Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

1.5. Įvertinus faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, matyti, kad statiniai pastatyti neturint žemės sklypo bendraturčių sutikimų, savavališkai. Statinių registracijai pateikta netinkamai parengta Deklaracija apie statybos užbaigimą (be sklypo bendraturčių sutikimo, buvo tik NŽT sutikimas). Pripažinus savavališką statybą, statinių registracija turi būti panaikinta, kaip išvestinis reikalavimas.

2.1. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį aiškina, kad:

2.2. Bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovė L. P., atsakovė B. K. ir tretieji asmenys S. B., J. B., J. S., E. M., E. M., Lietuvos Respublika valdo 0,5791 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. k.v., (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau žemės sklypas). Ieškovė L. P. valdo 405/5791 (0,0405 ha) – nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini), atsakovė B. K. valdo 637/5793 (0,0637 ha) – nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini) , tretieji asmenys S. B. valdo 637/11589 (0,0318 ha), J. B. - 637/11586 (0,0318 ha), J. S. - 638/5793 (0,0638 ha), E. M. - 1001/5793 (0,1001 ha), E. M. - 91/1931 (0,0273 ha), Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM valstybinės žemės patikėjimo teise valdo 4250324/11182421 (0,2201 ha).

2.3. Bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovė L. P., atsakovė B. K. bei tretieji asmenys J. S., E. M. ir S. N. valdo žemės sklype esantį, Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) registruotą 206,96 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 282,00 kv.m., žymėjimas plane 1A1m (toliau gyvenamasis namas). Ieškovė L. P. valdo 7/100 dalis, atsakovė B. K. - 22/100 dalis, tretieji asmenys J. S. - 11/100 dalių, E. M. - 11/50 dalių, S. N. - 38/100 dalis. Ieškovės L. P. į bylą pateiktame NTR išraše yra pastaba : kadastro matavimų, atliktų 1984-10-08 duomenimis, gyv. namas 1A1m rekonstruotas (bendras plotas – 262,56 kv.m.), tačiau duomenys NTR nepatikslinti. Ieškovė L. P. savo naudojamą gyvenamojo namo dalį savavališkai rekonstravo, ją padidindama. Savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padariniai nėra pašalinti iki šiol.

2.4. Atsakovė B. K. nuosavybės teise valdo žemės sklype esančius NTR registruotus I grupės nesudėtingus pastatus – lauko virtuvę, (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 12,00 kv.m., žymėjimas plane 26I/ž bei ūkio pastatą, (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 18,00 kv.m., žymėjimas plane 27I1/g (toliau ginčo pastatai), nurodyti statybos pradžios-pabaigos metai 2018-2019. B. K. nuosavybės teisės į ginčo pastatus įregistruotos 2020-10-05 Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu, įrašas galioja nuo 2020-10-21. Trečiasis asmuo S. B. nuosavybės teise valdo žemės sklype esančius NTR registruotus pastatus – ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 19,09 kv.m., žymėjimas plane 5I1m bei ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 17,85 kv.m., žymėjimas plane 6I1ž. Trečiasis asmuo E. M. nuosavybės teise valdo 1/5 dalį NTR registruotų kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvora, lauko tualetai – 3 vnt.), (duomenys neskelbtini). Registro pastaba : į 4/5 d. kiemo statinių nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Žemės sklype yra ir NTR neregistruotų statinių.

2.5. Žemės sklypas naudojamas pagal gyvenamojo namo ir kitų statinių savininkų (buvusių/esamų) tarpusavio susitarimą. Tokia naudojimosi tvarka yra susiformavusi ir taikoma nuo 1970 metų ir iki šiol iš esmės nesikeitė. Visi savininkai savo faktiškai naudojamas žemės sklypo dalis buvo/yra apsitvėrę tvoromis ir kiekvienas naudojasi atskirai. Dalis ploto žemės sklype yra nenaudojama, dalis tvorų yra sugriuvę. Gyvenamojo namo bendraturčiai kiekvienas turi savo atskirus įėjimus į jų valdomą ir faktiškai naudojamą gyvenamojo namo dalį. Bendro naudojimo patalpų gyvenamajame name nėra. Naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu ir žemės sklypu nėra nustatyta. NTR įregistruotais ir neįregistruotais statiniais naudojasi tik jų savininkai.

2.6. Ieškovė L. P. kreipėsi į teismą su 2021-08-16 Ieškiniu (civil. bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), prašydama nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2021-08-09 matininko Z. R. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriuo iš esmės keičiama nuo 1970 metų taikoma žemės sklypo naudojimosi tvarka, ieškovės L. P. interesais perskirstomos kitų bendraturčių faktiškai naudojamos žemės sklypo dalys, į L. P. naudojamą plotą įtraukiant dalį atsakovės B. K. šeimos naudojamo ploto, kur yra ginčo pastatai, sukurta mini infrakstruktūra ir kt., o kitų bendraturčių naudojamas žemės sklypo dalis skiriant naudotis atsakovei B. K., nepaliekant pakankamų priėjimų prie statinių ir t.t. Atsakovė B. K. bei tretieji asmenys J. B., S. B. ir J. S. su 2021-08-16 Ieškiniu nesutiko ir pateikė 2021-10-07 Priešieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydami nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2021-10-04 matininko M. G. parengtą schemą, kurioje iš esmės išlaikoma nuo 1970 m. nusistovėjusi naudojimosi tvarka su nežymiais pakeitimais. Su Ieškovės L. P. siūloma naudojimosi tvarka nesutinka ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, atstovaujama Vilniaus miesto skyriaus, patikėjimo teise valdanti likusią valstybinės žemės dalį.

2.7. Po 2022-02-14 įvykusio išvažiuojamojo teismo posėdžio civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), atsakovė E. M. pateikė 2022-03-08 Priešieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2022-02-24 UAB”Topokada” parengtą schemą (2022-04-06 Atsiliepimo į ieškinį Priedas Nr. 3), kurioje ieškovei L. P. ir atsakovei B. K. siūloma paskirti naudojimuisi tas pačias žemės sklypo dalis, kaip ir 2021-10-04 matininko M. G. parengtoje schemoje, o ieškovė L. P. kreipėsi į teismą su 2022-02-25 Ieškiniu dėl B. K. pastatų statybos pripažinimo savavališka, kadangi, ieškovės L. P. klaidingu įsitikinimu, ginčo pastatai yra pastatyti savavališkai ir jie neva yra vienintelė kliūtis paskirti jai naudotis B. K. šeimos virš 50 metų naudojamą žemės sklypo dalį, B. K. perkeliant į kitų bendraturčių daug metų naudojamas žemės sklypo dalis.

2.8. Atsižvelgdama į teismo siūlymus 2022-08-09 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, ieškovė L. P. pateikė 2022-08-23 Patikslintą ieškinį, kuriuo į bylą atsakovu papildomai įtraukė VĮ Registrų centras ir iš dalies pakeitė ieškinio reikalavimus, prašydama įpareigoti atsakovę B. K. jau neperkelti į kitą vietą, bet ginčo pastatus nugriauti ir įpareigoti VĮ Registrų centras išregistruoti atsakovės B. K. nuosavybės teises. Atsakovė B. K. su Patikslintu ieškiniu nesutinka. Ieškovės reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti, todėl atmestini.

2.9. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad ieškovė L. P. žemės sklypo bendraturte tapo 2020 metais, kai sudarė (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu įgijo 405/5791 žemės sklypo, todėl atsakovė B. K. neprivalėjo gauti ieškovės L. P. sutikimo statyboms iki ieškovės L. P. nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį įgyjimo, nes L. P. nevaldė žemės sklypo dalies nuosavybės teise. Statybos įstatymo 14 straipsnio 13 punkto reikalavimas taikytinas tik žemės sklypo bendraturčiui, kuriuo ginčo pastatų statybų metu ieškovė L. P. nebuvo, atitinkamai, L. P. teisės dėl ginčo pastatų statybos, negavus jos sutikimo, nebuvo pažeistos. Valstybinės žemės patikėtinis statyboms neprieštaravo, ką patvirtina pačios ieškovės L. P. į bylą pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020-09-28 raštas, kuriame nurodyta, jog neprieštaraujama dėl B. K. pagalbinių statinių statybos. Taip pat į bylą teikiamas visų kitų žemės sklypo bendraturčių, nuosavybės teisėmis valdžiusių žemės sklypo dalis statybų metu, pasirašytas sutikimas. Taigi, visi žemės sklypo bendraturčiai, tokiais buvę statybų metu, savo sutikimus dėl ginčo pastatų statybų yra patvirtinę raštu.

2.10. Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė subjektų ratą, kurių sutikimas yra reikalingas, siekiant statyti bendrame žemės sklype. Ieškovė L. P. ginčo pastatų statybų metu į šį sąrašą nepateko. Viešojoje teisėje veikia įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai. Statybos įstatymo normos yra viešosios teisės normos, todėl vertintinos kaip teises siaurinančios (ribojančios) ir negali būti aiškinamos plečiamai ar interpretuojamos ieškovei L. P. naudinga linkme. Žemės sklypo bendraturtis ir naudotojas negali būti tapatinami, kadangi skiriasi šių subjektų teisės ir pareigos. Ieškovė L. P. žemės sklypo bendraturte tapo tik 2020-05-07, todėl jos sutikimas statyti žemės sklype iki 2020-05-07 nebuvo reikalingas pagal įstatymo reikalavimus, kurie negali būti aiškinami plečiamai.

2.11. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Patikslintame ieškinyje cituojama kasacinio teismo praktika, kuri yra suformuota bylose dėl CK 4.75 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo, kuris reglamentuoja būtent bendros nuosavybės įgyvendinimą. Derinti su ieškove L. P. statybų žemės sklype, kurio bendraturte ieškovė L. P. nebuvo, nereikėjo. Pažymėtina ir tai, jog 2022-09 Išvadą byloje pateikusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, taip pat nurodė, jog statant statinius, kuriems nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, yra reikalingas žemės sklypo bendraturčių sutikimas. Bendraturčių sutikimai nėra prilyginami statybą leidžiančiam dokumentui.

