Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovams B. K., valstybės įmonei „Registrų centrui“ dėl statinių statybos pripažinimo savavališka, tretieji asmenys E. M., S. B. (S. B.), J. B. (J. B.), E. M., J. S., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, S. N., išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) pripažinti B. K. priklausančius nesudėtingus I grupės statinius – lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytus savavališkai bei nesilaikant įstatymuose numatytų reikalavimų; 2) įpareigoti VĮ Registrų centrą išregistruoti B. K. nuosavybės teises į lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti B. K. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti minėtus pagalbinius statinius: lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 4) atsakovei B. K. neįvykdžius teismo sprendimo nugriauti minėtus statinius per nustatytą terminą, už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo nevykdymo dieną atsakovei skirti 100 Eur baudą ir leisti teismo sprendimą įvykdyti ieškovei L. P., vykdymo išlaidas išieškant iš atsakovės B. K.; 5) iš atsakovės B. K. priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Ieškinys grindžiamas šiais esminiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis:

1.1 . Ieškovė, atsakovė B. K. ir tretieji asmenys dalinės nuosavybės teisėmis valdo 0,5791 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklype yra registruotas gyvenamasis namas. Ieškovė nuosavybės teisėmis valdo 7/100, o atsakovė B. K. - 22/100 dalis gyvenamojo namo. B. K. nuosavybės teisės įregistruotos į ginčo žemės sklype esančius pastatus: lauko virtuvę, ūkio pastatą. Šių pastatų kadastro duomenys nustatyti ir jie įregistruoti 2020 m. rugpjūčio 26 d.

1.2. Su ieškove, kaip sklypo bendrasavininke, nebuvo derinama šių statinių statymo žemės sklype vieta, jų registravimas. Pasak ieškovės, atsakovė, pastatydama nesudėtingus statinius žemės sklypo dalyje, kuri yra prieš pat ieškovės gyvenamojo namo langus, taip pat toje žemės sklypo dalyje, kuri siūlyme nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, buvo siūloma priskirti ieškovei, pažeidžia ieškovės teisės. Ieškovė dar 2019 metais žodžiu kreipėsi į atsakovę dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, 2020 m. rugpjūčio 10 d. raštu siūlė bendraturčiams nustatyti naudojimosi tvarką. Ieškovė siekia, kad žemės sklypo dalis, kurioje B. K. pastatė laikinus ir nesudėtingus statinius, būtų priskirta naudotis būtent ieškovei. Po ieškovės siūlymo buvo atlikti lauko virtuvės ir ūkinio pastato kadastriniai matavimai, gautas NŽT sutikimas, 2020 m. spalio 5 d. pastatai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovei nebelieka galimybės žemės sklypu naudotis vienoje vietoje.

1.3. Atsakovės B. K. statiniai pastatyti savavališkai, be bendraturčių sutikimo, taip pat pažeidžiant L. P., kaip žemės sklypo bendraturtės, interesus. Statinių registracijai pateikta netinkamai parengta Deklaracija apie statybos užbaigimą (be sklypo bendraturčių sutikimo).

2. Atsakovė B. K. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsikirtimus grindė šiais esminiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Žemės sklypas naudojamas pagal gyvenamojo namo ir kitų statinių savininkų (buvusių/esamų) tarpusavio susitarimą. Tokia naudojimosi tvarka yra susiformavusi nuo 1970 metų ir iki šiol iš esmės nesikeitė. Naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu ir žemės sklypu nėra nustatyta.

2.2. Ieškovė žemės sklypo bendraturte tapo 2020 metais, todėl atsakovė B. K. neprivalėjo gauti ieškovės sutikimo statyboms. Visi žemės sklypo bendraturčiai, tokiais buvę statybų metu, savo sutikimus dėl ginčo pastatų statybų yra patvirtinę raštu.

2.3. Iki ieškinio pateikimo teismui jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų dėl ginčo pastatų ieškovė atsakovei B. K. nereiškė ir savo teisių pažeidimo neįžvelgė, nepranešė statybos patikrinimus atliekančioms institucijoms apie, jos teigimu, B. K. vykdytas savavališkas statybas. Ieškovė visada matė ginčo pastatus.

2.4. Akcentuodama bendraturčių kooperavimąsi, bendraturčių teisės keisti bendrai valdomą daiktą ribojimą draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus ir pan., ieškovė, neturėdama nei vieno gyvenamojo namo bendraturčio atliko gyvenamojo namo rekonstrukciją, o šioje byloje įrodinėja savo teisių tariamą pažeidimą žemės sklype tuo metu, kai nebuvo jo bendraturte. Ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su ginčo pastatų statybomis, ieškovės teisių pažeidimo nepagrindžia, nes vien sutikimo negavimas pats savaime neteikia pagrindo išvadai dėl teisių pažeidimo.

2.5. Ieškovės siekis naudotis ginčo pastatais užimta žemės sklypo dalimi, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės teisių pažeidimo. Ginčo pastatai gerokai nutolę nuo ieškovės nurodytų gyvenamojo namo langų; prieš ieškovės savavališkai rekonstruotos gyvenamojo namo dalies langus yra pačios ieškovės 2019 metais pastatyta tvora, skirianti ieškovės ir atsakovės B. K. faktiškai naudojamas žemės sklypo dalis. Nuo šios tvoros vienas ginčo ūkinis pastatas nutolęs beveik 4,5 m, o lauko virtuvė yra prieš B. K., o ne ieškovės valdomą gyvenamojo namo dalį.

2.6. Jokio žodinio kreipimosi dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo 2019 metais nebuvo (2019 metais ieškovė žemės sklypo dalies nuosavybės teise dar nevaldė).

