Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), tiekėjo-sandėlininko pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. R., pavartodamas fizinį smurtą, nežymiai sužalojo kitą žmogų, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2019m. rugpjūčio 31d., tarpe 23⁰⁰-23¹⁹ val., vėlai vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, kaltinamasis L. R. kieme, prie gyvenamojo namo, esančio sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su pil. E. Ž. metu, pastarąją užsipuolęs, su viena ranka laikydamas už chalato, pakėlė ant laiptų sėdėjusią nukentėjusiąją E. Ž., kuriai tyčia ne mažiau kaip tris kartus su su kitos rankos kumščiu sudavė į veido sritį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios E. Ž. asmenį pasekoje pastarajai buvo padaryti muštinė žaizda viršutinės lūpos dešinėje pusėje ir 11 danties vainiko lūžis, kas nukentėjusiajai E. Ž. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis L. R., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, teisme neprisipažino ir parodė, kad kad pil. E. Ž. jam yra žinoma iš matymo, kuri gyvena šalia kaimynystėje esančių jo draugės-pil. V. Č. namų adresu: (duomenys neskelbtini). Šioje sodyboje niekas negyvena, į kurią jis su drauge užsuka tik retsykiais. Tikslios datos neatsimena, galiami 2019m. rugpjūčio 31d., apie 23⁰⁰ val., jis su drauge V. buvo atvykęs į minėtą sodybą pasidėti daiktų. Atvažiavo jo vairuojamu mėlynos spalvos krovininiu autobusiuku „ Mercedes Benz “. Važiuojant žvyrkeliu link draugės namų, visada reikia pravažiuoti pro pil. Ž. sodybą. Pravažiuodamas, kaimynų sodybos kieme, šalia namo, ant laiptų matė sėdinčius E. Ž. su sutuoktiniu. Ta vieta, kur sėdėjo pil. Ž., buvo apšviesta nuo virš gyvenamojo namo durų įtaisytos kabančios lempos. Jiems įvažiavus į draugės sodybos kiemą, sustojo prie namo ir iš automobilio pradėjo nešti įvairius daiktus. Tuo metu prasidėjo kaimynės E. Ž. riksmai, kuri, rėkaudama, ėmė juos su drauge įžeidinėti, vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Matėsi, kad kaimynystėje gyvenanti E. Ž. yra neblaivi, kuri vos stovėjo ant kojų, svirduliavo ir sunkiai orientavosi aplinkoje. Šalia kaimynės buvo jos sutuoktinis. Kol kaimynė rėkavo, jis nematė, kad pastaroji būtų pargriuvusi ant žemės. Kadangi kaimynės rėkavimas ir įžeidinėjimai nesiliovė, jis, neapsikentęs, kartu su drauge buvo priėję prie kaimynų-pil. Ž. sodybą juosiančios tvoros, kur bandė kalbėtis su kaimyne, ją ramino, prašydami, kad ši liautųsi juos įžeidinėjusi. Buvo kilęs tarpusavio žodinis konfliktas, kurio metu jis per tvorą į kaimynų kiemą perlipęs nebuvo ir jokio fizinio smurto prieš kaimynystėje gyvenančią E. Ž. nenaudojo, t.y. kaimynės nemušė. Jo manymu, jis E. Ž. yra apkalbamas, su kuria jam jau ne vieną kartą teko konfliktuoti, nes ši pastoviai reiškia pretenzijas dėl to, jog jis(kaltinamasis L. R.) žvyrkeliu pro jų sodybą važinėja dideliu greičiu, taip sukeldamas dulkes, kurios nusėda į jų(pil. Ž.) sodybos teritoriją.

