- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-25
- Bylos Nr.
- AN2-296-211/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00561-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus teritorinė muitinė
- Advokatai
- Gintaras Česnulevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena P. T. (P. T.) atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nustatytos bylos aplinkybės
1. Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. sausio 28 d. P. T. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2020 m. sausio 28 apie 21.00 val., Vilniuje, Panerių g., patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „AUDI A3“ v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamas Lietuvos Respublikos piliečio V. O. a. k. (duomenys neskelbtini) kaip keleivis vyko Baltarusijos Respublikos pilietis P. T., kuris žodžiu deklaravo, kad gabenamų prekių kiekis neviršija leistinos normos. Kilus įtarimui, nutarta minėtą transporto priemonę detaliai patikrinti. Atlikus detalų transporto priemonės muitinį tikrinimą, minėto automobilio salone esančiuose krepšiuose buvo rasta cigarečių „Minsk City QS“ 525 pakeliai (10500 NAR) su BY banderolėmis, „NZ Gold MS“ 447 pakeliai (9540 NAR) su BY banderolėmis. Keleivis prisipažino, kad aptiktos cigaretės priklauso jam. Šiuo savo veiksmu P. T. pažeidė Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. Nr. 4-200 įsakymu patvirtintas „Fiziniams asmenims taikomas alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles“, sulaikytų prekių vertė 3 496,98 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną P. T. atžvilgiu nutraukė, konstatavęs, kad nenustatyti administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 7 dalyje, požymiai. Nesutikdama su priimtu nutarimu Vilniaus teritorinė muitinė pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu Vilniaus teritorinė muitinė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti P. T. kaltu padarius ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti 5 600 Eur dydžio baudą su neteisėtai gabentų prekių konfiskavimu.
4. Vilniaus teritorinės muitinės atstovė skundu nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną neįvertino visų bylos aplinkybių, neteisingai vertino asmenų duotus parodymus. Nurodo, kad nusižengimo nustatymo metu P. T. patvirtino, kad jo daiktuose buvo rastos cigaretės ir gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, transporto priemonės vairuotojas V. O. taip pat patvirtino, jog cigaretės buvo rastos keleivio rankinėse, pareigūnas, nustatęs pažeidimą, teisme paliudijo, jog P. T. sakė, kad tai yra jo cigaretės. Atstovės manymu, pirminiai paaiškinimai labiausiai atspindi objektyvią realybę, kadangi duoti nespėjus apgalvoti, kaip išvengti gresiančios atsakomybės. Atstovė remiasi apygardos teismų praktika, pagal kurią netrukus po įvykio užfiksuoti pirminiai asmens paaiškinimai yra tikslesni ir geriau rodo susidariusią situaciją, todėl privalu jais vadovautis, o ne vėliau teisme duotais parodymais. Atstovės manymu, teismo posėdžio metu P. T. pateikta įvykio versija tėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.
5. Atstovė pažymi, kad teismas, aiškindamas visus prieštaringus liudytojų parodymus traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai turėjo įvertinti ir tai, ar paties P. T. pateiktą įvykių versiją galima vertinti kaip patikimą ir atitinkančią logiškumo kriterijus. Atstovė atkreipia dėmesį, kad, P. T. teigimu, jis atvyko į Lietuvą apsipirkti, turėjo pirkinių sąrašą, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad asmuo turėjo tik apie 1,5 val. laiko, atstovė mano, kad taip mėginama paslėpti tikrąjį apsilankymo tikslą. Atstovės manymu, nėra įtikinama P. T. atsakomybės prisiėmimo už kitą asmenį versija, nurodo, kad asmenys buvo vos pažįstami, matėsi 2-3 kartus. Atstovės vertinimu, P. T. mėgino suklaidinti teismą nurodydamas, kad nesuprato, kuo yra kaltinamas, tuo tarpu iš administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad asmuo buvo su protokolu supažindintas, sutiko ir išreiškė gailestį dėl padaryto teisės pažeidimo, pasirašė, kad protokolas išverstas į jam suprantamą kalbą. Atstovės manymu, iš nustatytų bylos aplinkybių yra aišku, kad du skirtingo amžiaus, mažai pažįstamus asmenis sieja vienas interesas – neteisėtas akcizinių prekių realizavimas Lietuvos Respublikoje, Pažymi, kad paaiškinimuose nustatyti neatitikimai, logikos juose stoka, tai, kad klausiant, kieno yra cigaretės, abu asmenys tylėjo ir vienas į kitą žvalgėsi, rodo, kad abu asmenys yra susiję su gabenamomis cigaretėmis ir kad V. O. apie jas žinojo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą P. T. atstovas advokatas Gintaras Česnulevičius prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
7. Nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną itin atidžiai vertino visą surinktą informaciją, išanalizavo tiek administracinio nusižengimo byloje muitinės užfiksuotus, tiek teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus. Pažymi, kad nors P. T. nusižengimo nustatymo metu nurodė, kad surastos cigaretės priklauso jam, teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, teismui išsamiai ir aiškiai nurodė tokio savo elgesio motyvus, tai, kad į V. O. automobilį įsėdo su savimi turėdamas tik nedidelį lagaminėlį ir ketino vykti į Vilniaus Akropolį, pakeliui V. O. užsuko į kažkokį kiemą, kur nedelsiant privažiavo muitinės tarnybinis automobilis. Atstovas nurodo, kad nors iš pradžių nei P. T., nei V. O. neprisipažino, kad cigaretės priklauso vienam iš jų, vėliau V. O. paprašius ir paaiškinus, kad P. T. už tai gresia tik nedidelė bauda, o iš V. O. atimtų automobilį, jis turėtų problemų darbe, P. T. nutarė padėti savo pažįstamui. Atstovo teigimu, P. T. parodymus, duotus teismo posėdyje, patvirtino visi byloje dalyvavę asmenys bei kita surinkta medžiaga: Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimą, Vilniaus teritorinės muitinės duomenys apie autobuso, kuriuo atvyko P. T., patikrinimą, pareigūno E. M. parodymai.