2.7. Ieškovės siekiui užimti atsakovės B. K. kiemą trukdo ne tik ginčo pastatai, bet ir atsakovės B. K. gyvenamojo namo dalis bei kitų bendraturčių turtas, teisės ir interesai, todėl ieškovės įsitikinimas, kad ginčo pastatų nugriovimas sudarys jai galimybę užimti B. K. kiemą, yra klaidingas. Galimybės vienoje vietoje naudotis 2020 m. gegužės 7 d. metais įsigyta valstybinės žemės sklypo dalimi ieškovė niekada neturėjo ir šiuo plotu vienoje vietoje niekada nesinaudojo. Šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, kada buvo atlikta ginčo pastatų teisinė registracija, kuri nesudėtingiems statiniams net nėra privaloma.

2.8 Teritorinio registratoriaus sprendimo dėl ginčo pastatų įregistravimo ieškovė neskundė teisės aktų nustatyta tvarka. Teisės aktai nenumato, kad su Deklaracija turi būti pateikti bendraturčių sutikimai. Deklaracija nėra nuginčyta. Atmetus reikalavimus dėl savavališkos statybos pripažinimo bei jos padarinių pašalinimo, nesant savavališkos statybos fakto, ieškovei nenuginčijus atsakovės B. K. nuosavybės teisių į ginčo pastatus įregistravimo pagrindo, nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčo pastatų registraciją atliktą neteisėtai, taip pat nėra teisinio pagrindo išregistruoti ir B. K. nuosavybės teises į ginčo pastatus.

3. Atsakovė VĮ „Registrų centras“ prašė ieškinio dalį dėl reikalavimo įpareigoti Registrų centrą išregistruoti B. K. nuosavybes teises į lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti kaip nepagrįstą. Dėl likusios ieškinio dalies prašė bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis:

3.1. B. K. 2021 m. spalio 9 d. pateikė prašymą teritoriniam Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui (toliau ir – Kadastro tvarkytojas) ir teritoriniam Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (toliau – Registro tvarkytojas) įrašyti I grupes nesudėtingų statinių – lauko virtuvės ir ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti į šiuos Daiktus B. K. nuosavybes teises. Su prašymu pateikė Daiktų 2020 m. rugpjūčio 26 d. kadastro duomenų bylą ir 2020 m. spalio 5 d. Deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1. Kadastro tvarkytojas, nenustatęs aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje, 2020 m. spalio 20 d. sprendimu įrašė Daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, o Registro tvarkytojas, nenustatęs Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių, 2020 m. spalio 21 d. sprendimu įregistravo į Daiktus B. K. nuosavybės teises. Nekilnojamojo turto registro įraše įrašyti duomenys, kad B. K. nuosavybes teise valdo Daiktus atitinka dokumentą, kurio pagrindu šie duomenys yra įrašyti, t. y. Deklaraciją, todėl šie duomenys yra laikomi teisingais bei išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

3.2. Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojui nevertina jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamuosius daiktus teisėtumo, t. y. ar nurodytu atveju Deklaracija yra teisėta, ar joje įrašyti teisingi duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą, nes už Deklaracijoje įrašytų duomenų teisingumą atsako ją surašęs asmuo.

3.3. Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) Daiktai ir B. K. nuosavybes teisės į juos yra įregistruoti Deklaracijos pagrindu, tačiau ieškovė šios Deklaracijos neginčija ir neprašo ją panaikinti. Ieškovė nesieja B. K. nuosavybės teisių pasibaigimo ir išregistravimo su dokumento, kurio pagrindu nuosavybės teisės atsirado ir buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, pasibaigimu. Registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teise pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teises turėtojas. Teismai taip pat yra konstatavę, kad nuginčijus nuosavybes teisių atsiradimo ir / ar nekilnojamojo daikto įregistravimo pagrindus, teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas išregistruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotą daiktą bei daiktines teises. Ieškovei įregistravimo pagrindo neginčijant, ieškinio reikalavimas įpareigoti Registrų centrą išregistruoti B. K. nuosavybes teises į Daiktus yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškinio patenkinimo atveju prašė atsižvelgti į tai, jog Registrų centras nėra pažeidęs ieškovės teisių ir teisėtų interesų bei į tai, jog jos reikalavimas įpareigoti Registrų centrą išregistruoti B. K. nuosavybės teises yra išvestinio pobūdžio, ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš Registrų centro.

4. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau ir – NŽT, Nacionalinė žemės tarnyba) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad žemės sklypo savininkai (bendraturčiai) nėra nusistatę Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, ieškovei nurodžius, jog yra gautas tik Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas, atsakovė B. K., negavusi visų bendraturčių sutikimo, negalėjo Žemės sklype pastatyti ir įregistruoti lauko virtuvės bei ūkio pastato. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, tam, kad ginčas būtų išspręstas ir ateityje nekiltų papildomų ginčų, turėtų būti nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka; nagrinėjama byla turėtų būti sustabdyta iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-28995-925/2021. Trečiasis asmuo prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus faktus, argumentus ir teismų praktiką.

5. Trečiasis asmuo E. M. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su L. P. ieškiniu nesutinka ir palaiko B. K. poziciją šioje civilinėje byloje. Nurodė, kad B. K. statiniai buvo pastatyti teisėtai ir tuo metu, kai L. P. nebuvo žemės sklypo bendraturte. Niekas iš bendraturčių neprieštaravo statyboms. Patikslintą ieškinį prašė atmesti.

