Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. S., gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis Raseinių rajono UAB „Dumbulė“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 145str. 1d. ir 284str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. S. 2014m. kovo 01d. 10val. 13min. (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „Prabauda“ automobilių stovėjimo aikštelėje nuosavame automobilyje „Volvo ZC 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčiam A. B. per atidarytą vairuotojo durelių langą tyčia sudavė ranka tris smūgius į galvą, dėl viršutinės lūpos odos nubrozdinimo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą

Motyvuojamoji dalis

Nr. 2 – ar girdi kvaily tu. A blet dar sykį pabandyk nachui asile tu. Kodėl tu

Surinktais įrodymais nustatyta / ir tai neginčijamai patvirtina pateikti garso bei vaizdo įrašai /, kad 2014m. kovo 01d. apie 10val. 13min. / laikas nurodomas pagal vaizdo kamerų duomenis / (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „Prabauda“ automobilių stovėjimo aikštelėje tarp kaltinamojo K. S. ir nukentėjusiojo A. B. įvyko konfliktas – A. B. su a/m „Volvo“ privažiavus prie šalia savo automobilio stovinčio K. S., šis priėjo prie „Volvo“ vairuotojo durelių, stovėdamas prie atviro šoninio langelio darė tam tikrus judesius, vėliau šios durelės buvo atidarytos; po to K. S. grįžo prie savo automobilio. Iš karto po to „Volvo“, o paskui ją ir K. S. vairuojamas automobilis išvažiavo iš aikštelės.

Nukentėjusysis A. B. visų apklausų metu teigia, kad konflikto metu K. S. per atvirą langelį jam bandė kumščiu suduoti apie 10 smūgių į galvą, tačiau jis viena ranka gynėsi, todėl pataikė apie 3, 4 ar 5 kartus / nurodoma skirtingai /, padarydamas sužalojimą lūpoje, taip pat jį keikė ir grasino nužudyti. Kaltinamasis K. S. teigia, kad prie automobilyje sėdinčio A. B. priėjo tik todėl, kad šis privažiavęs jį ėmė įžeidinėti. Priėjęs bandė atimti rankoje laikomą mobiliojo ryšio telefoną, tačiau smūgių nesudavė ir sužaloti lūpos negalėjo, jam pačiam A. B. sudavė vieną smūgį į pilvą. Frazes su žodžiais „užmušiu“ pasakė susinervinęs kaip keiksmažodžius, o ne grasindamas. Jokie kiti asmenys, matę jų konfliktą, nenustatyti. Vertindamas kaltinamojo ir nukentėjusiojo versijas teismas atsižvelgia į sekančias aplinkybes.

Nukentėjusysis A. B. apie sumušimą papasakojo liudytojui V. K., kovo 04d. kreipėsi į policiją ir gydymo įstaigą / duomenys užfiksuoti specialisto išvadoje – 14 l. /, kur jam nustatytas viršutinės lūpos odos nubrozdinimas. Specialisto išvada patvirtina, kad šis sužalojimas padarytas galimai įvykio aplinkybėse nurodomu laiku ir būdu, vieno smūgio ranka, kumščiu ir pan., pasėkoje / 14 l. /, kas visiškai atitinka nukentėjusiojo versiją. Netikėti šia specialisto išvada pagrindo nenustatyta. Atsižvelgtina, kad pats kaltinamasis eilę kartų / apklausoje – 37-38 l., akistatos metu – 47, 49 l., atsakydamas į klausimus teismo posėdyje / pripažino galėjęs A. B. sužaloti / nors ir teigė, jog tai galėjo įvykti tik netyčia /.

Teismo vertinimu, vaizdo įraše „Vaizdas 1“ užfiksuoti K. S. judesiai konflikto metu – staigus priėjimas prie mašinoje sėdinčio A. B., trumpas atsitraukimas per 2 žingsnius, po to pripuolimas prie pat automobilio pakartotinai, lenkiantis prie pat „Volvo“ vairuotojo langelio stiprūs judesiai į priekį kairiu pečiu, tuo pat metu tarsi amortizuojant šiuos judesius atremta į priekį pastatyta dešine koja – akivaizdžiai nereikalingi, jei ranka bandoma paimti vairuotojo laikomą telefoną / kaip teigia K. S. / ir būdingi būtent smūgių sudavimui. Tačiau dėl įrašo ypatumų / filmuota iš santykinai didelio atstumo, a/m langelį užstoja K. S. kūnas, patį įrašą užstoja rodomi laiko duomenys / negalima kategoriškai teigti, kad įraše matyti, jog vyriškis smūgiuoja vairuotojui ir jį tampo / kaip nurodo tyrėja apžiūros protokole – 9 l. /. Todėl šį įrašą teismas vertina tik kaip neabejotinai labiau, o ne patikimai patvirtinantį nukentėjusiojo versiją. Pažymėtina, kad civilinio proceso taisyklė, jog faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu surinkti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant, šiuo atveju negali būti taikoma.