8. Pažymi, jog liudytojas E. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš Muitinės kriminalinės tarnybos gavo nurodymą patikrinti automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. muitinė jau iki tol turėjo duomenų, jog būtent šia transporto priemone gali būti neteisėtai gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, apie tai, kad automobiliu gali vykti P. T. muitinės pareigūnams žinoma nebuvo. Liudytojas patvirtino, kad važiuodami paskui nurodytą automobilį jie niekada nebuvo išleidę jo iš akiračio, nors juos pastebėjęs automobilio vairuotojas padidino greitį, nuo momento, kai automobilis buvo pastebėtas, iki tada, kai prie jo priėjo muitinės pareigūnai, iš automobilio niekas nebuvo išlipęs. Tokiu būdu, atstovo teigimu, yra paneigta V. O. versija, kad cigaretes į jo vairuojamą transporto priemonę P. T. sukrovė namo kieme. Atstovas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad lietuvių kalbos nemokantis Baltarusijos Respublikos pilietis nežinodamas gresiančios atsakomybės dydžio galėjo manyti, kad prisiėmus atsakomybę už kitą asmenį jam grės nedidelė bauda, tuo tarpu V. O. būdamas teistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamos prekėmis, negalėjo nežinoti gresiančios atsakomybės bei galimo turto konfiskavimo, todėl buvo suinteresuotas prašyti P. T. prisiimti atsakomybę. Pažymi, kad Vilniaus teritorinės muitinės skunde keliamos versijos dėl galimo bendrininkavimo yra tik numatomos, tačiau nepagrįstos jokiais byloje surinktais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
Vilniaus teritorinės muitinės skundas atmestinas.
9. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną P. T. atžvilgiu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo, kad nėra nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 7 dalyje, požymiai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi surinktų įrodymų visuma neduoda pagrindo manyti, kad P. T.padarė administracinio nusižengimo protokole jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
10. Apeliaciniame skunde Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, mano, kad surinkti duomenys patvirtina ANK 209 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą administracinio nusižengimo sudėtį P. T. veiksmuose. Su tokiomis institucijos išvadomis nesutiktina.
11. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Siekiant konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima remtis tik byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus duomenis, įvertino jų tarpusavio prieštaravimus ir pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo neabejotinai išvadai dėl P. T. traukimo administracinėn atsakomybėn.
12. Iš Vilniaus teritorinės muitinės skundo turinio matyti, kad, atstovės teigimu, apylinkės teismas nepakankamai įvertino pirminius P. T. paaiškinimus, duotus nedelsiant po automobilio, kuriuo jis važiavo, patikrinimo ir akcizais apmokestinamų prekių nustatymo, mano, kad asmens parodymai, duoti teisme, kuriais jis neigia padaręs administracinį nusižengimą ir pripažįsta prisiėmęs kaltę už kitą asmenį, yra siekis išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Institucijos atstovė teigia, kad pirminiai asmens parodymai visuomet yra patikimesni, todėl teismas, spręsdamas atsakomybės klausimą, turėtų remtis būtent jais. Su tokiomis atstovės išvadomis nesutiktina, kadangi jas paneigia surinkti objektyvūs bylos duomenys. Kaip ir minėta anksčiau, nustatant administracinio nusižengimo sudėties požymius asmens veiksmuose būtina surinktus duomenis vertinti visumoje, juos tarpusavyje lyginant ir nustatant tarpusavio prieštaravimus, tuo tarpu vieno iš įrodymų vertinimas, šiuo atveju, P. T. pirminių paaiškinimų, kuriuos jis paneigė apklausiamas teisme, atsietai nuo kitų duomenų, jam suteikiant išskirtinę reikšmę yra ne tik, kad negalimas, bet ir prieštaraujantis procesinėms teisės normoms.
13. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pirminiuose paaiškinimuose tiek P. T., tiek V. O. nurodo, kad transporto priemonė, kuria buvo gabenamos cigaretės, policijos pareigūnų buvo sustabdyta ir patikrinta nedelsiant, t. y. nenurodė jokių veiksmų, kuriuos asmenys būtų atlikę iki automobilio patikros. V. O. 2020 m. sausio 28 d. rašytiniame pasiaiškinime nurodė, kad jis paėmė P. T., nuvažiavus apie kilometrą juos sustabdė muitinė, patikrino keleivio „tašes“, jose buvo aptikta cigarečių (b. l. 8). P. T. 2020 m. sausio 28 d. rašytiniame pasiaiškinime nurodė, kad sėdo į pažįstamo automobilį su daiktais ir paprašė nuvežti iki parduotuvės, po 10 min. automobilį sulaikė muitinės pareigūnai (b. l. 14-15), šiuos savo parodymus P. T. iš dalies patvirtino teisme nurodydamas, kad apie 20.00 val., jis įsėdo į V. O. automobilį, pakeliui V. O. užvažiavo į kažkokį kiemą, nepraėjo nei minutė, kai privažiavo muitinės automobilis. Automobilio patikrinimą atlikęs pareigūnas E. M. apklausiamas liudytoju teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad pareigūnai pradėjo vytis automobilį, pastebėjo, kaip jis įsuko į daugiabučio namo kiemą ir nuošaliau sustojo, automobilio visą laiką neišleido iš akių, iš jo niekas nebuvo išlipęs. Atsižvelgiant į tai, V. O. teismo posėdžio metu nurodyta įvykių versija, kad automobilis sustojo Panerių gatvėje, užvažiavo į daugiabučio kiemą, kur P. T. išlipo iš automobilio, paėmė savo daiktus ir pasidėjo į automobilio bagažinę, tada įlipo atgal į automobilį, pradėjo ieškoti cigaretės, prisidegė ir tik tada atvažiavo pareigūnai, yra neįtikinama.
14. Nors P. T. 2020 m. sausio 28 d. rašytiniame pasiaiškinime nurodė, kad muitinės pareigūnai jo daiktuose rado cigaretes (b. l. 14-15), o transporto priemonę, kurioje rastos cigaretės, vairavęs V. O. pirminių paaiškinimų metu pažymėjo, jog asmuo įlipo su „tašėmis“, byloje nustatyta, kad cigaretės buvo sudėtos trijuose krepšiuose – liudytojas E. M. teismo posėdžio metu parodė, kad du krepšiai rasti bagažinėje, ir ant galinės sėdynės vienas nepilnas krepšys, cigaretės buvo sudėtos skirtingose vietose, uždengtos, prekių kiekis yra didelis – 525 pakeliai cigarečių „MINSK City QS“ ir 477 pakeliai cigarečių „Nz Gold MS“, iš administracinio nusižengimo byloje esančios apžiūros nuotraukos (b. l. 10) matyti, kad cigaretės sukrautos į du krepšius, yra vizualiai matomos ir užima daug vietos, tokiu atveju cigaretės į automobilį turėjo būti sukrautos susitikimo metu, vis dėlto, tokių duomenų nėra. Priešingai, V. O. apklausiamas teisme pažymėjo, jog susitikimo metu P. T. daiktų neturėjo, tik rankinę, o krepšius pasiėmė kitoje vietoje. Byloje neginčijamai užfiksuota, kad P. T. tą pačią dieną kirto Lietuvos Respublikos sieną autobusu, kuris buvo detaliai patikrintas muitinės darbuotojų, pažeidimų P. T. atžvilgiu nustatyta nebuvo. Vyriausiosios inspektorės A. I., vyresniųjų inspektorių I. Z., G. B. paaiškinimais (b. l. 47-49) asmenų, kertančių Lietuvos Respublikos sieną, tikrinimas atliekamas tokia tvarka: autobusui atvažiavus į tikrinimo vietą keleiviai su bagažu išlaipinami, patikrinamas tuščias autobusas, salonas, daiktadėžės, keleivių bagažas. Atsižvelgiant į tai, kad versija, jog P. T. cigaretes turėjo susitikimo su V. O. metu arba, kad sustojus automobiliui jis buvo išlipęs, paėmė cigaretes ir sukrovė jas į automobilį, paneigta, konstatuotina, kad kitų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių P. T. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo (išskyrus paties asmens pirminius parodymus), nėra.
15. Pažymėtina, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-78/2016, Nr. 2AT-10/2018, Nr. 2AT-3/2019, Nr. 2AT-36/2019 ir kt.). Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3/2019). Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Nesant byloje pakankamai neginčijamų įrodymų, kad P. T. kaltas dėl jam inkriminuoto ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, kas ir buvo pagrįstai padaryta skundžiamu apylinkės teismo nutarimu.
16. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena P. T. atžvilgiu, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 7 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šį nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.