Nukentėjusioji E. Ž., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad ji su L. R. pastoviai apsižodžiuoja, būdama supykusi dėl to, kad šis žvyrkeliu pro jų namus į šalia esančią kaimynės sodybą važinėja dideliu greičiu, dėl ko kildavo tarpusavio žodiniai konfliktai. Kadangi pas kaimynę R. Č. į sodybą atvažiuojančio dukros draugo pavardės nežinojo, pastarąjį vadino Č. žentu „ Č. “. Įvykio dieną, galimai 2019m. rugpjūčio 31d., pas ją namuose buvo svečių, paskutinės vasaros dienos proga vyko išgertuvės. Buvo jau po 23⁰⁰ val., kai ji su sutuoktiniu A. Ž. išėjo į kiemą parūkyti. Buvo apsivilkusi chalatą. Atsisėdo prie gyvenamojo namo, ant laiptų. Toje vietoje sodybos kiemas yra apšviestas nuo virš laiptų esančios pakabintos lempos, užsidegančios nuo judesio. Berūkant, ji pamatė, kaip žvyrkeliu pro jų sodybą dideliu greičiu pravažiavo L. R. vairuojamas automobilis, kuris, įvažiavęs į kaimynų sodybos kiemą, sustojo. Ji pradėjo rėkauti, reikšdama nepasitenkinimą L. R. dėl važinėjimo dideliu greičiu, pasak kurios, būdama susierzinusi ir supykusi, ji, neblaiviame stovyje vartodama necenzūrinius žodžius, galėjo L. R. ir užgaulioti. Po to viskas sekė akimirksniu, t.y. ji pamatė link jų sodybos tvoros atbėgantį L. R., kuris, peršokęs per tvorą, pribėgo prie jos ir, ją užsipuolęs, su viena ranka laikydamas už chalato, ją pakėlė nuo laiptų, o su kitos rankos kumščiu tris kartus sudavė į veido sritį, pirmus du smūgius suduodamas į burną, o vieną smūgį-smilkinį, nuo kurių ji parkrito ant laiptų, ant dešinio šono ir kurį tai laiką buvo praradusi sąmonę. Pavartoto fizinio smurto prieš jos asmenį pasekoje jai buvo padaryta muštinė žaizda lūpoje, kurią reikėjo siūti, ir buvo nuskeltas vienas dantis. Ji L. R. neapkalba, nes tai buvo būtent tas asmuo, kuris įvykio dieną ją sumušė. Šias aiškinamas įvykio aplinkybes nukentėjusioji E. Ž. patvirtino atliktų akistatų tiek su pačiu kaltinamuoju L. R., tiek ir su parodymus byloje davusia liudytoja V. Č. metu(b.l. 53-56, 61-64, t. 1).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2019m. rugpjūčio 31d., 23¹⁹ val., buvo užregistruotas pil. Ž. telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad pranešėjas iš savo namų adresu: (duomenys neskelbtini) girdi didelį triukšmą(rėkavimą), sklindantį nuo laidojimo namų pusės, o po to jau kalbama apie pranešėjos sutuoktinės užpuolimą ir sumušimą(b.l. 9-12, t. 1).

Iš byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduoto pil. E. Ž. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) su gydytojo darytu įrašu išrašo matyti, kad 2019m. rugsėjo 01d., 00¹¹ val., į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių buvo pristatyta nukentėjusioji-pil. E. Ž., gim. (duomenys neskelbtin), nurodydama, jog ją užpuolė kaimynas, su kuriuo nesutaria, kuris, apsižodžiavus, kumščiais sumušė veidą, išmušdamas dantį ir praskeldamas viršutinę lūpą, o pacientės apžiūros metu nustatytas patinimas, paraudimas dešinio skruosto viršutinės lūpos srities dešinėje, palpuojant skausminga, stebimas paviršutinis nubrozdinimas, viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje matoma iki 1 cm ilgio žaizda ir nuskeltas 8-as dantis(b.l. 27, t. 1)(pastaba: pagal byloje išaiškintas aplinkybes gydytojos įraše dėl apsirikimo yra neteisingai nurodytas danties eilės skaičius, nes faktiškai buvo nuskeltas 11-as dantis, kas matyti iš kitų byloje esančių medicininių dokumentų ir rašytinių įrodymų(b.l. 28-33, t. 1).

