Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų

Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. S., M. V. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (toliau – Prokuratūra) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė ir 260 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BPK) 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. S. skirta galutinė 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką G. S. įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. 22.30 val. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. 12.08 val. (2 paros).

M. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. M. V. į arešto bausmę įskaitytas laikotarpis išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. rugsėjo 14 d. 22.25 val. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. 12.08 val. (2 paros).

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 41,80 Eurų suma už procesinių dokumentų, šaukimų siuntimą pripažinta proceso išlaidomis ir valstybės naudai iš kaltinamųjų priteistos lygiomis dalimis: iš T. A. – 13,93 eurų; iš G. S. – 13,93 eurų; iš M. V. – 13,93 eurų.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 29 d. nuosprendžiu nuteistas T. A., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. S. neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas du tikslus – tas medžiagas vartoti pats ir platinti, o būtent: turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) 5,416 g psichotropinės medžiagos MDMA, ne mažiau kaip 0,166 g narkotinės medžiagos- kokaino, 2,757 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 6,4 %, po ko 2019 m. rugsėjo 14 d., apie 21.00, pasiėmęs dalį narkotinės medžiagos – kokaino, (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) bendrabučio kieme, neteisėtai platino šią medžiagą, neatlygintinai duodamas vartoti M. V.; 2019 m. rugsėjo 14 d., apie 21.30 val., pasiėmęs dalį psichotropinės medžiagos – 2 vnt. mėlynos spalvos tablečių su įspaudu (duomenys neskelbtini) MDMA, kurio masė 0,393 g, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, neteisėtai platino šią medžiagą, neatlygintinai ją perdavė T. A.; 2019 m. rugsėjo 14 d., apie 22.10 val., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), pasiėmęs dalį psichotropinės medžiagos – MDMA, kieme laukdamas T. A., laikė su savimi 4 vnt. mėlynos spalvos tablečių su įspaudu ,, (duomenys neskelbtini)“ 0,770 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kol pamatęs (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Patrulių būrio pareigūnus, ją išmetė ant žemės, o kitą dalį psichotropinės medžiagos – 5 vnt. mėlynos spalvos tablečių su įspaudu ,, (duomenys neskelbtini)“ 0,994 g MDMA laikė striukės kišenėje, kol policijos pareigūnai, atlikę įvykio vietos ir jo apžiūras, šią medžiagą surado ir paėmė bei apie 23.30 val. pareigūnai atlikę jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), apžiūrą surado ir paėmė 16 vnt. mėlynos spalvos tablečių su įspaudu (duomenys neskelbtini) 3,159 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 0,166 g narkotinės medžiagos -kokaino ir 2,757 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), supakuotų į 4 vnt. folijos popieriaus paketėlių.

2. M. V. 2019 m. vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini) namo kieme rado ir taip neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – pramoninės (Turkija) gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį BLOW 38, Nr. 7-29427, skirtą šaudyti 9 mm kalibro (9 mm P.A) dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais su savadarbiu būdu pašalintomis būgnelio kamerų pertvaromis, priskiriamą dujiniams šaunamiesiems C kategorijos ginklams, kurį neteisėtai parsinešė į savo gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė iki 2019 m. rugsėjo 16 d., apie 14.30 val., t. y. kol policijos pareigūnai kratos metu jį rado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

3.2. Skundu pažymima, jog apylinkės teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl T. A. G. S. ir M. V. kaltės bei paskyrė teisingas bausmes, todėl jų keisti, nėra jokio pagrindo.

4. Nuteistojo M. V. apeliaciniu skundu prašoma M. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) be užstato ir bylą nutraukti. Be to, neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų asmenų fondą arba įmoką sumažinti. Teismui nusprendus netaikyti BK 40 straipsnio, prašoma taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

4.1. Anot skundo motyvų, bylą nagrinėjęs teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. 2019-07-23 teismo baudžiamuoju įsakymu M. V. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą (BK 258 straipsnio 2 dalyje), o ne tyčinį nusikaltimą, tačiau apylinkės teismas visiškai nepagrįstai pripažino M. V. sunkinančią aplinkybę, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu.

4.2. Skundo autoriaus nuomone, bylą nagrinėjęs teismas vieninteliu motyvu jog nėra faktinio pagrindo turintį teistumą asmenį – recidyvistą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsisakė jo atžvilgiu taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Toks teismo vertinimas visiškai nepagrįstas nes M. V. atžvilgiu recidyvisto statusas pripažintas nepagrįstai. Jo teigimu jis atitinka įstatyme numatytas sąlygas, kurios numato galimybę atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

4.3. Tuo atveju jeigu teismas nuspręstų pakeisti skundžiamą nuosprendį ir atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nuteistasis prašo atsižvelgti į jo mamos J. V. gaunamą minimalų atlyginimą, Lietuvoje esančią COVID-19 pandemijos situaciją ir užstato netaikyti. Taip pat neskirti įmokos į nukentėjusiųjų fondą arba prokurorės prašytą skirti 30 MGL dydžio įmoką sumažinti.