Tai, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgius, patvirtina ir garso įrašo turinys. Teismas sutinka su gynėjo argumentu, jog nukentėjusiojo tekstas / kodėl tu mušies čia dabar ... dar tik suduok man sykį, kt. / savaime negali būti laikomas K. S. kaltės įrodymu, nes nukentėjusysis dar prieš privažiuodamas įjungė diktofoną, t.y. galėjo sakyti bet kokį norimą, jam palankų tekstą. Tačiau, teismo vertinimu, kaltę patvirtina ne nukentėjusiojo, o būtent kaltinamojo tekstas. Eilinis konfliktas dėl ilgą laiką besitęsiančių ginčų, susijusių su medžioklėmis, įvyko dienos metu, mieste, santykinai didelės parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje / t.y. viešoje vietoje /, abu asmenys buvo blaivūs. Todėl nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis K. S., turintis ilgametę gyvenimišką, politiko ir vadovaujančias pareigas einančio asmens patirtį, tokioje situacijoje dėl kokių nors priežasčių galėtų reaguoti itin neadekvačiai / pvz., kas galėtų atsitikti dėl itin didelio išgąsčio, staigaus pavojingo užpuolimo, apsvaigimo ir pan. /. Akivaizdu, kad kiekvienas asmuo tokioje situacijoje / konflikto metu kitam asmeniui keletą kartų sakant „kodėl tu mane muši“ ir matydamas, jog daromas garso įrašas, o tai akivaizdu ir kaltinamojo frazės „ką čia įrašinėji“ /, jeigu jis to nedaro, reaguotų paneigimu - klaustų „kodėl sakai netiesą“, sakytų „nemeluok, tavęs niekas nemuša“ ir t.t. Gi kaltinamasis, du kartus tiesiogiai / tekstas nurodytas aukščiau / ir papildomai netiesiogiai / dar sykį pabandyk asile tu ... kodėl tu užpuoli žmogų dabar / apkaltintas mušimu, pats keletą kartų atsakė tik frazėmis „užmušiu tave“, tuo pats patvirtindamas, kad nukentėjusiojo kaltinimai mušimu nėra melagingi.

Šių įrodymų visuma / Lietuvos BPK 20str. / leidžia pripažinti nustatytu, kad kaltinamasis K. S. konflikto metu sudavė nukentėjusiajam A. B. ne mažiau 3 smūgių / minimalus jų skaičius nustatomas pagal nukentėjusiojo parodymus paskutiniame teismo posėdyje, kurie atitinka aptartame vaizdo įraše „Vaizdas 1“ užfiksuotus kaltinamojo veiksmus – staigių pasilenkimų prie a/m durelių skaičių; be to, tikslus pataikytų smūgių skaičiaus nustatymas objektyviai neįmanomas ir neturi įtakos veikos kvalifikavimui / kumščiu į galvą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bei pasakė garso įraše užfiksuotas frazes.

Ikiteisminio tyrimo metu K. S. veiksmai dėl A. B. sumušimo kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal Lietuvos BK 284str. 1d., o išsakyti grasinimai – pagal Lietuvos BK 145str. 1d. / 72 l. /.

Lietuvos BK 284str. 1d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje alternatyviomis veikomis - a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis arba d) vandališkais veiksmais - demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai : padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Įžūlus elgesys / kuriuo kaltinamas K. S. – 72 l. / reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan.

Veikos kvalifikaciją apsprendžia ir dėl jos kilę Lietuvos BK 284str. 1d. numatyti padariniai – viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymas, Šie padariniai yra būtinasis Lietuvos BK 284str. 1d. numatyto nusikaltimo sudėties požymis, nes konfliktas, nors ir kilęs viešojoje vietoje, gali nepažeisti viešosios tvarkos bei rimties / LAT nutartis Nr. 2K-5/2014 /. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš aukščiau minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka / LAT nutartis Nr. 2K-242/2011, kt. /. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. / LAT nutartys 2K-135/2011, 2K-491/2013, kt. /.

Lietuvos BK 284str. saugoma vertybė yra viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas ir t.t. Šis Lietuvos BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu atveju veika papildomai pagal Lietuvos BK 140str. nekvalifikuojama.

Lietuvos BK 284str. numatyto nusikaltimo padarymo vieta – viešoji vieta - yra pagrindinis šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Tik viešoje vietoje padarytos veikos, esant kitiems nurodytiems požymiams, gali būti kvalifikuojamos pagal Lietuvos BK 284str. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai / gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ilsėtis ar užsiimti teisėta veikla ir pan. /.

Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos BK 284str. 1d. neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai. Motyvai neįtakoja veikos kvalifikavimo. Kvalifikuojant veiką svarbu tiksliai nustatyti kaltės turinį - kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką ir rimtį / LAT 2014-10-01 nutartis Nr. 2K-406/2014 /. Lietuvos BK 284str. 1d. dispozicijoje veikos padarymo motyvas ir tikslas nenurodyti, todėl šios veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi / LAT nutartis Nr. 2K-386/2013, kt. /. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką / LAT nutartys Nr. 2K-120/2011, 2K-445/2013, kt. /. Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284str. 1d. neturi, tačiau jų įvertinimas svarbus kaltininko tyčios apibrėžimui, t.y. sprendimui, jog asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir tai buvo pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas / LAT nutartys Nr. 2K-242/2011, Nr. 2K–303/2014, kt. /.

Nėra jokių abejonių, kad kaltinamasis K. S. sumušė nukentėjusįjį A. B. viešoje vietoje – šviesiu paros metu, automobilių stovėjimo aikštelėje prie mieste esančios parduotuvės, jos darbo laiku / atsižvelgtina – šeštadienis, po 10val. ryto, kai įprastai būna didelis pirkėjų srautas, kas matyti vaizdo kamerų įrašuose /. Taip pat akivaizdu, kad konfliktas kilo mažareikšmiu pretekstu / nes A. B. privažiavo prie stovinčio K. S. automobilio, ką patvirtina garso įraše užfiksuota jų pokalbio pradžia /, tačiau dėl ilgalaikių priešiškų asmeninių santykių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką tokioje situacijoje kaltininko veika - fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje dėl asmeninių konfliktų - įprastai vertinama kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei tai padaryta kitų asmenų, kurie dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti ir pan., akivaizdoje / LAT nutartys 2K-229/2011, 2K-318/2012, Nr. 2K-504/2013, Nr. 2K-270/2014 ir t.t. /.

Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad konfliktas truko itin trumpai – nuo 10val. 13min. 14sek. / kai K. S. prieina prie A. B. a/m vairuotojo durelių, kas užfiksuota įraše „Vaizdas 1“ iki 10val. 13min. 40sek. / kai įraše „sk“ matyti, kaip K. S. nueina link savo a/m /, t.y. mažiau nei 30sek. Nors kaltinime formaliai nurodoma, jog veiksmus kaltinamasis atliko matant bei girdint pašaliniams asmenims, taip niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai / 72 l. /, tokių asmenų nenustatyta. Visų asmenų parodymai ir aukščiau aptarti vaizdo įrašų duomenys patvirtina, kad A. B. privažiuojant prie K. S. buvimo vietos liudytojas J. D. jau ėjo link parduotuvės / numanoma / ir į jam už nugaros likusius šiuos asmenis nebuvo atsisukęs / įrašas „Vaizdas 1“ nuo 12.26 iki 13.14 /. Į aikštelę įvažiuojančio a/m „Citroen“ vairuotojui konflikto vietą neabejotinai užstojo tarpe stovinti a/m „Volvo“; be to, jo įvažiavimo į aikštelę momentu K. S. jau ėjo nuo A. B. a/m, o „Citroen“ sustojimo momentu buvo priešingoje nuo nukentėjusiojo a/m pusėje / įrašas „sk“ nuo 13.40 iki 13.47 /. Visų vaizdo įrašų duomenys patvirtina, kad nuo K. S. priėjimo prie A. B. a/m iki jo nuėjimo nei viename įraše / o jie fiksuoja santykinai didelę aikštelės dalį, ypač įrašas „Vaizdas 1“ / nematyti jokių asmenų ar judančių automobilių, tik stovintys automobiliai be juose esančių asmenų.