Visų pirma, nukentėjusioji E. Ž., duodama parodymus byloje ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtinusi ir atliktų akistatų tiek su pačiu kaltinamuoju, tiek ir su parodymus byloje davusia liudytoja V. Č. metu(b.l. 46-48, 53-56, 61-64, 67-69, t. 1), prie kurių nukentėjusioji pasiliko ir teisminio bylos proceso metu, parodė, kad ji su kaltinamuoju L. R. pastoviai apsižodžiuoja, būdama supykusi dėl to, kad šis žvyrkeliu pro jų namus į šalia esančią kaimynės sodybą važinėja dideliu greičiu, dėl ko kildavo tarpusavio žodiniai konfliktai. Įvykio dieną, t.y. 2019m. rugpjūčio 31d., pasak nukentėjusiosios E. Ž., pas ją namuose buvo svečių, paskutinės vasaros dienos proga vyko išgertuvės. Buvo jau po 23⁰⁰ val., kai ji, nukentėjusiosios žodžiais, su sutuoktiniu-parodymus byloje davusiu liudytoju A. Ž. išėjo į kiemą parūkyti. Buvo apsivilkusi chalatą. Atsisėdo prie gyvenamojo namo, ant laiptų. Toje vietoje, nukentėjusiosios E. Ž. teigimu, sodybos kiemas yra apšviestas nuo virš laiptų esančios pakabintos lempos, užsidegančios nuo judesio, ką patvirtina ir įvykios vietos apžiūros metu darytos fotonuotraukos(b.l. 22-26, t. 1). Pasak nukentėjusiosios E. Ž., berūkant, ji pamatė, kaip žvyrkeliu pro jų sodybą dideliu greičiu pravažiavo kaltinamojo L. R. vairuojamas automobilis, kuris, įvažiavęs į kaimynų sodybos kiemą, sustojo. Nukentėjusioji E. Ž. vėl pradėjo rėkauti, reikšdama nepasitenkinimą kaltinamajam L. R. dėl važinėjimo dideliu greičiu, pasak kurios, būdama susierzinusi ir supykusi, ji, neblaiviame stovyje vartodama necenzūrinius žodžius, galėjo kaltinamąjį ir užgaulioti. Nukentėjusiosios E. Ž. žodžiais, po to viskas sekė akimirksniu, t.y. ji pamatė link jų sodybos tvoros atbėgantį kaltinamąjį L. R., kuris, peršokęs per tvorą, pribėgo prie jos ir, pasak nukentėjusiosios duotų papildomų paaiškinimų teisme, ją užsipuolęs, su viena ranka laikydamas už chalato, ją pakėlė nuo laiptų, o su kitos rankos kumščiu tris kartus sudavė į veido sritį, pirmus du smūgius suduodamas į burną, o vieną smūgį-smilkinį, nuo kurių ji parkrito ant laiptų, ant dešinio šono ir kurį tai laiką buvo praradusi sąmonę. Pavartoto fizinio smurto prieš jos asmenį pasekoje, nukentėjusiosios E. Ž. teigimu, jai buvo padaryta muštinė žaizda lūpoje, kurią reikėjo siūti, ir buvo nuskeltas vienas dantis. Nors nukentėjusiosios E. Ž. duotuose parodymuose byloje ir yra tam tikrų prieštaravimų dėl įvykusio konflikto, ką galima būtų pateisinti pastarosios buvusiu neblaivumu, nes įvykio dieną nukentėjusiasjai E. Ž. buvo nustatytas 1,88 promilės girtumas, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 79-83, t. 1), tačiau parodymai apie esmines faktines bylos aplinkybes, t.y. fizinio smurto panaudojimą prieš jos asmenį ir ją sumušusį asmenį, visą laiką yra tvirti ir nuoseklūs, todėl netikėti nukentėjusiosios E. Ž. parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Kadangi byloje įrodymų apie tai, kad nukentėjusioji E. Ž. kokiomis nors aplinkybėmis galėjo pati susižaloti iki įvykio ar įvykio dieną būti sužalota kito asmens, nėra, todėl, nežiūrint į byloje išaiškintus nukentėjusiosios ir kaltinamojo konfliktiškus tarpusavio santykius, visgi nukentėjusiosios E. Ž. duotų parodymų byloje negalima vertinti kaip pastarosios siekimą apkalbėti kaltinamąjį L. R. ar pastarąjį nepagrįstai apkaltinti nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu.

