Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-461-468/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-04-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-28
Bylos Nr.
1A-461-468/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-65169-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Kolyčienė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
D. P.
Civilinis ieškovas
J. D.
Nukentėjusysis
A. M., J. D., I. B., A. V.
Kaltinamasis
D. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-461-468/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65169-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.15.3.2; 2.1.14; 2.4.6.4.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui,nuteistajam D. P., jo gynėjui adv. Ramūnui Vanagui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-29 nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį A. M.) – laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį A. M.) – laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją J. D.) - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją I. B.) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį A. V.) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant ir paskirta kaltinamajam D. P. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir D. P. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-28 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir kaltinamajam D. P. paskirtas laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiosios J. D. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. P. nukentėjusiosios J. D. naudai priteista atlyginti 5 165,72 Eur turtinė žala bei 2 500 Eur neturtinė žala.

Netenkintas nukentėjusiosios J. D. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų bei procesinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. P. 2017-08-08 vienintelio akcininko sprendimu, be A. M. žinios ir sutikimo, paskyrė A. M. UAB „H(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, po ko ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2017-08-08 suklastojo 2017-08-08 UAB „H(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą, pasirašydamas direktoriaus A. M. parašu ir šį žinomai suklastotą dokumentą 2017-08-08 pateikė Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale, esančiame Lvovo 25, Vilnius, pateikdamas prašymą registruoti Juridinių asmenų registre. Šie jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

2. D. P. turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, būdamas UAB „H(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku, be A. M. žinios ir sutikimo, 2017-08-08 vienintelio akcininko sprendimu paskyrė A. M. UAB „H(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, po ko 2017-09-12 sudarė su AB „B(duomenys neskelbtini)“ laidavimo sutartį A. M. vardu, sutartį, kurią 2017-09-13, be A. M. leidimo ir žinios, patvirtino elektroniniu A. M. parašu, po ko tarp UAB „H(duomenys neskelbtini)“ ir AB „F(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta paskolos sutartį Nr. AF-7V9Z4N68 2 000 eurų sumai, kuri 2017-09-13, be A. M. leidimo ir žinios, buvo patvirtinta A. M. elektroniniu parašu, kurios pagrindu 2017-09-14 į UAB „H(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, buvo pervesta 2 000 Eur paskola, įsipareigojimų nevykdė ir paskolos negrąžino tokiais savo veiksmais, panaudodamas apgaulę, įgijo svetimą 2 000 Eur vertės turtą. Šie jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

3. D. P., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2018-03-26 internetiniame tinklalapyje www.skelbiu.lt patalpino tikrovės neatitinkantį skelbimą apie tariamai parduodamus statybinius blokelius, 2018-03-26 nukentėjusiajai J. D. parašius užklausimą skelbime nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini), turint tikslą nupirkti parduodamus statybinius blokelius, jis (D. P.) telefonu susisiekė su J. D. ir iš anksto žinodamas, kad nevykdys savo įsipareigojimų, susitarė dėl statybinių blokelių ir blokelių klijų pardavimo už 5 165,72 Eur, po ko J. D. 2018-04-04 pervedė 5 165,72 Eur iš savo banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini) į nurodytą UAB „H(duomenys neskelbtini)“ priklausančią banko sąskaitą, esančią AB „Šiaulių bankas“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip buvo žadėjęs, nukentėjusiajai J. D. statybinių blokelių ir blokelių klijų nepardavė ir kitaip neperdavė, 5 165,72 Eur negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo J. D. priklausantį turtą – 5 165,72 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajai 5 165,72 Eur turtinę žalą. Šie jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