2.12. Svarbu pažymėti ir tai, kad nei iki nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį įgijimo (2020-05-07), nei po nuosavybės teisių įgijimo iki 2022-02-25 ieškinio pateikimo teismui ( 2020-05-07 - 2022-02-25) jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų dėl ginčo pastatų ieškovė L. P. atsakovei B. K. nereiškė ir savo teisių pažeidimo neįžvelgė. L. P. nepranešė statybos patikrinimus atliekančioms institucijoms apie, jos teigimu, B. K. vykdytas savavališkas statybas, B. K. nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas, nebuvo surašytas privalomasis nurodymas ir pan. Ieškovė visada matė ginčo pastatus, kurie niekada niekam netrukdė ir netrukdo iki šiol, įskaitant ir ieškovę L. P., kuri, tik 2020-05-07 įsigijusi valstybinės žemės sklypo dalį kažkodėl nusprendė, kad turi teisę užimti atsakovės B. K. kiemą, o tam neva trukdo tik ginčo pastatai. Neatmetama galimybė, kad vieną dieną ieškovė L. P. nuspręs, jog turi teisę užimti B. K. naudojamą ir gyvenamojo namo dalį, juk naudojimosi tvarka nėra nustatyti ne tik žemės sklypu, bet ir gyvenamuoju namu. Todėl, jeigu vadovaujantis tokia ieškovės L. P. pozicija, nei vienam iš bendraturčių nėra jokių kliūčių pretenduoti į kito bendraturčio faktiškai naudojamą gyvenamojo namo dalį.

2.13. Atkreiptinas dėmesys, kad akcentuodama bendraturčių kooperavimąsi, bendraturčių teisės keisti bendrai valdomą daiktą ribojimą draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus ir pan., ieškovė L. P., neturėdama nei vieno gyvenamojo namo bendraturčio sutikimo, neturėdama valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, atliko gyvenamojo namo rekonstrukciją, o šioje byloje, jau Patikslintu ieškiniu, įrodinėja savo teisių tariamą pažeidimą žemės sklype tuo metu, kai net nebuvo jo bendraturte, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su ginčo pastatų statybomis, ieškovės teisių pažeidimo nepagrindžia, nes vien sutikimo negavimas pats savaime neteikia pagrindo išvadai dėl teisių pažeidimo.

2.14. Patikslintame ieškinyje yra nurodyta, kad atsakovė, pastatydama nesudėtingus statinius žemės sklypo dalyje, kuri yra prieš pat ieškovės gyvenamojo namo langus, taip pat toje žemės sklypo dalyje, kuri jau pirmame siūlyme nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką buvo siūloma priskirti ieškovei, pažeidžia ieškovės teises, ieškovei yra apribota galimybė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurioje yra pastatyti statiniai ir kuri yra siekiama priskirti naudotis ieškovei. Tačiau vien ieškovės siekis naudotis ginčo pastatais užimta žemės sklypo dalimi, neteikia pagrindo konstatuoti ieškovės teisių pažeidimo. Be to, iki nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį įgijimo, t.y., iki 2020-05-07 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovė L. P. neabejotinai matė kur stovi ginčo pastatai, kurie beje, yra gerokai nutolę nuo ieškovės nurodytų gyvenamojo namo langų, ką patvirtina byloje pateikti naudojimosi tvarkų planai, o prieš ieškovės savavališkai rekonstruotos gyvenamojo namo dalies langus yra pačios ieškovės L. P., dar 2019 metais pastatyta nauja tvora, kurią ieškovė pakeitė savo iniciatyva, vietoj buvusios senos, apgriuvusios tvoros, skiriančios ieškovės L. P. ir atsakovės B. K. faktiškai naudojamas žemės sklypo dalis. Nuo šios tvoros vienas ginčo pastatas - ūkinis pastatas yra nutolęs beveik 4,5 m (nuo ieškovės langų dar toliau), o kitas - lauko virtuvė apskritai yra prieš B. K., o ne ieškovės L. P., valdomą gyvenamojo namo dalį.

2.15. Ieškovė taip pat nurodo, kad dar 2019 m. žodžiu neva kreipėsi į atsakovę dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, o 2020-08-10 raštu siūlė atsakovei ir kitiems bendraturčiams nustatyti naudojimosi tvarką, tačiau jokio žodinio kreipimosi 2019 m. nebuvo (2019 metais ieškovė L. P. žemės sklypo dalies nuosavybės teise dar nevaldė), o savo ketinimus ieškovė atskleidė tik 2020-08-10 pasiūlyme dėl naudojimosi tvarkos, kuomet pateikė savo siūlomą naudojimosi tvarkos planą, kuriame buvo nurodyti ir atsakovės B. K. valdomi pastatai, patenkantys į ieškovės pageidaujamą naudotis žemės sklypo dalį ir į kurį buvo pateiktas išsamus 2020-08-21 atsakymas bei nesutikimo su pasiūlymu argumentai, be kita ko, susiję ir su ginčo pastatais.

2.16. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad įvertinus visus ieškovės, atsakovės, trečiųjų asmenų statinius žemės sklype, jų išdėstymą, priėjimą prie statinių, galimybes naudotis statiniais ir žemės sklypo dalimis prie statinių, ieškovė siekia, kad žemės sklypo dalis, kurioje B. K. pastatė laikinus ir nesudėtingus statinius, būtų priskirta naudotis būtent ieškovei, nes ieškovė nuosavybės teisėmis valdo tik 4,05 aro, dėl to žemės sklypo naudojimas vienoje vietoje pagal ieškovės pasiūlymą būtų racionalus ir protingas. Tačiau, kaip matyti, įvertinusi atsakovės B. K. statinius žemės sklype, jų išdėstymą bei priėjimą prie jų, ieškovė L. P. nusprendė, kad juos reikia tiesiog nugriauti, nes tik jie neva trukdo ieškovei užimti atsakovės kiemą.

2.17. Ieškovės ketinimai, kuriuos bandoma pasiekti klaidinant teismą dėl savo teisių tariamo pažeidimo ir pan., neabejotinai teikia pagrindą išvadai dėl piktnaudžiavimo.

2.18. Kadangi savo teisių tariamą pažeidimą šioje byloje ieškovė grindžia siekiu naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurioje yra ginčo pastatai, šiuo atveju svarbu pažymėti, jog užimti atsakovės B. K. šeimos virš 50 metų naudojamą kiemą ir sukurtą mini infrastrultūrą, ieškovei L. P. trukdo ne tik ginčo pastatai, bet ir atsakovės B. K. valdoma gyvenamojo namo dalis, trečiųjų asmenų S. B. bei J. B. pastatai bei J. S. valdoma gyvenamojo namo dalis ir šias aplinkybes patvirtina ieškovės L. P. užsakymu parengtas matininko Z. R. 2021-08-09 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas (toliau Planas), kuris yra nukreiptas išimtinai į ieškovės interesų patenkinimą kitų bendraturčių teisių suvaržymo sąskaita ir su kuriuo nesutiko nei vienas iš žemės sklypo bendraturčių, įskaitant valstybinę žemę patikėjimo teise valdančią Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovės L. P. siekiui užimti atsakovės B. K. kiemą trukdo ne tik ginčo pastatai, bet ir atsakovės B. K. gyvenamojo namo dalis bei kitų bendraturčių turtas, teisės ir interesai, kurių ieškovės siūlomoje nustatyti naudojimosi tvarkoje nepaisoma. Todėl ieškovės L. P. įsitikinimas, kad ginčo pastatų nugriovimas sudarys jai galimybę užimti B. K. kiemą, neabejotinai yra klaidingas.

2.19. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad būtent po ieškovės siūlymo nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, buvo atlikti B. K. pastatų, t.y., lauko virtuvės ir ūkinio pastato 2020-08-26 kadastriniai matavimai, gautas NŽT sutikimas, 2020-10-05 pastatai įregistruoti NTR, ir visiškai neatsižvelgta į tai, kad ieškovei nebelieka galimybės žemės sklypu naudotis vienoje vietoje. Tačiau galimybės vienoje vietoje naudotis tik 2020-05-07 metais įsigyta valstybinės žemės sklypo dalimi ieškovė niekada neturėjo ir šiuo plotu vienoje vietoje niekada nesinaudojo. Ieškovė visada papildomai naudojosi valstybinės žemės dalimi, esančia kitoje kelio pusėje, priešais savo valdomą žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalį, o prieš sudarydama Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė žinojo ir matė B. K. kieme esančius ginčo pastatus. Todėl, 2020-05-07 įsigydama valstybinės žemės sklypo dalį ieškovė žinojo, kad neįgis galimybės vienoje vietoje naudotis didesniu plotu, negu faktiškai naudojasi ir šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės kada buvo atlikta ginčo pastatų teisinė registracija, kuri beje, nesudėtingiems statiniams net nėra privaloma. Bylos faktiniai duomenys ieškovės teisių pažeidimo nepatvirtina.

2.20. Ieškovė nurodo, kad aptariami nesudėtingi I grupės statiniai pastatyti ir įregistruoti be visų bendraturčių sutikimo. Dėl to, tokia statyba pripažįstama savavališka ir prašo pripažinti B. K. priklausančius nesudėtingus I grupės statinius : lauko virtuvę, (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą, (duomenys neskelbtini), pastatytus savavališkai bei nesilaikant įstatymų numatytų reikalavimų, tačiau ieškovės reikalavimo patenkinimui teisinio pagrindo nėra.

2.21. Visų pirma svarbu pažymėti, kad būdama klaidingai įsitikinusi, jog nugriovus atsakovės pastatus ieškovei neliks jokių kliūčių užimti daug metų atsakovės B. K. šeimos naudotą kiemą bei sukurtą mini infrastruktūrą, kai 7 iš 8 žemės sklypo bendraturčių su ieškovės siūloma naudojimosi tvarka nesutinka dėl jos ydingumo ir kitų bendraturčių teisių bei interesų pažeidimo, ieškovė prašo taikyti kraštutinę priemonę – statinių nugriovimą, nors jeigu ir būtų nustatyta, kad pastatai pastatyti nesilaikant įstatymuose nustatytų reikalavimų, šiuo atveju neabejotinai būtų pagrindas taikyti kitas, švelnesnes priemones. Tačiau nesant pagrindo konstatuoti ginčo pastatų savavališkos statybos faktą, nėra pagrindo spręsti ir dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo apskritai. Todėl ieškovės L. P. Patikslinto ieškinio reikalavimai, tiek dėl ginčo pastatų pripažinimo pastatytais savavališkai ar nesilaikant įstatymuose nustatytų reikalavimų, tiek dėl ginčo pastatų nugriovimo, atmestini kaip nepagrįsti, atitinkamai, nespręstinas klausimas ir dėl ieškovės prašomos teismo sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo.

