- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- 1A-694-209/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60475-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis, Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- K. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,
apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 45 parų arešto bausmė, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės subendrintos jas visiškai sudedant ir paskirta subendrinta 3 metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, kuri, remiantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta dviejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant atvirojoje kolonijoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. K. B. nuteista už tai, kad 2017 m. lapkričio 19 d. apie 18 val. romų tabore, Vilniuje, iš baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmenų turėdama tikslą platinti neteisėtai įgijo trisdešimt du folijos lankstinukus su 2,761 gramų miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,00291 gramo narkotinės medžiagos- karfentanilio ir 0,0056 gramo narkotinės medžiagos- metadono, kurias turėdama tikslą platinti laikė savo namuose, esančiuose romų bendrijoje, Vilniuje, name, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2017 m. lapkričio 19 d. apie 20 val. policijos pareigūnai romų bendrijoje, Vilniuje, name, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), K. B. asmens kratos metu rado trisdešimt folijos lankstinukų su 2,613 gramais miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,00282 gramo narkotinės medžiagos- karfentanilio ir 0,0054 gramo narkotinės medžiagos- metadono, o likusius du folijos lankstinukus su 0,148 gramų miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,00009 gramo narkotinės medžiagos- karfentanilio ir 0,002 gramo narkotinės medžiagos- metadono, 2017 m. lapkričio 19 d. apie 21 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato patalpose, esančiose Algirdo g. 20, Vilniuje, policijos pareigūnai rado K. B. drabužiuose jos paviršinės apžiūros metu.
2. Taip pat K. B. nuteista už tai, kad 2017 m. lapkričio 19 d. apie 20 val., namuose, esančiuose romų bendrijoje, Vilniuje, name, pažymėtame Nr. 17, siekdama išvengti sulaikymo ir baudžiamosios atsakomybės už narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, turint tikslą narkotines medžiagas platinti, siekdama, kad trisdešimt folijos lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis- karfentaniliu ir metadonu būtų sunaikintos arba išmestos bei būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už bandymą papirkti valstybės tarnautoją, siekdama valstybės tarnautojos- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos B. B. neteisėto veikimo ir neveikimo vykdant įgaliojimus, siūlė pastarajai vieno šimto dešimties eurų dydžio kyšį.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistoji K. B. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Skunde nurodo, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ji padarė būdama teista tik vieną kartą, o ne du kartus, kaip tai nurodė apylinkės teismas. Be to, apeliantės vertinimu, teistumų skaičius nesudaro pagrindo manyti, kad asmuo nesigaili savo veiksmų, todėl jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi būti pripažinta tai, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Apeliantė prašo atkreipti dėmesį į tai, kad visos jos padarytos nusikalstamos veikos (nagrinėjamos tiek šioje baudžiamojoje byloje, tiek jau baigtose nagrinėti bylose) padarytos per gana trumpą laikotarpį, kas patvirtina, jog nuteistoji buvo atsidūrusi sunkioje gyvenimiškoje situacijoje.
4. Nuteistoji prašo jos atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Atlikdama laisvės atėmimo bausmę ji bus atskirta nuo trijų mažamečių savo vaikų. Nuteistoji pabrėžia, kad jeigu jai nebūtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, ji galėtų surasti būdų kaip išlaikyti save ir savo vaikus, daugiau nenusikalstų.
5. Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.
6. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjimo ribas apibrėžia BPK 320 straipsnis. Šiuo atveju nuteistoji neginčija savo kaltės pagal jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, o tik prašo paskirti jai švelnesnę bausmę. Neperžengdamas apeliacinio skundo ribų apygardos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek tai susiję su bausmės nuteistajai paskyrimu.
7. Skirdamas bausmę apeliantei apylinkės teismas jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 227 straipsnio 2 dalies epizode pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi šią veiką bei nuoširdžiai gailėjosi. BK 260 straipsnio 1 dalies epizode šios jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės teismas nenustatė. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, K. B. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdama teista už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu), kas pagrįstai vertintina kaip argumentas prieš jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės (jog ji gailisi padariusi nusikaltimą) pripažinimą. Pažymėtina, kad ir pati nuteistoji skunde to neginčija, tačiau remiasi tuo, jog jos finansinė padėtis buvo sunki ir jai reikėjo pinigų išlaikyti savo vaikus. Pakartotinis tapačios nusikalstamos veikos padarymas savaime nesuponuoja to, kad asmens prisipažinimas ir gailėjimasis negali būti pripažintas savanorišku ir nuoširdžiu, tačiau šiuo atveju matyti, jog K. B. suprato savo veiksmų esmę ir norėjo taip elgtis, žinojo, kokios pasekmės jai gresia, tačiau ir toliau tęsė neteisėtus veiksmus.
