Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovo V. J. ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2020 m. lapkričio 3 d. teisme gautas ieškovo pareiškimas, kuriame nurodyta, kad teismas nutartimi reikalavo ištaisyti ieškinio trūkumus, kurių nėra, dėl to prašė priimti ieškinį ir nagrinėti jį žodinio proceso tvarka, reikalavo, kad šis teisminis procesas būtų filmuojamas. Pažymėjo, kad ieškovui nėra suprantama, kodėl jo patikslintas ieškinys išskirtas į kitą bylą, bet nenagrinėjamas toje pačioje byloje Nr. 2-3675-803/2020. Taip pat nurodė, kad teisėjui, kuris vengia nagrinėti šią bylą, būtų verta nusišalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

3. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

4. Ieškovas 2020 m. sausio 20 d. pateikė prašymą priimti į bylą naujus įrodymus: 6 nuotraukas, kuriose matosi radiatorius, vamzdis ir termometrai. Ieškovas nurodo, kad šiose nuotraukose esančioje situacijoje matyti nekokybiško šildymo padariniai, todėl teismai, nepriimdami ieškovui palankių procesinių sprendimų taip sukėlė jam žalą.

5. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

6. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad šioje byloje pagal ieškovo atskirąjį skundą sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovo ieškinį nepaduotu ieškovui nepašalinus teismo nurodytų ieškinio trūkumų. Ieškovo pateikiamos nuotraukos nešalina ieškovo ieškinio trūkumų, kurių pagrindu ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu, nepagrindžia kaip konkretūs teismų veiksmai ieškovui sukėlė konkrečią žalą. Iš nuotraukų neaišku nei kada jos darytos, nei koks pastatas ir patalpa jose matomos. Darytina išvada, kad ieškovo pateiktos nuotraukos neturi įtakos šioje byloje vertintinam skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nėra būtinybės ieškovui šioje proceso stadijoje pateikti minėtas nuotraukas, todėl apeliacinės instancijos teismas šias ieškovo pateiktas nuotraukas atsisako priimti.

Dėl ieškinio laikymo nepaduotu

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo ieškinį, 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį – aiškiai nurodyti ginčo šalis, prašomos priteisti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydį bei žalos dydį pagrįsti.

8. 2020 m. lapkričio 3 d. pakartotinai gautas ieškovo pareiškimas, kuriame ieškovas nepripažino buvus ieškinio trūkumus, prašė priimti ieškinį ir nagrinėti jį žodinio proceso tvarka, reikalavo, kad procesas būtų filmuojamas. Pažymėjo, kad ieškovui nėra suprantama, kodėl jo patikslintas ieškinys išskirtas į kitą bylą, bet nenagrinėjamas toje pačioje byloje Nr. 2-3675-803/2020.

9. Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad ieškovas nepašalino nurodytų ieškinio trūkumų, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui. Atskiruoju skundu ieškovas su skundžiama nutartimi nesutinka, mano, kad ieškinys trūkumų neturi, todėl privalo būti priimtas ir nagrinėjamas.

10. Iš ieškovo ieškinio bei jo priedo ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieškovas jau ne pirmą kartą kreipėsi į teismą su iš esmės panašiu ieškiniu. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3675-803/2020 ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino, kai nebuvo pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai (aiškiai nurodyti prašomos priteisti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydį, žalos dydį pagrįsti; paaiškinti kokias aplinkybes kartu su ieškiniu pateikiamais dokumentais įrodinėja ir kaip jie susiję su ieškinio reikalavimais dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo; pateikti pakankamą procesinio dokumento egzempliorių skaičių). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1426-781/2020 paliko Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį nepakeistą.

11. Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tuo atveju, jei ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovas per nutartyje nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-516/2017).

12. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalį kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: 1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gyvenamoji vieta; 3) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; 4) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 5) priedai pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; 6) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir jo surašymo data. Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, ieškinys turi atitikti ir specialiuosius ieškinio reikalavimus.

13. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be to, jog teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje taip pat nurodama: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę pasirinkti, o pasirinkęs, pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir ieškinio pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir leidžia įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas jo teises. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020). Minėtus ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, todėl, kai iš ieškinio turinio nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio rezultato yra siekiama, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas.

15. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo teikiamas procesinis dokumentas neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų, tiek dėl ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamo nesuformulavimo, tiek dėl formaliųjų trūkumų.

