Kauno apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovas R. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad nekilnojamuosius daiktus: pastatą – gyvenamąjį namą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai B. P., mirusi (duomenys neskelbtini) ir atsakovas A. P. valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kurioje kiekvienam sutuoktiniui tenka po ½ dalį.

2. Ieškovas nurodė, kad ieškovo tėvai – atsakovas A. P. ir B. P. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus – ieškovas. Dar iki santuokos sudarymo, 1988 m. spalio 18 d. sutarties pagrindu atsakovas A. P. nusipirko 28,45 kv. m gyvenamąjį namą su terasa ir ūkio pastatą, žemės sklypo, kuriame stovėjo pastatai, plotas – 592 kv. m. Atsakovui Druskininkų miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) leista perstatyti gyvenamąjį namą. 1989 m. lapkričio 17 d. Druskininkų miesto statybos ir architektūros skyriaus išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovui išduotas leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijai. 1992 m. gegužės 22 d. Druskininkų miesto valdybos potvarkiu Nr. I76-v buvo įteisintos ir patvirtintos faktiškai atsakovo naudojamų žemės sklypų linijos, jos atsakovui nustatytos 0,1030 ha plote. Ieškovo tėvai bendromis lėšomis pradėjo pastatų statybą ir rekonstrukciją, kuria iš esmės pastatai buvo perstatyti, ieškovo tėvams jau gyvenant santuokoje. 1995 m. vasario 23 d. namų valdos žemės sklypo plane matyti, kaip pasikeitė žemės sklypas ir jame esantys statiniai, lyginant juos su 1987 m. rugsėjo 11 d. žemės sklypo planu: gyvenamasis namas, kuris yra vienas iš šios bylos ginčo objektų, pradėtas statyti (ir vėliau atsakovo santuokoje baigtas statyti) ne ant to žemės sklypo (jo dalies), kuri buvo suteikta atsakovui iki santuokos sudarymo perkant gyvenamąjį namą, bet ant kitos, vėliau betarpiškai prieš pat santuoką suteiktos žemės sklypo dalies. Druskininkų miesto valdyba 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. I07-v įteisino ir patvirtino faktiškai atsakovo naudojamų žemės sklypų linijas, padidindama žemės sklypą iki 0,2000 ha. Druskininkų miesto žemėtvarkos ir geodezijos pažymėjimas išrašytas 1995 m. rugpjūčio 25 d. patvirtina, kad atsakovo 0,2000 ha žemės sklypas yra įsigytas 1995 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo motinai 1995 m. rugpjūčio 28 d. suteikta 17 377,20 Eur (60 000,00 Lt) paskola gyvenamojo namo statybai, turtas buvo įkeistas, paskolą grąžinti įsipareigojo atsakovo sutuoktinė ir ieškovo motina B. P.. Ieškovo tėvai niekuomet nebuvo sudarę vedybinės sutarties, todėl visas jų santuokoje įgytas turtas pagal statybos pradžios metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) ir pagal statybos pabaigoje galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tokiu būdu rašytiniai įrodymai patvirtina, jog gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai buvo statomi iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytų lėšų, priklausiusių abiem ieškovo tėvams – sutuoktiniams B. P. ir A. P.. Lietuvos Respublikos Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Druskininkų miesto sukarintos priešgaisrinės dalies pranešime, rašytame 1998 m. kovo 24 d., nurodoma, kad 1998 m. kovo 16 d. A. P. priklausiusiame name kilo gaisras, kurio metu apdegė sienų ir lubų medinė apdaila. Gaisro metu buvo smarkiai sugadinta ieškovo tėvų nuosavybė, kurią reikėjo atstatyti bei atkurti ir kuri buvo atstatyta, atkurta atsakovo A. P. bei palikėjos B. P. santuokoje iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų lėšų. Gaisro pasekmės buvo šalinamos ilgai ir palaipsniui, turtas buvo atstatinėjamas. Alytaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 2000 m. birželio 6 d. išdavė leidimą atsakovui A. P. jam priklausančiame žemės sklype vykdyti statybos darbus – statyti šiltnamį su lauko pavėsine. Ieškovo tėvams pradėjo neblogai sektis, abu jie dirbo. Paskolą mokėjo iš savo darbo užmokesčio ieškovo mama B. P., visos atsakovo darbo pajamos buvo investuojamos į verslą. Atsakovas pradėjo vadovauti sėkmingoms statybos įmonėms, kūrė perspektyvius verslo ir ateities planus, jiems įgyvendinti prisiėmė didžiulius įsipareigojimus, tačiau tapo nusikalstamo sukčiavimo ir apgavystės auka, dėl verslo partnerių savanaudiško sukčiavimo schemos prarado visą savo turtą ir nebegalėjo įvykdyti įsipareigojimų. Sukčiavimo ir apgaulės paaiškėjimas sutapo su 2008-2009 m. ekonomine krize, šalyje prasidėjusiu verslo nuosmukiu. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2002 m. balandžio 26 d. ieškovo tėvas atsakovas A. P. pradėjo dirbti samdomu direktoriumi UAB „Jonapolė“ (bankrutavusi, 2014 m. lapkričio 7 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro), kurios vienintele akcininke 2005 m. birželio mėn. tapo UAB „PAMARIO NAMAS“ (2009 m. spalio 2 d. iškelta bankroto byla, šiuo metu bankrutavusi). Vienintelės akcininkės UAB „PAMARIO NAMAS“ atstovo generalinio direktoriaus V. N. sprendimu atsakovas buvo paskirtas UAB „Jonapolė“ generaliniu direktoriumi, o po 2006 m. spalio 23 d. prasidėjusių atostogų į darbą nebegrįžo, paprašė jį atleisti paties prašymu. Tuo metu atsakovo pareigas su visais bendrovės įstatuose numatytais vadovo įgaliojimais perėmė finansų ir ekonomikos direktorius R. G.. 2008 m. gegužės 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovo ir UAB „PAMARIO NAMAS“, kurią atstovavo V. N., atsakovas įsigijo 100 procentų UAB „Jonapolė“ akcijų su atidėtu mokėjimu. Atsakovas buvo įsitikinęs būsima galimybe sumokėti akcijų kainą, nes iš karto po to UAB „Jonapolė“ pasirašė generalinės rangos sutartį su UAB „Willemen Lithuania“ vykdančiąja įmone UAB „Projekt menedžment“ dėl 10 000 kv. m. poilsio apartamentų komplekso su komercinėmis patalpomis ir požemine automobilių saugykla statybos (duomenys neskelbtini). Sėkmingai buvo baigta šio komplekso pirmojo etapo statyba ir tai sudarė sąlygas tikėtis pasirašytos UAB „PAMARIO NAMAS“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sėkmingo įvykdymo. Kaip vėliau paaiškėjo, tikroji įmonės turtinė padėtis buvo nuslėpta: per itin trumpą laikotarpį, atsakovui nežinant, įmonei buvo pritaikyti net keli areštai, įmonė neįvykdė įsipareigojimų, įmonės finansinė padėtis buvo sudėtinga ir tai užkirto kelią gauti finansavimą. paaiškėjo, kad V. N., R. G. su įmonės finansininkių pagalba iššvaistė ir pasisavino įmonės turtą dar iki jos akcijų pardavimo atsakovui ir šiuos faktus nuslėpė. Atsakovas buvo apgautas ir sudarinėjant sandorius įmonių vardu: šiuose sandoriuose, iš kurių negavo jokios naudos, jis buvo asmeninis laiduotojas, kitos kreditavimo užtikrinimo priemonės buvo panaikintos atsakovui nežinant, todėl atsakovui vėliau buvo pareikšti didžiuliai kreditoriniai reikalavimai. Nors buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame atsakovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, R. G., V. N., kitiems asmenims buvo pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, tačiau baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ilgai buvo nagrinėjama Kauno apygardos teisme ir 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutraukta, sukakus kaltinamųjų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, taip ir nenustačius bei nenustatinėjus visų kaltinamųjų kaltės ar nekaltumo, t. y. neišsprendus padarytos žalos atlyginimo atsakovui klausimo. Atsakovui buvo pareikšti ieškiniai, jis bandė ginčyti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį jam iškeltose bylose, tačiau nesėkmingai. Atsakovo pastangos grąžinti skolas, tartis su kreditoriais buvo nesėkmingos, nes kreditoriniai įsipareigojimai gerokai viršijo 1 mln. Lt (289 620,02 Eur). Byloje įtraukti tretieji asmenys yra ieškovui žinomi atsakovo kreditoriai, kurie turi tiesioginį materialinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Dar iki šių aplinkybių paaiškėjimo, Alytaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008 m. rugpjūčio 5 d. išdavė pažymą, patvirtinančią, jog A. P. 162 kv. m. ploto gyvenamojo namo baigtumas yra 96 procentų, o 2008 m. rugpjūčio 8 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas (įrašas VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro (NTR) centrinėje duomenų bazėje (CDB) patvirtina, jog atsakovas ir jo sutuoktinė B. P., gyvendami santuokoje, baigė (per)statyti greta gyvenamojo namo esantį pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taigi ir gyvenamasis namas, ir pagalbiniai pastatai pastatyti, atsakovui ir jo sutuoktinei B. P. gyvenant santuokoje bei iš jų abiejų santuokoje įgytų lėšų. Būtent šie duomenys apie nuosavybės įgijimo pagrindą yra ir viešajame registre, jie nepasikeitę. 