Priešingai, nukentėjusiosios E. Ž. duotus parodymus byloje apie 2021m. rugpjūčio 31d. įvykusį konfliktą jų sodybos kieme, prie gyvenamojo namo, pasibaigusį fizinio smurto prieš jos asmenį panaudojimu, pilnai patvirtino ir nukentėjusiosios sutuoktinis-parodymus byloje davęs liudytojas A. Ž., kuris įvykio metu kartu su nukentėjusiąja buvo lauke ir rūkė ant laiptų, betarpiškai matydamas tiek patį smurtavimo jo sutuoktinės-nukentėjusiosios E. Ž. atžvilgiu faktą, tiek ir pastarąją sumušį asmenį, t.y. kaltinamąjį L. R., šiuos savo parodymus patvirtinęs ir atliktų akistatų tiek su pačiu kaltinamuoju, tiek ir su parodymus byloje davusia liudytoja V. Č. metu(b.l. 86, 92-100, 105-108, 111-114, t. 1), prie kurių minėtas liudytojas pasiliko ir teisminio bylos proceso metu, pasak kurio(liudytojo A. Ž.), jo sutuoktinei nuo suduotų smūgių parkritus ant žemės, jis iš karto įbėgo į namo vidų, kad skambinti į policiją pagalbos, o grižęs į lauką, kaltinamojo L. R. jau neberado, kurį tik pamatė nuvažiuojantį su automobiliu, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašas ir kitų objektų apžiūros protokolas su Bendrojo pagalbos centro pateikta skaitmeninės garso įrašo kopijos stenograma(b.l. 9-12, 16-21, t. 1). Sužalotą nukentėjusiąją E. Ž. matė ir parodymus byloje davę įvykio dieną patruliavę policijos pareigūnai-liudytojai V. R. ir T. V., pastarajam įvykio aplinkybes nurodžius ir savo rašytame tarnybiniame pranešime(b.l. 13, t. 1), kurie pagal iškvietimą 2019m. rugpjūčio 31d. važiavo į įvykio vietą adresu: (duomens neskelbtini), pasak kurių, tą dieną minėtu adresu buvo du iškvietimai, t.y. vienas dėl keliamo triukšmo, o kitas dėl galimo smurto panaudojimo, įvykio vietoje radus vyrą ir neblaivią pusnuogę moterį, kuri paaiškino apie įvykusį konfliktą dėl važinėjimo dideliu greičiu palei jos namus, kurio metu ją užpuolė asmuo, suduodamas kelis smūgius su kumščiu į veidą, buvo nurodyta užpuoliko pravardė, kuris sėdo į automobilį ir nuvažiavo link miesto centro. Pasak minėtų liudytojų, vizualiai matėsi, jog moteris yra patyrusi smurtą, t.y. buvo sužalotas veidas, jie pagal pasakojimą dar bandė ieškoti iš įvykio vietos nuvažiavusio automobilio, matė į įvykio vietą atvažiavusią greitosios medicinos pagalbos brigadą. Tą aplinkybę, kad nukentėjusioji E. Ž. patyrė fizinį smurtą įvykio dieną, t.y. 2019m. rugpjūčio 31d., įvykusio tapusavio konflikto su kaltinamuoju L. R. nukentėjusiosios namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kieme metu, pastarajai nurodžius sumušimo aplinkybes ir ją sumušusį asmenį, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotoje pil. E. Ž. ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2019m. rugsėjo 01d., 00¹¹ val., daryto ją apžiūrėjusios gydytojos įrašo išrašas(b.l. 27, t. 1), iš kurio matyti, kad pacientė nurodžiusi, jog ją užpuolė kaimynas, su kuriuo nesutaria, kuris, apsižodžiavus, kumščiais sumušė veidą, išmušdamas dantį ir praskeldamas viršutinę lūpą, o pacientės apžiūros metu nustatytas patinimas, paraudimas dešinio skruosto viršutinės lūpos srities dešinėje, palpuojant skausminga, stebimas paviršutinis nubrozdinimas, viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje matoma iki 1 cm ilgio žaizda ir nuskeltas 8-as dantis(pastaba: pagal byloje išaiškintas aplinkybes gydytojos įraše dėl apsirikimo yra neteisingai nurodytas danties eilės skaičius, nes faktiškai buvo nuskeltas 11-as dantis, kas matyti iš kitų byloje esančių medicininių dokumentų ir rašytinių įrodymų(b.l. 28-33, t. 1). Savo ruožtu teismo medicinos ekspertė, susipažinusi su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikusi pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios E. Ž. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. E. Ž. nustatyti sužalojimai, t.y. muštinė žaizda viršutinės lūpos dešinėje pusėje ir 11 danties vainiko lūžis, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą(b.l. 29-33, t. 1). Į teisminį bylos procesą kviesta teismo medicinos ekspertė J. B., patvirtindama savo duotą išvadą, kaip specialisto, apklausos teisme metu papildomai nurodė, jog nagrinėjamu atveju pagal pateiktus medicininius dokumentus atsakyti į klausimą, kada pagal laiką ir kokiu būdu(sužalojimų mechanizmas) buvo padaryti sužalojimai negalima dėl padarytų įrašų nepakankamumo, nes muštinės žaizdos ir dantų lūžiai yra galimi tiek trauminio poveikio pasekoje, esant fiziniam kontaktui, tiek ir žmogus gali pats susižaloti, griūdamas priekiu ir atsitrenkdmas į kietą paviršių, juolba, kad dantys neturi gijimo požymių. Nežiūrint į tai, teismo medicinos ekspertės žodžiais, iš medicininių dokumentų matyti, kad muštinė žaizda lūpoje buvo susiūta VšĮ „ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika “ praėjus gana trumpam laikui po įvykio, todėl galima konstatuoti, kad žaizda buvo šviežia, nes senų žaizdų niekas nesiūna. Be to, pasak teismo medicinos ekspertės, šiuo atveju nukentėjusiajai E. Ž. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek vienu trauminiu poveikiu, tiek ir kelių trauminių poveikių pasekoje, kontaktuojant su buku kietu daiktu. Savo ruožtu teisme papildomai apklaustas dantų chirurgas-liudytojas S. E., iš nukentėjusiosios E. Ž. buvusios susiūtos viršutinės lūpos išiminėjęs siūlus, nurodė, kad nukentėjusiajai E. Ž. buvo nuskeltas priekyje pirmas dešinėje esantis 11-as dantis, pasak kurio, nuskeltas dantis paprastai yra fizinės traumos pasekmė, o dantis dažniausiai nulūžta kažką kandant, tačiau diagnozė bus ta pati, įrašant sužalojimą kaip danties lūžį.