Be to, būtina atsižvelgti ir į smurto pavartojimo aplinkybes. Santykinai nedaug smūgių automobilyje sėdinčiam A. B. buvo suduota per atvirą vairuotojo pusės šoninį langelį, todėl pats K. S. savo kūnu labai ribojo pašalinių asmenų / jei tokių būtų / galimybes juos pamatyti, ką patvirtina vaizdo įrašų peržiūros teisme aplinkybės / net stebėdami įrašus proceso dalyviai skirtingai nurodė, kokius veiksmus mato – smūgių sudavimą ar tik mosikavimą rankomis ir pan. /.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis K. S. prieš nukentėjusįjį A. B. panaudojo fizinį smurtą, padarydamas vieną itin nežymų sveikatos sužalojimą / nubrozdinimą lūpoje /, ilgamečio asmeninio pobūdžio konflikto metu, konfliktas truko itin trumpai / mažiau 30 sekundžių /, pašalinių asmenų, kurie būtų jį matę ar girdėję, nėra; be to, tokių asmenų galimybės matyti ar girdėti konfliktą dėl veiksmų ypatumų būtų objektyviai itin apsunkintos, kaltinamojo veiksmai nebuvo skirti pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir jokios realios įtakos visuomenės rimčiai bei tvarkai nepadarė. Todėl kaltinamojo K. S. veika kvalifikuotina ne kaip viešosios tvarkos pažeidimas, o kaip nusikaltimas sveikatai ir iš Lietuvos BK 284str. 1d. perkvalifikuojama į Lietuvos BK 140str. 1d. / teismo nuomone, šioje byloje galima vadovautis LAT 2014-06-10 nutartyje Nr. 2K-270/2014 pateiktu išaiškinimu dėl Lietuvos BK 140str. 1d. taikymo /.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo skundą / 3 l. /, iki bylos nagrinėjimo pabaigos jis su kaltinamuoju nesusitaikė ir reikalauja šį nuteisti, todėl nuosprendis priimtinas Lietuvos BPK 417str. 3d. tvarka.

Nukentėjusysis pripažino, kad matė jam grūmojantį K. S., todėl iš anksto įjungęs diktofoną, privažiavo prie šio stovėjimo vietos. Jis teigia ten sustojęs tik norėdamas atbuline eiga pavažiuoti link parduotuvės, tačiau nespėjęs, nes trukdė pro jo a/m galą ėjęs žmogus / t.y. J. D. /; be to, iš karto priėjo kaltinamasis. Tačiau vaizdo įraše „Vaizdas 1“ matyti, kad sustodamas jis aiškiai užstojo K. S. automobiliui galimybę išvažiuoti ir sustojus jo a/m atbulinės eigos galiniai žibintai nebuvo įjungti. Be to, tuo metu J. D. buvo paėjęs toliau ir netrukdė jam sustoti baltomis linijomis pažymėtose stovėjimo vietose, o jis sustojo taip, kad pavažiavus atbuline eiga sustoti pažymėtose stovėjimo vietose, kurios visos buvo laisvos, akivaizdžiai neįmanoma. Garso įraše užfiksuota pokalbio pradžia / „ko čia atvažiavai ... ko čia mosikuoji“ / taip pat patvirtina, kad A. B. privažiavo prie K. S. tyčia, galimai turėdamas tikslą paklausti, kodėl šis anksčiau mosikavo rankomis / ką patvirtina anksčiau jo vieno pasakyta ta pati frazė „ko čia mosikuoji“ – įrašo 10 sek. /. Diktofono įjungimas rodo, jog jis numatė įvyksiant konfliktą. Todėl konstatuojama, kad nukentėjusysis A. B. įsijungęs diktofoną tyčia privažiavo prie K. S. automobilio ir sustojo, sudarydamas šiam kliūtį išvažiuoti, o konfliktas kilo prasidėjus ginčui būtent dėl šio privažiavimo. Atsižvelgiant į šias ir kitas aplinkybes / ilgamečius tarpusavio konfliktus, daugybę laisvų vietų sustojimui aikštelėje, automobilio sustojimo vietą / teismas laiko, kad toks nukentėjusiojo elgesys vertintinas kaip provokuojantis. Akivaizdu, kad toks sustojimas nedavė kaltinamajam pagrindo užsipulti nukentėjusįjį, o juo labiau - pavartoti prieš jį smurtą, todėl ši aplinkybė vertintina ne kaip atsakomybę šalinanti, o tik ją lengvinanti / Lietuvos BK 59str. 1d. 7p. /.