6. Tretieji asmenys J. B., S. B. ir J. S. su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovės B. K. statiniai yra pastatyti teisėtai, B. K. šeimos daug metų naudojamoje žemės sklypo dalyje ir L. P. teisių nepažeidžia. Iki 2020 m. rugpjūčio, kuomet L. P. nusprendė pakeisti 50 metų faktiškai galiojančią ir taikomą naudojimosi žemės sklypu tvarką (su kuo nesutinka nei vienas iš žemės sklypo bendraturčių), visi kaimynai tarpusavyje bendravo. 2020 m. įgijusi nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, L. P. nusprendė, kad visi kiti bendraturčiai turi tenkinti išimtinai jos vienos interesus ir poreikius. Tokie ieškovės ketinimai negali būti įgyvendinami kitų bendraturčių teisių suvaržymo sąskaita. Tretieji asmenys palaikė atsakovės B. K. poziciją. Nurodė, kad nei vienas iš pastatų statybų metu buvusių žemės sklypo bendraturčių tam neprieštaravo, į bylą pateiktas visų rašytinis sutikimas. Ieškinį prašė atmesti.

7. Išvadą teikianti institucija byloje valstybės įmonė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė 2022 m. rugsėjo specialisto išvadą, Nr. 4D, kurioje konstatavo, kad: 1) I grupės nesudėtingų statinių statybai žemės sklype (duomenys neskelbtini), nei statybą leidžiantis dokumentas, nei statinio projektas nėra privalomi; 2) vadovaujantis tuo, kad žemės sklypui nėra nustatytos naudojimosi tvarkos, statant statinius, kuriems nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, yra reikalingas žemės sklypo bendraturčių sutikimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 3 d. sprendimu ieškovės L. P. ieškinį atmetė, priteisė atsakovei B. K. iš ieškovės L. P. 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, priteisė valstybei iš ieškovės L. P. 178,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

9. Teismas nustatė, kad naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu ir žemės sklypu nėra nustatyta. Žemės sklype yra kitų, tiek NTR registruotų, tiek neregistruotų statinių. Ginčo pastatų statybos metu buvę žemės sklypo bendraturčiais tretieji asmenys S. B., J. B., J. S., E. M., E. M., Lietuvos Respublika savo sutikimus dėl ginčo pastatų statybų yra patvirtinę raštu. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, liudytojų parodymų šalių atstovių paaiškinimų, teismas nustatė, kad prieš ieškovės šeimos rekonstruotos gyvenamojo namo dalies langus yra pačios ieškovės 2019 metais pastatyta nauja tvora, vietoje buvusios senos tvoros, ši tvora skirta atskirti ieškovės ir atsakovės šiuo metu ir faktiškai iki tol ilgą laiką pagal nusistovėjusią tvarką naudojamas žemės sklypo dalis. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą su 2021 m. rugpjūčio 16 d. ieškiniu, prašydama nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovei B. K. nuosavybės teise priklausantys ginčo pastatai priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems pagal ginčui aktualų teisinį reglamentavimą nei statybą leidžiantis dokumentas, nei statinio projektas nėra privalomi, jie pastatyti žemės sklype, kurio bendrasavininke yra atsakovė B. K., o statybos darbai buvo atlikti 2018 - 2019 metais. Teismas nurodė, jog vadovaujantis teisiniu reglamentavimu (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir – Statybos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nesant nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.75 straipsnis), statinių tokiame žemės sklype statybai statytojas privalo gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus).

11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ginčo pastatų statybos metu buvo ne žemės sklypo, o žemės sklype esančio gyvenamojo namo bendraturte, ieškinio argumentus, jog ginčo pastatų statybai žemės sklype buvo būtina gauti ir ieškovės sutikimą atmetė kaip nepagrįstus. Teismas dėl ieškovės argumentų, jog atliekant ginčo pastatų teisinę registraciją ji jau tapo žemės sklypo bendrasavininke, todėl jos sutikimas ginčo pastatų statybai žemės sklype buvo būtinas, pažymėjo, kad aktuali faktinė situacija būtent statybos metu, o ne statinių teisinės registracijos metu. Taip pat teismas, vertindamas byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nurodė, kad siekdama pagrįsti savo atsikirtimų į ieškinį argumentus, atsakovė teikė duomenis, jog ginčo pastatų statybos metu buvę žemės sklypo bendraturčiais tretieji asmenys savo sutikimus dėl ginčo pastatų statybų yra patvirtinę raštu. Teismas sprendė, kad ieškovė, turėjusi įrodyti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktą, to nepadarė, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą ir pripažinti, kad ginčo pastatų statyba yra neteisėta (atlikta be žemės sklypo bendraturčių sutikimo).

12. Teismo vertinimu, nors ieškovė neturėjo įrodyti savo teisių pažeidimo, tačiau jos nurodytos aplinkybės dėl galimai pažeistų teisių laikytinos deklaratyviomis ir neįrodytomis. Teismas akcentavo, kad namo dalies rekonstrukcijos, kai ieškovės faktiškai naudojamą namo dalis reikšmingai padidėjo, teisėtumą pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Kadangi iš neteisės teisė neatsiranda, teismas laikė, jog nurodoma aplinkybė, kad vienas iš ginčo pastatų ginčo sklype yra pastatytas priešais būtent taip, nesant statybos leidimo, rekonstruotos gyvenamosios namo dalies langus, neteikia pagrindo konstatuoti ieškovės teisių pažeidimo. Teismas vertino, kad tokiu būdu atlikus gyvenamojo namo rekonstrukciją, kiti žemės sklypo bendrasavininkai prarado galimybę naudotis ir valdyti žemės sklypo dalį, kuri pačios ieškovės buvo užstatyta. Teismas sutiko su atsikirtimų argumentais, jog vien ieškovės siekis naudotis ginčo pastatais užimta žemės sklypo dalimi neteikia pagrindo konstatuoti ieškovės teisių pažeidimo. Ginčo pastatai pastatyti iki ieškovei įsigyjant žemės sklypo dalį, o vertindamas byloje esančią rašytinę medžiagą dėl ginčo situacijos, faktinį pastatų išdėstymą (nuo tvoros vienas ginčo pastatas (ūkinis pastatas) yra nutolęs apie 4,5 m (nuo ieškovės langų dar toliau), o kitas ( lauko virtuvė) yra prieš atsakovės, o ne ieškovės valdomą gyvenamojo namo dalį), liudytojų parodymus (kad buvo iškirstos tujos, senos apgriuvusios tvoros vietoje pati ieškovė pasistatė naują), teismas sutiko su atsakovės atsikirtimų argumentais, jog prieš sudarydama žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė matė (turėjo matyti) ginčo pastatus ir apie juos žinojo.