Savo ruožtu paties kaltinamojo L. R. duoti parodymai byloje, aiškinant įvykio aplinkybes, yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamojo L. R. duoti parodymai byloje yra vertintini kritiškai. Nesivadovautina ir byloje apklaustos liudytojos V. Č. parodymais, nes pastaroji, būdama artima kaltinamojo L. R. drauge(mergina), yra suinteresuota duoti naudingus parodymus kaltinamojo naudai, todėl teismas turi pagrindo abejoti minėtos liudytojos parodymų patikimumu ir jų nevertina.

Tokiu būdu, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų ir papildomai surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis L. R., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiosios E. Ž. asmenį, ko pasekoje pastaroji buvo nežymiai sužalota(b.l 27, 29-33, t. 1), savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., t.y. nežymus kito žmogaus sužalojimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą, kaltinime patikslinant tiek nusikaltimo padarymo laiką, tiek ir paties nusikalitmo padarymo aplinkybes.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Baudžiamojoje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu yra pareikštas ir pačios nukentėjusiosios E. Ž. civilinis ieškinys, kuriuo yra prašoma atlyginti jai nusikaltimu padarytą žalai bendroje 1.310,- Eur.(vieno tūkstančio trijų šimtų dešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, tame tarpe 810,- Eur.(aštuonių šimtų dešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą turtinei žalai ir 500,- Eur.(penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą neturtinei žalai atlyginti(b.l. 76-78, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2019m. rugsėjo 02d. nukentėjusiosios E. Ž. policijai rašyto protokolo-pareiškimo dėl fizinio smurto panaudojimo prieš jo asmenį fakto pagrindu pradėjus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-37614-19 pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d.(b.l. 1-8, t. 1), nukentėjusioji po pirminės medikų apžiūros ir atliktų tyrimų VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ pagal siuntimą tolimesniam ištyrimui dėl įtariamo žandikaulio lūžio 2019m. rugsėjo 01d., 01³⁰ val., buvo pervežta į VšĮ „ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika “ veido ir žandikaulių chirurgo konsultacijai, kur nejautroje buvo atliktas pirminis chirurginis žaizdų sutvarkymas, hemostazė, o į namus nukentėjusioji grįžo visuomeniniu transportu, dėl ko patyrė kelionės išlaidų 6,- Eur, sumoje, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 27-28, 70, t. 1, b.l. 49-54, t. 2). Be to, dėl patirtų sužalojimų tolimesniam gydymui po išleidimo iš ligoninės nukentėjusioji ne tik pirko vaistus nuo skausmo, nes jai pagal gydymo planą buvo nustatytas ir medikamentinis gydymas(analgetikai), bet ir ligoninėje buvusios susiūtos viršutinės lūpos siūlų išėmimui lankėsi pas dantų chirurgą, kur jai jau buvo suteiktos mokamos paslaugos, ką patvirtina tiek teisme apklausto dantų chirurgo-liudytojo S. E. parodymai, tiek ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 28, t. 1).