K. S. taip pat kaltinamas pagal Lietuvos BK 145str. 1d. dėl to, kad jis tuo pačiu metu toje pat vietoje automobilyje sėdinčiam A. B., pro atidarytą langą, tyčia ranka suduodamas keturis kartus į galvą, pagrasino jį nužudyti, taip sudarydamas nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti / 72 l. /.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis K. S. sudavė nukentėjusiajam A. B. tris smūgius kumščiu į galvą, padarydamas nubrozdinimą lūpoje, bei pasakė garso įraše užfiksuotas frazes, t.y. ne mažiau 5 kartų pakartojo „užmušiu tave“.

Lietuvos BK 145str. 1d. tiesiogiai nurodoma, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti; pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos / LAT nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010 ir kt. /. Nustatant grasinimo realumą būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad konkrečioje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti šio asmens ketinimų ir jis iš tiesų siekė įbauginti nukentėjusįjį / t.y. tai nebuvo pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, tačiau turintys kitokią prasmę veiksmai ir t.t. /.

Teismas sutinka su nukentėjusiojo atstovo argumentu, kad grasinimo realumui turi reikšmės tai, kaip jį suvokia nukentėjusysis. Tačiau kartu subjektyvaus nukentėjusiojo suvokimo reikšmė negali būti suabsoliutinama – asmuo dėl tam tikrų ypatumų / emocinės būsenos, praeityje patirtų psichologinių traumų, klaidingai suprasto pajuokavimo ir t.t. / gali kaip grasinimą visiškai neadekvačiai suvokti bet kokius pasakymus. Be to, vertinant nukentėjusiojo parodymus turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad jis yra daugiau ar mažiau suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, dėl ko gali nesąmoningai pervertinti jam grėsusį pavojų, žalos dydį ir pan. / LAT 2014-06-10 nutartis Nr. 2K-270/2014 / ar sąmoningai siekti apkaltinti kaltinamąjį. Todėl grasinimo realumas turi būti nustatomas ne tik pagal nukentėjusiojo teiginius, kaip jis grasinimą suprato, o pagal įrodymų visumą / t.y. ar analogiškoje situacijoje racionaliems asmenims būtų pagrindas tokio grasinimo bijoti /.

Šioje byloje nustatyta, kad K. S. ir A. B. konfliktai tęsėsi itin ilgą laiką, tačiau iki kaltinime nurodomo įvykio nei vienas iš jų pavartoti smurto nebandė ir negrasino / A. B. nurodomas kaltinamojo sakymas „patvarkysiu“ įvykių kontekste vertintinas tik kaip pažadas sutrukdyti medžioti /, dėl vienas kito veiksmų į jokias institucijas nesikreipė, tik A. B. betarpiškai prieš įvykį nusprendė įrašinėti pokalbius, kad turėtų įrodymų dėl K. S. užsipuolimų / atsižvelgtina – tik dėl užsipuolimų, kai vartojami necenzūriniai žodžiai, įžeidimai bei reiškiami įvairūs kaltinimai dėl medžioklių, o ne dėl realūs grasinimai sveikatai ar gyvybei, ką pripažino pats A. B. /. Įvertintina, kad jų konfliktai vyko tik dėl tam tikrų su medžioklėmis susijusių aplinkybių / nes medžiotojai neperspėdavo K. S., jei medžiodavo arti jo miško ribų, važinėdami yra išgadinę miško žolę ir sodinukus, netinkamai prižiūrėjo šunis, kurie atbėgo į jo sodybą ir pan. /, t.y. nėra tokio pobūdžio, kad adekvačiai realybę suvokiantiems asmenims duotų pagrindą grasinti / o tuo pačiu – ir bijoti / nužudymo.

Jau minėta, kad pats konfliktas vyko viešoje vietoje, šviesiu paros metu, K. S. vos spėjus atsisveikinti su liudytojais, kai pats A. B. privažiavo prie kaltinamojo. Nors nukentėjusiajam iš tiesų buvo suduota keletas smūgių į veidą, tačiau padarytas tik vienas itin nežymus sužalojimas, K. S. pats užbaigė konfliktą nueidamas nuo jo automobilio. Be to, konflikto metu kaltinamasis jokių daiktų, patvirtinančių grasinimo realumą / ginklų ar kitų, kuriais galima sužaloti / neturėjo ir jokių konkrečių grasinimų / kokiu būdu, kaip užmuš ir t.t. / neišsakė, o tik itin susijaudinęs / kas akivaizdu iš kalbėjimo tono / kartojo „užmušiu“. Be to, kaltinamasis yra gimęs 1952m. / 53 l. /, o A. B. – 1971m., t.y. beveik 20 metų vyresnis, neabejotinai išoriškai nėra fiziškai stipresnis / pagal amžių, ūgį, kūno sudėjimą /. Visos šios aplinkybės neleidžia manyti, jog pagrindas bijoti grasinimo buvo pakankamas.