2008 m. rugpjūčio 13 d. sudaryta pastatų dovanojimo sutartimi patvirtinta notaro, atsakovas perleido savo sutuoktinei B. P. dalį ginčo nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto. Abiejų sutuoktinių valia sutapo: abu jie norėjo, kad turtas neatlygintinai atitektų asmeninės nuosavybės teise B. P.. Notaras patvirtino dovanojimo sandorį, neįvertindamas to, jog atsakovas turėjo teisę dovanoti tik ½ dalį turto, nes jis buvo įgytas santuokoje iš abiejų sutuoktinių bendrų lėšų ir buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tą pačią dieną, t. y. 2008 m. rugpjūčio 13 d. B. P. sudarė testamentą, kuriuo ieškovui paliko visą nekilnojamąjį turtą. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. sprendimu už akių, kuris įsiteisėjo 2011 m. kovo 24 d., civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino bankrutavusios UAB „PAMARIO NAMAS“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovams A. P., B. P. ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento aukščiau nurodomą 2008 m. rugpjūčio 13 d. sudarytą pastatų dovanojimo sutartį bei taikė restituciją natūra: įpareigojo B. P. grąžinti atsakovui gyvenamąjį namą, viralinę, garažą. Tuo metu B. P. jau sirgo nepagydoma liga, ji pati nebegalėjo tinkamai ginti savo teisių, šeimos nariai ir artimieji daugiau rūpinosi jos sveikata, bet ne teisminiais procesais ir tai sudarė procesines sąlygas teismui priimti sprendimą už akių, kuris taip ir nebuvo peržiūrėtas. Šiame teismo sprendime yra nurodyta informacija, kad bylos atsakovė B. P. serga paskutinės stadijos onkologine liga, kad negali atvykti į teismo posėdį ir net pasirūpinti atstovavimu, tačiau bylos procesiniam rezultatui įtakos tai nepadarė. Nežiūrint to, minimoje byloje visiškai nebuvo nagrinėjamos aplinkybės apie bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kurias ieškovas siekia nustatyti šioje byloje. Minėtas teismo sprendimas už akių nebuvo įvykdytas, nes B. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Po motinos mirties įstatymo nustatyta tvarka ir terminais 2012 m. birželio 13 d. ieškovas kreipėsi dėl palikimo priėmimo į Druskininkų savivaldybės 2-ąjį notarų biurą, pateikdamas savo motinos B. P. 2008 m. rugpjūčio 13 d. testamentą, o 2012 m. birželio 28 d. ieškovui į ginčo pastatus buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bankrutavusios UAB „PAMARIO NAMAS“ ieškinį patenkino visiškai, pripažino negaliojančia Druskininkų sav. 2-ojo notaro biuro 2012 m. birželio 28 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria ieškovui buvo pripažinta nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, viralinę ir garažą, panaikinant minėto turto registraciją ieškovo vardu. Šioje byloje taip pat nebuvo sprendžiama dėl turto nuosavybės bendrumo ir jo teisinio statuso bei įgijimo: ieškovas, tikėdamasis, kad paveldėjimo teisės liudijimas nebus panaikintas, byloje neįrodinėjo, kad turtas, kuris dovanojimo sutarties pagrindu atiteko jo motinai ir kurį ieškovas po to paveldėjo pagal testamentą, buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taigi minimoje byloje B. P. nuosavybės teisių į turtą atsiradimo pagrindas apskritai nebuvo vertinamas, analizuojamas bei nebuvo nagrinėjamas. Ieškovas įrodinėja, kad dokumentai (pridedama gyvenamojo namo techninio paso kopija, sutartys, leidimai ir kiti dokumentai) patvirtina, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo įgyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise A. P. ir B. P. gyvenant santuokoje, buvęs asmeninis A. P. turtas sudegė, buvo sugadintas ir buvo iš naujo sukurtas – pastatytas (perstatytas) už abiejų sutuoktinių lėšas, todėl šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