4.4. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. V. atkreipia dėmesį, jog skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nurodė: M. V. 2019 m. rugsėjo 16 d. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad 2020-07-03 prokurorės nutarimu minėtos kardomosios priemonės M. V. buvo panaikintos. Tai reiškia, kad teismas nepagrįstai nusprendė palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu panaikintas kardomąsias priemones.

5. Nuteistojo G. S. apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 29 d. nuosprendį: pripažinus G. S. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

5.1. Skundu nurodo, kad nors teismo prašė jo atžvilgiu taikyti BK XI (nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai) skyriaus nuostatas, tačiau teismas nuosprendyje apie tai visiškai nepasisakė. G. S. veikas dėl kurių skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarė praėjus 5 mėnesiams nuo tapimo pilnamečiu.

5.2. Skunde cituoja kasacinės instancijos teismo praktiką, kuri nustato, jog skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai reikia įvertinti ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų paskirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo M. V. skundas tenkinamas iš dalies.

8. Nuteistojo G. S. skundas tenkinamas iš dalies.

9. Pagal 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniuose skunduose nebuvo ginčijama nuteistųjų kaltė ir veikos kvalifikavimas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, skundžiamą teismo nuosprendį patikrina apeliacinių skundų ribose, o nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų laiko neginčijamai įrodyta.

Dėl recidyvistų statuso nepagrįstumo

10. Prokuratūros apeliaciniu skundu nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai pripažino G. S. ir M. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas jie padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas), tokie patys motyvai nurodomi ir nuteistųjų apeliaciniuose skunduose. Apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog minėti skundų argumentai yra pagrįsti.

11. BK 27 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, tai toks asmuo yra recidyvistas.

12. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad G. S. (5 t., b. l. 166-167) ir M. V. (5 t., b. l. 160-161) ankstesniais baudžiamaisiais įsakymais buvo nuteisti pagal BK 258 straipsnio 2 dalį. BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas, o ne tyčinis nusikaltimas, todėl jį padaręs asmuo nėra laikomas teistu, t.y. recidyvistu. Taigi, šioje byloje nuteistieji M. V. ir G. S. buvo nepagrįstai pripažinti recidyvistais, todėl nuosprendžio dalis dėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo naikintina pakeičiant nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktas) (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-50-354/2018).

13. Atsižvelgus į tai kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų M. V. ir G. S. atžvilgiu nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, buvo pripažinta nepagrįstai, o tai savaime prieštarauja bendriesiems baudžiamojo įstatymo principams.

Dėl nuteistajam M. V. paskirtos bausmės

14. Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. V. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, davė parodymus apie įvykio aplinkybes, nuoširdžiai galėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. V. yra dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (5 t., b. l. 31), turi galiojančių administracinių nuobaudų (4 t. b. l. 28-33, 5 t., b. l. 156-159).

15. Pabrėžtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas M. V. už nusikalstamos veikos numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje padarymą skyrė 30 parų arešto bausmę. Nors nustatyta, jog skiriant bausmę M. V. teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybe sunkinančią aplinkybę, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, tačiau jam skirta 30 parų arešto bausmė – gerokai mažesnė nei vidutinė, todėl negali būti laikoma per griežta ar neteisinga.

16. Kaip jau minėta, M. V. apeliaciniu skundu pateikiami du alternatyvūs prašymai, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) be užstato ir bylą nutraukti arba taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

17. Paminėtina, jog BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra visos šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagrindas svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą yra tik tuomet, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

18. Iš bylos duomenų matyti, kad M. V. mama J. V. pateikė prašymą perduoti M. V. jos atsakomybei pagal laidavimą. V. V. - charakterizuojama teigiamai, yra dirbanti, neteista ( 5 t., b. l. 36-39). Aptarti duomenys neleidžia abejoti jos kaip galimos laiduotojos tinkamumu. Tačiau, svarbu paminėti, kad net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad taip bus įvykdytas teisingumas. Šiuo atveju, teisėjų kolegija neturi pagrindo M. V. vertinti kaip teismo pasitikėjimo vertą asmenį.