Paties nukentėjusiojo reakcija į grasinimus akivaizdžiai patvirtina, jog jis jų neišsigando, nes į keletą kartų kaltinamojo pasakytas frazes „užmušiu tave“ atsakė „turėsi bėdų kvaily“ / sunku įsivaizduoti, kad taip grasintojui atsakytų grasinimo užmušti realiai išsigandęs asmuo /. Pokalbio turinys - abu asmenys kalbėjo pakeltu tonu, vienas kito atžvilgiu vartojo įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius - taip pat patvirtina, kad tarp jų tiesiog vyko barnis. Tokią išvadą patvirtina ir tolesni nukentėjusiojo veiksmai – jis į policiją kreipėsi kovo 04d., t.y. po trijų dienų, tačiau faktiškai – tik dėl sumušimo, vos vienu žodžiu užsimindamas apie grasinimą / 3 l. /.

Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo pasakyti žodžiai - tiesioginis grasinimas užmušti - formaliai atitinka Lietuvos BK 145str. dispoziciją, tačiau buvo pavartoti barnio įkarštyje ne kaip realus grasinimas, o kaip įpykusio asmens spontaniškas emocijų išreiškimas ir būtent taip juos suprato nukentėjusysis, todėl pagal Lietuvos BK 145str. 1d. kaltinamasis K. S. išteisintinas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties / Lietuvos BPK 3str. 1d. 1p. ir 303str. 5d. 1p. /.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys / Lietuvos BK 59str. 1d. 7p. /, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis K. S. yra daugiau kaip 60 metų amžiaus / 53 l. /, nusikalto pirmą kartą / 54 l. /, įvykdė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą ilgamečių tarpusavio konfliktų ir nukentėjusiojo provokuojančio elgesio pasėkoje, nebaustas administracine tvarka / 55 l. /, dirba bendrovės vadovu, jokios kitos jį neigiamai charakterizuojančios medžiagos nėra / 57, 59, 60 l. /. Taip pat atsižvelgtina, kad jo konfliktai su nukentėjusiuoju tęsiasi dėl iš esmės socialiai teigiamų tikslų - siekimo, kad nebūtų labai intensyviai ir pažeidžiant taisykles / jo vertinimu / medžiojami laukiniai gyvūnai, šio konflikto metu nukentėjusiajam padarytas itin nežymus sužalojimas, faktiškai vyko abipusis barnis, vartojant necenzūrinius ir įžeidžiamus žodžius. Tačiau K. S. viešoje vietoje, kurioje tuo metu pašalinių asmenų nebuvo tik atsitiktinai, sudavė nukentėjusiajam tiesioginius smūgius, padarydamas kūno sužalojimą, konflikto dalyviai nesusitaikė, todėl nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius Lietuvos BK 37str. ar BK 38str. K. S. kaltės nepripažino, dėl savo veiksmų nesigaili / nurodė atsiprašantis visų, išskyrus nukentėjusįjį /, todėl pripažįstama tikslingu jam skirti nežymiai ilgesnės nei minimalios trukmės laisvės apribojimo bausmę be papildomų įpareigojimų ar draudimų / skirti įstatyme numatytą švelnesnę viešųjų darbų bausmę netikslinga, nes jis yra dirbantis - Lietuvos BK 48str., 54str. ir 55str. /.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti / 50, 51 l. / K. S. paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nukentėjusysis A. B. pareiškė 20.000 lt. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti / 23, 103-104 l. /. Šią žalą jis grindžia tuo, jog buvo užpultas, daužomas rankomis bei spardomas viešoje vietoje ir sužalotas, patyrė didelį pažeminimą, smurtas ir grasinimai jį sukrėtė, teko vartoti raminamuosius vaistus, blogai miegojo, užgauliojimas ir keiksmažodžiai jį įžeidė, nesibaigė ir po pareiškimo padavimo į policiją, kaltinamasis jo neatsiprašė, elgiasi arogantiškai ir žemina; dėl sužalojimų teko kreiptis į gydymo įstaigą, patyrė fizinį skausmą, gaišo laiką, jis ir jo šeima yra sunerimę dėl saugumo / 103-104 l. / Teismo posėdyje jis papildomai paaiškino, kad ieškinį reiškia, nes kaltinamasis daug metų trukdė medžioti, jį sumušė ir žemino.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais / Lietuvos CK 6.250str. 1d. /. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus gėrius. Žmogaus sveikata ir gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos CK 6.250str. 2d. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymai nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais ir nustatydamas jos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, nes neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie vertinami atsižvelgiant į nukentėjusio asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Asmeniui veikiant tyčia paprastai padaroma didesnė neturtinė žala negu neatsargios kaltės atveju / 2008-07-03 LAT Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga /.