2.22. Ieškovė ginčija ir pastatų teisinę registraciją, nurodo, kad pripažinus savavališką statybą, statinių registracija turi būti panaikinta kaip išvestinis reikalavimas ir prašo įpareigoti atsakovę VĮ Registrų centras išregistruoti B. K. nuosavybės teises į ginčo pastatus, tačiau bylos duomenys neteikia pagrindo išvadai dėl statinių savavališkos statybos fakto pripažinimo, be to, pagrįstų argumentų bei įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti ginčo pastatų teisinę registraciją atlikta neteisėtai ir išregistruoti B. K. nuosavybės teises, ieškovė vėlgi nepateikia. Teritorinio registratoriaus sprendimo dėl ginčo pastatų įregistravimo ieškovė taip pat neskundė teisės aktų nustatyta tvarka.

2.23. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurias nustačius prašymo nagrinėjimo metu kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų; 5) šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje; 6) nepateikta teisės aktų nustatyta tvarka parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus; 7) nepateikti šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį; 8) šio Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais nepakeisti žemės sklypo kadastro duomenys; 9) įstatymuose ir Kadastro nuostatuose nenumatyta galimybė nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti; 10) jau yra priimtas Kadastro tvarkytojo sprendimas atsisakyti įrašyti tuos pačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis ar juos pakeisti tų pačių dokumentų pagrindu; 11) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų; 12) nesumokėtas Vyriausybės nustatytas atlyginimas už nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimą. Šis sąrašas yra baigtinis. Atsakovės B. K. prašymo nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių nustatyta nebuvo. Tokių aplinkybių nenurodo ir ieškovė L. P..

2.24. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurias nustačius prašymo nagrinėjimo metu nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti;2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; 4) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios; 5) nesumokėtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatytas registravimo mokesčio avansas; 6) prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti; 7) įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre; 8) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą; 9) jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu. Atsakovės B. K. prašymo nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių nustatyta nebuvo. Tokių aplinkybių vėlgi nenurodo ir ieškovė L. P..

2.25. Ieškovė, be kita ko, nurodo, kad statinių registracijai pateikta netinkamai parengta Deklaracija apie statybos užbaigimą (be sklypo bendraturčių sutikimo, buvo tik NŽT sutikimas), tačiau teisės aktai nenumato, kad su Deklaracija turi būti pateikti bendraturčių sutikimai. Tokie duomenys nėra numatyti ir pačioje Deklaracijoje, todėl ieškovės argumentai dėl netinkamo Deklaracijos parengimo atmestini kaip nepagrįsti. Papildomai pažymėtina, kad bendraturčio sutikimas nėra teisinis pagrindas nekilnojamojo daikto įregistravimui. Šiuo atveju tiek pačių pastatų, tiek ir B. K. nuosavybės teisių įregistravimui teisinis pagrindas buvo Deklaracija, kuri nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka.

2.26. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę VĮ Registrų centras išregistruoti B. K. nuosavybės teises į lauko virtuvę, (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą, (duomenys neskelbtini), taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi tokio reikalavimo parenkinimui teisinio pagrindo nėra. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsniu, nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Remiantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punktu, daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Atmetus Patikslinto ieškinio reikalavimus dėl savavališkos statybos pripažinimo bei jos padarinių pašalinimo, nesant savavališkos statybos fakto, ieškovei, be kita ko, nenuginčijus atsakovės B. K. nuosavybės teisių į ginčo pastatus įregistravimo pagrindo, nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčo pastatų registraciją atliktą neteisėtai, taip pat nėra teisinio pagrindo išregistruoti ir B. K. nuosavybės teises į ginčo pastatus.

2.27. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad ieškovės reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti. Pagrindo konstatuoti savavališkos statybos faktą ir spręsti dėl jos padarinių pašalinimo nėra, taip pat nėra pagrindo pripažinti ieškovės teisių pažeidimo dėl ginčo pastatų statybos be jos sutikimo, nes statybų metu ieškovė L. P. nebuvo žemės sklypo bendraturte, todėl ieškovės L. P. sutikimo statyti atsakovei B. K. nereikėjo. Sutikimo nebuvimas pats savaime teisių pažeidimo nepagrindžia, o ieškovės nurodyti jos teisių pažeidimai, susiję su ginčo pastatų vieta žemės sklype, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir faktais, o vien ieškovės siekis užimti atsakovės šeimos daug metų naudojamą žemės sklypo dalį ir sukurtą mini infrastruktūrą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčo pastatai pažeidžia ieškovės teises, be kita ko, kai bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad ieškovės prašoma nustatyti tvarka pažeidžia ir kitų žemės sklypo bendraturčių teises ir interesus, ir su kuria nei vienas bendraturtis nesutinka, įskaitant likusią valstybinės žemės dalį patikėjimo teise valdančią NŽT prie Žemės ūkio ministerijos. Pagrindų išregistruoti atsakovės B. K. nuosavybės teises į ginčo pastatus bylos faktiniai taip pat nepatvirtina.