4. D. P., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2018-04-05 internetiniame tinklalapyje www.skelbiu.lt patalpino tikrovės neatitinkantį skelbimą apie tariamai parduodamus statybinius blokelius, 2018-04-05 nukentėjusiosios I. B. sutuoktiniui Č. B. susidomėjus minėtu skelbimu ir paskambinus jame nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), turint tikslą nupirkti parduodamus statybinius blokelius, jis (D. P.), iš anksto žinodamas, kad nevykdys savo įsipareigojimų, susitarė dėl akyto betono blokelių „Ytong“ kartu su paletėmis pardavimo už 3 571,70 Eur, po ko nukentėjusioji I. B. 2018-04-09 pervedė 3 571,70 Eur iš savo banko sąskaitos, esančios Airijos banke Nr. (duomenys neskelbtini) į nurodytą UAB „H(duomenys neskelbtini)“ priklausančią banko sąskaitą, esančią AB „Šiaulių bankas“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip buvo žadėjęs, nukentėjusiajai I. B. statybinių blokelių nepardavė ir kitaip neperdavė, 3 571,70 Eur negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo I. B. priklausantį turtą – 3 571,70 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajai 3 517,70 Eur turtinę žalą. Šie jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

5. D. P., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2018-01-19, internetiniame tinklalapyje www.skelbiu.lt patalpino tikrovės neatitinkantį skelbimą apie tariamai parduodamus statybinius keramikos blokus, 2018-01-19 nukentėjusiajam A. V. susisiekus mobiliuoju telefonu su juo tikslu nupirkti parduodamus statybinius keramikos blokus, jis, iš anksto žinodamas, kad nevykdys savo įsipareigojimų, t. y. neparduos A. V. statybinių blokų, nurodė pastarajam pervesti 3 211,60 Eur, kaip apmokėjimą už įsigyjamus statybinius blokus, į UAB „H(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip suklaidindamas nukentėjusįjį A. V., kuris 2018-01-19 iš savo vardu atidarytos sąskaitos AB Swedbank, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), padarė 3 211,60 Eur pavedimą į jo nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip buvo žadėjęs, nukentėjusiam A. V. statybinių keramikos blokų nepardavė ir kitaip neperdavė, 3 211,60 Eur negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo A. V. priklausantį turtą – 3 211,60 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiam A. V. 3 211,60 Eur turtinę žalą. Šie jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. D. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-29 nuosprendį pakeisti: priteisti iš nuteistojo D. P. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo pirmosios instancijos teismo 2019-03-25 nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl proceso išlaidų

6.1. Pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusioji prašė atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau paklausus, ar yra prašymų, jokių dokumentų dėl konkrečių patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl apylinkės teismas prašymo netenkino. Tačiau, apeliantė nurodo, kad minėti teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi ji, pateikusi ieškinį byloje, suformulavo reikalavimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir nurodė ieškinyje, jog jų dydis ir jį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teisme.

6.2. 2019-04-10, t. y. prieš teismo posėdį, nukentėjusiosios J. D. atstovas advokatas A.Melkovas pateikė teismui prašymą dėl 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo J. D. naudai, kartu su sąskaita už teisines paslaugas ir apeliantės mokėjimais už jas. Pažymi, jog minėtas prašymas su visais priedais buvo gautas Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019-04-11, reg. Nr. 85788, todėl, apeliantės nuomone, yra baudžiamosios bylos sudėtinė dalis (t. 4, b. l. 34-41). Minėtus dokumentus teismas garsino teismo posėdyje, todėl, apeliantės manymu, teigti, kad teismui nebuvo pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai nėra pagrindo. Pažymi, jog ji teismo posėdyje patvirtino, jog ieškinį palaiko. Tai, apeliantės teigimu, reiškia, jog ji ieškinį palaikė pilna apimtimi, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

6.3. Pažymi, jog apylinkės teismas prašymą priteisti procesines palūkanas atmetė, nurodydamas, kad vyko baudžiamasis procesas, buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, o ne civilinė byla, tuo tarpu pagal BPK normas, procesinė palūkanos baudžiamojoje byloje nėra priteisiamos. Apeliantės manymu, tokia apylinkės teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11-303/2019, Nr. 2K-7-86-303/2018, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-217-690/2018, Nr. 3K-3-235-1075/2018).