13. Nesant pagrindo tenkinti pagrindinio ieškovės reikalavimo pripažinti, kad ginčo pastatai pastatyti savavališkai bei nesilaikant įstatymuose numatytų reikalavimų, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

14. Ieškovė L. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – L. P. patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės B. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Atsakovė B. K. pradėjo statyti lauko virtuvę ir ūkio pastatą dar nebūdama žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Civilinėje byloje nenustatyta, kokiu pagrindu atsakovė valdė ir naudojosi žemės sklypu tuo metu, kai 2018-2019 metais statė statinius. Atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Teismas nenustatė, kad atsakovė 2018-2019 metais žemės sklype buvo teisėta minėto žemės sklypo valdytoja ir naudotoja.

14.2. 2020 m. rugsėjo 8 d. atsakovės B. K. prašymas/skundas patvirtina, kad atsakovė jai priklausančius pagalbinius statinius pradėjo statyti neturėdama žemės sklypo bendraturčio - Lietuvos Respublikos sutikimo, nes minėtu prašymu atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus prašė leisti įteisinti jai priklausančius pagalbinius statinius. 2020 m. rugsėjo 28 d. NŽT raštas „Dėl statinio statybos (registravimo)“ patvirtina, jog atsakovė NŽT sutikimą gavo ne prieš pradėdama statyti ginčo statinius 2018 metais, o jau po to, kai ginčo statiniai buvo baigti statyti 2019 metais, prieš jų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre 2020 m. spalio 5 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu. Atsakovė B. K. tik su 2022 m. rugsėjo 26 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikė kitų žemės sklypo savininkų, t. y. E. M., E. M., S. B., J. S. ir J. B. sutikimą dėl atsakovės statinių statybos. Sutikime nėra nurodyta jo sudarymo data, todėl, ieškovės nuomone, minėtas sutikimas buvo parengtas tik prieš 2022 m. rugsėjo 26 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį teikimą. Atkreipė dėmesį, kad E. M. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininke tapo tik 2020 m. rugsėjo 22 d. Dovanojimo sutarties pagrindu, tačiau ji taip pat pasirašė žemės sklypo bendraturčių sutikimą. Ieškovė nesutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis, jog ieškovė, turėjusi įrodyti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktą, to nepadarė, taip pat, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą bei pripažinti, jog ginčo pastatų statyba yra neteisėta.

14.3. Būtent po ieškovės siūlymo nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, atsakovės B. K. užsakymu buvo atlikti pastatų kadastriniai matavimai, gautas NŽT sutikimas, pastatai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad ieškovei nebeliko galimybės žemės sklypu naudotis vienoje vietoje, skirtingai nei visiems kitiems bendraturčiams. Ieškovės atstovė 2023 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atstumas iki tvoros yra 1,30 metrų, nėra jokio kiemo, ieškovė neturi, kur suoliuką pasistatyti, skirtingai negu visi kiti. Liudytoja apklausta ieškovės dukra paaiškino, kad ten yra malkinė, visą laiką medieną pjauna elektriniu disku, pjuvenos krenta į jų namą; jie renka šiukšles, specialiai deda maišus arčiau jų durų, virtuvę naudoja ne pagal paskirtį.

14.4. Dėl ieškovės atliktos gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos pabrėžė, kad savavališkos statybos akto nėra, atsakovė B. K. priešieškinio šioje civilinėje byloje nereiškė. Taip pat akcentuoja, kad ši civilinė byla glaudžiai susijusi su sustabdyta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1443-925/2022 dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Apeliantė nurodė, kad ji naudojasi tik apie 2 arais žemės sklypo, nors nuosavybės teise priklauso 4,05 aro. Ieškovė su 2022 m. rugpjūčio 8 d. prašymu pateikė nuotrauką, kurioje pažymėti atsakovės 3 statiniai, kurie nėra registruoti ir yra pastatyti be ieškovės sutikimo. Kai atsakovė įregistravo ginčo statinius, 3 neregistruoti statiniai taip pat jau buvo. Šių atsakovės statinių ieškovė nugriauti neprašo.

14.5. Kadangi atsakovė B. K. pažeidė teisės aktų reikalavimus, statinius statydama be bendraturčių sutikimo, todėl statinių registracija negali būti laikoma teisėta. Statiniai pastatyti savavališkai, statinių registracijai pateikta netinkamai parengta Deklaracija apie statybos užbaigimą (be sklypo bendraturčių sutikimo). Statinių registracija turi būti panaikinta, kaip išvestinis reikalavimas. Vienas iš savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdų – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Teismas turėjo pripažinti, kad atsakovės B. K. statiniai pastatyti savavališkai, be bendraturčių sutikimo, taip pat pažeidžiant ieškovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, interesus. Nustačius, kad statiniai pastatyti savavališkai, turėjo būti tenkinti ir kiti ieškovės reikalavimai.