3. Atsakovė valstybės įmonė „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriuo teismo prašo ieškinio dalį dėl reikalavimo įpareigoti Registrų centrą išregistruoti B. K. nuosavybes teises į lauko virtuvę, (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatą, (duomenys neskelbtini), atmesti kaip nepagrįstą. Dėl likusios ieškinio dalies prašo bylą nagrinėti ir sprendimą priimti Teismo nuožiūra.

3.1. Atsakovė atsiliepime aiškina, kad:

3.2. B. K., atstovaujama įgalioto asmens J. V., 2021-10-09 pateike prašymą teritoriniam Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui (toliau – Kadastro tvarkytojas) ir teritoriniam Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (toliau – Registro tvarkytojas) įrašyti I grupes nesudetingų statinių – lauko virtuves, (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastato, (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Daiktai) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti į šiuos Daiktus B. K. nuosavybes teises. Kartu su prašymu pateike Daiktų 2020-08-26 kadastro duomenų bylą ir 2020-10-05 Deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – Deklaracija). Kadastro tvarkytojas, nenustatęs aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau Kadastro įstatymas) 14 straipsnyje, 2020-10-20 sprendimu (sprendimas įformintas atliekant duomenų įrašymą registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini)) įraše Daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, o Registro tvarkytojas, nenustatęs Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių, 2020-10-21 sprendimu (sprendimas įformintas atliekant duomenų įrašymą registro įraše (duomenys neskelbtini)) įregistravo į Daiktus B. K. nuosavybes teises. Kadangi Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie tai, kad nuo 2020-10-21 B. K. nuosavybes teise valdo Daiktus atitinka dokumentą, kurio pagrindu šie duomenys yra įrašyti, t. y. Deklaraciją, todel šie duomenys yra laikomi teisingais bei išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Registro įstatymo 4 straipsnis).

3.3. Atsižvelgus į išdestytas faktines aplinkybes ir teises aktų nuostatas, akivaizdu, kad Deklaracija, Daiktų 2020-08-26 kadastro duomenų byla buvo pakankamas teisinis pagrindas Kadastro tvarkytojui priimti 2020-10-20 sprendimą del Daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, o Registro tvarkytojui buvo pakankamas teisinis pagrindas priimti 2020- 10-21 sprendimą įregistruoti atsakoves B. K. nuosavybes teises š ją. Pažymetina, kad Registro įstatymo 30, 31 straipsniai, Kadastro įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato privalomą išankstinę ginčų nagrinejimo ne teisme tvarką, t. y. Kadastro ir Registro tvarkytojų sprendimai per vieną menesį nuo skundžiamo sprendimo priemimo dienos išankstine ginčų nagrinejimo ne teismo tvarka turi būti skundžiami Centriniam registratoriui, o Centrinio registratoriaus – administraciniam teismui.

3.4. Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojui vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamuosius daiktus teisetumo, t.y. ar nurodytu atveju Deklaracija yra teiseta, ar joje įrašyti teisingi duomenys apie statybą leidžiantš dokumentą, nes už Deklaracijoje įrašytų duomenų teisingumą atsako ją surašęs asmuo. Statybos įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą panaikina statytojas, apie tai nedelsiant raštu informuodamas subjektus, kuriems ši deklaracija pateikta, arba teismas.

3.5. Nurodytu atveju svarbu akcentuoti ir tai, kad Nekilnojamojo turto registro įraše (duomenys neskelbtini) Daiktai ir B. K. nuosavybes teises į juos yra įregistruoti Deklaracijos pagrindu, tačiau ieškove šios Deklaracijos neginčija ir neprašo jos panaikinti, o prašo Daiktų statybą pripažinti savavališka ir įpareigoti Registrų centrą išregistruoti B. K. nuosavybes teises. Ieškove nesieja B. K. nuosavybes teisių pasibaigimo ir išregistravimo su dokumento, kurio pagrindu nuosavybes teises atsirado ir buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, pasibaigimu, tačiau atkreipiame demesį į tai, kad Registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktine teise į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktine teise pasibaige arba pasikeite daiktines teises turetojas. Teismai taip pat yra konstatavę, kad nuginčijus nuosavybes teisių atsiradimo ir / ar nekilnojamojo daikto įregistravimo pagrindus, teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas išregistruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotą daiktą bei daiktines teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-17 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-329/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-11 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-291/2010), tačiau ieškove įregistravimo pagrindo neginčija, todel mano, kad Ieškinio reikalavimas įpareigoti Registrų centrą išregistruoti B. K. nuosavybes teises į Daiktus yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškinio patenkinimo pilna apimtimi atveju, sprendžiant bylinejimosi išlaidų paskirstymo klausimą, prašo atsižvelgti į tai, jog Registrų centras nera pažeidęs ieškoves teisių ir teisetų interesų bei į tai, jog jos reikalavimas įpareigoti Registrų centrą išregistruoti B. K. nuosavybes teises yra išvestinio pobūdžio pagrindinio reikalavimo (pripažinti Daiktų statybą savavališka) atžvilgiu, ir nepriteisti bylinejimosi išlaidų iš Registrų centro.

4. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė:

4.1. Remiantis Nekilnojamojo turto registro (2022-04-12) duomenimis, 5791 kv. m ploto Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso: 4250324/11182421 dalis Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos; 405/5791 dalis žemės sklypo L. P.; 637/5793 dalis žemės sklypo atsakovei B. K.; 637/11586 dalis žemės sklypo J. B.; 637/11586 dalis žemės sklypo S. B.; 638/5793 dalis žemės sklypo J. S.; 1001/5793 dalis žemės sklypo E. M. ir 91/1931 dalis žemės sklypo E. M.. Žemės sklype yra įregistruotas gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) , žymėjimas plane 1A1m, statybos pabaigos metai – 1938 m, plotas – 206,96 kv. m. Ieškovė L. P. nuosavybės teisėmis valdo 7/100 gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, atsakovė B. K. nuosavybės teisėmis valdo 22/100 dalis gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (duomenys neskelbtini) pagrindu. Be to, Žemės sklypo bendrasavininkės B. K. nuosavybės teisės įregistruotos į ginčo Žemės sklype esančius pastatus: lauko virtuvę, (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 12,00 kv. m., žymėjimas plane 26I/ž; ūkio pastatą, (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 18,00 kv. m., žymėjimas plane 27I1/g. Šių pastatų kadastro duomenys nustatyti ir įregistruoti 2020-08-26. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypo savininkai (bendraturčiai) nėra nusistatę Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, ieškovei nurodžius, jog yra gautas tik Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas, atsakovė B. K., negavusi visų bendraturčių sutikimo, negalėjo Žemės sklype pastatyti ir įregistruoti lauko virtuvę, (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 12,00 kv. m., žymėjimas plane 26I/ž bei ūkio pastatą, (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 18,00 kv. m., žymėjimas plane 27I1/g.

4.2. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, tam, kad šis ginčas būtų išspręstas ir ateityje tarp Žemės sklypo bendraturčių nekiltų papildomų ginčų, turėtų būti nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nagrinėjama byla turėtų būti sustabdyta iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

4.3. Trečiasis asmuo atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo dėl ieškovės L. P. 2022-08-23 patikslinto ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus faktus, argumentus ir teismų praktiką Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant.

5. Trečiasis asmuo E. M. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su L. P. patikslintu ieškiniu dėl statinių statybos pripažinimo savavališka nesutinka ir pilnai palaiko B. K. poziciją šioje civilinėje byloje. B. K. statiniai buvo pastatyti teisėtai ir tuo metu, kai L. P. net nebuvo žemės sklypo bendraturte. Niekas iš bendraturčių neprieštaravo statyboms. Patikslintą ieškinį prašo atmesti.

6. Tretieji asmenys J. B. (J. B.), S. B. (S. B.) ir J. S. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame su ieškovės L. P. patikslintu ieškiniu dėl statinių statybos pripažinimo savavališka, nesutinkame. Atsakovės B. K. statiniai yra pastatyti teisėtai, B. K. šeimos daug metų naudojamoje žemės sklypo dalyje ir L. P. teisių nepažeidžia. L. P. elgiasi nesąžiningai, pradėjusi jau antrą bylą dėl savo tariamai pažeistų teisių gynimo, nors pati, neturėdama nei vieno gyvenamojo namo bendraturčio sutikimo, neturėdama valstybinės žemės valdytojo sutikimo, neteisėtai rekonstravo savo naudojamą gyvenamojo namo dalį, kurią pasudidino gal dešimt kartų, o dabar terorizuoja (duomenys neskelbtini) gyventojus. Svarbu pažymėti, kad iki 2020 m. rugpjūčio, kuomet L. P. nusprendė pakeisti 50 metų faktiškai galiojančią ir taikomą naudojimosi žemės sklypu tvarką (su kuo beje nesutinka nei vienas iš žemės sklypo bendraturčių, įskaitant valstybinės žemės valdytoją), visi kaimynai tarpusavyje bendravo. 1981 m. L. P. dalyvavo atsakovės B. K. tėvų vestuvėse, atsakovės B. K. tėtis ne vieną kartą yra vežęs L. P. į Baltarusiją, kai L. P. reikėdavo vykti pas gimines, o pati L. P. ne vieną kartą lankėsi pas B. K. tėvus, prašydama įvairios pagalbos ir niekas niekada nėra jai atsakęs. L. P. užsukdavo pas kaimynus atsigerti ir kavos, o B. K. mama J. V., kuri netgi kartais prižiūrėdavo ieškovės vaikus, yra ieškovės dukters Danos krikšto mama. J. B. ir S. B. taip pat ne vieną kartą yra padėję ieškovei su įvairiais ūkio darbais. Ieškovė taip pat dalyvavo atsakovės B. K. močiutės laiduotuvėse 2020 m. liepos mėn., o praėjus kiek daugiau nei mėnesiui pateikė savo pasiūlymą užimti B. K. kiemą. Taigi, visada santykiai su ieškove buvo kaimyniški ir geri, tačiau 2020 m. įgijusi nuosavybs teises į žemės sklypo dalį, L. P. nusprendė, kad visi kiti bendraturčiai turi patenkinti išimtinai jos vienos interesus ir poreikius, viską pakeisti, viską nugriauti kad ieškovė galėtų naudotis žeme ten, kur ji nusprendė ir taip, kaip jai vienai yra patogu. Tokie ieškovės tikslai ir ketinimai negali būti įgyvendinami kitų bendraturčių teisių suvaržymo sąskaita, be kita ko, kai yra reikalaujama nugriauti teisėtai pastatytus ir kitos bendraturtės nuosavybės teise valdomus statinius, tikslu užimti jos naudojamą žemės sklypo dalį. Visiškai palaiko atsakovės B. K. poziciją. B. K. pastatai buvo pastatyti teisėtai. Nei vienas iš pastatų statybų metu buvusių žemės sklypo bendratučių tam neprieštaravo ir nepriekaištauja, ką liudija į bylą pateiktas visų rašytinis sutikimas, o ieškovė tapo žemės sklypo bendraturte tik 2020 metais. Ieškovės ieškinio reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti ir atmestini. Patikslintą ieškinį prašo atmesti pilna apimtimi.