19. Kaip jau buvo minėta, M. V. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nuobaudos skirtos dėl narkotinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, taip pat ne vieną kartą vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (marichuanos, amfetamino, ekstazi, metamfetamino), nesilaikydamas saugaus greičio nuvažiavo nuo kelio, būdamas neblaivus viešoje vietoje triukšmavo bei kitais būdais pažeidinėjo viešą tvarką. Svarbu ir tai, kad dalį šių pažeidimų M. V. įvykdė jau po šioje byloje analizuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo, kas akivaizdžiai rodo jo nenorą keisti savo elgesį ir paklusti įstatymui. Be to, 2019 m. liepos 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymu M. V. buvo skirta 800 Eur bauda, kurią jis sumokėjo tik 2019 m. gruodžio 30 d., kai jau buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl šioje byloje aptariamos veikos. O tai reiškia, jog sumokėti paskirtą baudą M. V. nusprendė tik tuomet, kai vėl kilo grėsmė būti teisiamam. Iš aptartų duomenų teisėjų kolegija sprendžia, jog nepaisant to, jog šiuo metu M. V. yra charakterizuojamas teigiamai, o jo mama J. V. galėtų būti laikoma tinkama laiduotoja, tačiau ankstesnis M. V. prieštaringas teisei elgesys neleidžia spręsti, jog šiuo metu atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės jis laikysis įstatymų ir yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl nuteistojo M. V. atžvilgiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymas nėra galimas.

20. Kita vertus, skunde nurodoma, jog teismui nusprendus netaikyti BK 40 straipsnio, prašoma taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Šis skundo prašymas tenkinamas.

21. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

22. M. V. anksčiau nebuvo taikyta arešto bausmė ir ji skiriama pirmą kartą, kaip jau aptarta jis šiuo metu teigiamai charakterizuojamas, dirba, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl bausmės tikslai M. V. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo.

23. Įvertinus tai, jog BK 75 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvią pareigą teismui, pritaikius arešto bausmės vykdymo atidėjimą, paskirti nuteistam asmeniui intensyvią priežiūrą, bei tai, kad būtent teismas nustato nuteistojo buvimo vietą ir laiką, o asmenų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką (Probacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis), siekiant teisinio apibrėžtumo šia nutartimi nustatoma M. V. dienotvarkė – buvimo vieta ir laikas.

24. Be to, visiškai sutiktina su skundo motyvais, jog skundžiamu teismo nuosprendžiu M. V. teismas visiškai nepagrįstai nusprendė palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu panaikintas kardomąsias priemones, t. y. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nustatė, M. V. 2019 m. rugsėjo 16 d. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad 2020-07-03 prokurorės nutarimu minėtos kardomosios priemonės M. V. buvo panaikintos ( 4 t., b. l. 17-18). Akivaizdu, jog bylą nagrinėjęs teismas padarė klaidą, todėl iš nuosprendžio rezoliucinės dalies šalinamos aplinkybės dėl M. V. skirtų kardomųjų priemonių.

Dėl nuteistajam G. S. paskirtos bausmės

25. Vertinant G. S. paskirtą bausmę teisėjų kolegija atsižvelgia į bylos duomenis kurie patvirtina, kad G. S. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 ir 5 dalis), nusikaltimai baigti, padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai. Nuteistasis baustas administracine tvarka, jam paskirtas administracines baudas sumokėjęs (5 t., b. l. 162-165), priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centro apskaitose neįrašytas (4 t., b. l. 124, 126). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai kad jis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip jau buvo minėta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu jam pripažinta nepagrįstai, taigi G. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių – nenustatyta.

26. Atsižvelgus į tai kas aptarta teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio išvadai, kad G. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina arešto bausmė, kuri savo dydžiu turi būti mažesnė nei tokios bausmės rūšies vidurkis, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė artima minimumui. Tačiau konstatavus, jog nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai, G. S. pirmos instancijos teisme skirtos bausmės sušvelnintinos- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bausmė sutrumpinama iki 40 parų arešto, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bausmė sutrumpinama iki 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo.

27. Nuteistojo G. S. apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 29 d. nuosprendį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Kaip jau buvo aptarta aukščiau, G. S. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai, tuo tarpu BK 75 straipsnyje nėra numatytas bausmės vykdymo atidėjimas už sunkių nusikaltimų padarymą. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti tokį skundo prašymą, kadangi bausmės vykdymo atidėjimas už sunkių nusikaltimų padarymą teisiškai nėra įmanomas (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-694-209/2018).

28. Alternatyviai apeliaciniame skunde prašoma taikyti BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodoma, jog G. S. veikas dėl kurių skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarė praėjus 5 mėnesiams nuo tapimo pilnamečiu, o tai pasak skundo autoriaus rodo nuteistojo brandos trūkumą.

