Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovėms Evelinai Šerpenskaitei ir Loretai Pavilonytei-Krukonienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti 2021-03-02 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimą Nr. 21R1-65(AG1-22/10-2021) ir pareiškėjo D. M. skundą tenkinti, panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020-12-23 sprendimą Nr. SD-9275 (6.17E) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“, panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymą Nr. DV-1199 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti D. M. 2020 m. kovo 10 d. prašymą (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos Nr. ZSFP- 72307), priteisti iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjo D. M. naudai visas jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

Pareiškėjas D. M. skunde, rašytiniuose paaiškinimuose ir jo atstovas advokatas Nerijus Plėdys teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjas pateikė 2018-05-10 prašymą atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, esančio prie Žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, kurio tikslas yra suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Atsakovė 2018-05-18 raštu Nr. SD-5823(32.24.) nurodė, jog „norimas prisijungti valstybinės žemės sklypo plotas Jūsų nurodytoje vietoje neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir Jūsų prašymas nebus tenkinamas“. Taip pat šiuo raštu buvo pasiūlyta, pasikeitus aplinkybėms, iš naujo teikti prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėjas pateikė 2019-03-14 prašymą atsakovei (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, esančio prie pareiškėjo Žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, kurio tikslas yra suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Atsakovė 2019-03-14 raštu Nr. SD-2225(32.24.) nurodė, jog „tik suprojektavus ir įregistravus (duomenys neskelbtini) ir pravažiavimų žemės sklypus VĮ Registrų centre būtų galima Jūsų prašymą nagrinėti iš naujo pagal naujai atsiradusias faktines aplinkybes “. Nekilnojamo turto registrų centro išrašas patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) bei įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), 2019 m. buvo suformuotas valstybinės žemės sklypas bei 2020 m. įregistruotas VĮ Registrų centre. Pareiškėjas pateikė 2020-03-10 prašymą (toliau – ir Prašymas) atsakovei (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, esančio prie pareiškėjo Žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, kurio tikslas yra suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Kartu su prašymu buvo pateikta norimo suformuoti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo schema, kuri ribojasi su Kurpių gatvės ribomis ir pareiškėjo Žemės sklypo pietine riba. Atsakovės direktoriaus 2020-04-22 raštu Nr. SD-2874(6.17E) (toliau – ir 2020-04-22 Raštas) buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo Prašymą ir organizuoti įsiterpusios valstybinės žemės ploto formavimo ir pertvarkymo projektą tikslu prijungti prie pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo. Dėl 2020-04-22 Rašto vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu (toliau – ir IAGNTĮ) buvo pateiktas 2020-06-19 skundas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (toliau - ir Komisija), reikalaujant, be kita ko, panaikinti 2020-04-22 Raštą ir įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą. Komisijos 2020-08-07 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2020-08­-07 Sprendimas) pareiškėjo skundas buvo tenkintas ir, be kita ko, atsakovės 2020-04­-22 Raštas panaikintas bei atsakovė įpareigota iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą. Atsižvelgdama į Komisijos Sprendimą atsakovė dar kartą išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir priėmė 2020 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. SD-6359(32.43.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2020-09-17 Raštas), kuriuo pareiškėjo Prašymą vėl atsisakė tenkinti. Dėl atsakovės 2020-09-17 Rašto buvo vėl pateiktas skundas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui, reikalaujant panaikinti atsakovės 2020-09-17 Raštą kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Komisija 2020-11-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2020-11-24 Sprendimas) skundą tenkino ir 2020-09-17 Raštą panaikino bei įpareigojo atsakovę dar kartą išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Atsižvelgdama į Komisijos Sprendimą, atsakovė dar kartą išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir priėmė 2020-12-23 raštą Nr. SD-9275 (6.17E) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau ­– ir 2020-12-23 Raštas), kuriuo pareiškėjo Prašymą vėl atsisakė tenkinti. Dėl atsakovės 2020-12-23 Rašto buvo vėl pateiktas skundas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui, reikalaujant panaikinti atsakovės 2020-12-23 Raštą kaip nepagrįstą ir neteisėtą, kartu panaikinant ir administracijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymą Nr. DV-1199. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Komisija 2021-03-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2021-03-02 Sprendimas) pareiškėjo skundo šį kartą netenkino. Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, 2021-03-02 Sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas, priimtas ignoruojant pareiškėjo skunde nurodomas faktines aplinkybes, neginčytinai paneigiančias atsakovės 2020-12-23 Rašto motyvus, visiškai nepagrįstai neatsakant į pareiškėjo skundo motyvus ir tokiu būdu įteisinant nepagrįstą ir neteisėtą atsakovės 2020-12-23 Raštą, kuriuo yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Priimdama skundžiamą 2020-12-23 Raštą, atsakovė eilinį kartą atsisako iš esmės spręsti pareiškėjo teisėtus interesus pažeidžiančią situaciją (pareiškėjas neturi privažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) prie savo Žemės sklypo ir ties jo Žemės sklypu einančios (duomenys neskelbtini) atkarpos eksploatavimas daro žalą pareiškėjo ir jo šeimos turtui bei gyvenimo kokybei) pareiškėjo Prašyme nurodytu (žemės sklypo, esančio prie pareiškėjo Žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo) ar kokiu nors kitu būdu, dėl ko pareiškėjas yra priverstas ir toliau patirti šios situacijos sukeliamus neigiamus padarinius. Skundžiamas atsakovės 2020-12-23 Raštas yra tinkamai nemotyvuotas, o grindžiamas tik įvairiomis prielaidomis ir nesusijusiomis aplinkybėmis, eilinį kartą tinkamai neišnagrinėjant pareiškėjo Prašymo, nenurodant konkrečių ir faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų normomis pagrįstų motyvų, paneigiančių galimybę įgyvendinti pareiškėjo Prašymą (organizuoti žemės sklypo, esančio prie pareiškėjo Žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą) ir apskirtai atsisakant kaip nors spręsti pareiškėjo teisėtus interesus pažeidžiančią situaciją. Pareiškėjo manymu, vienintelis galimas šių problemų išsprendimas yra jo Prašymo įgyvendinimas, organizuojant (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio prie pareiškėjo Žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio pasėkoje būtų suformuotas atskiras įsiterpęs valstybinės žemės sklypas (įvažiavimui į pareiškėjo Žemės sklypą bei atitvarui nuo Kurpių gatvės įrengti), kuris atitiktų įsiterpusio valstybinės žemės sklypo kriterijus bei būtų priskirtas prie pareiškėjo Žemės sklypo, kaip yra aiškiai nurodyta Prašyme. Pareiškėjas savo Prašymu nesiekia užsigrobti daugiau žemės ar kažkaip trukdyti kurti/keisti infrastruktūrą, kaip bando įteigti atsakovė, iš tiesų vienintelis pareiškėjo tikslas, kuriuo jis inicijavo šį procesą, yra siekis pagerinti savo gyvenimo kokybę, aplinką ir saugumą. Paaiškina, kad prašomas prisijungti žemės plotas (pažymėtas geltonai) yra itin reikalingas dėl dviejų priežasčių: pirma, pareiškėjo žemės sklypas neturi privažiavimo, kadangi pareiškėjas šiuo metu yra priverstas į savo sklypą įvažiuoti per valstybinės žemės plotą. Antra, pareiškėjo žemės sklypas yra kelio šlaito papėdėje, todėl nuo kelio į pareiškėjo sklypą smarkiai kyla dulkės ir iš po automobilio padangų yra svaidomi akmenys, kurie daro žalą pareiškėjo turtui. Dėl to kyla pavojus tiek turto saugumui, tiek ir gyvenančių žmonių sveikatai. Be to, dėl kelio eksploatavimo, lietaus, sniego slenka šlaitas, kuris ardo inžinerinius statinius, kyla nuošliaužos pavojus. Pareiškėjo prašomas prisijungti pietinis plotas yra reikalingas įvažiuoti į sklypą (iš rytinės pusės įvažiavimo įrengti neįmanoma dėl didelio šlaito), o rytinis plotas yra pakankamai menkas (net negalėtų kaip nors trukdyti atsakovės tariamai planuojamoms pertvarkoms) ir reikalingas tam, kad būtų galima kuo arčiau kelio pastatyti tvorą, kuri apsaugotų pareiškėjo Žemės sklypą nuo akmenų ir dulkių, sklindančių iš gatvės eksploatavimo, taip pat gyvatvorė sutvirtintų šlaitą ir apsaugotų inžinerinius įrenginius. Šios aplinkybės atsakovei yra žinomos, kadangi pareiškėjas jas ne kartą yra nupasakojęs žodžiu, taip pat skundžiant atsakovės raštus yra pateikęs fotonuotraukas, kuriose yra aiškiai matomos nurodytos problemos. Į bylą pateikta fotonuotrauka atspindi pietinę pusę (pagal situacijos schemą), iš kurios matyti, jog ši dalis apskritai yra akligatvis ir čia 12 ar net 15 metrų gatvės įrenginėti nėra nei jokio poreikio, nei jokios galimybės, tai yra privačių žemės sklypų privažiavimai, tarp kurių yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypo plotas, per kurį yra priverstas važinėti būtent pareiškėjas, tačiau šio ploto tvarkyti ar pritaikyti pagal savo poreikius jis neturi teisės, kol nėra šio ploto