Kadangi žala nukentėjusiosios E. Ž. sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo L. R. veiksmais, o prašomos priteisti išlaidos yra priskirtinos patirtai turtinei žalai, kuri atsirado vėliau kaip prieš nukentėjusiosios asmenį pavartoto fizinio smurto padarinys, dalis kurių(patirtos išlaidos už įsigytus vaistus ir jau buvusias suteiktas medicinines(pirktus instrumentus siūlams iš sužalotos susiūtos lūpos išimti) paslaugas)) nors ir nėra pagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais, tačiau vertinant tai, kad šios išlaidos buvo realiai patirtos, ir atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti patirtų išlaidų suma yra labai nedidelė, sudaranti tik 4,- Eur. sumą, vadovaujantis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiosios baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos, sudarančios patirtas kelionės, vaistų pirkimo ir suteiktų medicininių paslaugų išlaidas, yra tenkintinas pilnai, šias išlaidas visa apimtimi priteisiant iš kaltinamojo R. R. LR CK 6.263 str. 2d. ir 6.283 str. 1-2d.d. pagrindu.

Be to, nukentėjusiosios E. Ž. keliamų turtinių reikalavimų dalį sudaro ir būsimos odontologo gydymo paslaugų išlaidos už vieno iš sužalotų(nuskelto) dantų atstatymą.

Ikiteisminio tyrimo metu atliktus objektų tyrimą, pagal duotą teismo medicinos eksperto išvadą buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai E. Ž. šalia kitų sužalojimų buvo konstatuotas ir 11-o danties vainiko lūžis(b.l. 29-33, t. 1). Kaip matyti iš prie baudžiamojoje byloje esančios UAB „ Odontologo pagalba“ pažymos, kurią teismui pateikė nukentėjusioji E. Ž., nukentėjusioji po sumušimo patirtos traumos, kurios metu jai buvo nuskeltas ir vienas dantis, 2021m. balandžio 15d. buvo apsilankiusi pas odontologą, kuris, atlikęs mokamą sužaloto danties apžiūrą ir įvertinęs danties būklę, kas kainavo 10 eurų, konstatavo, kad yra nuskelta 1/3 dalis danties vainiko ir pažeistas nervas, sudarydamas minėto danties gydymo planą, pagal kurį danties gydymas preliminariai sudarytų išlaidas bendroje 550,- Eur. sumoje, tame tarpe:

1) reikalingas endodontinis gydymas, kuris kainuotų iki 150,- Eur.;

2) po to reikalingas protezavimas, kurio kaina iki 400,- Eur.(viso: 550,- Eur.)(b.l. 108, t. 2). Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusiąją E. Ž. apžiūrėjusi ir, konsultuodama, galimo nuskelto 11-o danties gydymo būdą nurodžiusi odontologė-pil. Z. Ž., kuri, kaip papildoma liudytoja, buvo apklausta teisminio bylos proceso metu. Liudytoja Z. Ž., teismo posėdžio patikslindama galimas nuskelto danties gydymo išlaidas, nurodė, kad danties protezavimo kaina būtų iki 200,- Eur.