Priteisiant nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, būtina atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. / Lietuvos CK 6.282str. / Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio konfliktai tęsėsi itin ilgą laiką - apie 5 metus - dėl iš esmės socialiai teigiamų / kaltinamojo atžvilgiu / tikslų. Konfliktas prasidėjo dėl paties nukentėjusiojo provokuojančio elgesio ir barnio metu peraugo į smurto pavartojimą abiems asmenims vartojant įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius. Nors A. B. nurodė, kad užgauliojimas ir keiksmažodžiai jį įžeidė / 103 l. /, iš jo paties pateikto garso įrašo turinio matyti, kad būtent jis pirmasis pavartojo įžeidžiančius žodžiu / „ar girdi kvaily tu“ /. Nukentėjusiajam buvo suduoti trys smūgiai kumščiu į veidą, padarant itin nežymų sveikatos sužalojimą – nubrozdinimą lūpoje, kuriam dažnai joks gydymas netaikomas, ko nenustatyta ir šioje byloje. Priešingai – specialisto išvadoje užfiksuota, jog gydymo įstaigoje jam nustatytas lūpos sumušimas ir daugiau jokių įrašų nėra / 14 l. /, t.y. joks gydymas nebuvo skirtas. Todėl vertintina, kad į gydymo įstaigą jis kreipėsi ne dėl sužalojimo gydymo / ką vėlgi nurodė ieškinyje – 103 l. /, o dėl jo užfiksavimo. Kad A. B. būtų spardomas / kaip nurodoma ieškinyje – 103 l. /, nenustatyta ir jis pats teismo posėdyje nepatvirtino. Nors smurtas pavartotas viešoje vietoje, jokie pašaliniai asmenys konflikto nematė, o liudytojas V. K. apie sumušimą sužinojo tik vėliau iš paties nukentėjusiojo pasakymo. Todėl pažeminimo sumušant kitų asmenų akivaizdoje / kaip nurodyta kaltinime – 72 l. / nukentėjusysis nepatyrė. Jokių įrodymų, jog dėl sumušimo jis vartojo raminamuosius vaistus ir blogai miegojo, nėra. Pagal konflikto aplinkybes bei patirto smurto pobūdį taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad tokios pasekmės neabejotinai turėjo atsirasti. Nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo grasinimai užmušti vertintini tik kaip įpykusio asmens spontaniškas emocijų išreiškimas ir pats nukentėjusysis juos taip suprato. Todėl ieškinyje nurodyti argumentai, jog grasinimai nužudyti jį sukrėtė, jis ir šeima yra sunerimę dėl saugumo / 103-104 l. / vertinami kaip nepagrįsti, deklaratyvūs ir formaliai skirti prašomo neturtinės žalos atlyginimo dydžiui motyvuoti.