29. Pažymėtina, kad BK 81 straipsnio 2 dalyje numatyta išlyga, kad šio kodekso 90–94 straipsnių nuostatos gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieni metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 straipsnyje numatytą paskirtį. Taigi, teismui priskiriama diskrecijos teisė asmenį pripažinti pagal socialinę brandą nepasiekusiu pilnametystės. Šiame kontekste pažymėtina, kad įprastai asmens socialinė branda perkopia nepilnamečio asmens statusą tuomet, kai jis įgyja tam tikrą išsilavinimą, profesiją, nuolatinai vykdo darbo veiklą, tuo išreikšdamas savo nepriklausomumą bei savarankiškumą nuo tėvų šeimos, sukuria savo šeimą ar imasi tokių visuomeninių funkcijų, kurios sudaro pagrindą spręsti apie asmens susiformavusias socialines vertybes, atitinkančias visuomenėje egzistuojančias normas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-281-658/2021).

30. Teisėjų kolegija sprendžia, jog iš bylos aplinkybių galima daryti išvadą, kad aukščiau aptartų įstatymo nuostatų G. S. pagrindo taikyti nėra. Pirmiausia, jis turi vidurinį išsilavinimą, mokosi profesinio rengimo centre, byloje nėra jokių duomenų apie specialistų atliktus vertinimus ar nustatytus brandos ar elgesio vystymosi sutrikimus. Byloje nėra duomenų apie nepatenkinamus mokslų įverčių rezultatus. Jis mokosi elektriku, mokosi įprastoje rengimo klasėje, nėra duomenų apie jam sudarytą kitokį ugdymo planą. Tai leidžia manyti, jog nuteistasis savo protiniais sugebėjimais prilygsta savo bendraamžiams. Byloje taip pat nėra duomenų apie nuteistojo socialinės brandos trūkumus ar socialinių įgūdžių stoką. Be deklaratyvių teiginių, jog nuteistasis analizuojamas veikas įvykdė praėjus 5 mėnesių laikotarpiui nuo tapimo pilnamečiu, gynyba negali užtikrintai paaiškinti dėl kokių priežasčių nuteistasis turėtų būti vertinamas kaip ne pilnos asmens brandos jaunuolis. Atkreiptinas dėmesys, kad G. S. buvo nuteistas už dviejų nusikaltimų padarymą, vienas sunkus, kitas nesunkus, jis pripažino nusikaltimų padarymo aplinkybes, suvokė, kad daro nusikaltimus, dėl to gailėjosi. Tai rodo, jog jis suvokia savo veiksmų pasekmes. Be to tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme proceso dalyviams nekilo dvejonių dėl G. S. brandos.

31. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog skirtingai nei teigiama nuteistojo skunde, teismui nekyla abejonių tuo, kad darydamas nusikalstamas veikas, G. S. buvo socialiai subrendęs. Nusikalstamas veikas jis įvykdė ne dėl socialinės brandos stokos, bet dėl polinkio svaigintis, įsigalėjusio nebaudžiamumo jausmo bei naivaus manymo, jog jis gali išvengti ir išvengs atsakomybės. Darant skundžiamame nuosprendyje aptariamas nusikalstamas veikas nuteistasis neabejotinai jau buvo paveiktas žalingo polinkio svaigintis psichoaktyviomis medžiagomis. Tokias išvadas teisėjų kolegija daro atsižvelgusi į tai, jog iš bylos medžiagos matyti, jog G. S. svaiginosi narkotinėmis medžiagomis ir seniau (baustas administracine tvarka už narkotinės medžiagos kokaino vartojimą be gydytojo paskyrimo ( 5 t., b. l. 162-165).Teismas negali sutikti su apeliaciniu skundo teiginiais apie G. S. nebrandumą, kadangi nuteistojo elgesys (narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas) liudija ne apie nepilnamečiui būdingą socialinį nebrandumą, o apie jo kaip subrendusio asmens gerai apgalvotą, tačiau nihilistinį požiūrį į visuomenei priimtiną elgesį bei įstatymų ignoravimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 29 d. nuosprendį pakeisti:

M. V., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams paskiriant intensyvią priežiūrą, nustatant, kad visą intensyvios priežiūros laiką nuteistasis M. V. turi būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Pašalinti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies sprendimą- M. V. 2019 m. rugsėjo 16 d. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

G. S. už nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje skirtas bausmes sumažinti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį paskirtą arešto bausmę nuo 50 parų iki 40 (keturiasdešimties) parų;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuo 2 metų 8 mėnesių iki 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir G. S. skirti galutinę 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.