6.4. Nurodo, kad procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga, nustatyta įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Taigi, procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. kai teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsprendžia ieškinio priėmimo klausimą, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pažymi ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis nenustato taisyklės, pagal kurią procesinės palūkanos mokamos (skaičiuojamos) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, išlygų - prievolės mokėti procesines palūkanas vykdymas nėra diferencijuojamas priklausomai nuo materialiojo subjekto reikalavimo, už kurį jo patenkinimo atveju yra skaičiuojamos šios palūkanos, pagrindo (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

6.5. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas nukentėjusiosios J. D. civilinis ieškinys dėl 5 165,72 Eur dydžio turtinės žalos ir 2 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo kartu su ieškinyje suformuotu reikalavimu priteisti jai 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje dienos iki visiško teismo nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo. Civilinis ieškinys buvo pareikštas ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, apeliantės teigimu, šioje byloje teismo nutartis perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal analogiją gali būti laikoma civilinio ieškinio priėmimo klausimo teisme išsprendimo (civilinės bylos teisme iškėlimo) momentu, nuo kurio, pagal CPK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatą, skaičiuotinos procesinės palūkanos, t. y. nuo 2019-03-25 dienos teismui perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui.

7. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas nurodė, jog pagal naujai suformuotą teismų praktiką apeliacinis skundas galėtų būti tenkinamas tik iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama D. P. kaltė ar jam paskirtos bausmės dydis, apeliantė nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria netenkintas jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

9. Apeliaciniame skunde prašoma iš nuteistojo D. P. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės naudai priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą pagrindinę sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10. Nagrinėjamoje atveju civilinis ieškinys dėl 5 165,72 Eur turtinės ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 1-14).

11. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. D. prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo netenkino, motyvuodamas tuo, jog yra nagrinėjama ne civilinė, o baudžiamoji byla, tuo tarpu pagal BPK normas procesinės palūkanos baudžiamojoje byloje nėra priteisinėjamos. Toks apylinkės teismo argumentas prieštarauja susiformavusiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, todėl yra nepagrįstas.

12. Pažymėtina, jog pagal CK nuostatas palūkanos gali atlikti: a) mokėjimo funkciją; arba b) kompensacinę funkciją. Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų priskirtinos ir procesinės palūkanos, numatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų, todėl CK 6.210 straipsnio nuostatos dėl palūkanų dydžių taikytinos ir procesinėms palūkanoms.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininkui, naudojančiam kreditoriaus lėšas, kai kreditoriaus interesai yra pažeidžiami pastarajam patiriant nuostolių dėl skolininko delsimo sumokėti visą skolą ir naudojimosi nesumokėta kreditoriui skolos dalimi, CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu kyla pareiga mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Procesinių palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją - procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Kartu procesinių palūkanų institutas skirtas ir operatyvaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, skolininką skatinant ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki jam kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės šias palūkanas mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012). Taigi procesinės palūkanos atlieka skatinamąją ir kompensacinę funkcijas.

14. Pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką procesinės palūkanos priteisiamos ne tik bylose, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, bet ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, Nr. 2K-352-976/2018).

15. Pažymėtina, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019-02-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-303/2019).

16. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese yra paremtas nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo idėja. Tokiu ieškiniu siekiama sudaryti galimybę kompensuoti jo dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nereikalaujant iš šio asmens pradėti naujų savarankiškų teisinių procesų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-11-303/2019). Taigi, nagrinėjamoje byloje apkaltinamąjį nuosprendį D. P. atžvilgiu priėmęs apylinkės teismas ir visiškai patenkinęs nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. D. civilinį ieškinį dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 1-6), esant nukentėjusiosios reikalavimui skaičiuoti ir procesinės palūkanas, šias palūkanas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, turėjo priteisti.