savininkas. Remiantis 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 42 punktu, „formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais“. Teismų praktikoje dėl ginčų, susijusių su žemės naudojimu, taip pat pažymima, kad kiekvienas žemės sklypas turi turėti privažiavimą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-489-656/2017). Atsižvelgiant į tai, tokia situacija, kai pareiškėjas neturi privažiavimo prie savo Žemės sklypo, privalo būti ištaisyta nedelsiant, tačiau atsakovė jokių realių veiksmų dėl to nesiima jau daugiau nei dvejus su puse metų, kada pareiškėjas, netrukus po Žemės sklypo įsigijimo, pirmą kartą kreipėsi į atsakovę su 2018-05-10 prašymu. Dar viena pateikta nuotrauka atspindi rytinę pusę (pagal situacijos schemą, kurioje yra matoma, jog šlaito papėdėje pastatyta gyvatvorė neapsaugo nuo dulkių ir akmenų, kadangi kelias yra virš gyvatvorės, todėl ją būtina įrengti aukščiau (arčiau kelio). Visos dulkės, smėlis ir akmenukai pasklinda po sklypą ir pro langus, nusėda ant daiktų ir baldų. Net prieš pjaunant žolę pareiškėjui tenka nurinkti akmenis, kad apsaugoti žolės pjovimo techniką nuo sugadinimo. Šiuo metu nepadeda net ir gyvatvorė, kadangi šlaitą sudaro molis, kuriame augalai auga labai lėtai (praktiškai vegetuoja). Dėl to tvora yra reikalinga kuo arčiau šlaito, nes pagal įstatymus negali būti statoma aukštesnė tvora nei 2 metrų aukščio, o šlaitas yra labai aukštas. Taip pat pastebi, kad toliau esančio kaimyninio sklypo tvora yra visiškai šalia kelio, kaimyninė tvora yra netgi žymiai arčiau kelio nei pareiškėjo sklypo riba ir pareiškėjo norimas įsigyti žemės plotas, kurio pareiškėjui įsigyti atsakovė neleidžia, nors atstumas tarp kelio raudonųjų linijų pas pareiškėją būtų paliktas net didesnis nei pas kaimyninį sklypą yra šiuo metu, kas tik patvirtina, jog dalis šlaito gali būti prisijungiama ir tai neturės jokios įtakos Kurpių gatvės galimam platinimui. Prisijungiant dalį šlaito pareiškėjas turėtų galimybę įsirengti ir atraminę sienelę, kuri leistų nukreipti kritulių vandenį, kadangi šiuo metu visas vanduo nubėga nuo šlaito tiesiai į pareiškėjo Žemės sklypą ir tokiu būdu ardo gyvenamojo namo pamatus bei inžinerines konstrukcijas. Tuo tarpu tvora ant šlaito padėtų šlaitą sutvirtinti ir apsaugotų nuo dėl lietaus atsirandančių nuošliaužų, kurios ardo tiek patį šlaitą, tiek ir šalia jo įrengtus inžinerinius statinius, ką aiškiai parodo šios šlaito nuotraukos, iš kurių yra matomas po liūčių paplautas šlaitas ir inžinerinių statinių praslinkimas, pakrypimas ir kabėjimas ore, dėl ko šie statiniai yra gadinami. Skundžiamame 2021-03-02 Sprendime visiškai klaidingai nurodoma, kad iš Alytaus miesto bendrojo plano susisiekimo sistemos brėžinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra priskirta (duomenys neskelbtini) kategorijos gatvei (2021-03-02 Sprendimo 10 l.). Padarydama tokią išvadą Komisija paprasčiausiai ignoravo skunde nurodytus motyvus ir juos patvirtinančius įrodymus, kurie šią atsakovės 2020-12-23 Rašte nurodytą aplinkybę neginčytinai paneigia. Atsakovės 2020-12-23 Rašte buvo nurodoma, kad „rengiamo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo projekto sprendiniai turi atitikti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020-05-28 sprendimu Nr. T-169 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009-06-11 sprendimu Nr. T-146 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, pakeistų sprendinių patvirtinimo ir pritarimo keitimui“ (toliau – bendrasis planas) patvirtintus sprendinius, t. y. nustatytą (duomenys neskelbtini) gatvės kategoriją (bendrojo plano susisiekimo sistemos brėžinio ištrauka pridedama) bei Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-06-17 įsakymu Nr. D1-533 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – statybos techninis reglamentas), 33 punkto reikalavimus (pagrindinius gatvių techninius reikalavimus) <...>“. Pažymi, kad atsakovės teiginiai dėl (duomenys neskelbtini) priskyrimo (duomenys neskelbtini) kategorijos gatvėms buvo visapusiškai paneigti išnagrinėjus skundą dėl 2020-09-17 Rašto. Iš atsakovės pateiktų ir viešai skelbiamų duomenų paaiškėjo, kad atsakovės nurodomos aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini), yra klaidingos. Susipažinus su Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020-05-28 sprendimu Nr. T-169, prie kurio yra pridėti priedai – Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo planas ir Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo konkretizavimo aprašas, yra matyti, kad nei Alytaus miesto bendruoju planu, nei Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020-05-28 sprendimu Nr. T-169 (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo ir iki šiol nėra priskirta konkrečiai (duomenys neskelbtini) kategorijai. Priešingai, susipažinus su aktualiu Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo planu (toliau – Planas) paaiškėjo, kad iš tiesų (duomenys neskelbtini) nepriskiriama (duomenys neskelbtini) kategorijai. Tai buvo patvirtina ir 2020-11-24 Sprendime, kuriame Komisija konstatavo, kad atsakovės teiginys, jog (duomenys neskelbtini) priskirta (duomenys neskelbtini) kategorijai, yra deklaratyvaus pobūdžio. Tuo tarpu skundžiamu 2021-03-02 Sprendimu Komisija jau pradeda prieštarauti savo pačios priimtų ir įsiteisėjusių sprendimų išvadoms, deklaratyviai sutinkant su visiškai nepagrįstais ir klaidingais atsakovės teiginiais apie (duomenys neskelbtini) priskyrimą (duomenys neskelbtini) kategorijai. Be to, skundžiamame Komisijos 2021-03-02 Sprendime nieko nepasisakyta dėl pareiškėjo skundo motyvų, kad niekaip nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjo Prašymą ir atsakovės teiginiai, jog rengiamo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo projekto sprendiniai turi atitikti Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 33 punkto reikalavimus (pagrindinius gatvių techninius reikalavimus). Net ir įsigilinus į Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatas (tiksliau – 33 punktu patvirtintos lentelės „pagrindiniai gatvių techniniai parametrai“ reikalavimus) yra aiškiai matoma, jog gatvės kategorijos gali būti ne tik „(duomenys neskelbtini)“, bet ir „(duomenys neskelbtini)“ (5 eilutė) bei „(duomenys neskelbtini)“ (6 eilutė), kurios skiriasi ir minimaliu atstumu tarp gatvės raudonųjų linijų (atitinkamai 12 m., 5 m. ir 4,5 m.), o reglamento 33 punkte yra aiškiai nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ kategorija taikoma esamose urbanizuotose, kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatytose teritorijose ir senamiesčiuose, o „(duomenys neskelbtini)“ taikoma susiformavusiose mėgėjų sodo teritorijose. Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus ir į faktines aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) yra esamoje urbanizuotoje, kompaktiškai vienbučiais gyvenamaisiais pastatais užstatytoje teritorijoje, o pagal Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje pateikiamus erdvinius duomenis yra matoma, kad vyraujantis gatvės plotis yra tik apie 6-8 metrus (ką patvirtino ir pati atsakovė savo 2020-09-17 Rašte), nėra jokios abejonės, jog (duomenys neskelbtini) pilnai atitinka būtent „(duomenys neskelbtini)“ gatvės kategorijos apibūdinimą, o ne „(duomenys neskelbtini)“, kaip klaidingai nurodo atsakovė net ir po to, kai Komisija 2020-11-24 Sprendimu paneigė šių teiginių pagrįstumą. Akivaizdu, kad atsakovės teiginiai apie tai, kad (duomenys neskelbtini), esanti kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatytoje teritorijoje, turi būti pertvarkyta į (duomenys neskelbtini) kategorijos kelią, kurio plotis siektų mažiausiai 12 m. (anot atsakovės net iki 15 m.), yra absoliučiai deklaratyvūs ir net absurdiški, akivaizdžiai sukurti išimtinai tik su tikslu kažkokiu tai pagrindu atmesti pareiškėjo Prašymą. 12 metrų plotis nėra reikalingas nei prie pareiškėjo Žemės sklypo esančiame akligatvyje, nei prie šio sklypo rytinės pusės esančioje (duomenys neskelbtini) atkarpoje. Atsakovė kalba apie papildomo pločio reikalingumą tokiose vietose, kur 12 m. plotis ne tik nėra reikalingas, bet apskirtai yra neįmanomas (ties įvažiavimu – akligatviu į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir išvažiavimu į kalną toks plotis nėra įmanomas jau vien dėl gretimų sklypų ploto bei užstatymo), kas, be kita ko, taip pat yra priežastis, dėl ko (duomenys neskelbtini) šioje vietoje neatitinka ir negali atitikti (duomenys neskelbtini) kategorijos. Pati atsakovė 2020-12-23 Rašte nurodo, kad įvažiavimas – akligatvis yra 6 m. pločio, tokiu būdu pati patvirtindama, kad gatvės pertvarkymas į (duomenys neskelbtini) kategorijos gatvę šioje vietoje yra akivaizdžiai neįmanomas, kadangi atsižvelgiant į gretimų sklypų ribas šio akligatvio platinti nėra nei jokios galimybės, nei jokio tikslo. Tuo tarpu pagal statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 33¹ punktą (duomenys neskelbtini) kategorijos keliuose įvažiavimas – akligatvis į žemės sklypus privalo būti 3,50 m. pločio (3,00 m siaurose vietose). Šiuo metu esama 6 metrų pločio įvaža yra pakankamai plati (duomenys neskelbtini) žemės sklypų savininkams patekti į jiems priklausančius žemės sklypus bet kokiomis transporto priemonėmis ir netgi nesudarys kliūčių automobiliams prasilenkiant, todėl šių žemės sklypų savininkų teisės ir teisėti interesai niekaip nebūtų pažeisti, jei pareiškėjui būtų suformuotas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kuris šiai dienai nėra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) ribas. Pagal savivaldybei pateikto prašymo SD-4270 iš AMSA gautus (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ir