15. Atsakovė B. K. atsiliepime prašė priimti atsakovės naujus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovės papildomas 2 625 Eur išlaidas už advokato paslaugas apeliaciniame procese. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Apeliaciniame skunde nepateikta pagrįstų teisinių argumentų, nenurodyta faktinių aplinkybių, kurios galėtų paneigti teismo išvadas, kad ieškovės sutikimas statyti ginčo pastatus žemės sklype 2018-2019 metais, t. y. tuo metu, kai L. P. nebuvo šio žemės sklypo bendraturte, atsakovei B. K. nebuvo būtinas, o vien ieškovės siekis naudotis ginčo pastatais užimta žemės sklypo dalimi neteikia pagrindo konstatuoti ieškovės teisių pažeidimo. Teismas tinkamai taikė įstatymą, bylos faktus nustatė ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, išanalizavęs bei įvertinęs jų įrodomuosius duomenis atskirai ir jų visumą.

15.2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė savo išvadą, jog statant I grupės nesudėtingus statinius, nagrinėjamu atveju lauko virtuvę ir ūkio pastatą, nei statybą leidžiantis dokumentas, nei statinio projektas nėra privalomi, dėl ko statyba negali būti laikoma savavališka. Dėl žemės sklypo bendraturčių sutikimų nurodė, jog statant statinius, kuriems nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, yra reikalingas žemės sklypo bendraturčių sutikimas. Apeliantė gautas išvadas ignoruoja, pagrįstų argumentų, kad teismo įsitikinimas susiformavo neteisingai, apeliaciniame skunde nepateikia.

15.3. Kadangi atsakovės B. K. žemės sklypo dalies valdymo teisėtumas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas (ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė B. K. statyboms žemės sklype privalėjo gauti statybų metu žemės sklypo bendraturte nebuvusios ieškovės sutikimą), į bylą nebuvo papildomai teikiami su atsakovės B. K. žemės sklypo dalies įsigijimu susiję dokumentai. Apeliaciniame skunde keliamas atsakovės žemės sklypo dalies valdymo teisėtumo klausimas, kas gali būti vertinama kaip aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, ir kaip atsiradusi naujų įrodymų pateikimo būtinybė. Atsakovė teikia rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad ginčo žemės sklypo dalis atsakovei B. K. buvo parduota vadovaujantis 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patenkinus 2018 m. liepos 16 d. bei 2018 m. lapkričio 22 d. prašymus, o atsiskaitymui už perkamą valstybinės žemės sklypo dalį buvo įskaitytos dar 1992 m. rugsėjo 28 d. B. K. močiutės M. B. sumokėtos įmokos. Savo valią sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl naudojamos valstybinės žemės sklypo dalies B. K. išreiškė 2018 metais, kai paveldėjo savo močiutės turtą, 2018 metais buvo suderintas ir sutarties projektas. Teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2018-2019 metais žemės sklypu B. K. naudojosi ir valdė jį teisėtai, todėl galėjo įgyvendinti statytojo teisę (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

15.4. Nei vienas žemės sklypo bendraturtis, tokiu buvęs tiek iki ginčo pastatų statybų pradžios, tiek ir statybų metu, jokių pretenzijų atsakovei B. K. dėl pastatų, kuriuos ieškovė reikalauja nugriauti, neturėjo ir neturi, įskaitant ir valstybinės žemės valdytoją ir tai yra esminė aplinkybė sprendžiant ar šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti teisės aktų pažeidimo faktą. E. M. žemės sklypo dalį nuosavybės teise valdė nuo 2015 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., kai padovanojo savo dukrai E. M., o 2020 m. rugsėjo 22 d. E. M. padovanojo savo mamai E. M. dalį iš 2017 m. gegužės 31 d. jai padovanotos žemės sklypo dalies ir šios aplinkybės ieškovei yra žinomos. E. M. parašas sutikime, kuri pasirašė kartu su savo dukra, nes norėjo išreikšti savo sutikimą, neteikia pagrindo išvadai, kad buvo būtinas ir ieškovės sutikimas.

15.5. Nei 2018, nei 2019 metais (kai pati ieškovė pakeitė seną tvorą), nei 2020 - 2021 metais jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų dėl ginčo pastatų ieškovė atsakovei B. K. nereiškė, nors pastatus matė (šią aplinkybę patvirtina su apeliaciniu skundu pateikti nauji ieškovės įrodymai (fotonuotraukos)).

15.6. Nei ieškovės atstovės nuomonė, nei aplinkybė, kad byloje nėra savavališkos statybos akto ar pareikšto priešieškinio, neteikia pagrindo pripažinti ieškovės atliktą gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją teisėta. Trečiųjų asmenų atsiliepime nurodyta, kad ieškovė pasididino savo naudojamą gyvenamojo namo dalį neturėdama nei vieno gyvenamojo namo bendraturčio sutikimo. Gyvenamojo namo rekonstrukcijai buvo būtinas ir projektas bei statybos leidimas. Gyvenamojo namo padidinto ploto ieškovė nėra įregistravusi teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojasi neteisėtai.

15.7. Nesudėtingų statinių statybos užbaigimo registravimas Nekilnojamojo turto registre yra neprivalomas ir atliekamas tik statytojo pageidavimu, todėl ginčo pastatų registracijos atlikimo momentas neturi jokios teisinės reikšmės.

15.8. J. S., valstybinės žemės plotas taip pat yra dalinami į kelias dalis, todėl apeliantės argumentai, kad dėl ginčo pastatų ieškovei nebeliko galimybės naudotis žemės sklypu vienoje vietoje, skirtingai nei visiems kitiems bendraturčiams, vertintini kaip teismo klaidinimas. Ieškovė neturi galimybės naudotis žemės sklypu vienoje vietoje ne dėl ginčo pastatų, o dėl paties gyvenamojo namo išsidėstymo žemės sklype.

