Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjai teismo prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. B14-4-3/2015 (B14-1-7/2015) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. A-3465 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo“. Pareiškėjai ir jų atstovas nurodo, kad ginčijami Kauno miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas nepagrįsti, neteisėti ir naikintini. Paaiškina, kad skundžiamu įsakymu buvo pakeistas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“, neatsižvelgiant į faktinę padėtį, žemės sklype esančių ir nekilnojamojo turto registre registruotų statinių paskirtį. Kauno miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015 m. spalio 28 d. sprendimu buvo nustatyta, kad šiuo atveju žemės sklypo naudojimo būdo keitimas yra galimas neatlikus detaliojo planavimo. Kadangi visi pareiškėjai yra Algirdo gatvės gyventojai, o kai kurių sklypai tiesiogiai ribojasi su trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Revilė“ nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl dėl skundžiamų administracinių aktų, atvėrusių galimybę kaimynystėje statyti daugiabutį ir daugiaaukštį namą, suprastėja gyvenimo kokybė, sumažėja turto vertė ir tai akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjų teises. Pabrėžia, kad keičiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“, keičiasi ir faktinis žemės sklypo naudojimo būdas, leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas. Visi šie elementai suponuoja privalomojo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo pasikeitimą, o tokiu atveju, priešingai nei nurodo atsakovas, detaliojo planavimo procedūros yra privalomos. Pabrėžia, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, nurodydamas, jog tais atvejais, kai yra keičiami galimi žemės naudojimo būdai ir pobūdis, turi būti rengiamas detalusis planas. Nurodo, kad skundžiamame įsakyme vadovaujamasi Žemės įstatymo 24 straipsniu, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1073 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo, kuriuo taip pat buvo remtasi priimant skundžiamą įsakymą. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) esanti žemės sklypas nepatenka į Kauno miesto savivaldybės bendrajame plane specialiai pažymėtą teritoriją, kurioje vyrauja daugiaaukštė, ar daugiabutė gyvenamoji statyba, jis patenka į mišrios paskirties teritoriją, kurioje maksimalus pastatų aukštingumas yra nustatytas Kauno miesto savivaldybės specialiajame plane, patvirtintame 2013 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. T-22. Šiame plane nurodyta, kad ginčo teritorijai būdinga gyvenamoji mažaaukštė statyba, kad urbanistiniu požiūriu daugiaaukščių pastatų statyba neleistina, išskyrus pavienius riboto aukštingumo daugiaaukščius pastatus pagal detaliaisiais planais nustatytą sklypų tvarkymo reglamentą. Dėl nurodytų aplinkybių daro išvadą, kad neparengus detaliojo plano, vien skundžiamu įsakymu negalėjo būti pakeistas ginčo žemės sklypo naudojimo būdas. Pažymi, jog tokios pozicijos laikosi ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri pateiktoje konsultacijoje iš esmės pritaria pareiškėjų reiškiamai nuostatai, kad neatlikus detalaus planavimo veiksmų, žemės sklypo naudojimo būdas gali būti pakeistas tik nekeičiant žemės sklype vykdomos veiklos. Kadangi ginčo žemės sklypo naudojimo būdas skundžiamu įsakymu buvo pakeistas neatlikus teritorijų planavimo dokumento rengimo proceso, be privalomo visuomenės dalyvavimo, taip buvo pažeistos visuomenės ir ypatingai pareiškėjų – gretimų žemės sklypų savininkų ir gyventojų teisės ir teisėti interesai. Prašo skundą tenkinti.

Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė nurodo, jog su pareiškėjų skundu nesutinka. Paaiškino, kad tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Revilė“ 2014 m. lapkričio 17 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius ginčijamu įsakymu pakeitė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš „gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“ į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“. Šis įsakymas teisėtas ir pagrįstas. Atstovės nuomone, pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 1 d. nuostatas žemės sklypo naudojimo būdas yra vienas iš privalomojo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo elementų, kad pakeitus ginčo sklypo naudojimo būdą, keičiasi leistinas pastatų aukštis, šio sklypo užstatymo tankumas ir intensyvumas, ir tokiu atveju privalomos detaliojo planavimo procedūros. Prašydamas atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą, remiasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kuriose įtvirtinta, kad žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė. Taip pat pabrėžia, jog analogiškai nuostata yra įtvirtinta ir Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 21 d., (toliau – Aprašas), nustatančio pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo (būdų) nustatymo formuojant naujus žemės sklypus ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo tvarką bei sąlygas, 10 punkte, kuriame nustatyta, kad nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad prašymas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) <...> Aprašo 10 punkte nurodytu atveju teikiamas savivaldybės administracijos direktoriui. Atsikirsdama į pareiškėjų argumentus, atstovė cituoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Taigi jos paminėtų imperatyvių teisinio reguliavimo nuostatų pagrindu daro išvadą, kad savivaldybės administracijos direktoriui yra suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl žemės paskirties ar būdo keitimo, nerengiant detaliųjų planų, jei toks keitimas suderinamas su savivaldybės lygmens bendruoju planu. Remiasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1383-525/2015. Mano, jog pareiškėjų nurodytos Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio nuostatos, apibrėžiančios detaliuose planuose nustatomą teritorijos naudojimo reglamentą, ginčo atveju netaikytinos, nes ginčijamu įsakymu nebuvo nustatyti kiti privalomi teritorijos naudojimo reglamentai, kurie gali būti nustatyti tik rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Nors pareiškėjai savo skundo reikalavimus grindžia Kauno miesto savivaldybės specialiojo plano, patvirtinto 2013 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. T-22, sprendiniais, tačiau atkreipia dėmesį, kad aukščiau nurodyti teisės aktai numato galimybę keisti žemės sklypo naudojimo būdą urbanizuotoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, būtent pagal bendrojo plano, bet ne specialiojo plano sprendinius. Atsakovo atstovė taip pat nurodo, kad pagal Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinį, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašą ir jų turinį, patvirtintą Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (redakcija galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d. - Bendrojo plano rengimo metu) gyvenamosioms teritorijoms priskirti šie naudojimo pobūdžiai: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. (15.1 p.) ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (15.2 p.). Šiame ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusiame akte buvo nurodyta, jog naudojimo būdo „gyvenamosios teritorijos“ naudojimo pobūdis „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“ keičiamas į „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ naudojimo būdą, o naudojimo pobūdis „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos“ – į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ naudojimo būdą. Daro išvadą, kad pagal bendrojo plano sprendinius naudojimo būdas „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ ginčo teritorijoje yra leistinas ir galimas. Nepagrįstais laiko ir pareiškėjų teiginius, kad ginčo atveju žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas turėjo būti nustatytas pagal žemės sklype esančių statinių paskirtį, nes toks reikalavimas nėra reglamentuotas teisės aktuose. Atstovė nesutinka, kad ginčijamu įsakymu pakeitus žemės sklypo naudojimo būdą, nesant parengtam detaliajam planui, pažeidžiamas privalomai numatytas visuomenės informavimas bei dalyvavimas tokiame procese, būtinybė atsižvelgti į pareiškėjų nuomonę. Mano, jog pareiškėjai bendrojo plano rengimo metu turėjo galimybę dalyvauti šio teritorijų planavimo dokumento svarstymo su visuomene procedūrose, susipažinti su bendrojo plano sprendiniais, jais domėtis, teikti pastabas, motyvuotus pasiūlymus viešųjų susirinkimų metu, taigi jiems nebuvo užkirstas kelias reikšti savo nuomonę dėl Bendrajame plane nustatytų ginčo teritorijos reglamentų. Atstovė taip pat mano, kad ginčijamas įsakymas vien tik dėl to, kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) gyventojai ir kai kurių iš jų sklypas ribojasi su UAB „Revilė“ nuosavybės teise priklausančiu sklypu, jų teisių ar įstatymo saugomų interesų nepažeidžia. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą