Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant atsakovui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu atsakovas R. R. paaiškino, kad dirba ne pagal išsilavinimą, pajamos mažos. Žmona serga, dėl savo ligos negali dirbti. Gyvena socialiniame būste. Nekilnojamo turto neturi.

4. Ieškovės UAB „Legal Balance“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas su pradine kreditore UAB „General Financing“ 2020 m. gegužės 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 90001041224 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 5 750 Eur vartojimo kreditas iki 2025 m. balandžio 20 d. Pagal Sutartį nustatyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 11 299,93 Eur. 2020 m. lapkričio 25 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP-2020-10/03, kuria pradinė kreditorė ieškovei perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. 2021 m. kovo 17 d. pradinė kreditorė informavo atsakovą, kad atsakovui pažeidus sutartinius santykius ir vėluojant atlikti mokėjimus daugiau nei 90 d. pradinė kreditorė 2021 m. balandžio 7 d. nutrauks vartojimo kredito sutartį Nr. 90001041224. Atsakovui nesilaikant Sutarties sąlygų 2021 m. balandžio 7 d. Sutartis vienašališkai nutraukta. 2021 m. gegužės 14 d. skolų priėmimo – perdavimo akte nurodomas atsakovo įsiskolinimas: pradelsta kredito dalis – 162,85 Eur; priskaičiuotos palūkanos – 247,20 Eur; pradelstas sandorio sudarymo mokestis – 34,12 Eur; pradelstas tvarkymo mokestis – 18,94 Eur; priskaičiuoti delspinigiai – 3,46 Eur; likusi grąžinti paskolos dalis – 5 451,16 Eur; likusi gražinti sandorio sudarymo mokestis – 676,70 Eur; ateities palūkanos (neapmokėta dalis pagal grafiką) – 2 925,25 Eur.

6. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

7. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu, be to, išsiuntus atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijas, todėl laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą.

8. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 56- 219/2016 20 punktą). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

9. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą atsakovui, darytina išvada, kad materialusis teisinis santykis, iš kurio kildinami reikalavimai atsakovui, kvalifikuotinas kaip sutartinės civilinės atsakomybės teisinis santykis. Taigi spręsdamas dėl šalių atsakomybės pagal Sutartį, nagrinėjamoje byloje Teismas vadovaujasi konkrečios Sutarties ir bendrosiomis civilinę bei sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis (CK6.245–6.262 straipsniai). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK6.246 straipsnis, 6.256 straipsnis), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas nemokėjo įmokų numatyta tvarka (neteisėti veiksmai), o sutartis nutraukta dėl atsakovo padaryto esminio jos pažeidimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas vertina, kad dėl sutarties nutraukimo ieškovas patyrė nuostolių.

10. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad sutarties nutraukimo dieną atsakovo įsiskolinimo suma sudarė 5 614,01 Eur negrąžintos paskolos (kredito), 34,12 Eur draudimo mokesčio, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, ieškovės paskaičiuotų mokėtinų 247,20 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove ir/ar pradine kreditore visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), ieškovei iš atsakovo priteisiama 5 614,01 Eur negrąžintos paskolos, 34,12 Eur draudimo mokesčio, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 247,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos.

11. Taip pat ieškovė pateikė reikalavimą dėl 676,70 Eur draudimo įmokų sumos po Sutarties nutraukimo priteisimo. Sudaryta Sutartimi, be kita ko, atsakovo įsipareigojimų bendrovei vykdymo rizikos valdymo tikslu pradinė kreditorė apdraudė su atsakovo gyvybe, sveikata bei darbo netekimu susijusią bendros atsakovo mokamos vartojimo kredito sumos bei mokėtinų palūkanų negrąžinimo (nesumokėjimo) pradinei kreditorei riziką, o atsakovas įsipareigojo sumokėti pradinei kreditorei draudimo mokestį – 787,18 Eur šią sumą sumokant dalinėmis įmokomis (po 13,81 Eur per mėnesį) (Sutarties 4.1 punktas, Informacija UAB „General Financing“ klientui, pasirinkusiam vartojimo kreditą su draudimo apsauga Nr. 753170, Šalių įmokų grafike draudimo mokesčio suma yra nurodoma sutarties sudarymo mokesčio skiltyje „Grąžinama sandorio sudarymo mokesčio dalis“). Taigi, šalių sudaryta Sutartis yra mišri. Pagal CK 6.1009 straipsnio 1 dalį, draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos galiojimo terminą, jeigu po sutarties įsigaliojimo išnyko galimybės įvykti draudiminiam įvykiui arba draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudiminiu įvykiu (draudimo objektas žuvo dėl priežasčių, nesusijusių su draudiminiu įvykiu ir kt.). Pagal Informacijos UAB „General Financing“ klientui, pasirinkusiam vartojimo kreditą su draudimo apsauga Nr. 753170, 6 punktą, draudimo apsauga įsigalioja Vartojimo kredito sutartyje nurodytą dieną, bet ne vėliau kaip kitą dieną po jos sudarymo, ir pasibaigia <...> prieš laiką nutraukus Vartojimo kredito sutartį. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pradinei kreditorei 2021 m. balandžio 7 d. vienašališkai nutraukus Sutartį kartu pasibaigė ir jos nuostatos dėl draudimo sutarties, todėl teisės reikalauti draudimo įmokų po Sutarties nutraukimo ieškovė iš atsakovo negali, pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 676,70 Eur draudimo įmokų sumos po Sutarties nutraukimo priteisimo iš atsakovo nėra (CK 6.1009 straipsnio 3 dalis).

12. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 18,92 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.6. nurodoma, kad mėnesinis tvarkymo mokestis yra kliento bendrovei mokamas mokestis už sandorio priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Mėnesinis tvarkymo mokestis įskaičiuojamas į įmoką. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodoma, kad mėnesinis tvarkymo mokestis yra 11,50 Eur. Vilniaus apygardos teismas yra išaiškinęs, jog administravimo mokestis, neviršijantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 18,92 Eur sutarties mėnesinio tvarkymo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, priteisimo, yra tenkintinas.

13. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo taip pat 2 725,25 Eur dydžio nuostolius (negautas pajamas), apskaičiuotas kaip atsakovo nesumokėtas pelno palūkanas, nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki sutarties grafiko pabaigos (2025 m. balandžio 20 d.).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

15. Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovui mokėtinos metinės palūkanų normos – 23 proc., palūkanų mokėjimas buvo išdėstytas pagal mokėjimo planą mokėtinomis įmokomis. Bylos duomenimis, šalys sutartimi kredito grąžinimo terminą numatė iki 2025 m. balandžio 20 d. Aptariamu atveju ieškovė už sutartą mokestį (4 107,25 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas) suteikė atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukė sutartį. Atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimą, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė nuostolių (negautų pajamų, negautų pelno palūkanų forma) faktą. Dėl šių nuostolių (negautų pajamų, negautų pelno palūkanų forma) dydžio, pažymėtina, kad kaip jau minėta, Sutarties šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, kurių paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais, mokėjimo. Ieškovas negali turėti teisėto lūkesčio pajamas gauti anksčiau negu šalys suderėjo sudaryta sutartimi ir jų dydis negali viršyti 4 107,25 Eur dydžio (Sutartimi sulygtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos). Todėl nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti visas Sutartimi sulygtas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas iš karto, – Sutartyje sulygta, kad vartojimo kredito palūkanos mokamos pagal prie Sutarties pridedamą planą (grafiką). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, jog šis ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas tenkintinas iš dalies tokia apimtimi – priteistini nuostoliai (negautos pajamos negautų pelno palūkanų forma), t. y. neviršijant 2 725,25 Eur, skaičiuojant 23 proc. metinės palūkanas pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju), nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki faktinio šios sumos grąžinimo, bet ne ilgiau negu iki sulygto termino pabaigos, t. y. iki 2025 m. balandžio 20 d.

16. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 5 914,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė nurodo, jog patyrė 451 Eur bylinėjimosi išlaidas – 209 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 63,48 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovo ieškovei priteistina 286,29 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (451 Eur x 63,48 proc. / 100 proc.).

18. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

19. Atsakovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad sumokėti visą priteistą sumą ieškovui iš karto būtų sudėtinga, nes jo pajamos nedidelės, šiuo metu jis turi išlaikytinių, gyvena socialiniam būste, nekilnojamojo turto neturi, prašė, jei teismas spręstų ieškinį tenkinti, išdėstyti priteistas sumas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, aiškinant ir taikant CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas ar išdėstytas išimtiniais atvejais. Sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių principų taikymas reikalauja atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, turi būti išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra. Spręsdamas, ar yra pagrindas išdėstyti iš atsakovo ieškovui priteistiną įsiskolinimą, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas, jo paties paaiškinimais, gauna pajamų, tačiau šiuo konkrečiu momentu išlaiko ir sergančią žmoną, vienintelis dirba šeimoje, dėl ko priverstas šeimos biudžetą planuoti itin kruopsčiai, atsakovas gyvena socialiniam būste, neturi jokio nekilnojamojo turto, taigi atsakovo turtinė padėtis, jei teismas spręstų netenkinti jo prašymo, taptų itin sudėtinga, todėl teismas vertina, jog yra pagrindas pripažinti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumą, kadangi iš karto sumokėti visą priteistą skolos sumą atsakovui būtų per didelė finansinė našta. Dėl šių priežasčių priteistų sumų mokėjimo įvykdymas išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui. Kartu su paskutine įmoka turi būti sumokėtas visas likęs įsiskolinimas bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 284, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 614,01 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus keturiolika eurų 01 ct) negrąžinto kredito, 247,20 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus 20 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 34,12 Eur (trisdešimt keturis eurus 12 ct) draudimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 18,92 Eur (aštuoniolika eurų ir 92 ct) mėnesinio tvarkymo mokesčio, 23 procentų dydžio negautų pajamų metines palūkanas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, skaičiuojamo už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 7 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki faktinio šios sumos grąžinimo, bet ne ilgiau negu iki sulygto termino pabaigos, t. y. iki 2025 m. balandžio 20 d. nuostoliams atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 914,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 286,29 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteistų sumų sumokėjimą dalimis 24 mėnesių laikotarpiui – 23 mėnesius mokant dalimis po 255 Eur, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kuriuo įsiteisėjo šis sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, o paskutinį mėnesį padengiant visą likusį įsiskolinimą ir susidariusias procesines palūkanas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.