15.9. Apeliantės pateikti nauji įrodymai nepagrindžia ieškovės įrodinėjamo jos teisių pažeidimo, bet paneigia pačios ieškovės ir liudytojų nurodytas aplinkybes, kas svarbu vertinant ieškovės ir liudytojų paaiškinimų kaip įrodymo patikimumą. Nuotraukoje matomos plėvele uždengtos malkos, kurios buvo atvežtos jau sukapotos, išverstos kieme ir uždengtos plėvele; jokių duomenų, kad garaže pjaunama mediena, kad pjuvenos krenta į ieškovės namo pusę ar pan., nuotraukoje nėra. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nuotraukos Nr. 1 ir Priedas Nr. 2 padarytos iš ieškovės naudojamos žemės sklypo dalies, kas paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji nežino kiek laiko stovi garažas, kad ji nematė nei garažo nei ūkinio pastato. Priede Nr. 3 yra atsakovės B. K. kiemo fotonuotrauka; juodi maišai (turinys neaiškus) yra sudėti B. K. kieme, ne prie ieškovės namo durų, ir galimai paruošti išvežimui ar pan.

15.10. Teismas neturėjo pagrindo ginčo pastatus pripažinti pastatytais savavališkai. Bendraturtis yra asmuo, valdantis dalį turto nuosavybės teise, tuo tarpu bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad visi 2018-2019 metais žemės sklypo bendraturčiais buvę asmenys savo sutikimus dėl ginčo pastatų statybos yra patvirtinę raštu. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad dėl to buvo pažeistos ieškovės L. P. teisės. Visi ieškinio reikalavimai buvo atmesti pagrįstai.

16. Atsakovė VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti argumentai iš esmės sutampa su atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais. Taip pat atsakovė, be kita ko, pažymėjo, kad nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre bei kadastre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, Kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Teisės aktai nesuteikia teisės Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojui vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamuosius daiktus teisėtumo, t. y. ar nurodytu atveju Deklaracija yra teisėta, ar joje įrašyti teisingi duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą, nes už Deklaracijoje įrašytų duomenų teisingumą atsako ją surašęs asmuo. Nurodytu atveju Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/722487 Daiktai ir B. K. nuosavybės teisės į juos yra įregistruoti Deklaracijos pagrindu, tačiau ieškovė šios Deklaracijos neginčija ir neprašo jos panaikinti. Mano, kad apeliacinio skundo reikalavimas patenkinti L. P. ieškinį dalyje dėl įpareigojimo Registrų centrą išregistruoti B. K. nuosavybės teises į Daiktus yra nepagrįstas ir atmestinas.

17. Tretieji asmenys J. B., S. B., J. S., E. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo palikti teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime pabrėžė, kad nei vienas iš gyvenamojo namo bendraturčių nėra davęs sutikimo namo rekonstrukcijai, kurią atliko ieškovė ir savavališkai pasididino savo naudojamą namo dalį, o dabar siekia nugriauti B. K. teisėtai pastatytus pastatus. Ieškovė inicijuoja vis naujas bylas, rašo skundus policijai. Pažymi, kad ji pati 2019 metais pakeitė seną tvorą, skiriančią jos naudojamą žemės sklypo dalį nuo B. K.. Pasak trečiųjų asmenų, teismo sprendimas yra teisingas. Teigia, kad būtent L. P. veiksmai yra neteisėti, o ketinimai nesąžiningi. B. K. pastatai pastatyti teisėtai, niekas tam neprieštaravo ir jokių pažeidimų B. K. nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl statinių statybos pripažinimo savavališka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Byloje nustatyta, kad 5791 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso: 4250324/11182421 dalis Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos; 405/5791 dalis žemės sklypo ieškovei L. P. (2020 m. gegužės 7 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4218 pagrindu); 637/5793 dalis žemės sklypo atsakovei B. K. (2019 m. vasario 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2380 pagrindu); 637/11586 dalis žemės sklypo J. B. (2019 m. liepos 15 d. Dovanojimo sutarties Nr. 9362 pagrindu); 637/11586 dalis žemės sklypo S. B. (2019 m. liepos 15 d. Dovanojimo sutarties Nr. 9362 pagrindu); 638/5793 dalis žemės sklypo J. S. (2018 m. spalio 4 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1-11961 pagrindu); 1001/5793 dalis žemės sklypo E. M. (2016 m. liepos 18 d. Dovanojimo sutarties Nr. 6819 ir 2017-05-31 Dovanojimo sutarties Nr. 14-2761 pagrindu) ir 91/1931 dalis žemės sklypo E. M. (2020 m. rugsėjo 22 d. Dovanojimo sutarties Nr. 3379 pagrindu). Naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta.

21. Žemės sklype yra įregistruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė L. P. nuosavybės teisėmis valdo 7/100 gyvenamojo namo (2015 m. vasario 24 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3-1539 pagrindu), atsakovė B. K. nuosavybės teisėmis valdo 22/100 dalis gyvenamojo namo (2018 m. birželio 28 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 6885 pagrindu).

22. Žemės sklype esantys I grupės nesudėtingi ginčo pastatai: lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 12 kv. m., žymėjimas plane 26I/ž; ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 18 kv. m., žymėjimas plane 27I1/g, 2020 m. spalio 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu nuosavybės teise įregistruoti atsakovės B. K. vardu. Šių pastatų statybos pradžios metai – 2018, statybos pabaigos metai – 2019; kadastro duomenų nustatymo data - 2020 m. rugpjūčio 26 d.