3. Atsakovas A. P. su ieškovo-sūnaus ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsakovas sutiko su ieškovo ieškinyje dėstomomis aplinkybėmis ir dėl jų neprieštaravo. Atsakovas papildomai nurodė, kad nuo sklypo su gyvenamu namu nupirkimo momento, o būtent 1988 m. spalio 18 d. su B. P. vedė bendrą ūkį. Pagrindinė priežastis įsigyti sklypą su gyvenamu namu ir buvo – bendras ūkis bei bendras gyvenimas kartu. Nupirkus namą jį bendrai pradėjo tvarkyti. Tvarkymo darbuose fiziškai ir finansiškai daug padėjo mirusios žmonos tėvai. Nusenus žmonos tėvams, jie gyveno kartu bendromis jėgomis pastatytame name. Nupirktas namas buvo tik ūkinis pastatas su priestatu gyvuliams laikyti. Pradėjus jį remontuoti paaiškėjo, kad jį rekonstruoti netikslinga, todėl buvo suprojektuotas kitas gyvenamas namas valdomame sklype ir pradėta jo statyba. Nupirktas namas buvo pritaikytas ūkio reikmėms. Priestatas skirtas gyvulių laikymui sunyko. Šiuo metu iš 1988 m. nupirkto namo telikusi tik jo dalis. Ji netinkama gyvenimui, nes yra fiziškai sunykusi. Gavus leidimą naujo namo statybai, žmona B. P. gavo tikslinę paskolą iš Lietuvos banko namo statybai. Šią paskolą bankui B. P. sugražino pagal sudarytą paskolos sutartį. Atsakovas teigė, kad jis šiuo metu yra finansiškai nepajėgus ir artimiausioje ateityje negalės patenkinti UAB „GELVORA“, UAB „APOIL“ ir A. D. kreditorinių reikalavimų, nes gaunamos pajamos yra itin mažos, mėnesio alga sudaro 625,50 Eur. Tokia sunki finansinė situacija kilo po Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis yra nukentėjęs asmuo. Teismas nesugebėjo per 10 metų išnagrinėti baudžiamosios bylos ir net apklausti teisme kaltinamųjų, ir baudžiamąją bylą baigė senatimi. Kaltinamųjų šioje byloje veiksmai būtent ir sukūrė dviprasmišką situaciją, kai kaltinamieji pasisavino didžiules pinigines sumas, o jis turi tenkinti kreditorių UAB „GELVORA“, UAB „APOIL“ ir A. D. reikalavimus. Su panašiu ieškiniu, kurį pateikė ieškovas-sūnus, ruošėsi kreiptis ir pats, nes toks ieškinys yra pagrįstas ir teisingas. Sūnus nekaltas dėl tėvo sudėtingos finansinės situacijos ir jo teisėti interesai turi būti apginti, bet jo pareikštas prašymas galėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas kreditorių atžvilgiu.