inžinerinio statinio planus bei savivaldybei pateikto prašymo SD-5038 iš AMSA gautą (duomenys neskelbtini) formavimo pertvarkymo projektą yra matoma, kad visuose AMSA pateiktuose dokumentuose kelias buvo suprojektuotas ir pastatytas pagal (duomenys neskelbtini) gatvės klasifikaciją. Šis kelias pagal STR 2.06.04:2014 IV skyrių atitinka 5 skersinio profilio tipą ir IVv kelio kategoriją, kadangi šiame sklypo ruože nurodytas kelio vientisumas yra 5.5 m. Pareiškėjas tam, kad patektų transporto priemone į jam priklausantį Žemės sklypą, turi leistis nuo (duomenys neskelbtini) šlaitu per valstybinę žemę iki Žemės sklypo. Nors ši valstybinės žemės dalis nėra suformuota žemės sklypu ir pareiškėjui nepriklauso, jis ją prižiūri ir tvarko. Lyjant lietui ar prisnigus, pareiškėjo patekimas į Žemės sklypą tampa sudėtingas ir nesaugus. Tačiau tol, kol šis plotas nėra prijungtas kaip įsiterpęs prie Žemės sklypo, įvažos įrengti, paklojant tinkamą automobiliams judėti dangą į Žemės sklypą galimybės pareiškėjas neturi, nes tai būtų laikoma valstybinės žemės užgrobimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 str. Nesupranta, kokiu pagrindu atsakovė atsisako šioje dalyje įgyvendinti pareiškėjo Prašymą, kai iš tiesų tam nėra jokių kliūčių, tuo tarpu toks atsisakymas aiškiai pažeidžia pareiškėjo interesus. Pažymi, kad 2020-11-24 Sprendime Komisija taip pat konstatavo, kad net ir preziumuojant, kad (duomenys neskelbtini) galėtų būti priskiriama (duomenys neskelbtini) kategorijos keliui, nėra pateikti jokie sistemiškai išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai bei motyvai, kurie neabejotinai pagrįstų (duomenys neskelbtini) atitinkamos kelio kategorijos, raudonųjų linijų ir kitų reikšmingų faktinių ir teisinių aspektų sąsajas su pareiškėjo prašomu suformuoti žemės sklypu ar atskiromis jo dalimis ir konkretaus Administracijos sprendimo (2020-09-17 Rašto) turiniu, kas, vėlgi, atsikartoja ir 2020-12-23 Rašte, sudarant pagrindą daryti analogišką išvadą. Į šiuos motyvus Komisija skundžiamame 2021-03-02 Sprendime neatsakė, nors jie turi esminę reikšmę sprendžiant dėl atsakovės 2020-12-23 Rašto pagrįstumo, kadangi akivaizdžiai paneigia pagrindinius atsakovės teiginius, kuriais remiantis atsisakoma tenkinti pareiškėjo Prašymą. Be to, skundžiamame 2021-03-02 Sprendime iš esmės sutinkama su absoliučiai nepagrįstais atsakovės 2020-12-23 Rašte dėstomais teiginiais, kad „<...> (duomenys neskelbtini) nėra urbanizuota, kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatyta teritorija ar senamiestis, (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra dar tik besikuriantis kvartalas, jis yra kompleksiškai išplanuotas, su galimybe įrengti tinkamo pločio susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, todėl šiai gatvei yra nustatyta (duomenys neskelbtini) gatvės kategorija“, kurie buvo visapusiškai paneigti dar skundo dėl 2020-09-17 Rašto nagrinėjimo metu. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020-05-28 sprendimo Nr. T-169 priedas Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo konkretizavimo aprašas (toliau – ir Aprašas) patvirtino minėtų teiginių melagingumą. Alytaus miesto plane yra nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) yra priskirtina mažo užstatymo intensyvumo gyvenamajai zonai. Tuo tarpu Aprašo 9 lapo 6 punkte nurodyta, kad „Gyvenamos mažo užstatymo intensyvumo teritorijos – dominuojančio vienbučio / dvibučio gyvenamojo užstatymo teritorijos kartu su socialinių, visuomeninių ir paslaugų objektų infrastruktūra esamuose ir naujai formuojamuose miesto gyvenamuosiuose kvartaluose“. Atsakovės 2020-12-23 Rašte nurodyti teiginiai yra visiškai klaidingi ir melagingi. Iš tiesų (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020-05-28 sprendimu Nr. T-169 patvirtintą Alytaus miesto Planą ir šio plano konkretizavimo Aprašą yra urbanizuotoje, kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatytoje teritorijoje, kurioje nėra jokios galimybės įrengti (duomenys neskelbtini) kategorijos (ne mažiau 12 m pločio) gatvės, todėl ši gatvė faktiškai atitinka būtent (duomenys neskelbtini) gatvės kategoriją. Vadovaujantis Aprašo 59 ir 60 puslapiuose pateikta informacija (duomenys neskelbtini) nėra priskirta jokiai kategorijai, o visi sprendiniai yra konkretizuojami, patikrinami ir pateikiami privačios architektūros įmonės. Be to, Aprašo 60 ir 61 puslapiuose yra aiškiai pateikti punktai 1, 2, 3, 4, kurie teigia, kad (duomenys neskelbtini) kategorijos gatvių sprendiniai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir gali būti tikslinami žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais. Atsižvelgiant į tai, įgyvendinant pareiškėjo Prašymą atsakovei net nereikėtų inicijuoti Plano keitimo, kadangi pagal Aprašą tokiems veiksmams pakanka žemesnio lygmens planavimo dokumentų, tokių kaip formavimo pertvarkymo projektas arba detaliojo teritorijų planavimo dokumentas, tam tereikia tik atsakovės noro bei valios tą padaryti. Lieka neaišku, kodėl atsakovė nesutinka įgyvendinti pareiškėjo Prašymo, jeigu jiems net nėra būtina keisti miesto plano ir užtenka tik žemesnės kategorijos plano ar formavimo/pertvarkymo dokumento. Skundžiame 2021-03-02 Sprendime Komisija dėl šių motyvų nepasisakė. Skundžiamame 2021-03-02 Sprendime nurodoma, jog <...> VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotas (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžiama, kad Administracija pagrįstai nurodė, kad pagal pareiškėjo pateiktą schemą prie pareiškėjo žemės sklypo rytinės dalies pusės nėra laisvo valstybinės žemės ploto, kuris atitiktų Nutarimo 2.15 p. įtvirtintus reikalavimus, taikomus įsiterpusiam žemės sklypui, ir jį būtų galima priskirti prie pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (2021-03-02 Sprendimo 8 l.). Su tokia Komisijos išvada nesutinka. Komisija ignoravo pareiškėjo skunde išdėstytus motyvus šiuo klausimu. Pirmiausia pažymi, kad dar iki Prašymo pateikimo atsakovė savo raštais sukūrė aiškų teisėtą lūkestį pareiškėjui įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo savininko, įstatyme numatytą teisę prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypo plotą, nurodytą Prašyme. Išnagrinėjusi pirminį pareiškėjo 2018-05-10 prašymą, atsakovė 2018-05-18 raštu Nr. SD-5823(32.24.) nurodė, jog „<...> (duomenys neskelbtini) bei šios gatvės prieigos (pravažiavimai), tame tarpe, pravažiavimas prie Jūsų bendrąja jungtinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nėra suprojektuoti, todėl norimas prisijungti valstybinės žemės sklypo plotas Jūsų nurodytoje vietoje neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir Jūsų prašymas nebus tenkinamas“. Taip pat šiuo raštu buvo pasiūlyta, pasikeitus aplinkybėms, iš naujo teikti prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėjas pateikė 2019-­03-14 prašymą atsakovei (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, esančio prie pareiškėjo Žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, kurio tikslas yra suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Atsakovė 2019-03-14 raštu Nr. SD-2225(32.24.) nurodė, jog „tik suprojektavus ir įregistravus (duomenys neskelbtini) ir pravažiavimų žemės sklypus VĮ Registrų centre būtų galima Jūsų prašymą nagrinėti iš naujo pagal naujai atsiradusias faktines aplinkybes“. Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) bei įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), 2019 m. buvo suformuotas valstybinės žemės sklypas bei 2020 m. įregistruotas VĮ Registrų centre, tačiau tai padaryta visiškai neatsižvelgiant į pareiškėjo interesus ir pažeidžiant jo teisėtą lūkestį prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypo plotą, nurodytą Prašyme, su tikslu turėti privažiavimą prie savo Žemės sklypo (pietinėje sklypo pusėje) ir turėti galimybę įsirengti tinkamą šlaito įtvirtinimą ir atitvarą nuo kelio (rytinėje sklypo pusėje). Tai lėmė, kad (duomenys neskelbtini) bei įvažiavimui į žemės sklypus suformuotas valstybinės žemės sklypas buvo suformuotas pažeidžiant Taisyklių nuostatas, reikalaujančias, kad, be kita ko, žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us) (32 p.), žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams (33 p.), formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) ir su statinių išdėstymu (36 p.), žemės sklypas prie geležinkelio kelių, valstybinės ir vietinės reikšmės kelių, turinčių nustatytas kelio juostas, formuojamas sklypo ribas sutapatinus su kelių juostų ribomis (39 p.), formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais (42 p.). Be to, nesprendžiant esamos situacijos yra pažeidžiamos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu 2010.04.01 Nr. V-88 patvirtintos „Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos. Kelių eismo triukšmo mažinimas APR-T-10“, įpareigojančios spręsti keliamo triukšmo ir dulkių problemas, bei Automobilių kelių transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemų projektavimo taisyklės, įpareigojančios suprojektuoti ir įrengti apsauginius atitvarus reikalingose vietose. Bet kuriuo atveju suformavus valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), bei jį įregistravus VĮ Registrų centre buvo įvykdyta atsakovės 2019-03-14 raštu Nr. SD-2225(32.24.) ir 2018-05-18 raštu Nr. SD-5823(32.24.) nurodyta sąlyga, reikalinga įsiterpusio valstybinės žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), suformavimui pagal pareiškėjo prašymą. Nepaisant to, atsakovė vis iš naujo atsisako tenkinti pareiškėjo Prašymą, kas kelia abejonių dėl atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, nešališkumo ar objektyvumo vertinant ginčo situaciją, atsakovė tendencingai sudaro administracines kliūtis suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Atkreiptinas dėmesys, kad jokiuose iki skundžiamo 2020-12-23 Rašto pateiktuose kituose atsakymuose atsakovė nėra nurodžiusi, kad pareiškėjo prašomas prisijungti plotas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 papunktyje nustatytų kriterijų. Neaišku, ar dėl nekompetencijos, ar dėl sąmoningo pareiškėjo interesų ignoravimo atsakovė vėl nurodo su pareiškėjo Prašymu nesusijusius motyvus, kuriais vėl bando nepagrįstai atsikratyti pareiškėjo pretenzijų. Skundžiamame 2021-03-02 Sprendime nurodoma, jog <...