17. Vis dėlto, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nepagrįstai prašo procesines palūkanas skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, pasisakydama dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, konstatavo, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, negali būti taikoma išsprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, nes toks veiksmas baudžiamajame procese nenumatytas. Be to, vykdomas baudžiamasis persekiojimas asmens atžvilgiu (taikomos kardomosios priemonės) apriboja jo galimybę susitarti su nukentėjusiu asmeniu ir tokiu būdu išvengti papildomos turtinės naštos mokėti palūkanas. Svarbu paminėti, jog baudžiamajame procese galioja konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis). Nenustačius asmens kaltumo dėl nusikalstamos veikos padarymo, net ir neturint jokių abejonių dėl visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų buvimo, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje negali būti tenkinamas (BPK 115 straipsnis). Taigi baudžiamojo proceso metu negali būti nustatyta nuteistojo ar už jo padarytą žalą atsakingo asmens pareiga atlyginti padarytą žalą nuo momento, kai dar nebuvo įrodytas šią žalą padariusio asmens kaltumas ir neįsiteisėjo jo kaltumą patvirtinantis teismo nuosprendis. Tokios pareigos nustatymas ir procesinių palūkanų priteisimas nuo tokio momento nesiderina su kalto asmens atsakomybės ir nekaltumo prezumpcijos principais, taip pat su įrodinėjimo standartais baudžiamajame procese. Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinė sesija išaiškino, kad situacija, kai dar iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo nuo civiliniame ieškinyje nurodytos žalos skaičiuojamos procesinės palūkanos, gali riboti kaltinamojo galimybes rinktis gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdus, nes siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo kaltinamasis turėtų sutikti su ieškovo reikalavimu ir sumokėti ieškinyje nurodytą sumą iš anksto, nepaisydamas savo gynybinės pozicijos byloje. Taigi priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkinant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisiant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, galima priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis, nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Tuo pačiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija pažymėjo, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

18. Todėl apylinkės nuosprendžio dalis dėl prašymo priteisti procesines palūkanas išsprendimo, nepriteisiant jų iš nuteistojo D. P., keistina, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis D. P. realiai atlieka jam nuosprendžiu paskirtą ir su ankstesniais nuosprendžiais subendrintą 5 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl neabejotinai tiek turtinės, tiek ir neturinės žalos atlyginimo galimybės yra sumažėjusios, todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. D. atžvilgiu priteistinos iš nuteistojo D. P. 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos turtinės (5 165,72 Eur) ir neturtinės (2 500 Eur) žalos sumos, skaičiuojant nuo jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos dienos.

Dėl proceso išlaidų

19. Apeliantė skunde prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir iš nuteistojo jos naudai priteisti 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

20. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

21. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė J. D., ji prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo suformavo ikiteisminio tyrimo metu pateiktame civiliniame ieškinyje (t. 2, b. l.1-14). Nors pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės prašymo iš nuteistojo priteisti bylinėjimo išlaidas netenkino, konstatavęs, kad nebuvo pateikti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti patvirtinantys duomenys, tačiau tokia apylinkės teismo išvada nepagrįsta.

22. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. D. pareikštą civilinį ieškinį palaikė (t. 4, b. l. 45). Prie bylos medžiagos buvo prijungti advokato bylą nagrinėjusiai teisėjai elektroniniu paštu pateikti, elektroniniu parašu patvirtinti dokumentai, registracijos Nr. DOK-85788, patvirtinantys nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. D. turėtas proceso išlaidas – atstovo advokato A. M. paslaugoms apmokėti (t. 4, b. l. 33-41). Iš Paslaugų perdavimo akto pagal sąskaitą Nr. AM-18-58 matyti, kad advokatas suteikė paslaugas (pasirengiant ir atstovaujant nukentėjusiosios interesus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-65169-17, analizuojant ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, parengiant civilinį ieškinį) viso už 500 Eur (t. 4, b. l. 39). Byloje esantys Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad apeliantė 2018-11-10, 2018-12-24, 2019-01-08, 2019-03-15, 2019-04-10 atliktais atskirais mokėjimais (t. 4, b. l. 35, 36, 37, 40, 41) viso į advokato A.Melkovo sąskaitą (duomenys neskelbtini) įmokėjo 500 Eur.

23. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos advokato A.Melkovo paslaugoms apmokėti yra pagrįstos, proporcingos teiktai pagalbai, nėra pagrindo abejoti atstovo nukentėjusiajai teiktų paslaugų tinkamumu, todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. D. skundas šioje dalyje tenkintinas, jos turėtos išlaidos atstovo adv. A.Melkovo paslaugos apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo D. P. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. D. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-29 nuosprendį pakeisti: priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. D. 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą atlyginti 5 165,72 Eur turtinę ir 2 500 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo D. P. paleidimo iš laisvės atėmimo vietos dienos.

Priteisti iš D. P. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. D. naudai 500 Eur turėtų atstovavimo išlaidų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audrius CininasDaiva KazlauskienėJurgita Kolyčienė