Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimu, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas 4 kartus: 1) 2014-06-20 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 straipsnio 1 dalį 6 parų areštu; 2) 2016-06-16 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 parų areštas; 3) 2016-10-03 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 4) 2016-12-01 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį; paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metu 6 mėnesiams, taikant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 1 metams; 2017-08-18 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Z. 2017-07-19 apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), šalia esančiame parkelyje, pašalinių asmenų akivaizdoje, veikdamas su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos metu, nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, įžūliais veiksmais - grasindamas nukentėjusiajam R. S. elektrošoku, bei spirdamas į galvos sritį, po ko, asmuo, kuris nusikalstamos veikos metu, nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, smūgiavo kumščiu nukentėjusiajam į ranką, taip padarė R. S. muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

- liudytojo P. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2017-07-19 dienos metu, tikslaus laiko nurodyti negali, jis kartu su J. Z., D. D. ir E. L. ėjo link D. D. namų. Einant pakeliui sutiko ant suoliuko sėdinčius du vyriškius, pro kuriuos jiems praeinant vienas iš vyriškių kažką pasakė J. Z.. J. Z. kažką atsakė atgal, tačiau ką pasakė, neprisimena ir iškart priėjęs prie vieno vyriškio, kuris kažką jam ir buvo pasakęs, bei pasiėmęs su savimi turėtą prožektorinį tazerį, buvo pridėjęs prie vyriškio kūno ir jį pakratė elektra. Tai J. padarė kokius 4 - 5 kartus. Į kurią tiksliai kūno vietą J. buvo prilietęs minėtu prožektoriniu tazeriu, jis nematė ir nurodyti negali. Vyriškis nuo pakratymo elektra nešaukė ir nieko nedarė, tačiau kažkaip sureagavęs buvo, nes minėtas vyriškis buvo neblaivus. Po pakratymo prožektoriniu tazeriu J. minėtam vyriškiui dar vieną kartą spyrė į šoną bei vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį. Po minėtų smūgių sudavimo J. nuėjo nuo vyriškio, ant jo jis nematė jokių padarytų sužalojimų ir visi nuėjo tolyn. Antrajam vyriškiui J. nieko nedarė. Jie, nei jis, nei E. L., nei D. D. minėtam vyriškiams nieko nedarė, tik stebėjo įvykį ir tiek. Įvykio metu Justas buvo išgėręs alkoholio (b. l. 70-72);

- iš pateiktų nuotraukų nukentėjusysis R. S. atpažino P. F. (b. l. 40-45).

LR BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis LR BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus ir nustatė, kad J. Z. 2017-07-19 apie 19.50 val. įvykdė viešosios tvarkos pažeidimą. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo J. Z. visiškas prisipažinimas, nukentėjusiojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs ir detalizuoti parodymai apie J. Z. išsakytus grasinimus dėl elektrošoko bei prieš jį panaudotą fizinį smurtą bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai - įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, liudytojų E. Č. Č., D. D., E. L., P. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kiti įrodymai.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. Z. panaudojo fizinį smurtą prieš R. S. viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), šalia esančiame parkelyje, kitų asmenų (tame tarpe – nepilnamečių) akivaizdoje, kur bet kada galėjo ateiti ir kitų asmenų. Netrukus po konflikto į įvykio vietą atvyko iškviesti policijos pareigūnai.

Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad J. Z. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji J. Z. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje be jokios rimtos priežasties grasindamas ir smurtaudamas R. S. atžvilgiu, tuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jos veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Kaltinamojo J. Z. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnyje.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam J. Z. bausmę, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

J. Z. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nors yra jauno amžiaus, iki tol teistas jau 4 kartus, penktas jo atžvilgiu priimtas nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs (b. l. 85-88, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybė sunkinanti aplinkybė pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą yra tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kita atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje baustas administracine tvarka (b. l. 97-100), šiuo metu atlikinėjantis laisvės atėmimo bausmę. Jo atžvilgiu yra iškeltų ir kitų baudžiamųjų bylų. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus J. Z., kaip recidyvistui, nedarančiam išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu bausmių bendrinimo klausimas nesprendžiamas, kadangi 2017-11-06 Šiaulių apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį J. Z. atžvilgiu pagal LR BK 140 str. 2 d., šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Abiems nuosprendžiams įsiteisėjus, bus sprendžiamas klausimas dėl J. Z. paskirtų bausmių subendrinimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. S. pareiškė 300 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 54).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą.

Civiliniame ieškinyje R. S. nurodė, kad įvykio metu be priežasties buvo sumuštas, patyrė sužalojimą ir skausmą.

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiajam dėl tokio neadekvataus, brutalaus kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, nepatogumai, jis buvo sužalotas, pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, todėl asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į kaltinamojo socialinę, turtinę padėtį - jauno amžiaus, pilno darbingumo; į nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių (J. Z. atliko vieną spyrį), padarytus sužalojimus (nežymus sveikatos sutrikdymas) ir jų lokalizaciją (galvos sritis); taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2017 metais, sprendžia, kad R. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo J. Z. R. S. priteistina 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinis įrodymas - CD-R laikmena su nepilnamečio liudytojo E. L. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus, - paliktina prie bylos.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

J. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. Z. nustatyti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. Z. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Nukentėjusiojo R. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš J. Z. R. S. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinis įrodymą - CD-R laikmeną su nepilnamečio liudytojo E. L. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.