Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. Z. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Nukentėjusiojo R. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš J. Z. R. S. priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. Z. nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 19 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), šalia esančiame parkelyje, pašalinių asmenų akivaizdoje, veikdamas su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, įžūliais veiksmais – grasindamas nukentėjusiajam R. S. elektrošoku, bei spirdamas į galvos sritį, po to, asmuo, kuris nusikalstamos veikos metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, smūgiavo kumščiu nukentėjusiajam į ranką, taip padarė R. S. muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Z. prašo paskirti švelnesnę bausmę.Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nors ikiteisminio tyrimo metu apie ją duomenys nebuvo surinkti. Prašo atsižvelgti į tai, kad yra pilnametis, atlieka laisvės bausmę, taip pat jo šeimyninę padėtį, tai, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nori taisysis, iki bausmės pradžios oficialiai dirbo, šiuo metu dalyvauja socialinėje reabilitacinėje veikloje (anoniminiai alkoholikai). Be to, prašo įvertinti ir paties nukentėjusiojo prašymus dėl bausmės.Apygardos teismo posėdyje nuteistojo J. Z. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kaip matyti iš pateikto skundo, nuteistasis J. Z. mano, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė. Nuteistojo teigimu, teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su jo darbu, noru pasitaisyti.Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad J. Z. padarė baigtą nesunkų nusikaltimą. Teismo nuosprendyje taip pat įvertinta tai, kad nusikalstamą veiką J. Z. padarė būdamas jauno amžiaus, tačiau būdamas anksčiau teistas jau keturis kartus (penktas jo atžvilgiu priimtas nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs) ir turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka (85–88, 97–100 b. l.). Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. Z., atsižvelgė į tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistas ir apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas), atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Teisėjų kolegija sutinka su nustatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad J. Z. prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei viena iš atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau nepritaria, jog nusikalstamą veiką J. Z. padarė būdamas recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo (85–88 b. l.) bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad J. Z. anksčiau teistas 4 kartus. Nors trys nuosprendžiai priimti po 2016 m. balandžio 12 d., t. y. nuteistajam jau sulaukus pilnametystės, tačiau visas nusikalstamas veikas, už kurias J. Z. nuteistas keturiais ankstesniais nuosprendžiais, nuteistasis padarė būdamas nepilnametis, vadinasi, recidyvistu jis pripažintas nepagrįstai, todėl nuosprendžio dalis dėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo naikintina pakeičiant nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktas).Vis tik, net ir įvertinus, jog J. Z.nepagrįstai pripažintas recidyvistu, negalima daryti išvados, jog jam skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar neproporcinga jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsniui. Nors J. Z. yra jauno amžiaus, tačiau, vertinant tai, kad nusikaltimus jis pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis, o anksčiau taikytos švelnesnės bausmės ir priemonės (areštas, laisvės apribojimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas) J. Z. teigiamo poveikio nepadarė – jis savo priešingo teisei elgesio nekeitė ir toliau nusikalsdavo, nesilaikydamas įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio normų, aukštesnės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti švelnesnių bausmių nepakanka. Todėl jam pagrįstai skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam J. Z. už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą, esant nustatytoms vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė negu šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nelaikytina aiškiai per griežta ar neteisinga. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Kartu atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo nuomonę dėl bausmės ir skyrė mažesnę bausmę nei prašė prokuroras (153 b. l.).Nuteistojo J. Z. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis iki bausmės pradžios oficialiai dirbo, taip pat deklaruojamas noras pasitaisyti, dalyvauti reabilitacinėje veikloje, vertinami teigiamai, tačiau šiuo atveju nesudaro pagrindo dar labiau švelninti skirtą bausmę. Kita vertus, atlikęs bausmę ir išėjęs iš pataisos įstaigos, nuteistasis J. Z. turės galimybę savo elgesiu įrodyti, jog pasikeitė. Nuteistasis J. Z. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apylinkės teismas tinkamai taikė BK 60 straipsnio nuostatas, numatančias atsakomybę sunkinančias aplinkybes.BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio kaip vartojusio alkoholį asmens būsena nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes Baudžiamojo proceso kodekse nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik pagal alkoholio kiekio matuoklio rodmenis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012 ir kt.).Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog J. Z. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo nustatyta remiantis paties nuteistojo parodymais, kad jis įvykio metu buvo išgėręs (152 b. l.), taip pat byloje užfiksuotais liudytojų D. D., P. F. parodymais, kad J. Z. buvo išgėręs alkoholio (62, 70 b. l.). Šie duomenys patvirtina, kad darydamas nusikaltimą J. Z. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes akivaizdu, jog apsvaigimas paskatino J. Z. nusikalstamą elgesį, susilpnino savikontrolę. Dėl savo būsenos (girtumo) apeliantas nesugebėjo neigiamai vertinti savo veiksmų. Tai patvirtino ir pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad girtumas turėjo įtakos jo elgesiui, išgėręs „prisidarydavo“ tokių dalykų (113, 152 b. l.). Taip pat pažymėtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė J. Z. buvo nurodyta ir kaltinamajame akte (132 b. l.). Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas apeliantui taikytas tinkamai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl J. Z. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 13 punkte, nustatymo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.