23. Ieškovė L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti B. K. priklausančius statinius – lauko virtuvę ir ūkio pastatą, pastatytus savavališkai bei nesilaikant įstatymuose numatytų reikalavimų, įpareigoti VĮ Registrų centrą išregistruoti B. K. nuosavybės teises į juos, įpareigoti B. K. nugriauti minėtus pagalbinius statinius, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, atsakovei skirti baudą ir leisti teismo sprendimą įvykdyti ieškovei, vykdymo išlaidas išieškant iš atsakovės B. K.. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

24. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Pagal šios straipsnio 2 dalį - asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis).

25. Būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių gynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019, 24 punktas, 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023).

26. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punktą, savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

27. Nei Statybos įstatymas, nei Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 nuostatos, nenustato reikalavimo statant I grupės nesudėtingus statinius gauti statybą leidžiantį dokumentą ar statinio projektą. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nei statybą leidžiantis dokumentas, nei statinio projektas šiuo atveju nebuvo privalomi, ginčo statinių statyba šių nuostatų kontekste negali būti laikoma savavališka.

28. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, statytojas (užsakovas) privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.

29. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog statinys bendrame žemės sklype turi būti statomas taip, kad ne tik atitiktų teisės normose nurodytus reikalavimus, bet ir nepažeistų bendraturčių teisių bei teisėtų interesų. Teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą statyti statinį suteikia galimybę bendraturčiui išreikšti savo poziciją dėl statybos, nurodyti galimus savo teisių pažeidimus ir suderinti savo interesus su statytoju. Toks sutikimas yra bendraturčio laisvos valios išraiška, tačiau bendraturtis negali piktnaudžiauti teise atsisakyti duoti sutikimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), todėl atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012, 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-378/2016).

30. Būtent tokio sutikimo nebuvimu ieškovė grindė ieškinio reikalavimus. Ieškovė teigė, jog atsakovės B. K. minėti nesudėtingi statiniai pastatyti savavališkai, be bendraturčių sutikimo, taip pat pažeidžiant L. P., kaip žemės sklypo bendraturtės, interesus. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad žemės sklypo dalį ieškovė įsigijo tik 2020 m. gegužės 7 d., t. y. ginčo pastatų statybos metu nebuvo žemės sklypo bendraturte, ieškinio argumentus, jog ginčo pastatų statybai žemės sklype buvo būtina gauti ir ieškovės sutikimą, atmetė kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiai išvadai.

31. Apeliaciniame skunde ieškovė akcentuoja, kad atsakovė NŽT sutikimą gavo ne prieš pradėdama statyti ginčo statinius 2018 metais, o jau po to, kai ginčo statiniai buvo baigti statyti, prieš jų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Taip pat, remdamasi tuo, jog kitų žemės sklypo savininkų sutikimą, kuriame nenurodyta jos sudarymo data, B. K. pateikė tik su 2022 m. rugsėjo 26 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį, tai, kad sutikimą pasirašė E. M., kuri sklypo dalies savininke tapo tik 2020 m. rugsėjo 22 d., apeliantė mano, kad minėtas sutikimas buvo parengtas tik prieš 2022 m. rugsėjo 26 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį teikimą. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, atkreipia dėmesį, kad apeliantės dėstomos aplinkybės nėra susijusios su jos teisių pažeidimu. Apeliantės motyvai bei nurodyti įrodymai nepaneigia išvados, kad ginčo pastatų statybos metu ji nebuvo žemės sklypo bendraturtė, t. y. asmuo, kuris būtų turėjęs duoti sutikimą.

32. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog ieškovė žemės sklypo dalį įsigijo iš valstybės. Į bylą pateiktas ginčo statinių statybos metu buvusios žemės sklypo bendraturtės (iš kurios ieškovė įsigijo žemės sklypo dalį) 2020 m. rugsėjo 28 d. sutikimas statyti (registruoti) ginčo pagalbinius statinius. Kiti žemės sklypo bendraturčiai sutikimus dėl ginčo pastatų statybos yra patvirtinę raštu, kas rodo, jog ginčo su kitais žemės sklypo bendraturčiais šiuo klausimu nėra. Tokių sutikimų laikas nesusijęs su ieškovės teisėmis bei pareigomis (ieškovė neįrodinėjo, kad nebūdama žemės sklypo bendrasavininke, ji būtų galėjusi daryti įtaką tuometinių žemės savininkų pasirinkimui išduoti sutikimą, arba, jeigu jie sutikimus būtų išdavę anksčiau, ieškovės teisių turinys ar apimtis būtų pasikeitusi), todėl aplinkybė, ar sutikimai pateikti ne iki statybos pradžios, ar vėliau, neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui.

33. Apeliantė neginčija ginčo statinių statybos laiko, todėl aplinkybės, kad tik po ieškovės siūlymo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką buvo atlikti pastatų kadastriniai matavimai, gautas NŽT sutikimas ir pastatai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taip pat neturi įtakos sprendžiant dėl ieškovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, teisių pažeidimo ginčo statinių statybos procese. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pasisakant dėl statybos teisėtumo, aktuali faktinė situacija būtent statybos metu, o ne statinių teisinės registracijos metu. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis – išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, t. y. registras atlieka tik išviešinimo funkciją, juo nėra sukuriamos nuosavybės teisės.

34. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė matė (turėjo matyti) ginčo pastatus ir apie juos žinojo. Apeliantė vienu iš savo teisių pažeidimu įvardina tai, jog statiniai pastatyti prieš pat ieškovės gyvenamojo namo langus. Taigi, aplinkybės, kuomet ieškovė statybų metu nereiškė pretenzijų atsakovei, neteikė skundo kompetentingoms institucijoms, leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovė suprato, jog jos sutikimas tuo metu nebuvo privalomas. Kita vertus, statybos neteisėtumo fakto ieškovė nesiejo su atitinkamų teisės aktų, numatančių atstumus iki gyvenamojo namo, pažeidimu. Kitu ieškovės teisių pažeidimu apeliantė nurodo tai, jog ginčo statiniai buvo statomi žemės sklypo dalyje, kuri jau pirmame siūlyme nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, buvo siūloma priskirti ieškovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad po statinių statybos iškilęs ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos negali lemti statybos teisėtumo vertinimo. Be to, apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie įrodymai patvirtina apie minimo susitarimo faktą bei turinį.

35. Ieškovė nesutikimą su skundžiamu sprendimu taip pat grindžia aplinkybe, kad atsakovė B. K. pradėjo statyti lauko virtuvę ir ūkio pastatą dar nebūdama žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Teigia, jog nenustatyta, kokiu pagrindu atsakovė valdė ir naudojosi žemės sklypu 2018-2019 metais. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, jog šiomis aplinkybėmis ieškovė negrindė ginčo statinių statybos neteisėtumo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties dėl aplinkybių, kokiu pagrindu atsakovė valdė žemės sklypą iki 2019 m. vasario 20 d. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kaip minėta, ankstesnis žemės savininkas (iš kurio atsakovė įsigijo žemės sklypo dalį), statybos teisėtumo neginčijo.

36. Apibendrinus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė, turėjusi įrodyti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktą, to nepadarė, ir kad nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo pastatų statyba yra neteisėta (atlikta be žemės sklypo bendraturčių sutikimo), yra teisinga.

37. Kaip minėta, šios bylos nagrinėjimui reikšmingas tik toks asmens (ieškovės) subjektinių teisių pažeidimas, kurį nulėmė būtent neteisėta statyba. Taigi, pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodomas aplinkybes, susijusias su jos teisių pažeidimu, turėjo vertinti tik šiuo aspektu.

38. Kaip minėta, statybos neteisėtumo fakto ieškovė nesiejo su atitinkamų teisės aktų, numatančių atstumus iki gyvenamojo namo, pažeidimu, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybės dėl ieškovės atlikto namo rekonstrukcijos teisėtumo vertintos nepagrįstai. Tai nėra šios bylos dalykas. Apeliaciniame skunde plačiai aprašytos aplinkybės apie ginčo pastatų naudojimą (kad garažas naudojamas kaip malkinė, kurioje pjaunama mediena, lauko virtuvė taip pat naudojama ne pagal paskirtį), šiukšlių maišų laikymo ir pan.) taip pat nesusijusios su ginčo statinių statybos teisėtumo vertinimu. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs ne dėl bendrasavininko atsisakymo duoti sutikimą statinių statybai bendrame sklype pagrįstumo / teisės statyti statinius be tokio sutikimo, todėl dėl šių argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Šiuo atveju ieškovės teisės pažeidimu būtų laikoma, jeigu būtų nustatyta, kad ginčo statinių statybos metu ieškovė buvo žemės sklypo bendrasavininkė, ir tokiu atveju nebūtų gautas ieškovės sutikimas.

39. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

40. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus - nuotraukas. Nurodė, kad jose užfiksuotos šalia atsakovei priklausančio statinio sukrautos malkos, ant statinio kabantys skudurai ir arti ieškovės naudojamos namo dalies durų kaimynų padėti šiukšlių maišai. Pasak apeliantės, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nuotraukas buvo pateikusi ją atstovaujančiai advokatei, jos prašė ir tikėjosi, kad ji pateiks nuotraukas, patvirtinančias ieškovės teisių pažeidimus, tačiau su civilinės bylos medžiaga susipažinęs advokatas Gintautas Danišauskas, šių nuotraukų byloje nerado.

41. Atsakovė B. K. taip pat prašo priimti su atsiliepimu teikiamus naujus rašytinius įrodymus (2018 m. lapkričio 22 d. prašymą dėl naudojamo žemės sklypo pardavimo ir kt., 2018 m. rugpjūčio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus raštą dėl įmokų už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei 2018 m. gruodžio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus raštą dėl pirkimo-pardavimo sutarties projekto derinimo). Teigia, jog jų pateikimo būtinybė iškilo gavus apeliacinį skundą, kuriame keliamas klausimas dėl atsakovės B. K. žemės sklypo dalies valdymo teisėtumo. Atsakovė B. K. atsiliepime nurodė neprieštaraujanti, kad ieškovės L. P. teikiami nauji įrodymai būtų prijungti prie bylos.

42. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

43. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

44. Nagrinėjamu atveju apeliantės argumentai, kad nuotraukas ji buvo pateikusi advokatei, kuri jų nepateikė į bylą, ne tik niekuo nepagrįstos, tačiau ir neįrodo, kad egzistavo atitinkamos kliūtys ieškovei pateikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teisme. Civilinio proceso normos numato teisę ieškovei susipažinti su byla, teikti įrodymus (CPK 42 straipsnis), todėl nepakankamas pačios ieškovės aktyvumas bei savo teisių įgyvendinimas nesudaro pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis. Kadangi byloje nebuvo kilęs ginčas dėl atsakovės, kaip statytojos, ir žemės valdytojos teisių pirmosios instancijos teisme, įrodymai dėl atsakovės žemės sklypo dalies valdymo teisėtumo laikytini nesusijusiais su byla. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako tenkinti ieškovės bei atsakovės B. K. paminėtus prašymus dėl naujų įrodymų priėmimo.

45. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, spręstinas klausimas dėl atsakovės B. K. išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo. Atsakovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 625 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos viršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytą dydį, atsakovei B. K. iš ieškovės priteistina 2 338,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei B. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 338,70 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 70 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.