Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjai padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. B14-4-3/2015 (B14-1-7/2015) (toliau – ir Sprendimas) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. A-3465 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas).Pareiškėjai nurodė, kad ginčijami Komisijos Sprendimas ir Administracijos direktoriaus Įsakymas nepagrįsti, neteisėti ir naikintini. Paaiškino, kad Įsakymu buvo pakeistas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir žemės sklypas) naudojimo būdas į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“, neatsižvelgiant į faktinę padėtį, žemės sklype esančių ir nekilnojamojo turto registre registruotų statinių paskirtį. Komisijos Sprendimu buvo nustatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdo keitimas yra galimas neatlikus detaliojo planavimo. Kadangi visi pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai, o kai kurių sklypai tiesiogiai ribojasi su trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Revilė“ nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl dėl skundžiamų administracinių aktų, atsiradus galimybei kaimynystėje statyti daugiabutį ir daugiaaukštį namą, suprastėjo pareiškėjų gyvenimo kokybė, sumažėjo jų turto vertė ir tai akivaizdžiai pažeidžia jų teises. Pareiškėjai pabrėžė, kad, keičiant žemės sklypo naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, keičiasi ir faktinis žemės sklypo naudojimo būdas, leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas. Visi šie elementai suponuoja privalomojo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo pasikeitimą, o tokiu atveju, priešingai nei nurodė atsakovas, detaliojo planavimo procedūros yra privalomos. Pareiškėjai pažymėjo, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris savo praktikoje yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai yra keičiami galimi žemės naudojimo būdai ir pobūdis, turi būti rengiamas detalusis planas. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad Įsakyme vadovaujamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsniu, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintame Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų apraše (toliau – ir Aprašas), kuriuo taip pat buvo vadovautasi priimant Įsakymą. Pareiškėjai nurodė, kad žemės sklypas patenka į mišrios paskirties teritoriją, kurioje maksimalus pastatų aukštingumas yra nustatytas Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijos specialiajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. T-22 (toliau – ir Specialusis planas). Šiame plane nurodyta, kad ginčo teritorijai būdinga gyvenamoji mažaaukštė statyba, jog urbanistiniu požiūriu daugiaaukščių pastatų statyba neleistina, išskyrus pavienius riboto aukštingumo daugiaaukščius pastatus. Todėl, pareiškėjų nuomone, neparengus detaliojo plano, vien tik Įsakymu negalėjo būti pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas. Pažymėjo, kad tokios pozicijos laikėsi ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), kuri pateiktoje konsultacijoje iš esmės pritarė pareiškėjų reiškiamai nuomonei, kad, neatlikus detalaus planavimo procedūrų, žemės sklypo naudojimo būdas gali būti pakeistas tik nekeičiant žemės sklype vykdomos veiklos. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.Administracijos nuomone, pareiškėjai nepagrįstai nurodė, kad žemės sklypo naudojimo būdas yra vienas iš privalomojo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo elementų, jog, pakeitus žemės sklypo naudojimo būdą, keičiasi leistinas pastatų aukštis, šio sklypo užstatymo tankumas ir intensyvumas, ir tokiu atveju yra privalomos detaliojo planavimo procedūros. Savivaldybės administracijos direktoriui yra suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl žemės paskirties ar būdo keitimo, nerengiant detaliųjų planų, jei toks keitimas suderinamas su savivaldybės lygmens bendruoju planu. Ginčijamu Įsakymu nebuvo nustatyti kiti privalomi teritorijos naudojimo reglamentai, kurie gali būti nustatyti tik rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Pabrėžė, kad keisti žemės sklypo naudojimo būdą urbanizuotoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, galima būtent pagal bendrojo plano, bet ne specialiojo plano sprendinius. Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendinius naudojimo būdas „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ žemės sklype yra leistinas ir galimas. Atsakovas nesutiko, kad žemės sklypo naudojimo būdas turėjo būti nustatytas pagal žemės sklype esančių statinių paskirtį, nes toks reikalavimas nėra nustatytas teisės aktuose. Administracija taip pat nesutiko, kad, Įsakymu pakeitus žemės sklypo naudojimo būdą, nesant parengtam detaliajam planui, nesilaikoma reikalavimo informuoti visuomenę ir pažeidžiama visuomenės teisė dalyvauti tokiame procese. Pareiškėjai Bendrojo plano rengimo metu turėjo galimybę dalyvauti šio teritorijų planavimo dokumento svarstymo su visuomene procedūrose, susipažinti su Bendrojo plano sprendiniais, jais domėtis, teikti pastabas, motyvuotus pasiūlymus viešųjų susirinkimų metu, dėl to jiems nebuvo užkirstas kelias reikšti savo nuomonę dėl Bendrajame plane nustatytų ginčo teritorijos reglamentų. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Revilė“ atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.UAB „Revilė“ nurodė, kad Bendruoju planu žemės sklypas, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Revilė“, patenka į funkcinę zoną „mišrių užstatymo teritorijų, atliekančių linijinių centrų funkcijas“, kurioje be kitų naudojimo būdų galimas ir būdas – „gyvenamosios teritorijos“. Bendrajame plane įrašyta pastaba, kad maksimalus aukštingumas nustatytas Specialiajame plane. Pabrėžė, kad šis Specialusis planas galioja tik aukštybinių pastatų statybai, o toks statinys žemės sklype nėra planuojamas statyti ir dėl to Specialiojo plano nuostatos ginčo atveju netaikytinos. Žemės sklypo naudojimo būdą buvo galima pakeisti ir be detaliojo plano parengimo, tai atitinka Bendrojo plano sprendinius ir jiems neprieštarauja.