> 2020-12-21 Įsakymu organizuojamas naujo valstybinio žemės sklypo formavimas tikslu jį naudoti kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritoriją, yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl iš esmės atsisakoma tenkinti pareiškėjo 2020-03-10 prašymą bei organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (2021-03-02 Sprendimo 10 l.). Komisija taip pat visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo skundo motyvų šiuo klausimu. Nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl 2020-09-17 Rašto atsakovė savo atsiliepime į skundą nurodė, jog „(duomenys neskelbtini) techninis projektas nėra parengtas ir artimiausiu metu nebus rengiamas, nes ši gatvė žvyruotų gatvių studijoje yra tik 112-ta (duomenys neskelbtini)“. Šis atsakovės teiginys visiškai prieštarauja 2020-12-23 Rašto teiginiui, kad laisvos valstybinės žemės plotas yra reikalingas pertvarkant (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, t. y. techniniam projektui parengti bei jo atitinkamiems etapams įgyvendinti / įrengti, kurie įtakos (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo) parametrus. Pagal pačios atsakovės nurodytą ir viešai skelbiamą informaciją, joks (duomenys neskelbtini) techninis projektas nėra parengtas ir artimiausiu metu nebus rengiamas. Tai patvirtina, kad anot atsakovės neva būtent šiuo tikslu atsakovės direktoriaus priimtas 2020-12-21 įsakymas Nr. DV-1199 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Įsakymas) iš tiesų buvo priimtas su tikslu sukurti fiktyvų motyvą pareiškėjo Prašymo atmetimui, kas sudaro pagrindą šį Įsakymą panaikinti, kaip prieštaraujantį gero administravimo ir teisinės valstybės principams. Net jei Įsakymu iš tiesų yra siekiama suformuoti naują kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių koridorių teritorijos žemės sklypą, ko pasėkoje (duomenys neskelbtini) žemės sklypas bus sujungiamas su naujai suformuotu žemės sklypu, Įsakymo įgyvendinimas netrukdo pareiškėjo Prašymo įgyvendinimui, kadangi Įsakyme nurodomas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas bet kuriuo atveju turės būti įgyvendintas remiantis, be kita ko, ir tomis pačiomis prieš tai nurodytomis Taisyklių nuostatomis (inter alia 32, 33, 36, 39, 42 p.), reglamentuojančiomis įvažiavimo į kiekvieną gretimą žemės sklypą užtikrinimą ir žemės sklypo ribų priderinimą prie gretimų žemės sklypų. Skundžiamame 2021-03-02 Sprendime Komisija vėl dėl šių motyvų nepasisakė. Atsakovė nesiruošia spręsti pareiškėjo problemų dėl paprastos priežasties, nes tai pareikalautų didelių savivaldybės biudžeto lėšų, kai tuo tarpu įgyvendinus pareiškėjo Prašymą šios problemos būtų išspręstos paties pareiškėjo lėšomis (pvz. sutvirtinant šlaitą atramine sienele ir įrengiant tvorą). Iš to matyti, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios atsakovė atsisako tenkinti Prašymą dalyje dėl dalies šlaito prisijungimo (ploto rytinėje sklypo pusėje), yra nenoras tam skirti lėšų, nors prijungus šį plotą prie pareiškėjo Žemės sklypo būtent pareiškėjas pats savo lėšomis ir pasirūpintų šlaito sutvirtinimu bei tvoros įrengimu, kas pašalintų dabartines problemas (apsaugotų nuo dulkių ir žvyro, užtikrintų aplinkos saugumą, šlaito patvarumą, šlaite esančių įrenginių saugumą ir t. t.). (duomenys neskelbtini) yra urbanizuotoje, kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatytoje teritorijoje, kurioje nėra jokių žemės sklypų, kuriuose nebūtų išvedžiotų miesto komunikacijų. Neaišku, kokiu pagrindu 2020-12-23 Rašte kalbama ir apie ateityje dujotiekio tinklų įrengimą – nepateikiama jokių duomenų nei apie tokio tinklo būtinybę, nei apie jo poreikį, tas pats pasakytina ir apie teiginius, jog šlaitas, želdiniai, apšvietimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, drenažo tinklai ir įrenginiai turi būti gatvės žemės sklype, kurie apskirtai nežinia kaip yra susiję su pareiškėjo Prašymu ir akivaizdžiai yra deklaratyvūs bei išgalvoti. Kalbant apie plotą privažiavimui, pažymėtina, kad gretimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su pagrindine (duomenys neskelbtini), kurioje yra numatytos visos komunikacijos, todėl šiam sklypui visiškai nėra reikalingas pareiškėjo Žemės sklypo pusėje esantis komunikacijų koridorius, o kalbant apie plotą šlaite, tai net ir prijungus pareiškėjo prašomą plotą prie jo Žemės sklypo, liks pakankamas plotas visoms (duomenys neskelbtini) komunikacijoms įrengti, kaip yra aiškiai matoma su Prašymu pateiktoje situacijos schemoje. Pažymi, jog žemės sklypų (duomenys neskelbtini), savininkams per visą laikotarpį iki pareiškėjui pateikiant Prašymą, nesudarė jokių kliūčių naudotis faktiškai vietoje esančia 3 metrų pločio įvažą į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Minėtų sklypų savininkai nėra kreipęsi dėl šios įvažos būklės į atsakovę, nėra teikę skundų, prašymų dėl jos praplatinimo. Netgi nėra pateikta duomenų, kad formuojant (duomenys neskelbtini) šioje vietoje 6 metrų įvažą, būtų teikta žemės sklypų (duomenys neskelbtini), savininkų prašymų dėl šių sprendinių keitimo ir 8 metrų pločio įvažos projektavimo. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą teigimui, kad atsakovė nepagrįstai, pažeidžiant interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus, šioje formavimo ir pertvarkymo projekto stadijoje remiasi išgalvota gretimų žemės sklypų asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga, tokiu būdu ignoruodama pareiškėjo teises bei teisėtus interesus realiai pažeidžiančią situaciją. Apskritai yra nesuprantamas Prašymo atmetimo pagrindas, juo labiau, kad visa likusi (duomenys neskelbtini) per visą savo ilgį yra kintamo pločio – nuo 3 metrų iki 18 metrų pločio, visam kvartale nėra nei vienos įvažos, platesnės nei 6-6.5 m. Atsakovė, priimdama 2020-12-23 Raštą, nesilaikė nustatytų reikalavimų, susijusių su gero administravimo ir teisinės valstybės principų įgyvendinimu, dėl ko 2020-12-23 Raštas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu bei turėtų būti panaikintas. Komisija iš esmės paneigė pareiškėjo teisę į tinkamą skundo išnagrinėjimą (IAGNTĮ 1 str. 1 d., 6 str.). Dėl to Komisijos 2021-03-02 Sprendimas taip pat laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu bei turėtų būti panaikintas. Taigi, teismo prašo iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl pareiškėjo Prašymo, kadangi Komisija skundžiamu 2021-03-02 Sprendimu to nepadarė, o atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, yra visiškai neįgali tinkamai vykdyti savo įgaliojimų: jau nuo 2018-05-10 pradėta administracinė procedūra, kuria pareiškėjas siekia apginti savo realiai pažeidžiamus interesus, dėl atsakovės darbuotojų nekompetencijos ir/ar sąmoningo nenoro negali būti įgyvendinta, nepaisant to, kad jau du kartus Komisija panaikino atsakovės sprendimus dėl pareiškėjo Prašymo, įpareigojant atsakovę išnagrinėti Prašymą tinkamai. Be to, nurodė, kad ZPDRIS sistemoje prisijungus kaip gyventojui per el. parašą ar Smart ID galima susirasti paslaugos numerį (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą. Randamas Aiškinamasis raštas, kuriame rašoma jog šie sklypai patenka į vienbučių ir dvibučių pastatų teritoriją, o pagal trečio lapo legendą yra aiškiai pažymėta, kad tai yra urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. 1-446 13, 23 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamąjį raštą savivaldybė pažeidžia pareiškėjo teises, nes nevykdo pareigos, nesprendžia ir neužtikrina tinkamo nekilnojamojo daikto naudojimo pagal paskirtį (pvz.: įvažiavimo į sklypą) suformavimo ir eksploatavimo. Siekiant kaip įmanoma labiau išvengti žemės nuosavybės ar naudojimo teisės suvaržymų, nurodytu atveju savivaldybių ir privačiuose žemės sklypuose servitutai gali būti nustatomi tik tais atvejais, kai nėra galimybės užtikrinti tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį panaudojant valstybinę žemę, pvz., jeigu tuo metu, kai bus sprendžiama dėl servituto nustatymo administraciniu aktu privačiam žemės sklypui, į kurį reikalingas įvažiavimas, šis sklypas nesiribos su laisva valstybine žeme, kurioje būtų galima suprojektuoti kelią ir pan. Akligatviai pagal STR 2.06.01:1999 ,,Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ III skyrių, papildomą gatvių klasifikacijos 3 lentelę yra priskiriami D2 kategorijai, kurios eismo juosto plotis 7 lentelėje yra nurodytas 2.75-3.5m. Dėl atsakovės argumentų, kad praleido terminą skundui paduoti nurodė, jog skundo Komisijai paduoti nepraleido, nes skundą Komisijai padavė 2021 m. sausio 25 d., kuri buvo pirma darbo diena. Be to, atkreipė dėmesį, kad į ginčo žemės sklypo specialiąsias sąlygas būtų galima įrašyti sąlygas dėl komunikacijų įrengimo, jei pareiškėjo 2020-03-10 prašymą atsakovė tenkintų, nes komunikacijos turi būti įrengtos po gatve. Atsakovė skundžiamame rašte nenurodė, kokio žemės sklypo dalies ploto reiktų komunikacijos, pvz.: dujoms įvesti. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, pareiškėjas ir jo atstovas prašo skundą tenkinti.

Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime ir jos atstovės Evelina Šerpenskaitė bei Loreta Pavilonytė-Krukonienė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu. Pažymi, kad Komisija, išsamiai išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021-03-02 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti 2020-12-21 įsakymą bei 2020-12-23 raštą nepagrįstais, nes administracijos 2020-12-23 raštas yra pagrįstas teisinio reglamentavimo nuostatomis, jame išdėstyti faktai bei motyvai, pagrindžiantys atsakovės sprendimą atsisakyti organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Pažymi, kad atsakovė, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2020-12-23 rašte Nr. SD-9275(6.17E) aiškiai ir išsamiai nurodė bei motyvavo, kodėl atsisako pareiškėjo prašymą tenkinti, tačiau pareiškėjas pakartotinai teikia skundus, galimai norėdamas pasiekti išimtinai sau palankų sprendimą, nors tenkinti pareiškėjo prašymą nėra teisinio pagrindo. Atsakovė, vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020-11-24 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), dar kartą išnagrinėjo pareiškėjo 2020-03-10 prašymą, gautą per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS), paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini), dėl laisvos įsiterpusios valstybinės žemės ploto tarp (duomenys neskelbtini) ha ploto (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo žemės klypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas). Atsakovė nurodė, jog vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 47 punktu, kitos paskirties įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (išskyrus mėgėjų sodo teritoriją) nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti projekto rengimą nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.15 papunkčio reikalavimus. Pagal šio Nutarimo papunkčio nuostatas laisvos valstybinės žemės plotai yra plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Atsakovė pareiškėją taip pat informavo, kad pagal Nutarimo 2.15 papunktyje nustatytus kriterijus prie pareiškėjo žemės sklypo rytinės dalies pusės (pagal pareiškėjo pateiktą schemą) prisiskirti valstybinės žemės ploto dalį nėra galimybės, kadangi žemės sklypo rytinė dalis ribojasi su (duomenys neskelbtini) žemės sklypu, įregistruotu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė pažymėjo ir nurodė, kad nėra laisvo valstybinės žemės ploto, kuris atitiktų nutarimo 2.15 papunktyje įtvirtintus reikalavimus, taikomus įsiterpusiam žemės sklypui, ir jį būtų galima prisiskirti prie pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovė nurodė, kad prie pareiškėjo žemės sklypo šiaurinės pusės dalies besiribojantis laisvas valstybinis žemės plotas atitinka Nutarimo 2.15 papunktyje įtvirtintus reikalavimus, taikomus įsiterpusiam žemės sklypui, tačiau teisės akte yra numatoma galimybė, o ne prievolė žemės sklypą leisti prisiskirti, o sprendimą prijungti ar ne priima administracija, atsižvelgdama į esamą situaciją, pateiktus argumentus ir savivaldybės reikmėms reikalingą žemės plotą, užtikrindama viešąjį interesą, kuris yra vienas iš pagrindinių savivaldos uždavinių. Pažymi, kad laisvos valstybinės žemės plotas (kurį pareiškėjas siekia prisijungti) yra reikalingas pertvarkant (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, t. y. techniniam projektui parengti bei jo atitinkamiems etapams įgyvendinti / įrengti, kurie įtakos Kurpių gatvės (žemės sklypo) parametrus, todėl administracijos direktorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 15 punkte nustatytą funkciją, administracijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. DV-1199 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ organizuoja formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti naują kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių koridorių teritorijos žemės sklypą (įsakymo išrašas pridedamas). Suformavus ir įregistravus Nekilnojamojo turto registre šį naują valstybinės susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypą bus atliekamos žemės sklypų sujungimo procedūros, t. y. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas bus sujungiamas su naujai suformuotu žemės sklypu. Pastebi, jog Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje yra imperatyviai nurodyta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės keliu su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai. Taisyklių 2 punktas nustato, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Sisteminis taisyklių aiškinimas suponuoja išvadą, kad rengiamo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo projekto sprendiniai turi atitikti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020-05-28 sprendimu Nr. T-169 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009-06-11 sprendimu Nr. T-146 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, pakeistų sprendinių patvirtinimo ir pritarimo keitimui“ (toliau – Bendrasis planas) patvirtintus sprendinius, t. y. nustatytą (duomenys neskelbtini) gatvės kategoriją (Bendrojo plano susisiekimo sistemos brėžinio ištrauka pridedama) bei Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-06-17 įsakymu Nr. D1-533 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Statybos techninis reglamentas), 33 punkto reikalavimus (pagrindinius gatvių techninius reikalavimus). Pagal Statybos techninio reglamento 9 skyriaus 33 punktą (gatvių pagrindiniai techniniai parametrai), (duomenys neskelbtini) gatvės kategorijai yra taikomas minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų – 12 m. Statybos techninio reglamento 7 skyriaus 22 punkte (duomenys neskelbtini) kategorijos gatvės yra pagalbinės gatvės, kurių paskirtis – lokalinės funkcinės ir kompozicinės ašys. Srautų paskirstymas į smulkias teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) nėra urbanizuota, kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatyta teritorija ar senamiestis, (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra dar tik besikuriantis kvartalas (yra urbanizuojama), jis yra kompleksiškai išplanuotas, su galimybe įrengti tinkamo pločio susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, todėl šiai gatvei yra nustatyta (duomenys neskelbtini) gatvės kategorija. Suformavus naują kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių koridorių teritorijos žemės sklypą ir jį prijungus prie esamo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų būtų apie 11,3 m., t. y. nesiektų minimalaus 12 m., kaip tai numatyta Statybos techninio reglamento 33 punkte, o tai suponuoja išvadą, kad esamo (duomenys neskelbtini) ploto neužtenka, net ir koregavus (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas, kuriam pagal nustatytą kategoriją reikalingas 12 m. plotis. Pažymi ir tai, kad įvažiavimas – akligatvis į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), yra 6 m. pločio, jo danga yra žvyras, reljefas sudėtingas (status šlaitas), todėl projektuojant (duomenys neskelbtini) kelio trasą, jo plano elementus, išilginius ir skersinius profilius, jų derinius, sankasos elementus, dangos konstrukcijas ir sankryžas, turi būti garantuotas vietinės reikšmės kelio patvarumas, pastovumas, eismo sauga bei patogumas ir tai turi tenkinti ekonominius bei aplinkosaugos reikalavimus (statybos techninio reglamento vietinės reikšmės kelių projektavimo reikalavimų 5 skyriaus 9 punktas). Gatvės techninis projektas yra rengiamas vadovaujantis Statybos techninio reglamento 33 punkto reikalavimais (pagrindiniai gatvių techniniai reikalavimai), todėl rengiant (duomenys neskelbtini) techninį projektą (įrengiant (duomenys neskelbtini) esamo pločio neužteks šlaitui įrengti, reikia papildomo pločio. Taip pat patikslino, kad (duomenys neskelbtini) techninis projektas bus rengiamas, kai bus skirta lėšų, ir ši gatvė žvyruotų gatvių studijoje yra jau eilės Nr. 33, o ne Nr. 112, kaip nurodė pareiškėjas. (duomenys neskelbtini) kelio išvažiavimas į kalną turi būti didinamas (platinamas), užtikrinant kelio patvarumą, pastovumą, eismo saugą, todėl savivaldybei būtina suformuoti naują kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių koridorių teritorijos žemės sklypą ir jį prijungti prie esamo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo. Priešingu atveju savivaldybei reikėtų įrengti atramines sieneles šlaitui sutvirtinti, jų įrengimas pareikalautų didelių savivaldybės biudžeto lėšų. Pažymi, kad administracijos argumentas, jog rengiant techninį gatvės inžinerinio statinio projektą neužtenka esamo gatvės ploto (jis yra apie 6 m. pločio), kuriam pagal nustatytą kategoriją reikalingas 12 m. plotis, yra grindžiamas ne prielaidomis, o Statybos techniniu reglamentu. Atsakovė taip pat pabrėžė, kad gyvenamajame rajone, kuriame yra (duomenys neskelbtini), iki šiol nevisiškai išvedžiotos miesto komunikacijos, ateityje įrengiant dujotiekio tinklus, prašomas prisijungti valstybinės žemės plotas yra vieta, kurioje gali būti išvedžiotos komunikacijos tam, kad jos galėtų būti atvestos į gretimus žemės sklypus. Pažymi, kad šlaitas, želdiniai, apšvietimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, drenažo tinklai ir įrenginiai turi būti gatvės žemės sklype. Savivaldybė negali atsakyti tiksliai, kada bus įrengiamos dujų ir elektros komunikacijos, greičiausiai bus rengiama tada, kai bus įrenginėjama gatvė. Administracija siekia nepažeisti gretimų žemės sklypų asmenų teisių ir teisėtų interesų, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės vystyti ūkinę veiklą bei veiklos sąlygas. Pastebėti, jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 6 ir 10 punktuose nurodyti lygiateisiškumo ir proporcingumo principai, kuriais turi būti nepažeidžiami trečiųjų asmenų interesai ir jų pusiausvyra, administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Vieno asmens interesų negalima tenkinti pažeidžiant kitų asmenų interesus. Taigi, atsakovė, išnagrinėjusi prašymą, pateikė išsamiai argumentuotą ir motyvuotą atsakymą, kaip to reikalauja teisės aktai. Atsakovė, pakartotinai svarstydama pareiškėjo prašymą, įvertino visas faktines aplinkybes bei priėmė išsamų, motyvuotą sprendimą, kuriame nurodė prašymo atmetimo aiškius motyvus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad administracija bando sudaryti kliūtis pareiškėjui realizuoti teisės aktais nustatytas teises ir prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, kuris pilnai atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką ir gali būti prijungtas prie pareiškėjo žemės sklypo. Atsakovė išsamiai ir aiškiai argumentavo, kodėl to padaryti negalima, tačiau pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir visomis įmanomomis priemonėmis siekia sau palankaus sprendimo. Be to, dėl apskundimo termino nurodė, kad iš pareiškėjo skundo akivaizdu, jog pareiškėjas siekia panaikinti ne tik 2020-12-23 atsakovės individualaus pobūdžio raštą, bet ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymą Nr. DV-1199 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“. Atsakovė laikosi pozicijos, kad pareiškėjas praleido abiejų tiek 2020-12-23 rašto, tiek Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymo Nr. DV-1199 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ apskundimo terminus. Visų pirma, Atsakovė 2020-12-23 dienos raštą pareiškėjui išsiuntė ne tik registruotu paštu, bet ir pačio pareiškėjo nurodytu el. paštu. Vadinasi, pareiškėjas atsakovės atsisakymą tenkinti prašymą gavo tą pačią 2020-12-23 dieną, tačiau skundą administracinių ginčų komisijai pateikė tik 2021-01-25 ir tai patvirtina Lietuvos administracinių ginčų Kauno skyriaus gavimo žyma ant skundo, tačiau pareiškėjas nenurodo jokių motyvų ir argumentų, dėl ko praleido apskundimo terminą. Paskutinė diena kreiptis buvo 2020-01-24. Taip pat pažymi, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymas Nr. DV-1199 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ yra priimtas 2020-12-21 ir tą pačią dieną paskelbtas. Minėtas įsakymas nėra individualus teisės aktas, todėl įsigaliojo 2020-12-21 ir galėjo būti apskųstas teismui per mėnesį laiko nuo priėmimo dienos. Atsakovės vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, nesikreipė į teismą, todėl mano, kad teismui nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, būdamas nerūpestingas, laiku nepasinaudojo savo teise apskųsti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skunde nurodytą trečią reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tuo, kad yra praleisti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymo Nr. DV-1199 apskundimo terminai, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020-12-23 sprendimo Nr. SD-9275 (6.17E) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“, kuriuo pakartotinai išnagrinėtas pareiškėjo D. M. 2020-03-10 prašymas, ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymo Nr. DV-1199 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo Alytaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo D. M. 2020-03-10 prašymą (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, pareiškėjui ir V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas 2020-03-10 pateikė Alytaus miesto savivaldybės administracijai prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – esamo žemės sklypo padidinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. Kartu su prašymu buvo pateikta norimo suformuoti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo schema.

Alytaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020-03-10 prašymą, priėmė 2020-04-22 sprendimą Nr. SD-2874(6.17E). Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės 2020-04-22 sprendimu Nr. SD-2874(6.17E) bei 2020-05-27 raštu Nr. SD-3518(32.43.), pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (toliau – ir Komisijai), kuris išnagrinėjo ir 2020-08-07 sprendimu pareiškėjo skundą tenkinto, atsakovės 2020-04-22 ir 2020-05-27 raštus panaikino bei atsakovę įpareigojo iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2020-03-10 prašymą.

Vykdydama Komisijos 2020-08-07 sprendimą atsakovė pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir parengė 2020-09-17 sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės 2020-09-17 sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2020-11-24 priėmė sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti, atsakovės 2020-09-17 sprendimą Nr. SD-6359(32.43.) panaikino bei įpareigojo iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2020-03-10 prašymą.

Vykdydama Komisijos 2020-11-24 Sprendimą atsakovė pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir priėmė šioje byloje ginčijamą 2020-12-23 sprendimą Nr. SD-9275 (6.17E) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“. Kartu su 2020-12-23 sprendimu pareiškėjui buvo išsiųstas atsakovės 2020-12-21 įsakymas Nr. DV-1199 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas praleido 2020-12-23 sprendimo ir 2020-12-21 įsakymo apskundimo terminus. Atsakovė 2020-12-23 sprendimą pareiškėjui išsiuntė ne tik registruotu paštu, bet ir pačio pareiškėjo nurodytu el. paštu. Vadinasi, pareiškėjas atsakovės atsisakymą tenkinti prašymą gavo 2020-12-23, tačiau skundą Komisijai pateikė tik 2021-01-25 ir tai Komisijos gavimo žyma ant skundo, tačiau pareiškėjas nenurodo jokių motyvų ir argumentų, dėl ko praleido apskundimo terminą. Paskutinė diena kreiptis buvo 2020-01-24. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad 2020-12-21 įsakymas tą pačią dieną buvo paskelbtas.

Pareiškėjas teigia, kad termino nepraleido, nes vieno mėnesio terminas prasidėjo kitą dieną, t. y. 2020-12-24, o baigėsi – 2021-01-24. Kadangi 2021-01-24 buvo ne darbo diena, todėl paskutinė diena laikytina 2021-01-25, kada ir buvo pateiktas skundas Komisijai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 26 str. 1 d.). Jeigu įstatymai nenustato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai (ABTĮ 27 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties, o 9 straipsnio 2 dalyje – kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti tikrąjį momentą, nuo kurio asmuo turėjo galimybę susipažinti su jam elektroninių ryšių priemonėmis išsiųstu sprendimu ir įsakymu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, akte nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-400-552/2020, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-945-438/2020, 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-677-556/2020).

ABTĮ 65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laikotarpiu. Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laikotarpį. ABTĮ 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia. ABTĮ 65 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad <...> mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną. Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, laikoma, kad terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną. Pagal ABTĮ 65 straipsnio 4 dalį, tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad, aiškinant ABTĮ 65 straipsnio 1–3 dalies normas dėl vieno mėnesio termino pasibaigimo, pažymėtina, jog vieno mėnesio terminas baigiasi atitinkamą mėnesio dieną, t. y. tą dieną, kuri atitinka termino pradžios dieną, apibrėžtą kalendorine data arba nurodant įvykį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-113-602/2017, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. S-180-662/2018, 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1230-624/2021).

Kaip jau buvo minėta, skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-12-23 sprendimas ir 2020-12-21 įsakymas elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2020-12-23 pareiškėjui D. M. (to neginčija nei pareiškėjas, nei jo atstovas advokatas), todėl šiuo atveju minėto sprendimo ir įsakymo apskundimo termino pabaigos dieną apibrėžia diena, atitinkanti termino pradžios dieną (atsakovės sprendimo ir įsakymo įteikimo dieną) – t. y. 2020 m. gruodžio 23 d., kuri skaičiuojama nuo elektroninio pašto laiško išsiuntimo momento, kai pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su jam elektroninių ryšių priemonėmis išsiųstu sprendimu ir įsakymu, todėl paskutinė atsakovės sprendimo ir įsakymo apskundimo diena – 2021 m. sausio 23 d., tačiau ši diena yra nedarbo diena, todėl termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena – 2021 m. sausio 25 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies, kurios nuostatos ginčui reikšmingu aspektu yra identiškos Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020, 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-677-556/2020). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad 2020-12-23 pareiškėjui įteikus (išsiuntus) atsakovės sprendimą ir įsakymą, pareiškėjui nuo elektroninio laiško išsiuntimo momento tapo žinomi visi esminiai ginčijamų aktų turinio elementai – aktus priėmusi institucija, priėmimo datos, aktais nustatomos teisės ir pareigos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad netaikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 10 dalies nuostata, kad dokumentą įteikiant elektroninių ryšių priemonėmis, įteikimo diena laikoma po dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, analogija, kadangi, kaip minėta, skundų administracinių ginčų komisijai pateikimo tvarka ir terminai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1230-624/2021).

Atsakovė pažymėjo, kad 2020-12-21 įsakymas tą pačią dieną buvo paskelbtas, nuo to turėtų būti skaičiuojamas apskundimo terminas, tačiau teismas su šia pozicija nesutinka ir pažymi, kad iš internetinio tinklalapio (duomenys neskelbtini) matyti, jog skundžiamas 2021-12-21 įsakymas paskelbtas – 2020-12-22.

