- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- 2-1426-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00979-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- V. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 1 800 000 Eur dydžio žalą. Nurodė, kad dėl didelės procesinės apimties ši suma nėra skaidoma į turtinę ir neturtinę žalą, atsiradus tokiam poreikiui, yra galimybė tai atlikti teismo posėdžio metu. Taip pat ieškovas prašė prijungti visų 350 Lietuvos teismuose nuo 2008 m. balandžio 4 d. vykusių bylų, kuriuose jis dalyvavo, procesinę medžiagą.
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ieškovui nustatė 10 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį – aiškiai nurodyti prašomos priteisti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydį, pagrįsti, kad žala atsirado dėl neteisėtų teisėjų ar teismo pareigūnų veiksmų.
3. Ieškovas V. J. 2020 m. rugpjūčio 5 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog teismo posėdžio metu bus detalizuojami neteisėti konkretaus teisėjo veiksmai pagal kiekvieną bylą iš 350 paeiliui. Taip bus įvertinti visi neteisėti konkretaus teisėjo veiksmai konkrečioje byloje. Ieškovas paaiškino, kad posėdžio metu žalos rūšis bus detalizuojama pagal kiekvieną bylą iš 350, todėl ieškinyje teikiamas pradinis reikalavimas, kurį tikėtina dar keis (didins) posėdžio metu iki baigiamųjų kalbų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas sprendė, kad ieškovas neįvykdė teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų ir nepašalino teismo nutartimi nustatytų visų trūkumų, t. y. ieškovas teismui pateikė paaiškinimus, tačiau ieškinio faktinis pagrindas bei dalykas vis tiek liko neaiškus, ieškovas aiškiai ir tiksliai nesuformulavo ieškinio dalyko (reikalavimo) bei faktinio jo pagrindo (ieškinio reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį laikyti paduotu, perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas neatliko privalomų veiksmų, nesielgė atidžiai ir rūpestingai, kadangi ieškovas pašalino visus nurodytus ieškinio trūkumus. Akivaizdu, jog turtinė žala sudaro didžiąją dalį prašomos priteisti žalos, o neturtinė žala sudaro tik apie 30 000 Eur. Ieškinyje aiškiai nurodyta, jog prašomos priteisti žalos dydis bus nustatinėjamas teismo posėdžio metu.
6.2. Jeigu ieškiniu prašoma priteisti turtinė žala, tai bus prašoma priteisti ir neturtinė. Tai suponuoja teisės aktai, dėl kurių ieškovas pateikė peticiją Lietuvos Respublikos Seimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2020 m. rugpjūčio 5 d. peticijos, teiktos Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų keitimo, kopiją.
9. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.
10. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nauji įrodymai galėjo būti kartu su rašytiniais paaiškinimais dėl ieškinio trūkumų šalinimo pateikti pirmosios instancijos teismui, o apeliantas nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių šių įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą iš pareikšto ieškinio apskritai neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, atkreipia dėmesį, kad ieškovas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų dėl konkrečių turtinės ir neturtinės žalos dydžių ir iš esmės sutinka, kad ieškinyje nėra nurodyti konkretūs turtinės ir neturtinės žalos dydžiai.
14. Apeliantas teigia, jog ieškinyje aiškiai nurodyta, kad prašomos priteisti žalos dydis bus nustatinėjamas teismo posėdžio metu, o teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neatliko privalomų veiksmų, nesielgė atidžiai ir rūpestingai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
15. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ši teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę pasirinkti, o pasirinkęs, pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir ieškinio pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir leidžia įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas jo teises. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020). Minėtus ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, todėl, kai iš ieškinio turinio nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio rezultato yra siekiama, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas.
17. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Asmens teisės gali būti apgintos teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.
18. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ieškovui nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje privalo aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą dėl neteisėtų teisėjų ar teismo pareigūnų veiksmų padarytos žalos atlyginimo, pagrįsti, kad žala atsirado dėl neteisėtų teisėjų ar teismo pareigūnų veiksmų (faktinį ieškinio pagrindą), o formuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškovas ieškinyje privalo aiškiai nurodyti prašomos priteisti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydį.
19. Kaip patvirtina teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai, ieškovas minėtų trūkumų nepašalino. Ieškovas nepatikslino ieškinio faktinio pagrindo bei dalyko. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovui tenka pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes), nes tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko. Nustatyta, jog apeliantas net ir šalindamas ieškinio trūkumus rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad teismo posėdžio metu bus detalizuojami neteisėti konkretaus teisėjo veiksmai bei žalos rūšis, todėl ieškinyje teikiamas pradinis reikalavimas, kuris bus keičiamas teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo pareikštas ieškinys neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, ieškovas nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
20. Be to, akcentuotina, jog atskirojo skundo argumentai yra susiję tik su paties apelianto išsakomu subjektyviu ieškinio formos bei turinio įvertinimu, apeliantui tvirtinant, kad ieškinio trūkumai pašalinti, pateikti jo priedai ir, jo įsitikinimu, ieškinio reikalavimai turi būti išnagrinėti apygardos teisme, o pirmosios instancijos teismas (teisėja) kliudo apeliantui siekti teisingumo, vilkina procesą. Šie atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas procesinį ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai. Priešingai, pagal tokį ieškinį / patikslintą ieškinį (rašytinius paaiškinimus), kurį yra pateikęs apeliantas, civilinė byla negalėjo būti iškelta.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.