Teismo posėdyje nukentėjusysis kaip argumentą dėl priteistinos sumos dydžio visų pirma nurodė tai, kad kaltinamasis jam ilgą laiką trukdė medžioti. Iš jo ir kaltinamojo pasisakymų / nuolat nuo pasakojimų apie įvykio aplinkybes pereinant prie konflikto, susijusio su medžioklėmis / matyti, kad abu asmenys būtent šį, o ne įvykusį 2014-03-01, konfliktą vertina kaip pagrindinį ir procesas baudžiamojoje byloje tam tikra prasme naudojamas kaip priemonė jam spręsti / kaip pareiškė nukentėjusysis, tegul kaltinamasis jam netrukdo medžioti /. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog nukentėjusysis dėl sumušimo, kurį išprovokavo jo paties elgesys, patyrė tik minimalius neigiamus išgyvenimus, todėl jam priteistinas maždaug minimalaus dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką pastaruoju metu nuo panašių veikų / pagal Lietuvos BK 140str. ir 284str. / nukentėjusiems asmenims dažniausiai buvo priteisima nuo 1000 lt. / LAT nutartys Nr. 2K-270/2014, Nr. 2K-453/2014, Nr. 2K-120/2014, Nr. 2K-585/2013, kt. / iki 2000 lt. / LAT nutartys Nr. 2K-540/2014, Nr. 2K-162/2014, Nr. 2K-92/2014, Nr. 2K-351/2014, Nr. 2K-497/2013, kt. / neturtinės žalos atlyginimo; atskirais atvejais priteisiamos mažesnės / 400 lt. – Nr. 2K-545/2014, 500 lt. – Nr. 2K-270/2014, Nr. 2K-507/2013, kt. / ar didesnės / 3000 lt. – Nr. 2K-491/2014, Nr. 2K-452/2014, Nr. 2K-348/2014, kt. / sumos / priteistos iki 2015-01-01, todėl nurodomos litais /. Įvertinęs aukščiau aptartas šios bylos aplinkybes teismas laiko tikslingu nukentėjusiajam priteisti maždaug 1000 lt. atitinkantį, t.y. 290 EUR dydžio, neturtinės žalos atlyginimą, todėl jo civilinis ieškinys tenkinamas dalinai / Lietuvos BPK 115str. 1d. /.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti / Lietuvos BPK 106str. 2d. /. Šių išlaidų dydžiai norminiuose aktuose nenustatomi. Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką Teisingumo ministro įsakymu patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio baudžiamajame procese netaikomos / LAT nutartis Nr. 2K-180/2012, kt. /, tačiau šių išlaidų suma neturi būti aiškiai per didelė, atsižvelgiant į bylos apimtį, faktinį ir teisinį sudėtingumą, proceso trukmę, rezultatus ir kitas svarbias aplinkybes / LAT nutartys Nr. 2K-180/2012, 2K-494/2011, 2K-410/2008, kt. /. Apmokėjimą už antrinės teisinės pagalbos teikimą reglamentuojančios taisyklės taip pat negali būti taikomos, tačiau jos leidžia įvertinti, kokius apmokėjimo dydžius už analogišką darbą nustato valstybė.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo interesų atstovavimas baudžiamojoje byloje apmokamas 4 UDB už civilinio ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimą ir 2 UDB už atstovavimą pirmos instancijos teisme / LR Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklių 14.4.p.; 2013-07-17 nutarimo Nr. 645 redakcija /.

Nukentėjusiojo A. B. turėtos išlaidos kaip atstovo dalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti – 3600 lt. / 15 l. / - yra pagrįstos pinigų priėmimo kvitu. Šios išlaidos patirtos tik bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme / 99 l. /, t.y. paruošiant itin nedidelės apimties, akivaizdžiai nesudėtingą ir be jokių priedų civilinį ieškinį / 103-104 l. / bei advokatui atvykus dalyvauti keturiuose teismo posėdžiuose - 2014-09-22 / posėdis neįvyko – 106-107 l. /, 2014-12-02 / 142-147 l. /, 2014-12-17 / 149-152 l. / ir 2015-01-07.

Ši byla nėra sudėtinga / kaltinimas pareikštas dėl dviejų nesunkių nusikaltimų, padarytų vieno tarpusavio konflikto metu; nereikalaujanti specialių atstovo žinių, mažas jos dalyvių skaičius, nedidelė medžiagos apimtis ir kt. /. Todėl teismas laiko, kad 500 lt. užmokestis / kuris sudaro 0,5 MMA, nustatytos iki 2015-01-01 / yra pilnai pakankamas priteisiant apmokėjimą už advokato dalyvavimą kiekviename teismo posėdyje / jų buvo 4 / ir už vieno procesinio dokumento surašymą; viso nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 2500 lt. / 5x500=2500 lt. / išlaidų advokato paslaugoms apmokėti / Lietuvos BPK 106str. 2d.; po 2015-01-01 suma nurodoma eurais /. Tokio dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti už dalyvavimą teismo posėdyje nukentėjusiam asmeniui yra priteisiamos ir kitų teismų / pvz., Šiaulių apygardos teismo byla Nr. 1A-578-282/2012, kt. /. Atskirai pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, savanoriškai susitardamas dėl didelių atstovavimo išlaidų, turi prisiimti atsakomybę dėl galimo jų atlyginimo nepilna apimtimi.

Nukentėjusiojo A. B. pateikti kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 140str. 1d. ir nuteisti laisvės apribojimu keturiems / 4 / mėnesiams.

K. S. pagal Lietuvos BK 145str. 1d. išteisinti vadovaujantis Lietuvos BPK 3str. 1d. 1p. nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. S. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš K. S. A. B. du šimtus devyniasdešimt eurų / 290 EUR arba 1001 lt. / neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš K. S. A. B. septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 05ct. / 724,05 EUR arba 2500 lt. / išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo A. B. pateiktus kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės apylinkės teismą.