- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- AS-814-492/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00886-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius
- Trečiasis asmuo
- Stanislovui Grabiui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Stanislovui Grabiui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. liepos 7 d. kreipėsi skundu į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Klaipėdos rajono skyriaus 2017 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. 12FPĮ-81-(14.12.124.) (toliau – ir Įsakymas), kuriuo patvirtintas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2017 m. liepos 28 d. skundo trūkumų pašalinimui; nurodyta, kad terminas paduoti skundui dėl prašomo panaikinti sprendimo yra praleistas, taip pat išdėstyti kiti skundo trūkumai (nenurodyti skundo pagrindai, nepateikti juos patvirtinantys įrodymai, neįtrauktas trečiasis suinteresuotas asmuo, pasiūlyta apsvarstyti galimybę pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka). Be to, šioje teismo nutartyje nurodyta, kad pareiškėjos prašymu teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, šias priežastis turi nurodyti pareiškėja bei pridėti jas pagrindžiančius įrodymus.
Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi buvo patenkintas pareiškėjos atstovo prašymas pratęsti skundo trūkumų pašalinimo terminą iki 2017 m. rugpjūčio 7 d.
Šalies argumentai
2017 m. rugpjūčio 7 d. teismui pateiktas pareiškėjos patikslintas skundas, prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą teismui nepateiktas. Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ 2017 birželio 3 d. rado informaciją apie ginčijamą atsakovo 2017 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. 12FPĮ-81-(14.12.124.).
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjos D. S. skundą ir patiksliną skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Stanislovui Grabiui dėl 2017 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 12FPĮ-81-(14.12.124.) panaikinimo, atsisakė priimti. Pareiškėjai D. S. grąžino sumokėtą 30,00 Eur žyminį mokestį.
Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėja prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir jį pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas, remdamasis pareiškėjos paaiškinimais, vertino, kad ji apie skundžiamą administracinį sprendimą sužinojo 2017 m. birželio 3 d., kai Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ buvo paskelbta informacija, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrius 2017 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 12FPĮ-81-(14.12.124.) patvirtino valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Skelbime pateikta informacija apie priimtą aktą bei nurodyta, kad tekstinė bei grafinė dalys skelbiamos Nacionalinės žemės tarnybos svetainėje www.nzt.lt. Nacionalinės žemės tarnybos internetiniame tinklapyje http://www.nzt.lt/index.php?2716969281 2017 m. gegužės 29 d. paskelbta visa dokumento informacija ir paskelbti susiję dokumentai – įsakymas ir sprendiniai (aktas ir sprendiniai aktyvūs ir patalpintas jų turinys). Tokios apimties informaciją teismas laikė pakankama, kad pareiškėja sužinotų esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. informaciją apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas, patvirtintus sprendinius, ir galėtų realizuoti savo teisę kreiptis į teismą per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą.
Šalies argumentai
Paskutine skundo pateikimo diena buvo 2017 m. liepos 3 d. Pareiškėja skundu į teismą kreipėsi 2017 m. liepos 7 d. (skundo registracijos Nr. I-882).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad 2017 m. liepos 13 d. nutartimi nustatydamas terminą skundo trūkumų šalinimui pareiškėjai nurodė, kad yra praleistas skundo padavimo terminas, išaiškino, kad jai suteikta teisė teikti teismui prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, tačiau 2017 m. rugpjūčio 7 d. teismui pateikdama patikslintą skundą, pareiškėja teismui prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo nei įrodymų, kuriais būtų grindžiamos aplinkybės, sąlygojusios skundo padavimo termino praleidimą, nepateikė. Teismas, nevertindamas kitų pareiškėjos skundo elementų atitikties ABTĮ reikalavimams, pažymėjo, kad neturi teisinio pagrindo pakartotinai pareiškėjai nustatyti terminą skundo trūkumų pašalinimui, teismui savo iniciatyva atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą taip pat nėra teisinio pagrindo, nes nėra duomenų, kad skundo padavimo terminas būtų praleistas dėl svarbių priežasčių, ir, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pareiškėjos skundą atsisakė priimti.
III.