8. Ankstesnė apeliantės teistumų istorija sudaro sąlygas įvertinti realų K. B. požiūrį į savo veiksmus. Pati nuteistoji, kaip minėta, teigia, kad nusikalto dėl sunkios materialinės padėties ir kad visos jos padarytos nusikalstamos veikos (t.y. ir nagrinėjamoje byloje, ir ankstesnėse jos baudžiamosiose bylose) buvo padarytos per gana trumpą laikotarpį. Su šiuo argumentu nesutiktina. Baudžiamojoje byloje, kurioje ji buvo nuteista 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, nusikalstama veika buvo padaryta ne vėliau kaip 2016 m. spalio 1 d., 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio atveju – 2017 m. sausio 26 d., šioje byloje – 2017 m. lapkričio 19 d. Taigi, nuteistoji nusikalstamas veikas sistemingai darė ilgiau nei metus, kas negali būti vertinama kaip laikinas ar trumpalaikis jos „paslydimas“. Bylos medžiagoje taip pat pateiktas SoDros išrašas, iš kurio matyti, jog nuteistoji neturi buvusių darboviečių (t. 1, b. l. 149), kitaip tariant, niekada nėra dirbusi. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji sąmoningai pasirinko tokį gyvenimo būdą ir nesiėmė pakankamų veiksmų lėšų pragyvenimui gauti teisėtu būdu.
9. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą apylinkės teismas K. B. skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra gerokai mažesnė už sankcijos vidurkį (sankcijoje numatytas bausmės maksimumas – 8 metai, minimumas – 2 metai, taigi vidurkis – 5 metai). Tokia bausmė negali būti vertinama kaip per griežta, nes nuteistoji ankščiau jau buvo teista už analogiškų nusikaltimų padarymą. Skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė ir į apeliantės baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog ji nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste. Su šia išvada teisėjų kolegija nesutinka, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamoje byloje nusikalstamas veikas K. B. padarė būdama teista tik vieną kartą, o pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Darydama nusikalstamas veikas šioje byloje K. B. dar nebuvo recidyvistė. Nepaisant to darytina išvada, kad apylinkės teismas nuteistajai paskyrė adekvačią ir ne per griežtą bausmę, net ir klaidingai nustatydamas jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą K. B. buvo skirta bausmė, kuri taip pat mažesnė už arešto bausmės vidurkį, todėl nelaikytina per griežta.
10. Nuteistoji prašo taikyti jos atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jai švelnesnę bausmę. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Kasacinėje jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau ji nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-699/2016). Iš esmės vienintelė išimtinė aplinkybė, kurią šioje byloje akcentuoja nuteistoji – jos trys mažamečiai vaikai ir būtinybė išlaikyti juos. Nuteistosios santykis su vaikais, jų auklėjimas ir priežiūra, suprantama, yra labai svarbus aspektas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau darydama nusikalstamas veikas K. B. turėjo vaikų, žinojo, kad jais reikia ir reikės rūpintis ateityje, žinojo, kas jai gresia už nusikalstamų veikų darymą. Be kita ko, baudžiamoji atsakomybė ir, kaip pažymi pati nuteistoji, jos neišvengiamumas turi užtikrinti ir bendrosios prevencijos funkcijos įgyvendinimą, o šiuo atveju nuteistajai paskyrus dar švelnesnę bausmę, manytina, nebūtų pasiektas šis baudžiamosios atsakomybės tikslas.
11. Atidėti paskirtos bausmė vykdymo apeliantei taip pat nėra pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu ji nusikalstamą veiką padarė jau įsiteisėjus 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiui, kuriuo bausmės vykdymas jai buvo atidėtas. Iš viso nuteistosios atžvilgiu bausmės vykdymas buvo atidėtas pagal du tarpusavyje subendrintus nuosprendžius – 2017 m. birželio 22 d. ir 2017 m. lapkričio 19 d. Nuo 2017 m. spalio 6 d. bausmės vykdymo atidėjimas už sunkių nusikaltimų padarymą negalimas, o skundžiamu nuosprendžiu, kaip minėta, ji nusikalstamą veiką padarė jau po 2017 m. spalio 6 d., t.y. 2017 m. lapkričio 19 d. Be kita ko, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad K. B. į atliktos bausmės laiką įskaitytinas jos laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, tačiau nenurodė konkretaus laiko tarpo, kuris turi būti įskaitytas. Tokiu atveju apygardos teismas šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendį patikslina.
12. Remiantis visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios K. B. apeliacinį skundą atmesti.
Patikslinti 2018 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį: į K. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d., nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. sausio 27 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d., viso – 40 dienų.