7. Išvadą teikianti institucija byloje valstybės įmonė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė 2022 m. rugsėjo specialisto išvadą, Nr. 4D, kurioje konstatavo, kad: 1) I grupės nesudėtingų statinių statybai žemės sklype (duomenys neskelbtini), nei statybą leidžiantis dokumentas, nei statinio projektas nėra privalomi; 2) vadovaujantis tuo, kad žemės sklypui nėra nustatytos naudojimosi tvarkos, statant statinius, kuriems nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, yra reikalingas žemės sklypo bendraturčių sutikimas; 3) dėl statinių registravimo turėtų pasisakyti Valstybės įmonė Registrų centras.

15. Naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu ir žemės sklypu nėra nustatyta. Žemės sklype yra kitų, tiek NTR registruotų, tiek neregistruotų statinių.

16. Bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovė L. P., atsakovė B. K. bei tretieji asmenys J. S., E. M. ir S. N. valdo žemės sklype esantį, Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) registruotą 206,96 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 282,00 kv.m., žymėjimas plane 1A1m (toliau gyvenamasis namas), Ieškovė L. P. valdo 7/100 dalis, atsakovė B. K. - 22/100 dalis, tretieji asmenys J. S. - 11/100 dalių, E. M. - 11/50 dalių, S. N. - 38/100 dalis. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos NTR išrašo (pastabų skilties) matyti, kad kadastro matavimų, atliktų 1984-10-08 duomenimis, gyv. namas 1A1m rekonstruotas (bendras plotas – 262,56 kv.m.), tačiau duomenys NTR nepatikslinti. Liudytojų parodymais nustatyta, kad gyvenamasis namas buvo rekonstruotas, be kita ko, padidinant ieškovės faktiškai naudojamą namo dalį, šiuo metu ieškovė faktiškai naudojasi ne tik 15,30 kv.m patalpa 5-4 (žymėjimas 1981 m. inventor.bylos plane), bet ir dar iš viso 35,58 kv.m patalpomis, t.y. patalpa 5-1 (5,25 kv.m), 5-2 (9,86 kv.m), 5-3 (20,47 kv.m), duomenų apie rekonstrukcijos teisėtumą byloje nėra.

17. Atsakovė nuosavybės teise valdo žemės sklype esančius NTR registruotus I grupės nesudėtingus pastatus – lauko virtuvę, (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 12,00 kv.m., žymėjimas plane 26I/ž bei ūkio pastatą, (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 18,00 kv.m., žymėjimas plane 27I1/g (toliau – ir ginčo pastatai), nurodyti statybos pradžios 2018 m. ir pabaigos 2019 m. metai. Ginčo pastatų statybos metu buvę žemės sklypo bendraturčiais tretieji asmenys S. B., J. B., J. S., E. M., E. M., Lietuvos Respublika savo sutikimus dėl ginčo pastatų statybų yra patvirtinę raštu.

18. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, liudytojų parodymų šalių atstovių paaiškinimų nustatyta, kad prieš ieškovės šeimos rekonstruotos gyvenamojo namo dalies langus yra pačios ieškovės 2019 metais pastatyta nauja tvora, kurią ieškovė pakeitė savo iniciatyva, vietoje buvusios senos, apgriuvusios tvoros, ši tvora skirta atskirti ieškovės ir atsakovės šiuo metu ir faktiškai iki tol ilgą laiką pagal nusistovėjusią tvarką naudojamas žemės sklypo dalis. Nuo šios tvoros vienas iš ginčo pastatų (ūkio pastatas) yra nutolęs beveik 4,5 m, o kitas (lauko virtuvė) yra prieš atsakovės B. K. valdomą gyvenamojo namo dalį.

28. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkte (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31) Savavališka statyba yra apibrėžiama kaip statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktą, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, statytojas privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, jog pagal Statybos įstatymo redakciją, galiojusią iki 2017 m. sausio 1 d. (23 straipsnio 1 dalies 5 punktą) žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas yra statybą leidžiantis dokumentas, jeigu pagal teisės aktų nuostatas yra privaloma tokį sutikimą gauti, o šio straipsnio 25 dalyje nurodytu laikotarpiu buvo nustatyta, kad rašytiniai sutikimai tampa neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.