Teisėjų kolegijos nuomone, paskelbimo apie individualaus administracinio akto priėmimą momentas galėtų būti tapatinamas su termino paduoti teismui dėl jo skundą skaičiavimo momentu tokiais atvejais, kai yra daugiau duomenų, patvirtinančių, kad į teismą besikreipiančiam subjektui turėjo būti žinomos aplinkybės apie tokio akto svarstymą, būsimą priėmimą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-814-492/2017, 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-555-415/2020). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas turėjo duomenų apie tokius veiksmus. Be to, kaip jau minėta, 2020-12-23 pareiškėjui įteikus (išsiuntus) atsakovės sprendimą ir įsakymą, pareiškėjui nuo elektroninio laiško išsiuntimo momento tapo žinomi visi esminiai ginčijamų aktų turinio elementai – aktus priėmusi institucija, priėmimo datos, aktais nustatomos teisės ir pareigos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui tenkanti pareiga įrodyti, kada jam tapo žinoma apie ginčijamo administracinio akto priėmimą ir/ar paskelbimą, neturėtų tapti našta, neproporcingai ribojanti jos teisę kreiptis į teismą, ir vertintina kiekvienu atvejui individualiai, nepažeidžiant sąžiningai besielgiančio asmens teisėtų lūkesčių ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises teisme.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, paduodamas (išsiųsdamas) skundą 2021 m. sausio 25 d. elektroniniu paštu Komisijai dėl ginčijamų aktų, nepraleido apskundimo termino, todėl atsakovės argumentas dėl praleisto termino atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip minėta, pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymą Nr. DV-1199 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nuspręsta formuoti / pertvarkyti valstybinės žemės sklypo plotą – apie (duomenys neskelbtini) ha, kitos paskirties žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, projekto tikslas – formuojamas naujas valstybinės žemės sklypas.

2020-12-21 įsakymas Nr. DV-1199 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 29 straipsnio 8 dalies 15 punktu, Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, atsižvelgiant į Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020-05-28 sprendimu Nr. T-169 ,,Dėl Alytaus miesto bendrojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009-06-11 sprendimu Nr. T-146 ,,Dėl Alytaus miesto bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, pakeistų sprendinių patvirtinimo ir pritarimo keitimui“.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 29 straipsnio 8 dalies 15 punkte numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius įstatymų nustatytais atvejais organizuoja žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą ir tvirtina juos.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. To paties įstatymo 7 dalis numato, kad žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka: 1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 4) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (redakcija, galiojanti nuo 2020-02-01, toliau – ir Taisyklės), 2 punkte numatyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams.

Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai įgyvendinami detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose-žemės valdos projektuose, kurių rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. To paties įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais įgyvendindami šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais kompleksinio planavimo dokumentų sprendiniai.

Teismas pažymi, kad pagal Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020-05-28 sprendimu Nr. T-169 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009-06-11 sprendimu Nr. T-146 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, pakeistų sprendinių patvirtinimo ir pritarimo keitimui“ patvirtintą planą, ginčo teritorija patenką į mažo užstatymo intensyvumo zoną. Alytaus miesto bendrojo plano aprašymo 6 punkte nurodyta, kad „Gyvenamos mažo užstatymo intensyvumo teritorijos – dominuojančio vienbučio / dvibučio gyvenamojo užstatymo teritorijos kartu su socialinių, visuomeninių ir paslaugų objektų infrastruktūra esamuose ir naujai formuojamuose miesto gyvenamuosiuose kvartaluose. <...> Galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys ir būdai: kitos paskirties: gyvenamosios teritorijos (G1); visuomeninės paskirties teritorijos (V); komercinės paskirties objektų teritorijos (K); susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1); susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2); bendro naudojimo teritorijos (B); atskirųjų želdynų teritorijos (E)“.

Kaip minėta ginčijamu Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. DV-1199 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, nuspręsta formuoti / pertvarkyti valstybinės žemės sklypo plotą – apie (duomenys neskelbtini) ha, kitos paskirties žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Taigi, įsakymu numatyta žemės paskirtis ir naudojimo būdas neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams – Alytaus miesto bendrajam planui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo ir jo atstovo argumentus, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas su tikslu sukurti fiktyvų motyvą pareiškėjo prašymo atmetimui, kas sudaro pagrindą šį įsakymą panaikinti, kaip prieštaraujantį gero administravimo ir teisinės valstybės principams, kadangi, kaip jau minėta, pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalį, teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi savivaldybių institucijos (šia teise atsakovė ir pasinaudojo), ir pastarojo projekto sprendiniai neprieštarauja Alytaus miesto bendrajam planui. Teismas nenustatė aplinkybių, kodėl ginčijamas įsakymas turėtų būti panaikintas, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas atkreipia pareiškėjo ir jo atstovo dėmesį, kad pagal Taisyklių 21 ir 68 punktus, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūra yra tęstinio pobūdžio. Ji pradedama priimant sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, ir baigiama priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinamas šis projektas arba atsisakoma jį tvirtinti. Be to, Taisyklių 58-59 punktai detalizuoja parengto projekto derinimo, teikimo visuomenei susipažinti bei gautų pasiūlymų nagrinėjimo tvarką.

Ginčas byloje taip pat kilo dėl atsakovės atsisakymo pradėti rengti (organizuoti) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Skundžiamu Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020-12-23 sprendimu Nr. SD-9275 (6.17E) atsisakyta organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjo D. M. 2020-03-10 prašymą.

Atsakovė skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakė pradėti rengti (organizuoti) pareiškėjo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, argumentavo tuo, jog pareiškėjo pageidaujamame prisijungti valstybinės žemės plote yra gatvė, registruota Nekilnojamojo turto registre, ir pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnį, žemė, užimta valstybės ar savivaldybės keliu, priskiriama neprivatizuotinai žemei, ir nors prie pareiškėjo žemės sklypo rytinės pusės yra laisvas įsiterpęs valstybinis žemės plotas, tačiau šis plotas bus reikalingas pertvarkant (duomenys neskelbtini) žemės sklypą.

Aktualios Žemės reformos, Žemės įstatymo, Taisyklės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos (toliau – ir Nutarimas).

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 6 p.). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Taisyklių 2.6 punkte.

Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatyta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Pagal minėtas Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto bei Taisyklių 2.6 punkto nuostatas, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – prijungti įsiterpusį žemės plotą prie besiribojančio žemės sklypo, pirmiausia įsiterpęs žemės sklypas turi būti laisvas ir pageidaujamo prijungti įsiterpusio laisvo valstybinės žemės plote nebūtų galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Taigi, nagrinėjamo ginčo objektas yra valstybinės žemės sklypas, kuris turi atitikti teisės aktų reikalavimus, t. y. turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio, be to, įsiterpęs žemės sklypas turi būti laisvas. Nagrinėjamam ginčui yra aktuali žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pirmoji sąlyga: valstybinės žemės sklypas turi būti laisvas.

Atsakovės teigimu, pareiškėjo pageidaujamo prisijungti valstybinės žemės sklypo plotas, kuris yra prie rytinės pareiškėjo žemės sklypo ribos, nėra laisvas, nes jame yra kelias, o pareiškėjo pageidaujamo prisijungti valstybinės žemės sklypo plotas, kuris yra prie šiaurinės (pareiškėjo skunde – pietinė sklypo riba) pareiškėjo žemės sklypo ribos, laisvas, tačiau jis bus reikalingas pertvarkant (duomenys neskelbtini) žemės sklypą.

Žemės santykius reglamentuojantys Žemės įstatymas ir Žemės reformos įstatymas ginčo santykius reguliuoja skirtinga apimtimi. Žemės reformos įstatymas nustato valstybinės žemės įgijimo privačių asmenų nuosavybėn būdus bei nustato išimtis, kokia žemė negali būti privatizuojama. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas reglamentuoja, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnis išvardija atvejus, kada žemė vykdant žemės reformą yra neprivatizuojama. Tokiai žemei, pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktą, priskiriama žemė, užimta valstybės ir savivaldybės kelių. Taigi, įsiterpę valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami, jeigu jie apskritai gali būti privatizavimo objektu ir nepatenka į Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nustatytų draudimų sąrašą. Todėl valstybinės žemės sklypai be aukciono gali būti parduodami tik tuomet, jeigu jų nedraudžiama privatizuoti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nuo 2020-01-31 yra įregistruotas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas – (duomenys neskelbtini). Įvertinus visumą byloje pateiktų rašytinių įrodymų: Registrų centro informacinėje sistemoje esantį (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), žemėlapį, Regia žemėlapio duomenis (www.regia.lt) apie (duomenys neskelbtini) ir kt. žemės sklypų ribas, jų dislokacijas vietas, pareiškėjo kartu su 2020-03-10 prašymu pateiktą situacijos schemą, kurioje pažymėtas siekiamas prijungti valstybinės žemės plotas, kuris yra prie rytinės pareiškėjo žemės sklypo ribos, su skundu pateiktas nuotraukas, darytina išvada, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotas (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, spręstina, jog atsakovė skundžiamame 2020-12-23 sprendime pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad pagal pareiškėjo pateiktą schemą prie pareiškėjo žemės sklypo rytinės dalies pusės nėra laisvo valstybinės žemės ploto, kuris atitiktų Nutarimo 2.15 p. įtvirtintus reikalavimus, taikomus įsiterpusiam žemės sklypui, ir jį būtų galima priskirti prie pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Nei pareiškėjas, nei jo atstovas advokatas į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog prie pareiškėjo žemės sklypo rytinės dalies pusės būtų laisvo valstybinės žemės ploto, kuris būtų neužimtas keliu.