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei-kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija-kompensavimas. Vadovaujantis LR CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į ankstesnę(iki delikto padarymo) padėtį(lot. restitutio in integrum), t.y. į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam(pvz. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, Nr. 2K-276-458/2019). Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos(gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

Kasacinėje teismų praktikoje pasisakant dėl būsimos turtinės žalos, yra nurodoma, kad paprastai civilinė atsakomybė yra taikoma už padarytą žalą, t.y. kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pvz. jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų(LR CK 6.249 str. 1d., 6.283 str. 2d.). Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis LR CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos(tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį(nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad LR CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikai lėšų, pvz. nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų(pvz. kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, Nr. 3K-3-202/2012, Nr. 3K-3-164-1075/2019, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, Nr. 2K-276-458/2019). Taip pat pripažįstama, kad sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos ir protingos(pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, Nr. 2K-21-942/2016, Nr. 2K-276-458/2019).

Teismo vertinimu, šios nagrinėjamos bylos atveju egzistuoja LR CK 6.249 str. 3d. taikymo sąlygos dėl nukentėjusiosios E. Ž. būsimų nuostolių už odontologines paslaugas atlyginimo. Kadangi bylos duomenimis nukentėjusiajai E. Ž. 11-as dantis buvo nuskeltas, kas yra konstatatuojama kaip danties vainiko lūžis, dėl kaltinamojo L. R. pastarajai suduotų smūgių į dešinę veido pusę kilusio tarpusavio konflikto metu, t.y. žala nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kuri(nukentėjusioji E. Ž.), neturėdama reikiamų lėšų ir tokiu būdu dėl sveikatos sužalojimo negalėdama apsimokėti už mokamas odontologo paslaugas(procedūras)(pastaba: nukentėjusioji, kaip darbingas asmuo, šiuo metu niekur nedirba ir registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo, pasak kurios ji iš valstybės jokių išmokų negauna), juolab, kad lėšų reikia nedelsiant, nes nuskeltą dantį ne tik reikia gydyti, bet ir būtina protezuoti, o traumuoto danties būsima gydymo paslaugų kaina yra įrodyta byloje esančiais įrodymais(rašytiniu dokumentu ir teisminio bylos proceso metu apklaustos odontologės, kaip liudytojos, parodymais), bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad nukentėjusiosios E. Ž. prašomas būsimų išlaidų už odontologines paslaugas atlyginimas yra būtinas ir realiai tikėtinas, nes yra paremtas byloje pateiktais įrodymais(LR CK 176-177, 185 str.str.). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios E. Ž. pareikštame civiliniame ieškinyje prašoma priteisti būsimų odontologo gydymo paslaugų išlaidų suma yra nurodyta pagal UAB „Odontologo pagalba“ išduotoje pažymoje nurodytą sužaloto danties gydymo planą, kurį teisme apklausta odontologė-liudytoja Z. Ž. patikslino dalyje dėl nuskelto danties protezavimo darbų kainos, nukentėjusiosios baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl būsimų odontologo gydymo paslaugų išlaidų už nuskelto danties atstatymą atlyginimo yra tenkintinas dalinai 350,- Eur. sumoje LR BK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1-2d.d. pagrindu.

Nukentėjusioji E. Ž., byloje reikšdama civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią jis patyrė, atlyginimo, pastarajai prašant priteisti 500,- Eur.(penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą.

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.).

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumno ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