Pareiškėja D. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėja nurodė, kad ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 12FPĮ-81-(14.12.124.) buvo paskelbtas 2017 m. birželio 3 d. Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“, tačiau pareiškėja apie tai sužinojo tik 2017 m. birželio 7 d., ir iš karto kreipėsi į advokatą. Skundas buvo paruoštas nedelsiant, birželio 19 d., bet dėl atstovo ligos pateiktas teismui tik liepos 7 d., tačiau, pareiškėjos manymu, nepraleidus įstatyme nustatyto termino. Šias aplinkybes pareiškėja buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui 2017 m. rugpjūčio 16 d. pateiktame prašyme, kuriuo prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, tačiau teismas jos prašymo nesprendė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalyką sudaro termino skundui (prašymui, pareiškimui) pateikti teismui skaičiavimas ir jo praleidimo priežasčių vertinimas, tuo pačiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, kaip paduotą praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Remiantis bendrąją ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisykle, administracinio akto paskelbimas paprastai reiškia ir jo apskundimo teismui termino pradžią.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą.
Byloje nekvestionuojama aplinkybė, kad ginčijamas administracinis aktas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2017 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 12FPĮ-81-(14.12.124.), neturėjo būti įteikiamas pareiškėjai, taip pat aplinkybė, kad šis įsakymas buvo viešai paskelbtas 2017 m. birželio 3 d. Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“.
Nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti, kada pareiškėjai tapo žinoma apie viešai paskelbtą administracinį aktą, bei įvertinti, ar šiuo konkrečiu atveju viešas paskelbimas turi būti tapatinamas su termino skundui dėl jo pateikti teismui skaičiavimo pradžios momentu.
Pareiškėja nurodo, kad informacija apie priimtą Įsakymą jai tapo žinoma 2017 m. liepos 7 d., ką ji įrodinėjo pridėdama elektroninio laiško, kurį siuntė advokatui, kopija. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų paneigti šiuos teiginius, laiko tarpas, praėjęs nuo informacijos apie Įsakymą paskelbimo iki pareiškėjos nurodomo sužinojimo momento yra nedidelis, todėl, nesant pagrindo abejoti pareiškėjos teiginiais, vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo kriterijais, termino skaičiavimo pradžia nustatytina nuo 2017 m. liepos 7 d. Paskelbimo apie individualaus administracinio akto priėmimą momentas galėtų būti tapatinamas su termino paduoti teismui dėl jo skundą skaičiavimo momentu tokiais atvejais, kai yra daugiau duomenų, patvirtinančių, kad į teismą besikreipiančiam subjektui turėjo būti žinomos aplinkybės apie tokio akto svarstymą, būsimą priėmimą ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai tenkanti pareiga įrodyti, kada jai tapo žinoma apie ginčijamo administracinio akto priėmimą ir/ar paskelbimą, neturėtų tapti našta, neproporcingai ribojanti jos teisę kreiptis į teismą, ir vertintina kiekvienu atvejui individualiai, nepažeidžiant sąžiningai besielgiančio asmens teisėtų lūkesčių ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises teisme.
Pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė, kad terminas skaičiuotinas nuo to asmens sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą momento, vertindamas, kad pareiškėja praleido skundo pateikimo teismui terminą, nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad pareiškėja apie Įsakymą sužinojo tą pačią dieną, kurią apie jį buvo paskelbta laikraštyje. Tokios išvados nepagrindžia teismo nurodomas vienintelis motyvas, kad skunde pareiškėja teigia, jog 2017 m. birželio 3 d. Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ rado informaciją apie Įsakymą. Šis teiginys skunde nėra vienareikšmis (ar tik paskelbta tą dieną, ar ir sužinojo tą dieną), teismui 2017 m. rugpjūčio 16 d. pateiktame prašyme pareiškėja detaliau paaiškina sužinojimo momentą patvirtinančias aplinkybes, pagrindžia, kad apie ginčijamą administracinį aktą pareiškėjai tapo žinoma ne tą pačią dieną, kurią buvo paskelbta laikraštyje, bet vėliau. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjos sužinojimo apie jos ginčijamo Įsakymo priėmimą momentą, padarė nepagrįstą išvadą, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną nutartį (ABTĮ 151 str., 146 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, panaikinusi nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl to, kad praleistas terminas kreiptis į teismą, kitų skundo priimtinumo nagrinėti teisme aspektų nevertina, ir grąžina pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 154 straipsnio 4 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. S. atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti D. S. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.