14. Apeliaciniu skundu ieškovas R. P. prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. sprendimą ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, ieškovo naudai iš trečiųjų asmenų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias jungtinę veiklą, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės atsiradimo pagrindus, sukūrimą, įgijimą, atsiradimą, nuosavybės formos pripažinimą; netinkamai aiškino ir taikė CK 3.88 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 3.87 straipsnį, CK 3.90 straipsnio 1 dalį ir nesirėmė kasacinio teismo išaiškinimais šiais klausiais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 330 straipsnis).

1.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodymų vertinimo, įrodinėjimo pareigų, įrodymų leistinumo, dėl teismo pareigų įrodinėjimo procese, o taip pat dėl oficialių rašytinių įrodymų galios, jų vertinimo bei dėl protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijų privalomumo (CPK 177 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, 5 punktas, 185 straipsnis, 197 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

1.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesirėmė įrodymais, kuriais privalėjo remtis, nepagrįstai atsisakė pripažinti kai kuriuos įrodymus leistinais, be pagrindo atsisakė juos vertinti, netinkamai įvertino kitus byloje ištirtus įrodymus, taip padarė esminį procesinės teisės normų pažeidimą, kuris yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teismas ignoravo įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo įstatyme įtvirtinta turto prezumpcija ir nepagrįstai nustatė ieškovui papildomą pareigą įrodinėti, jog santuokoje įgytas (sukurtas) turtas (gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

1.4. Ieškovas pateikė įrodymus, kad kitas iki tėvų santuokos įgytas turtas (garažas, viralinė) buvo iš esmės pagerintas tėvų santuokoje iš bendrų lėšų, be to, turto įsigijimo metu iki santuokos abu tėvai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, t.y. vykdė jungtinę veiklą, o turto įgijimui buvo naudojamos abiejų būsimų sutuoktinių – ieškovo tėvų lėšos, tačiau teismas atsisakė šiuos įrodymus vertinti ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

1.5. Byloje esantys įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad turtas, kurio ½ dalį paveldėti siekia ieškovas, yra ne atsakovo asmeninė nuosavybė, bet iki santuokos pabaigos buvo ieškovo tėvų – sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kurios dalis (viralinė ir garažas) buvo įgyta iki santuokos iš abiejų nesusituokusių ieškovo tėvų bendrų lėšų, buvo iš esmės pagerinta iš bendrų ieškovo tėvų lėšų, gautų iki santuokos ir po santuokos sudarymo, o kita dalis (gyvenamasis namas) pradėta kurti (statyti) iki ieškovo tėvų santuokos ir iš esmės sukurta (pastatyta) ieškovo tėvų santuokoje ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytų lėšų. Ieškovas tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, o byloje surinktų įrodymų pakanka ieškinį pripažinti įrodytu.

1.6. Ginčo nagrinėjimui aktualus teisinis reglamentavimas, galiojęs nagrinėjamų ginčo civilinių santykių metu. Ieškovo tėvų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) t.y. galiojant SŠK. Ginčo santykiams taikytinas reglamentavimas iš esmės nesiskiria nuo šiuo metu CK 3 knygoje nustatyto tokio pobūdžio civilinių šeimos santykių reglamentavimo, todėl šioje byloje svarbūs kasacinio teismo išaiškinimai ir praktika dėl 2000 m. liepos 18 d. patvirtinto CK ir jo trečiosios knygos taikymo.