16. Žalos dėl teismo ar teisėjo veiksmais padarytos žalos atlyginimo bylose turi būti įrodinėjamos visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniuose: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, taip pat žalą sukėlusio asmens kaltė (išskyrus atvejus, kai atsakomybė kyla be kaltės). Reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškovas turėtų konkrečiai nurodyti neteisėtus veiksmus ir pagrįsti savo patirtus nuostolius (žalą) dėl šių veiksmų, ieškovas turi išskirti, kiek patyrė turtinės, kiek neturtinės žalos, turtinės žalos dydį pagrįsti įrodymais.

17. Kaip matyti iš ieškovo ieškinio ir jo priedo, ieškovas savo reikalavimus dėl 2 000 000 Eur žalos grindžia tuo, kad teismai neteisėtais veiksmais padarė jam turtinę ir neturtinę žalą, nes jo atžvilgiu nėra priimto nė vieno teigiamo sprendimo ar nutarties. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad patvirtinti ieškinyje nurodytas aplinkybes, reikia prie šios bylos prijungti visų 350 Lietuvos teismuose vykusių bylų procesinę medžiagą, nes juose viskas detaliai aprašyta apie teismų neveikimą ir ieškovui daromą žalą, jose nurodyti konkretūs pažeidimai, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo reikalavimų sumos konkrečiose bylose. Nurodė, kad konkretūs netinkami teismų teisėjų procesiniai veiksmai aprašyti ir apibrėžti kiekvienoje byloje, todėl juos detalizuoti bus galima posėdžio metu.

18. Ieškovas ieškinyje vardina teisėjus ir nepalankius jam procesinius sprendimus, tačiau visos aplinkybės ieškinyje nurodytos abstrakčiai, t. y. nenurodant kokius konkrečius neteisėtus veiksmus kiekvienoje nagrinėtoje konkrečioje byloje teismai padarė ir kokią konkrečią žalą dėl konkrečios nagrinėtos bylos (-ų) ieškovas patyrė.

19. Ieškovui pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi nurodė, kad ieškovas turėtų nurodyti konkrečius neteisėtus kiekvieno teismo ar teisėjo veiksmus (neveikimą), tiesiogiai susijusius su teisėjo ar kito teismo pareigūno kalte ir patirta ieškovo žala, taip pat aiškiai nurodyti patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Tačiau ieškovas šio trūkumo nepašalino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors kartu su ieškiniu ieškovas pateikė juodraštį, kuriame ieškovas iš dalies detalizuoja teismų veiksmus, tačiau ieškovo reikalavimai ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus turi būti pateikiamos apibendrintos ir viename procesiniame dokumente – ieškinyje.

20. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad per 150 mėnesių negautos ieškovo pajamos dėl neteisėto atleidimo sudaro 1 650 000 Lt, o kadangi litas tapo euru, viskas pabrango nuo 3,4528 iki 7 kartų, tai laikytina, jog padaryta žala eurais. Nurodė, kad ieškovui priteistas namas buvo įvertintas 200 000 Eur, tačiau jis šios sumos negavo. Paaiškino, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai neteisėtai permokėta 6 350 Eur ir ieškovui ši suma negrąžinta. Dėl netinkamų buitinių (komunalinių) paslaugų teikimo ieškovui padaryta žala per 60 000 Eur, sveikatos sužalojimas – 30 000 Eur. Nurodė, kad neturtinės žala visose 350 bylose sudaro 30 000 Eur. Tačiau sudėjus ieškovo nurodomas sumas, gaunama suma – 1 976 350 Eur – neatitinka ieškovo ieškiniu reikalaujamos sumos. Iš ieškinio taip pat neaišku, dėl kokių konkrečių veiksmų ir bylų konkreti žala atsirado.

21. Taigi, ieškovas nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje nurodytų trūkumų – nurodyti konkrečius neteisėtus kiekvieno teismo ar teisėjo veiksmus (neveikimą), tiesiogiai susijusius su teisėjo ar kito teismo pareigūno kalte ir patirta ieškovo žala, taip pat aiškiai nurodyti patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydį.

22. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškinyje atsakove nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o trečiuoju asmeniu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tačiau ieškiniu ieškovas prašo priteisti 2 000 000 Eur žalą iš trečiojo asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Tokiu atveju atsakove laikytina Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, todėl ieškovas ieškinyje atsakove turi įvardinti Valstybę, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Analogišką trūkumą ieškovui jau buvo nurodęs ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-3675-803/2020, tačiau ieškovas šio trūkumo nešalino, taip pat minėto trūkumo nepašalino ir šioje byloje.

