo ir gabenimo nebuvo grindžiama vien tik išvestiniais įrodymais – P. T. apklausos protokolu. Pastarojo kaltė iš esmės grindžiama teisiamajame posėdyje ištirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma: Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus E. M., paties administracinėn atsakomybėn patraukto V. O. parodymais, 2020 m. rugsėjo 4 d. V. O. paaiškinimu, 2020 m. sausio 28 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu.

Dėl administracinės nuobaudos

17. Apeliantas nesutinka su teismo paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu bei prašo paskirtą baudą pakeisti, sumažinant paskirtos baudos dydį. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

18. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 7 dalyje, padarymas užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą – 5 600 (penkių tūkstančių šešių šimtų) Eur dydžio baudą, atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su finansų sistema), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), V. O. charakterizuojančius duomenis – dirba, administracine tvarka baustas tris kartus, vieną iš jų už panašaus pobūdžio nusižengimo padarymą, numatytą ANK 209 straipsnio 1 dalyje, taip pat į tai, kad V. O. teistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Įvertindamas nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į neteisėtai laikomų bei gabenamų akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kiekį – 525 pakelius cigarečių ,,Minsk City QS“ ir 477 pakelius cigarečių ,,Nz Gold MS“, jų vertę – 3 496,98 Eur, kuri viršija 69 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, taip pat į tai, kad byloje nenustatyta V. O. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, teismas sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai paskyrė baudą, lygią ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatytos baudos vidurkiui su neteisėtai gabentų daiktų konfiskavimu, kuri atitinka administracinio nusižengimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę.

19. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių pagrindžiančių būtinybę švelninti V. O. teisinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).

Dėl administracinio poveikio priemonės

20. ANK 209 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo priemonės, kuria akcizais apmokestinamos prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimas.

21. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas transporto priemonės automobilio „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 320 Eur konfiskavimą, atsižvelgė į tai, kad automobiliu buvo gabentas nemažas kiekis cigarečių, panašaus pobūdžio nusižengimas padaromas ne pirmą kartą, nenustatyta V. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismo vertinimu, V. O. nusižengimą padarė ne atsitiktinai, yra linkęs nusižengti, išvadų iš ankstesnių baustumų, be kita ko, kilusių dėl panašaus pobūdžio nusižengimų, nepadarė.

22. Nagrinėjamu aspektu pabrėžtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama, jeigu: 1) ji buvo specialiai tam pritaikyta arba 2) jeigu tokio kiekio akcizais apmokestinamų prekių be jos nebūtų buvę galima gabenti (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-58-489/2015 ir kt.). Taigi, priešingai negu tvirtina pareiškėjas, aplinkybė, jog automobilis nebuvo specialiai pritaikytas akcizais apmokestinamų prekių neteisėtam laikymui ir gabenimui, nepaneigia paskirtos administracinio poveikio priemonės pagrįstumo.

23. Gabenimo priemonė, kuria akcizais apmokestinamos prekės neteisėtai gabenamos, suprantama kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina prekių neteisėto gabenimo padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos ekonomikai ir kitiems visuomenės interesams. Tokia gabenimo priemone laikoma ir lengvasis automobilis, jeigu juo kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes, jeigu be šios transporto priemonės gabenimas būtų neįmanomas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-58-489/2015).

24. Nors pažeidėjo automobilis nebuvo specialiai pritaikytas slaptam prekių gabenimui, tačiau įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į gabentų cigarečių kiekį – 1002 vnt., į tai, kad cigaretės buvo gabenamos dviejuose krepšiuose – popieriniame ir plastikiniame, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju akcizais apmokestinamų prekių gabenimas be transporto priemonės nebūtų įmanomas tiek dėl gabenamų cigarečių kiekio, tiek dėl daromo nusižengimo akivaizdumo. Taigi, darytina išvada, kad be automobilio V. O. nebūtų padaręs jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, todėl transporto priemonė pripažintina administracinio nusižengimo padarymo priemone. Šiuo aspektu svarbu ir tai, jog gabentų cigarečių vertė yra beveik trigubai didesnė už automobilio vertę (past. – gabentų cigarečių bendra vertė – 3 496,98 Eur, lengvojo automobilio „Audi A3“ kaina su PVM 1 320 Eur).

25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo padarymo metu nuosavybės teise priklausė V. O., tačiau 2020 m. kovo 9 d. ši transporto priemonė buvo perleista trečiajam asmeniui ir 2020 m. kovo 20 d. išregistruota (b. l. 7, 24). ANK 29 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

26. Nustatydamas konfiskuotino turto vertę teismas pažymi, jog sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo teismų praktikoje paprastai yra taikomas rinkos vertės kriterijus, t. y. rinkos vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokio turto rinkos kainą, kurią vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje aktu (b. l. 8) nagrinėjamu atveju sudaro – 1 320 Eur su PVM. Įvertinus tai, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 9 d. šią transporto priemonę perleido trečiajam asmeniui, kuri, remiantis jo parodymais pirmosios instancijos teisme, buvo apgadinta jos dukros, pastarajai įvažiavus į duobę, dėl ko apgadinta transporto priemonė buvo parduota pigiai, nagrinėjamu atveju vienintelis objektyvus transporto vertės kriterijus yra nustatyta – 1 320 Eur su PVM vidutinė tokio automobilio rinkos kaina. Toks sprendimas, vertinant skirtinos nuobaudos dydį yra proporcinga poveikio priemonė, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pažeidėjo asmenybę.

Dėl baudos ir konfiskuotino turto vertės mokėjimo išdėstymo

27. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jam paskirtą baudą ir automobilio „Audi A3“ vertę atitinkančios sumos konfiskavimą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato administracinio poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo išdėstymo galimybės, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti V. O. prašymo konfiskuotinos automobilio vertės sumos sumokėjimo terminą išdėstyti dviem metams, todėl jo prašymas šioje dalyje atmestinas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo pateiktus duomenis, kurie leidžia įvertinti jo materialinę padėtį bei realias galimybes sumokėti baudą (gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, pareiškėjas turi įsipareigojimų antstoliams, vykdantiems priverstinį išieškojimą), taip pat į V. O. paskirtos nuobaudos dydį, konstatuoja, kad paskirtos baudos mokėjimas gali būti išdėstytas dvejiems metams.

29. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo naikinti, tačiau įvertinus V. O. materialinę padėtį nutarimas keistinas, pastarajam išdėstant paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, mokėjimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir V. O. paskirtos 5600 Eur baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui įpareigojant baudą 23 mėnesius, pradedant 2021 m. vasario mėn., mokėti kas mėnesį po 230 Eur, ir paskutinį mėnesį ? 310 Eur.

Išaiškinti, kad esant galimybei bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iš karto.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurgita Kolyčienė