1.7. Tretieji asmenys, ginčydami ieškinio reikalavimo pagrįstumą, neginčijo nei vienos iš ieškovo įrodinėjamų ir atsakovo pripažįstamų faktinių aplinkybių dėl turto sukūrimo, įsigijimo, pagerinimo, taip pat neginčijo ir ieškovo tėvų bendro gyvenimo, jungtinės veiklos nuo 1988 m. Ieškovas įrodė, jog jo tėvai nuo turto įsigijimo, t. y. nuo 1988 m. spalio 18 d. iki jų santuokos (duomenys neskelbtini) veikė jungtinės veiklos pagrindu ir bendro gyvenimo metu įgijo bendrą nuosavybę, kurią būtų galima vertinti kaip bendrą dalinę jungtinės veiklos pagrindu įgytą nuosavybę. Tokias aplinkybes patvirtina ne tik šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, bet ir turto įsigijimo tikslas, pobūdis, jo įsigijimo aplinkybės, pats santuokos sudarymo faktas ir aplinkybė, jog nepraėjus devyniems mėnesiams po santuokos sudarymo sutuoktiniams gimė sūnus – ieškovas. Byloje apklausti liudytojai patvirtino šias ginčui reikšmingas aplinkybes, tretieji asmenys, kurie nesutiko su ieškiniu, liudytojų parodymų neginčijo ir juos pripažino, nepateikė jokių kontrargumentų ar priešingų įrodymų.

1.8. Pagal ginčo nagrinėjimui aktualų teisinį reglamentavimą bendrai gyvenusiems nesusituokusiems asmenims nėra ir ginčo nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu nebuvo taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto statusą. Iki ieškovo tėvų santuokos (duomenys neskelbtini) galiojusio SŠK ir šiuo metu galiojančio CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ reglamentuojami teisiniai santykiai atsiranda santuokos, giminystės, bendro gyvenimo nesudarius santuokos ir kitokiais įstatyme įtvirtintais pagrindais. Tam, kad atsirastų šie teisiniai santykiai, būtinas atitinkamas juridinis faktas, pavyzdžiui, santuokos sudarymas, tačiau nagrinėjamu atveju ji buvo sudaryta jau po dalies ginčo turto įsigijimo, t.y. (duomenys neskelbtini) Šiuo atveju ieškovo tėvų jungtinė veikla baigėsi santuoka ir tai patvirtina buvus sutuoktinių Petkevičių ikisantuokinį susitarimą dėl bendro, gyvenant kartu, iš bendrų lėšų, abiejų pastangomis įgyjamo, sukuriamo bei valdomo turto lygių dalių principo. Pripažinus, jog ieškovo motina ir atsakovas vedė bendrą ūkį ir įvertinus kitus bylos įrodymus yra pagrindas konstatuoti tarp jų buvus susitarimą veikti jungtinės veiklos pagrindu. Byloje esančiais įrodymais, liudytojų paaiškinimais, kuriais teismas nesirėmė, nustatyta, kad dalis ginčo turto – šiuo metu nebeegzistuojantis gyvenamasis namas (jis Petkevičių santuokoje rekonstruotas į ūkinį pastatą) bei šiuo metu nebeegzistuojantis ūkio pastatas (jis Petkevičių santuokoje buvo naujai perstatytas) yra įgyta 1988 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, t. y. iki sutuoktinių A. P. ir B. P. santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini)

1.9. Pirmosios instancijos teismas nevertino turto įgijimo laiko, turto pobūdžio, atskirų nekilnojamųjų daiktų sukūrimo aplinkybių, nors šioje byloje tai yra ypač svarbu, todėl teikiamas atskiras dokumentų, patvirtinančių vertingiausios ginčo turto dalies – gyvenamojo namo – vertinimas. Byloje nėra ginčo, kad nėra ginčo dėl to, kad A. P. 1988 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytas gyvenamasis namas nebeegzistuoja: po pertvarkymo jam suteiktas ir viešajame registre įregistruotas pagalbinio pastato (pastato-viralinės) statusas. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad gyvenamasis namas, kuris pažymėtas indeksu 3A1p ir kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra naujas, atsakovo ir jo sutuoktinės Petkevičių sukurtas daiktas, kuris neegzistavo 1988 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, tačiau teismas ir šio turto nepripažino bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau teismo išvada dėl turto nuosavybės formos yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas taip pat netinkamai vertino ir turto sukūrimo eigą. Teismo padarytos įrodymų vertinimo klaidos patvirtina, jog teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus, padarė neteisėtas išvadas, be to, nepagrįstai atmetė kai kuriuos ieškovo įrodymus, tarp jų – liudytojų parodymus.