23. Be to, ieškinyje nurodytas neegzistuojantis teismas – Vilniaus miesto apygardos teismo Vilniaus rūmai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

24. Ieškovas taip pat ieškinyje prašė išreikalauti ir prijungti prie šios bylos visų 350 Lietuvos teismuose vykusių bylų procesinę medžiagą, nurodydamas, kad 350 bylose detalizuojama kaip ieškovui kilo turtinė ir neturtinė žala.

25. Tačiau ieškovas ieškinyje nenurodė konkrečių bylų ir iš kokių konkrečių teismų šias civilines bylas prašo išreikalauti ir kaip jos susijusios su turtinės ir neturtinės žalos jam padarymu, kokie jose (konkrečiose bylose) yra ieškiniui pagrįsti reikšmingi duomenys, kokie konkretūs įrodymai būtini išreikalauti.

26. Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnis). CPK numato teisę asmeniui rinkti rašytinius įrodymus ir juos teikti teismui, o negalint gauti konkrečių dokumentų (įrodymų), asmuo gali teikti prašymą dėl įrodymų išreikalavimų (CPK 199 straipsnis). Šiuo atveju ieškovas nenurodė, kad kreipėsi į konkrečius teismus dėl tokių įrodymų (kopijų) gavimo ir tokių įrodymų negavo.

27. Taip pat pažymėtina, kad iš ieškinio reikalavimų galima suprasti, kad ieškovas siekia, jog teismas įvertintų išnagrinėtose civilinėse bylose, kuriose ieškovas reiškė reikalavimus, teismų priimtus procesinius sprendimus. Taigi, iš esmės ieškovas siekia išnagrinėtose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo, tačiau pirmosios instancijos teismų sprendimo vertinimas turi būti atliekamas instancine tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo inicijuotoje atskiroje civilinėje byloje pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai, kvestionuojant teismo priimtų procesinių sprendimų atitiktį teisės normoms, reiškia ne ką kitą, kaip siekį nustatyti faktus, jau nustatytus užbaigtose civilinėse bylose. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys nebegali iš naujo pareikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

28. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad skundžiama nutartimi teismas pagrįstai laikė ieškovo ieškinį nepaduotu, kadangi ieškovas nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino.

29. Ieškovas atskirajame skunde taip pat teikia prašymą dėl bylų pagal jo pradinį ir patikslintą ieškinį sujungimo. Ieškovas teigia nesuprantantis kodėl pagal jo patikslintą ieškinį užvesta nauja byla, su kitu proceso numeriu, o jo patikslintas ieškinys nėra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-3675-803/2020.

30. 2020 m. liepos 28 d. ieškovui pateikus ieškinį, užvesta nauja civilinė byla Nr. 2-3675-803/2020, suteiktas proceso Nr. 2-55-3-00979-2020-4. Minėtoje byloje priimta 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, kuria ieškovo ieškinys, nepašalinus nurodytų trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui. Po ieškovo pateikto atskirojo skundo dėl 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, byla persiųsta Lietuvos apeliaciniam teismui. Pagal ieškovo atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniame teisme pradėta nauja civilinė byla Nr. 2-1426-781/2020, kurios proceso Nr. 2-55-3-00979-2020-4 sutampa su pirmosios instancijos teisme vykusios bylos proceso numeriu, kadangi bylai esant neužbaigtai ir nagrinėjamai kito teismo, keičiasi tik bylos numeris, tačiau proceso numeris išlieka. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. civilinėje byloje Nr. 2-1426-781/2020 priimta nutartimi palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, ši nutartis įsiteisėjo, byla pagal ieškovo 2020 m. liepos 28 d. ieškinį buvo išnagrinėta ir procesas toliau nebevyko. Ieškovui 2020 m. spalio 28 d. pateikus patikslintą ieškinį Vilniaus apygardos teisme pradėta nauja civilinė byla Nr. e2-4148-430/2020, kuriai suteiktas naujas proceso Nr. 2-55-3-01326-2020-1. Šiuo atveju nėra procesinės galimybės sujungti šią nagrinėjamą bylą su byla, pagal ieškovo 2020 m. liepos 28 d. ieškinį, kadangi minėtas ieškovo ieškinys įsiteisėjusia teismo nutartimi grąžintas ieškovui, procesas minėtoje byloje baigtas. Jungiamos tik neišnagrinėtos bylos, siekiant jas nagrinėti greičiau, efektyviau, ekonomiškiau (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje civilinio proceso teisės normų nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.