Atsakovė skundžiamame 2020-12-23 sprendime, be kita ko, taip pat nurodė, kad prie pareiškėjo žemės sklypo šiaurinės pusės šiaurinės (pareiškėjo skunde – pietinė sklypo riba) dalies besiribojantis laisvas valstybinis žemės plotas atitinka Nutarimo 2.15 papunktyje įtvirtintus reikalavimus, taikomus įsiterpusiam žemės sklypui, tačiau teisės akte yra numatoma galimybė, o ne prievolė žemės sklypą leisti priskirti, o sprendimą prijungti ar ne priima atsakovė, atsižvelgdama į esamą situaciją, pateiktus argumentus ir savivaldybės reikmėms reikalingą žemės plotą, užtikrindama viešąjį interesą, kuris yra vienas iš savivaldybės uždavinių. Atsakovė nepritarė valstybinės žemės prijungimui prie pareiškėjo žemės sklypo, nes laisvos valstybinės žemės plotas yra reikalingas pertvarkant (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, t. y. techniniam projektui parengti bei jo atitinkamiems etapams įgyvendinti/įrengti, kurie įtakos (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo) parametrus, todėl direktorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 15 p. nustatytą funkciją, 2020-12-21 įsakymu organizuoja formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti naują kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių koridorių teritorijos žemės sklypą. Suformavus ir įregistravus Nekilnojamojo turto registre šį naują valstybinės susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypą bus atliekamos žemės sklypų sujungimo procedūros, t. y. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas bus sujungiamas su naujai suformuotu žemės sklypu.

Kaip minėta, ginčijamu Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. DV-1199 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, nuspręsta formuoti / pertvarkyti valstybinės žemės sklypo plotą – apie (duomenys neskelbtini) ha, kitos paskirties žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Bylos duomenys tvirtina, kad prie pareiškėjo žemės sklypo pietinės pusės (skundžiamame sprendime – šiaurinė pusė) dalies besiribojantis valstybinės žemės plotas, kurį jis siekia prijungti, iš esmės sutampa su valstybinės žemės sklypo plotu, kuriuo formavimo ir pertvarkymo procedūras 2020-12-21 įsakymu pradėjo atsakovė.

(duomenys neskelbtini) ha valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte (kuris paskelbtas internetiniame tinklalapyje: (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ,,formuojamas valstybinės žemės sklypas – tai teritorija prie (duomenys neskelbtini), tarp dviejų sklypų: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas (žemės paskirtis: kita, naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) ateityje bus sujungiamas su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir funkcionuos kaip bendras (duomenys neskelbtini) sklypas, todėl papildomi privažiavimui iki žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) servitutai nėra projektuojami“. Kaip minėta, sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) žemės sklypas. Taigi, prie pareiškėjo žemės sklypo pietinės pusės dalies besiribojantis valstybinis žemės plotas ribojasi su keliu (tai taip pat patvirtina minėti žemėlapiai, situacijos schema, pareiškėjo su skundu pateiktos nuotraukos).

Taigi, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kurį pareiškėjas siekia prisijungti prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pietinės ribos (skundžiamame sprendime – šiaurinė pusė), yra formuojamas kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, ir bus užimtas vietinės reikšmės pravažiavimo kelių. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo pradėti organizuoti įsiterpusios valstybinės žemės prie pareiškėjo žemės sklypo šiaurinės ribos ir pareiškėjų sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, nes pastarasis įsiterpęs valstybinės žemės plotas iš esmės nėra laisvas.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėjas siekia prijungti kaip įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie asmeninės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo pietinės ribos (skundžiamame sprendime – šiaurinės ribos), iš esmės nėra laisvas, todėl nėra sąlygų, jog valstybinės žemės sklypas būtų laisvas bei įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, būtinų pradėti rengti (organizuoti) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pastarasis ginčo sklypas neatitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytos sąlygos.

Be to, teismas pažymi, kad iš Alytaus miesto bendrojo plano susisiekimo sistemos brėžinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra priskirta (duomenys neskelbtini) kategorijos gatvei. Kaip matyti, 2020-12-23 sprendime atsakovė tai nurodė ir pagrindė bendrojo plano nuostatomis, tačiau teismas sutinka taip pat ir su pareiškėjo bei jo atstovo advokato argumentais, kad pagal Alytaus miesto bendrojo plano aiškinamąjį raštą, (duomenys neskelbtini)kategorijos gatvių sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose (duomenys neskelbtini) kategorijos gatvių trasos gali būti tikslinamos (Aiškinamojo rašto 8.3 punktas). Taigi, žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose (duomenys neskelbtini) kategorijos gatvių trasos gali būti tikslinamos, tačiau to irgi nėra privaloma daryti. Pertvarkant ir įrengiant (duomenys neskelbtini) (šiuo metu, kaip matyti iš į bylą pateiktų nuotraukų, šios gatvės danga – žvyras), ši gatvė galėtų būti ir (duomenys neskelbtini) kategorijos ir kitos kategorijos, tačiau tai priklaustų nuo esamos faktinės gatvės situacijos ir besiribojančių privačių žemės sklypų ribų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tai, jog skundžiamame sprendime atsakovės nenurodyta, jog (duomenys neskelbtini) kategorijos gatvių sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio, nelaikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, galinčiu sudaryti pagrindą panaikinti šį sprendimą.

Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, atsakovė, atsisakydama pradėti organizuoti pareiškėjo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagrįstai vadovavosi Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punkto nuostata, nurodydama pareiškėjai, jog žemė, užimta valstybės ar savivaldybės keliu, yra priskiriama neprivatizuotinai žemei. Nagrinėjamu atveju svarbus ne tik pareiškėjo, kaip žemės sklypo savininko, privatus interesas, bet ir viešasis interesas, kuris pasireiškia siekiu pertvarkyti (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, t. y. techninio projekto parengimu bei jo atitinkamų etapų įgyvendinimu/įrengimu, kurie įtakos (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo) parametrus. Kaip minėta, pagal Alytaus miesto bendrojo plano susisiekimo sistemos brėžinį, (duomenys neskelbtini) yra priskirta (duomenys neskelbtini) kategorijos gatvei. Kaip nurodė atsakovė skundžiamame sprendime (dėl to ginčo byloje nekyla), įvažiavimas – akligatvis į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), yra 6 metrų pločio, jo danga yra žvyras, reljefas sudėtingas, todėl projektuojant (duomenys neskelbtini) kelio trasą, jo plano elementus, išilginius ir skersinius profilius, jų derinius, sankasos elementus, dangos konstrukcijas ir sankryžas, turi būti garantuotas vietinės reikšmės kelio patvarumas, pastovumas, eismo sauga bei patogumas ir tai turi tenkinti ekonominius bei aplinkosaugos reikalavimus (STR 2.06.04:2014 5 skyriaus 9 p.). Administracija siekia nepažeisti gretimų žemės sklypų asmenų teisių ir teisėtų interesų, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės vystyti ūkinę veiklą bei veiklos sąlygas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.

Teismo vertinimu, ginčijami aktai visiškai derinasi su sklypų pertvarkymo ir formavimo principu, numatytų Taisyklių 33 punkte, pagal kurį žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Be to, ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 4 straipsnio 8 punkte numatytas bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas, kuriuo grindžiama vietos savivalda. Savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių. Vadovaujantis savivaldybės gyventojų interesų derinimo principu buvo priimti skundžiami aktai.

Įvertinus likusį ginčijamo 2020-12-23 sprendimo turinį, teismo nuomone, atsakovė išsamiai išdėstė ir kitas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia poreikį suformuoti valstybinės žemės sklypo plotą, kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, todėl teismas papildomai nesikartoja.

Skundžiamu sprendimu buvo įvertinti ginčo atvejui reikšmingi faktai ir aplinkybės iš esmės tinkamai, tai nulėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamo sprendimo priėmimą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad priimant aptariamą sprendimą ir įsakymą buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje suformuluotų bendrųjų reikalavimų administraciniam aktui, ir šie reikalavimai iš esmės nebuvo pažeisti. Taigi, naikinti skundžiamą sprendimą ir įsakymą nėra jokio teisinio pagrindo, nes atsakovė pagrįstai atsisakė pradėti organizuoti pareiškėjo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes. Be to, nors atsakovės 2020-12-23 sprendimo argumentai, jog prie pareiškėjo žemės sklypo šiaurinės pusės šiaurinės (pareiškėjo skunde – pietinė sklypo riba) dalies ribojasi laisvas valstybinis žemės plotas, atitinkantis Nutarimo 2.15 papunktyje įtvirtintus reikalavimus, taikomus įsiterpusiam žemės sklypui, ir kad ginčo teritorija nėra urbanizuota, kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatyta teritorija, nėra pagrįsti, nes, kaip jau nurodyta, teismas nustatė priešingai, tačiau atsakovė iš esmės pagrįstai ir teisėtai nusprendė atsisakyti pradėti organizuoti pareiškėjo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus nuosekliai laikosi pozicijos, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) <...> atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyti atsakovės nepagrįsti argumentai ir neaptarta viena aplinkybė nepadarė įtakos galutiniam atsakovės sprendimo pagrįstumui.

Pareiškėjas nurodo, kad neturi įvažiavimo į savo žemės sklypą, tačiau teismas pažymi, kad iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų ir jo nurodytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjas gali patekti (įvažiuoti) į savo žemės sklypą, ir, kaip jau byloje nustatyta, formuojamas (duomenys neskelbtini) ha valstybinės žemės sklypas prie pareiškėjo žemės sklypo ribos ateityje bus sujungiamas su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir funkcionuos kaip bendras (duomenys neskelbtini) gavės sklypas.

Šioje administracinėje byloje nėra jokio pagrindo naikinti panaikinti 2021-03-02 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), skundžiamus aktus pareiškėjo ir jo atstovo nurodytais argumentais, o kitų esminių aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamus administracinius aktus, nenustatyta. Pripažinus, kad ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, netenkintinas pareiškėjo išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti jo 2020 m. kovo 10 d. prašymą (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus ir teisės aktų reglamentavimą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes nenustatyta jokių esminių teisinių pagrindų, leidžiančių tenkinti pareiškėjo skundą.

Likusieji pareiškėjo ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo D. M. prašymo dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.