1.10. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo remtis dovanojimo sutartimi, kaip oficialiu rašytiniu įrodymu, kadangi ši sutartis teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia. Negali būti ta pati notarinės formos sutartis, kuri yra pripažinta negaliojančia, dėl vieno joje nurodyto fakto (nagrinėjamu atveju – fakto, kad atsakovas valdė turtą asmeninės nuosavybės teise) laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu, o dėl kito (pvz., kad turtas sutartimi yra padovanotas atsakovo žmonai B. P. asmeninėn nuosavybėn) – tokiu įrodymu nelaikoma. Panaikinus notarinės sutarties galiojimą ab initio (nuo sudarymo momento), jokie joje nurodyti teisiniai faktai negali būti pripažinti turintys didesnę įrodomąją galią, t. y. jokiems faktams negali būti suteiktas oficialaus rašytinio įrodymo statusas. Teismas byloje privalėjo remtis visais byloje surinktais įrodymais, įskaitant šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, nes draudimas šiais įrodymais remtis nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai prieštarauja ne tik įstatymo nuostatoms dėl oficialiems rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

1.11. Byloje pateiktas įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. rugpjūčio 13 d. A. P. ir B. P. sudaryta pastatų dovanojimo sutartis, patvirtinta notaro J. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai rėmėsi panaikintos dovanojimo sutarties, kaip oficialaus įrodymo, galia. Dar daugiau, dovanojimo sutartyje pateikta informacija apie turto valdymą atsakovo A. P. asmeninės nuosavybės teise nebuvo patikrinta, ši informacija prieštarauja toje pačioje sutartyje nurodomiems oficialiems rašytiniams įrodymams (viešojo registro duomenims, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktui). Taigi teismas ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo tirti visus įrodymus, taigi ir liudytojų paaiškinimais bei jais remtis.

1.12. Nepagrįsta teismo išvadas dėl paskolos iš banko panaudojimo. Byloje esant 17 377,20 Eur (60 000 Lt) banko paskolos dokumentams, patvirtinantiems paskolos paskirtį – gyvenamojo namo statybai, o taip pat esant dokumentams, kad paskola, kuri suteikta gyvenamojo namo statybai, grąžinta, byloje esant nuosekliems šalių, liudytojų paaiškinimams apie tai, kad visa paskola buvo panaudota gyvenamojo namo statybai, kad būtent po paskolos gavimo paspartėjo prasidėjusi gyvenamojo namo statyba, kad iki paskolos gavimo namo baigtumas sudarė tik 63 procentai, o 2008 m. rugpjūčio 13 d. – jau 96 procentai, leidžia spręsti greičiau egzistavus, nei nebuvus aplinkybę apie paskolos panaudojimą išimtinai gyvenamojo namo statybai.

1.13. Turto sukūrimo, pagerinimo, rekonstrukcijos, pertvarkymo pabaigoje jau buvo sudaryta atsakovo ir B. P. santuoka. Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės atsispindėjo turto įsigijimo, kilmės dokumentuose, kurie buvo pateikti notarui. Be kita ko, notaras, tvirtindamas 2008 m. rugpjūčio 13 d. dovanojimo sutartį, akivaizdžiai suklydo nurodydamas, kad dovanojamas turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, nes šią aplinkybę paneigia byloje esantys įrodymai.

1.14. Nepagrįsta teismo išvada, kad visas santuokoje įgytas turtas buvo padalintas ir kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovo nurodomas turtas yra bendroji jungtinė jo tėvų nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškina CK 3.87 straipsnio 2 dalį, jos esmę ir prasmę. 2008 m. rugpjūčio 13 d. sutuoktinių turto dalybų sutartyje atsakovas ir B. P. pasidalino tik dalį santuokoje įgyto turto. Šioje sutartyje nėra sutuoktinių pareiškimo, kad daugiau turto, kuris yra valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių teisėmis, sutuoktiniai neturi, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą apie viso Petkevičių santuokoje įgyto turto padalijimo faktą. Ne viso Petkevičių santuokoje įgyto, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdyto turto pasidalijimo faktą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas A. P. santuokinio turto dalybų sutarties sudarymo metu, t. y. 2008 m. rugpjūčio 13 d., pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2008 m. gegužės 3 d., buvo įsigijęs 100 proc., t. y. 275 600 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Jonapolė“ akcijų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi, santuokinio turto dalybų sutarties sudarymo metu šis santuokoje įgytas ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytas turtas egzistavo, jis nebuvo padalintas, t. y. išsaugojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusą. Su šiuo apeliaciniu skundu teikia naują įrodymą – 2008 m. gegužės 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurią prašo priimti, kadangi jos pateikimo būtinybė iškilo susipažinus su teismo sprendimo motyvais.