Išaiškinus visas bylos aplinkybes matyti, kad nukentėjusioji E. Ž. po patirto fizinio smurto prieš jos asmenį 2019m. rugpjūčio 31d., vėlai vakare, įvykusio konflikto jos sodybos kieme metu, sekančią dieną, po vidurnakčio, t.y. 2019m. rugsėjo 01d., 00¹¹ val., buvo nugabenta į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur buvo apžiūrėta budėjusių medikų ir atlikti reikalingi rentgenologiniai tyrimai, po kurių, įtariant galimą žandikaulio lūžimą, tolimesniam ištyrimui 2019m. rugsėjo 01d., 01³⁰ val., buvo pervežta į VšĮ „ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika “ veido ir žandikaulių chirurgo konsultacijai, kur nejautroje jai buvo atliktas pirminis chirurginis žaizdų sutvarkymas, hemostazė. Nukentėjusioji E. Ž. po medicininių paslaugų suteikimo stacionariai gydoma nebuvo, kuriai buvo nustatytos tolimesnės ambulatorinės priežiūros rekomendacijos. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 27-28, t. 1, b.l. 49-54, t. 2). Pasak nukentėjusiosios E. Ž., dėl sumušimo patirtų sužalojimų jai ne tik buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, nes buvo nuskeltas vienas dantis ir sužalota viršutinė lūpa, kurioje padarytą žaizdą reikėjo susiūti, bet ji patyrė ir didelį šoką, dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą bei nepatogumus, nes, kol gijo susiūta lūpa, kurį tai laiką ji galėjo valgyti tik per šiaudelį, o ir šiuo metu dėl nuskelto danties ji nieko negali normaliai atsikasti.

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į paties žalą padariusios kaltinamojo L. R. kaltės formą-tyčią ir pastarojo pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo asmenį sukeltas pasekmes(dėl pavartoto fizinio smurto nukentėjusiajai E. Ž. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius byloje nėra, išskyrus tai, kad smurtavimo pasekoje nuskeltą dantį teks protezuoti, kurio būsimas gydymo paslaugas prašoma atlyginti), į nukentėjusiosios individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusioji E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametis asmuo, ir jos užimtumą, t.y. nukentėjusioji šiuo metu yra bedarbė), bet ir į kaltinamojo L. R. turtinę padėtį(kaltinamasis yra dirbantis asmuo(b.l. 146-149, t. 1)) ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį ir būsimas odontologo gydymo paslaugų išlaidas už nuskelto danties atstatymą) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal LR BK 138 straipsnį, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios E. Ž. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pilnai pagrįstas, kuris atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nes prašoma priteisti suma nėra aiškiai per didelė ir nepažeidžia paties kaltinamojo interesų. Esant tokioms aplinkybėms, iš kaltinamojo L. R. yra priteistina visa nukentėjusiosios prašoma priteisti nusikaltimu padarytos neturtinės žalos suma, nes ši žala buvo padaryta neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo L. R. veiksmais, kurią šis privalo atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.).

Spręsdamas kaltinamojo L. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo L. R. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam L. R. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta pirmą kartą, anksčiau teistas ar baustas administracine tvarka nebuvo(b.l. 143, 145, t. 1). Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kaltinamojo L. R. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis L. R. yra pirmą kartą teisiamas asmuo, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas nesunkias pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo L. R., kaip dirbančio asmens, asmenybę, bei vertinant tai, kad konfliktą, pasibaigusį smurto panaudojimu, išprovokavo pati nukentėjusioji, laikytina, kad kaltinamasis dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, vadovaujantis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(LR BK 41 str.), kaltinamajam L. R. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui(LR BK 48 str. 3-7d.d.). (LR BK 46 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

L. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai E. Ž. pastarajai nusikaltimu padarytą ir priteistą turtinę žalą bendroje 370,- Eur.(trijų šimtų septyniasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje; b) įpareigoti toliau tęsti darbą (duomenys neskelbtini),

o darbo praradimo atveju, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; c) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausiant visą šios programos kursą, ir d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Laivės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiosios E. Ž. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo L. R. 20,- Eur.(dvidešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą jau patirtai turtinei žalai(turėtoms kelionės išlaidoms ir patirtoms išlaidoms už įsigytus vaistus ir jau buvusias suteiktas medicinines(odontologines) paslaugas)) atlyginti, 350,- Eur.(trijų šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą būsimoms odontologo gydymo paslaugų išlaidoms už nuskelto danties atstatymą, kaip turtinei žalai, atlyginti ir 500,- Eur.(penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą jai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą-kompiuterinę laikmeną(plastikinę kortelę) su VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ radiologijos skyriuje 2019m. rugsėjo 01d. darytomis galvos rentgeno nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtai savininkei-nukentėjusiajai E. Ž., o daiktinį įrodymą-CD-R kompaktinį diską(laikmeną) su telefoninių skambučių garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.