1.15. Sprendime minimas atsakovo 2009 m. birželio 25 d. rašytas skundas dėl antstolės veiksmų, kuriame atsakovas tvirtina ginčo turtą esant B. P. asmenine nuosavybe, tačiau byloje esantys dokumentai patvirtina 2009 m. birželio 25 d. šią aplinkybę egzistavus, todėl atsakovas neturėjo teisės tvirtinti kitaip. Formaliai B. P. ginčo turtą asmeninės nuosavybės teise valdė nuo pastatų dovanojimo sutarties sudarymo 2008 m. rugpjūčio 13 d. iki šios sutarties panaikinimo 2011 m. vasario 11 d. teismo sprendimu už akių. Ir nors sutartis buvo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, jog ateityje toks teismo sprendimas dėl sutarties nuginčijimo bus priimtas. Tuo tarpu (ieškovas), kuris buvo atsakovu civilinėje byloje dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti ir įrodinėjo, kad jis yra teisėtas savo motinos B. P. įpėdinis pagal testamentą ir turi teisę paveldėti viską, kas priklausė jo motinai B. P.. Ši aplinkybė yra teisinga, ją patvirtina, nes ieškovas yra testamentinis B. P. įpėdinis. Atsakovas pažymi, kad teismo sprendime nurodomi kitų teismų procesiniai sprendimai negali būti laikomi precedentais, nes šiais sprendimais nustatinėti ir nustatyti teisiškai reikšmingi faktai nėra susiję su ieškovo (ar atsakovo) pozicija, o aplinkybes, kurios nustatinėjamos šioje byloje, nebuvo atskleistos ir tirtos ankstesniais teismų procesiniais sprendimais. Šioje byloje kilo turtinis ginčas dėl ginčo daiktų, kurių bendraturtė buvo palikėja B. P.. Ieškovas yra jos įpėdinis pagal testamentą, teisių perėmėjas, taigi turi subjektinę teisę reikšti reikalavimą, dėl kurio priimtas skundžiamas sprendimas.

1.16. Tretieji asmenys šioje byloje gina ne viešąjį interesą, bet savo subjektinę teisę – individualizuotą, privatų turtinį interesą, kurį, kaip kreditoriai siekia patenkinti iš ginčo nekilnojamojo turto vertės. Nustačius, kad ieškovo reikalavimas yra teisėtas, atsiranda sąlygos ginčą išspręsti taikos sutartimi, ko šalys ir siekė. Tuo tarpu byloje priimamas procesinis sprendimas toje byloje dalyvaujantiems tretiesiems asmenims visada turės įtaką, tačiau, skirtingai negu ginčo šalims, ta įtaka bus netiesioginė. Atsižvelgiant į tai, CPK 2 straipsnyje įtvirtindamas, kad civiliniame procese turi būti siekiama kuo greičiau atkurti taiką būtent tarp ginčo šalių, įstatymų leidėjas įtvirtino ieškovo ir atsakovo interesų prioritetą lyginant su kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis. Teismui pripažinus, kad ieškovo reikalavimas įrodytas leistinais įrodymais ir šalims taikiai susitarus dėl bylos baigties, prioritetas teiktinas taikos sutarties patvirtinimui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas šalių sudarytos taikos sutarties, nukrypo nuo teisminės praktikos taisyklės, numatančios, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo nustatyti viešojo intereso ribas ir nurodyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis buvo nustatytas viešasis interesas, o ne vien formaliai deklaruoti faktą dėl viešojo intereso tariamo dominavimo ir jo tariamo pažeidimo.